36aeb3cf-422e-462f-bf97-0265dc77cc86 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-21-390/2013Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė JakštienėProcesinio sprendimo kategorija: 30.3; 30.9.1;99.9; 114.11 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M.

I. M. ir H.A. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-451/2012 pagal ieÅ¡kovės I. A. ieÅ¡kinį atsakovams M. I. M. ir H. A. P., tretieji asmenys: turto administratorius Omaisuudenhoitoyhtio Arsenal Oy Selvitystilassa, AB SEB bankas, dėl nuosavybės teisės gynimo, Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė I. A. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, nurodydama, kad nuo 2003 m. ieÅ¡kovė gyveno kartu su E. T.

T. P., kartu su juo vedė bendrÄ Å«kį ir įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl praÅ¡o:1. Pripažinti ieÅ¡kovei I. A. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini).2. Pripažinti, kad velioniui E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini).3. Priteisti ieÅ¡kovei I. A. iÅ¡ atsakovų M. I. M. ir H. A. P. solidariai 39 567, 90 Lt piniginę kompensacijÄ . II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino:Pripažino ieÅ¡kovei I. A. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini).Pripažino, kad velioniui E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini).Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų M. I. M. ir H.A. P. solidariai 39 567,90 Lt piniginę kompensacijÄ .Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 6 d. tarp pirkėjo E. T.

T. P. ir pardavėjų L. R. bei I. R. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (t. I, b.l. 8-12). 2007 m. kovo 6 d. E. T. T. P. šį butÄ priėmė (t. I, b.l. 13-14). Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota E. T. T. P. vardu (t. I, b.l. 15-16). IeÅ¡kovė I. A. su E. T. T. P. kartu gyveno jau nuo 2003 m. Konstatavo, kad Å¡ias aplinkybes byloje patvirtino ieÅ¡kovė, mirusiojo sÅ«nus atsakovas H. P. bei abiejų Å¡alių liudytojai M.

J. A., S. M., J. O., D. A.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad E. T. T. P. gyvendamas su I. A. rÅ«pinosi bendru namų Å«kiu, darė ginčo buto remontÄ , ieÅ¡kovė gyveno ginčo bute, kuriame ir dabar gyvena. Teismas sprendė, kad bylos duomenys, Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina apie I. A. ir E.T.T. P. tarpusavio santykius, artimus Å¡eimyniniams santykiams: gyvenimas kartu Å¡eÅ¡is metus, rÅ«pinimasis bendra buitimi, gyvenimo sÄ lygų gerinimas darant remontus, komunalinių mokesčių mokėjimas, turto įsigijimas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė ir mirusysis dirbo vienoje įmonėje, E.T.T. P. vienareikÅ¡miÅ¡kai pasitikėjo ieÅ¡kove, ko pasekoje 2005 04 04 mirusysis ieÅ¡kovei iÅ¡davė prokÅ«rÄ Nr. 01, (b.l.26, II t.), kurios pagrindu ieÅ¡kovė iki 2009 07 28 vykdė visas UAB „ Barker textiles“ funkcijas, bei sudarinėjo sandorius. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro Å«kio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės su mirusiuoju kÅ«rimu, todėl jos reikalavimas priteisti jai ginčo buto nuosavybės dalį yra teisėtas ir pagrįstas.

Nustatė, kad ieÅ¡kovė, buto pirkimo dienÄ 2007 03 06 pervedė į mirusiojo sÄ skaitÄ 9000 litų (b.l.17, I t.), Å¡ie pinigai buvo panaudoti pradiniam buto pirkimo įnaÅ¡ui. IeÅ¡kovė į ginčo butÄ papildomai investavo 8680 litų už plastikinius langus bute (b.l. 31, I t., 32, I t.), bei atliko bute remontÄ už 24590,50 litų (b.l.42, 43 I.t.). Taigi, viso ieÅ¡kovė į ginčo butÄ investavo 42270 litų sumÄ . IÅ¡ Nekilnojamo turto duomenų banko iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, jog ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 219 207 litų.

Butas yra 79.30 kv.m., todėl sprendė Å¡io buto vieno kvadratinio metro kaina sudaro 2773,10 litų. Konstatavo, jog pagal ieÅ¡kovės investuotų pinigų sumÄ , ieÅ¡kovei priklauso 15,24 kv.m. ginčo buto bendro ploto, ir tai sudaro 1/5 ginčo buto idealinių dalių. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei priklauso 1/5 ginčo buto su rÅ«siu. Nurodė, jog teismui nustačius, jog ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/5 buto, o atsakovams 4/5 - ieÅ¡kovė įgyja teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų atlyginti jai 4/5 kompensacijos už buto įrangÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo iÅ¡ savo lėšų ir investavo į butÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė apmokėjo už Å¡iuos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste daiktus: saunÄ (b.l.30 , I t.) 3504 EUR, kas sudaro 12088,80 litų, virtuvės baldus 14590 litų (b.l.33,34, I t.) ir virtuvės balduose integruotÄ Ä¯rangÄ 7921,09 litų (b.l.35,36, I t.), baldus – 9060 litų, 5800 litų sumÄ už sieninę spintÄ , spintelę ir stalÄ (b.l.39, I t.). Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovė investavo į ginčo butÄ 49459,89 litus, todėl jai priklausanti kompensacija už 4/5 buto įrangÄ sudaro 39567,90 litų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.              Apeliaciniu skundu atsakovai M.I. M. ir H.A. P. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (t. III, b.l. 61-71). Apeliantų nuomone sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas netinkamai vertinant liudytojų parodymus, byloje buvusius raÅ¡ytinius įrodymus bei nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.

Savo nuomonę grindžia Å¡iais argumentais:Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į butÄ E. T. T. P. ginčo butÄ norėjo įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise, o ne dalinės nuosavybės teise kartu su kažkuo kitu. TokiÄ mirusiojo E. T. T. P. valiÄ patvirtina tai, kad:

i) buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta jo vardu; ii) Å¡is butas Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruotas jo vardu; iv) jis pats mokėjo bankui įmokas pagal butui įsigyti suteiktÄ kreditÄ . E. T. T. P. valiÄ butÄ Ä¯sigyti asmeninės nuosavybės teise patvirtino atsakovas H.A. P., kuris yra mirusiojo E. T. T. P. sÅ«nus. E. T. T. P. buvo verslininkas, puikiai žinojo kaip yra įgyjama nuosavybė, todėl ginčo butÄ pirkdamas ir registruodamas savo vardu elgėsi tikslingai, siekdamas jį įsigyti asmenine nuosavybės teise.FragmentiÅ¡kas, laikinas gyvenimas kartu kaip ir laikinas bendro Å«kio tvarkymas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindas pripažinti bendrÄ dalinę nuosavybę į turtÄ .

Tuo labiau teisės į bendrÄ dalinę nuosavybę nesukuria bendras darbas vienoje įmonėje. Tai, kad E. T. T. P. iÅ¡davė prokÅ«rÄ ieÅ¡kovei, patvirtina tai, kad jis suteikė jai įgaliojimus veikti įmonės vardu, o ne E. T. T. P. siekį kartu su ieÅ¡kove įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.9000 Lt pinigų sumÄ ieÅ¡kovė paskolino E. T. T. P., o ne sumokėjo jam kaip savo įnaÅ¡Ä už bendrai įsigyjamÄ turtÄ . IeÅ¡kovės pervestÄ 9000 Lt pinigų sumÄ E. T.

T. P. ieÅ¡kovei gražino 2007 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentÄ , kad ieÅ¡kovės paskolintus 9000 Lt E. T. T. P. 2007 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, tačiau sprendime nemotyvavo, kodėl nesivadovavo Å¡iuo atsakovų argumentu bei byloje buvusiu mokėjimo pavedimu.IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtino fakto, kad ginčo bute ieÅ¡kovės lėšomis buvo sumontuoti plastikiniai langai už 8680 Lt sumÄ .

IeÅ¡kovė, įrodinėdama aukščiau nurodytÄ aplinkybę, į bylÄ yra pateikusi UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SKP PL13 Nr. 000422 8680 Lt sumai, pinigų priėmimo kvitÄ serija BUH Nr. 0878537iÅ¡raÅ¡ytÄ 2000 Lt sumai ir kasos pajamų orderį serija SKP Nr. 016345 iÅ¡raÅ¡ytÄ 6680 Lt sumai, tačiau Å¡ie buhalteriniai dokumentai neįrodo aplinkybės, kad plastikiniai langai buvo sumontuoti bÅ«tent ginčo bute, tuo tarpu jokių kitų papildomų įrodymų, grįsdama atitinkamÄ aplinkybę, ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi.

IeÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise turi butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, kad plastikiniai langai galėjo bÅ«ti sumontuoti aukščiau nurodytame ieÅ¡kovės bute ar kokiame kitame objekte. IeÅ¡kovė, grįsdama aplinkybę, jog iÅ¡ savo asmeninių lėšų ginčo bute padarė remontÄ už 24 590, 50 Lt, į bylÄ yra pateikusi: 2007 m. gruodžio 1 d. rangos darbų sutartį Nr. 1, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės bei R. L.; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ serija A Nr. 1510502, iÅ¡raÅ¡ytÄ 10 000 Lt sumai, bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ serija A Nr. 1510503, iÅ¡raÅ¡ytÄ 14 590,50 Lt sumai.

Å ie dokumentai nepagrindžia fakto, kad ieÅ¡kovė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose nurodytas pinigų sumas sumokėjo rangovui. Minėti dokumentai yra tik pagrindas rangovui R. L. apskaičiuoti gautinas pajamas, tačiau jokiu bÅ«du nepatvirtina juose nurodytų sumų sumokėjimo fakto. Be kita ko, ieÅ¡kovė į bylÄ nebuvo pateikusi atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktų. Taigi, abejotina, ar rangos sutartyje nurodyti darbai iÅ¡ viso buvo atlikti ir ieÅ¡kovės priimti. Nesant pasiraÅ¡yto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, pilnai tikėtina, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai buvo iÅ¡raÅ¡yti fiktyviai, realiai neatlikus darbų bei negavus pinigų.IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti jai dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį ginčo buto, turėjo vadovautis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta parduodamo buto kaina (463 000 Lt), o ne buto vidutine rinkos verte (kuri pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ buvo 219 907 Lt) ir nuo Å¡ios kainos skaičiuoti jai tenkančiÄ buto dalį.

Ginčo buto pardavimo kaina, prieÅ¡ingai nei masinio vertinimo bÅ«du nustatyta buto vidutinė rinkos vertė, realiai atspindėjo buto vertę. Kad turto vertė pirkimo pardavimo dienÄ buvo virÅ¡ijo 400 000 Lt yra nurodžiusi ir banko atstovė 2011 m. gruodžio 1 d. įvykusio teismo posėdžio metu. Pagal ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė galėjo pretenduoti tik 1/11 dalį Å¡io buto. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jai dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto yra nepagrįstas ir neteisėtas,Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti jai kompensacijÄ IÅ¡ byloje buvusio tarptautinio mokėjimo pavedimo buvo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku ar sauna į ginčo butÄ buvo pristatyta ir ten sumontuota.

Taigi, teismas neturėjo pakankamų įrodymų tam, kad pripažintų, jog ieÅ¡kovė ginčo bute už savo pinigus nupirko bei sumontavo saunÄ , kurios vertė yra 12 088,80 Lt. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus parodymus. Nors atsakovas nurodė, kad matė ginčo bute saunÄ , tačiau pasakytina, kad nėra įrodymų, jog atsakovo matyta sauna yra ta pati sauna, kuri buvo nurodyta tarptautiniame mokėjimo pavedime.Grįsdama teiginį, kad už virtuvės baldus sumokėjo 14 590 Lt, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė 2007-08-08 UAB „Klaipėdos baldų prekyba” sÄ skaitÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ 14 590,41 Lt sumai bei kvitÄ už baldus tai pačiai sumai.

Nors sÄ skaitoje nurodytas baldų iÅ¡krovimo adresas nesutapo su ginčo buto adresu (sÄ skaitoje buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), o ginčo buto adresas yra (duomenys neskelbtini)), tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad Å¡ie baldai buvo pristatyti ir sumontuoti ginčo bute. Teismo iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad baldai buvo pristatyti į vėliau įsigytÄ butÄ yra įrodymais nepagrįsta prielaida. Pažymėtina, kad kvitai už rangos darbus buvo iÅ¡raÅ¡yti 2007-12 31 bei 2007-12-15, o ieÅ¡kovės nurodomi baldai buvo nupirkti 2007-08-08, t.y. dar prieÅ¡ ieÅ¡kovės nurodomus remonto darbus.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių. Pažymi, kad ieÅ¡kovė kompensacijos reikalavo atsižvelgdama į baldų įsigijimo kainÄ , tačiau nevertindama jų nusidėvėjimo daugiau nei per 4 metus. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvuose yra nurodyta, jog baldų nusidėvėjimo normatyvas yra 6 metai. Taigi, yra akivaizdu, kad jei ieÅ¡kovė ir bÅ«tų pirkusi ginčo butui virtuvės baldus, ji už juos negalėjo reikalauti kompensacijos remiantis baldų įsigijimo kaina.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji ginčo butui pirko virtuvės balduose integruotÄ Ä¯rangÄ už 7 921,09 Lt (Å¡aldytuvÄ , indaplovę, gartraukį, pavirÅ¡ių).

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė grindė 2007-08-08 UAB „Klaipėdos baldų prekyba” sÄ skaita, iÅ¡raÅ¡yta 7 921,09 Lt sumai, bei 2008-08-08 kvitu tai pačiai sumai. 2007-08-08 UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje įrangos pristatymo adresas nesutapo su ginčo buto adresu (sÄ skaitoje buvo nurodyta, jog pristatymo adresas yra (duomenys neskelbtini), o ginčo butas randasi (duomenys neskelbtini)). Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad virtuvinė įranga buvo tikrai pristatyta į ginčo butÄ , byloje nebuvo.

Teismas sprendime nieko nepasisakė, kodėl laikė, kad virtuvinė įranga buvo pristatyta bÅ«tent į ginčo buto, nors sÄ skaitoje buvo nurodytas kitas pristatymo adresas. Teismas nepateikė byloje buvusio prieÅ¡taringo raÅ¡ytinio įrodymo vertinimo ir tuo pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 2 p. Pažymi, kad teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei kompensacijÄ už virtuvinę įrangÄ , rėmėsi jos įsigijimo kaina, tačiau neatsižvelgė į virtuvinės įrangos nusidėvėjimÄ . Remiantis Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvais, virtuvinės įrangos nusidėvėjimo terminas yra 4 metai.

Taigi, yra akivaizdu, kad kompensacija ieÅ¡kovei už pirktÄ Ä¯rangÄ (jei ji bÅ«tų buvusi iÅ¡ tikrųjų pirkta ginčo butui) iÅ¡ viso nepriklausytų, kadangi įranga jau yra nusidėvėjusi.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ginčo butui už 9 060 Lt pirko sieninę spintÄ , sekcijÄ , lovÄ , spintelę bei sieninę spintÄ , spintelę ir stalÄ už 5800 Lt Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė grindė UAB „Vesida” 2007-08-17 kasos pajamų orderio kvitu serija DEF Nr. 20195519, UAB „Vesida” 2007-06-25 kasos pajamų orderio kvitu serija DEF Nr. 20180220 bei 2007-09-13 Baldų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 87-427-0921;

UAB „Vesida” sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u bei 2007-09-13 Baldų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 87-427-0923. Nors baldų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog baldų pristatymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Å¡iuo adresu baldai buvo iÅ¡ tikrųjų pristatyti ir, kad jie Å¡iuo metu ten yra. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei kompensacijÄ už baldus, rėmėsi jų įsigijimo kaina, tačiau neatsižvelgė į baldų nusidėvėjimÄ daugiau nei per ketverius metus.

Be to, minėti baldai negali bÅ«ti laikomi neatsiejamai susiję su ginčo butu ir, kad jų negalima atskirti be žalos butui. Kompensacijos priteisimas už Å¡iuos baldus yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovė, visus daiktus, kuriuos ji iÅ¡ tikrųjų pirko ginčo butui ir iÅ¡ tikrųjų j jį pristatė, gali pasiimti, kadangi jie atsakovams yra nereikalingi.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t.

III, b.l. 86-94). IeÅ¡kovės nuomone, teismas ieÅ¡kinį tenkino objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis. Savo nuomonę grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovas H. A. P. Kauno m. apylinkės teisme davė paaiÅ¡kinimus ir pripažino faktÄ , kad nuo 2006 metų jo tėvas gyveno su ieÅ¡kove I. A.. Atsakovas H. A. P. paaiÅ¡kino teisme, kad lankėsi pas tėvÄ bute (duomenys neskelbtini). Å iame bute kartu su jo tėvu gyveno ir ieÅ¡kovė bei jos sÅ«nus D.

A.. Atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovė iki dabar gyvena ginčo bute, turi Å¡io buto raktus, moka už butÄ visus mokesčius, bute yra ieÅ¡kovei priklausantys daiktai. Atsakovas H. A. P. pirmos instancijos teisme pripažino aplinkybes, kad jo tėvÄ E. T. T. P., jam lankantis Lietuvoje, iÅ¡tiko priepuolis ir jis buvo paguldytas į Kauno universitetinę klinikinę ligoninę. Kadangi atsakovas turėjo iÅ¡vykti į SuomijÄ , jis paliko sunkiai sergantį tėvÄ ieÅ¡kovės globai, nes buvo įsitikinęs, kad jo tėvo ir ieÅ¡kovės santykiai faktiÅ¡kai prilygo santuokiniams santykiams, todėl ieÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinsis jo sergančiu tėvu kaip savo sutuoktiniu.

Nusprendus, kad Suomijoje E. T. T. P. bus suteikta geresnė medicininė pagalba, I. A. savo lėšomis nusamdė reanimobilį, kuriuo velionis buvo pervežtas į SuomijÄ . Atsakovai jokių lėšų, susijusių su ligonio transportavimu į SuomijÄ , ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, o ieÅ¡kovė ir neprašė, nes pagal santykių pobÅ«dį ieÅ¡kovė su E. T. T. P. buvo faktiÅ¡kai vyras ir žmona. Todėl ieÅ¡kovės veiksmai staigiai ir sunkiai susirgus jos faktiniam sutuoktiniui E. T. T. P. dar kartÄ patvirtino tarp jų buvusį Å¡eimyninių santykių pobÅ«dį, bendro Å«kio ir bendrų finansų buvimÄ .

Be to, ieÅ¡kovė I. A. dalyvavo E. T. T. P. laidotuvėse Suomijoje, kas taip pat patvirtina, kad atsakovai pripažino I. A. buvus faktine savo tėvo sutuoktine. Nepripažįstant ieÅ¡kovės I. A. ir E. T. T. P. faktinio Å¡eimyninio gyvenimo, bendro Å«kio tvarkymo ir bendrosios nuosavybės teisės į butÄ (duomenys neskelbtini), kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė I. A. naudojasi ginčo butu. Apie jokiÄ buto nuomÄ ar panaudÄ atsakovai byloje nekalbėjo.Apeliantai sÄ moningai apeliaciniame skunde nenurodo, kad ieÅ¡kovės I.

A. ir E. T. T. P. susitarimÄ bendrai įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini), patvirtino nekilnojamo turto agentas K. Ž., kuriam tarpininkaujant buvo įsigytas ginčo butas. Å is visiÅ¡kai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, apklausiant liudytoju, patvirtino, kad ieÅ¡kovę ir E. T. T. P. jis manė esant sutuoktiniais, jie pirko butÄ Å¡eimai, jiems buvo reikalingi keturi kambariai, nes vienas kambarys turėjo bÅ«ti skirtas sÅ«nui, ieÅ¡kovė apžiÅ«rinėjo butÄ kaip asmuo, ketinantis jį įsigyti, o ne kaip E. T.

T. P. vertėja ar konsultantė.Apklausta liudytoja J. O. patvirtino, kad buvo įsitikinusi ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. Å¡eimyniniais santykiais. Gyvendama kaimyniniame bute (duomenys neskelbtini), matė kaip buvo atliekamas ginčo buto remontas. Butas buvo remontuojamas iÅ¡ pagrindų, nes buvo apleistas. Remontu daugiausiai rÅ«pinosi I. A., ji kontaktavo su darbininkais.Liudytoja S. M. teismo posėdyje patvirtino kad ieÅ¡kovė su E. T. T. P. pirmiausia gyveno ieÅ¡kovės vardu registruotame bute (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡eimai trÅ«ko vietos, todėl jie kartu tarėsi pirkti didesnį butÄ .

Suradus butÄ (duomenys neskelbtini), jis buvo registruotas E. T. T. P. vardu, nes I. A. turėjo banko paskolÄ buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Dalis kainos už butÄ (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta iÅ¡ I. A. ir E. T. T. P. pinigų, o likusi kainos dalis - iÅ¡ banko paskolos, kuri buvo įforminta E. T. T. P. vardu. Liudytoja patvirtino, kad visi buto remonto darbai buvo ant I. A. pečių, ji vykdė visus sandorius ir atsiskaitymus. Liudytoja su savo vyru bei I. A. Å¡eima (E. T. T. P., I. A. sÅ«numi ir motina) kartu keliavo po Suomijos salas, matė jų santykius iÅ¡ arti ir patvirtino jų Å¡eimyninį pobÅ«dį bei bendro Å«kio vedimÄ .

Be to, liudytojai buvo žinoma, kad I. A. su E. T. T. P. planavo registruoti santuokÄ , tačiau liga sutrukdė tai padaryti.Vienintelis atsakovų liudytojas M. J. A., nors ir pasakė teismo posėdyje, kad velionis E. T. T. P. norėjo vienas įsigyti butÄ , o su I. A. velionį daugiausia siejo darbiniai santykiai, negalėjo paneigti, kad jam lankantis svečiuose (duomenys neskelbtini) bute buvo ir I. A., kuri jam išėjus pasiliko. Bute taip pat buvo ir vakarieniavo I. A. sÅ«nus. Tokių faktų pripažinimas patvirtina, kad ieÅ¡kovės ir mirusiojo santykiai nebuvo darbiniai.

Be to, liudytojas patvirtino, kad Lietuvoje gyvenantys suomiai kartu Å¡venčia Kalėdas ir tuose Kalėdų vakarėliuose lankomasi su Å¡eimos nariais. Jis patvirtino, kad E. T. T. P. ten dalyvaudavo su I. A.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo velionį jam sergant, organizavo velionio pagerbimÄ po mirties. Tokie liudytojo parodymai iÅ¡ esmės patvirtino, kad I. A. su E. T. T. P. siejo ne darbiniai, o faktiniai Å¡eimyniniai santykiai.2007 m. kovo 6 d. I. A. pervedė į E. T. T. P. banko sÄ skaitÄ AB SEB banke 9000 Lt.

Å ie pinigai buvo tÄ pačiÄ dienÄ E. T. T. P. pervesti į buto (duomenys neskelbtini) pardavėjų sÄ skaitÄ . Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad tai buvo paskolos santykiai ir velionis I. A. skolÄ grÄ Å¾ino 2007 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu. Tačiau pats atsakovas H. A. P., duodamas paaiÅ¡kinimus Kauno m. apylinės teisme, apie jokiÄ 9000 Lt savo tėvo skolÄ nekalbėjo ir tokios pozicijos laikosi tik atsakovų atstovas advokatas. Atstovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad velionis skolinosi iÅ¡ I.

A. 9000 Lt. Å ios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovų liudytojas. Ta aplinkybė, kad 2007 m. spalio 12 d. E. T. T. P. pervedė I. A. 25000 Lt, nepatvirtina atsakovų atstovo aiÅ¡kinimo, kad tai yra skolos grÄ Å¾inimas. 2007 m. spalio 12 d. I. A. pervesta 25000 Lt suma yra žymiai didesnė nei 9000 Lt ir tai įrodo, kad tai nesusiję su skolos grÄ Å¾inimu.SusitarimÄ Ä¯sigyti butÄ bendrosios nuosavybės teise patvirtina ir tai, kad įsigijus butÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė papildomai investavo į šį nekilnojamÄ jį turtÄ t.y. apmokėjo už plastikinius langus 8680 Lt bei atliko remontÄ už 24590,50 Lt.

Å ios ieÅ¡kovės investicijos yra pilnai įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsakovų atstovo teiginiai apeliaciniame skunde, kad neva langai nebuvo sumontuoti ginčo bute, o pinigai už remontÄ nebuvo sumokėti pagal verslo liudijimÄ remonto darbus bute atlikusiam R. L., yra niekuo neįrodyti. Atsakovų atstovui neįrodžius savo atsikirtimų, teismas vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 39567,90 Lt piniginė kompensacija už buto įrangÄ , kuri neatskiriama nuo buto (už saunÄ , virtuvės baldus, integruotÄ buitinę technikÄ , integruotas sienines spintas ir kt.), yra pagrįsti tik atsakovo atstovo samprotavimais.

IeÅ¡kovė pateikė prie ieÅ¡kinio raÅ¡ytinius įrodymus, kurie neginčytinai patvirtina, kad ji apmokėjo už minėtÄ Ä¯rangÄ . To fakto, kad bute yra įrengta sauna, virtuvės baldai, virtuvės buitinė technika, integruotos spintos ir kt. neneigia atsakovas H. A. P.. Pažymi, kad ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), todėl šį adresÄ ir nurodė sÄ skaitoje. Be to, butas (duomenys neskelbtini) buvo gana ilgÄ laikÄ remontuojamas, todėl ten nebuvo galima sandėliuoti virtuvės baldų ir buitinės technikos.

Atsakovas H. A. P. pripažino, kad ginčo bute yra virtuvės baldai ir integruota buitinė technika. Å ie baldai ir buitinė technika buvo užsakyti ir apmokėti 2007 m. rugpjūčio 8 d. Butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 2004 m. liepos 26 d. IeÅ¡kovė Å¡iame bute gyveno su E. T. T. P. iki persikraustymo į butÄ (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad tik po trijų metų ieÅ¡kovė nupirko virtuvės baldus ir technikÄ Ä¯ butÄ (duomenys neskelbtini) yra nesÄ Å¾iningi ir neprotingi.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.              Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.             Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl neteisingo byloje pateiktų įrodymų vertinimo priimant spendimÄ ir teigia, kad teismas nagrinėdamas bylÄ nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais bei nevertino visų raÅ¡ytinių bylos įrodymų, o taip pat spręsdamas bylÄ nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos.             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į butÄ , esantį Kumelių g. 18-8, Kaune.

IeÅ¡kovė teigia, kad nuo 2003 metų gyvendama su mirusiuoju E. T. T. P. vedė bendrÄ Å«kį ir įgijo ginčo butÄ . Atsakovai tvirtina, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė panaudojo savo lėšas buto pirkimui ir jo remontui.             Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nustatė, kad ieÅ¡kovė su mirusiuoju E. T. T. P. nesusituokę gyveno Å¡eÅ¡is metus, turėjo tarpusavio santykius artimus Å¡eimyniniams, abu rÅ«pinosi bendra buitimi, gerino gyvenimo sÄ lygas atlikdami buto remontÄ ir įsigydami turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios teisminės praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtÄ Ä¯gijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams).Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių teisinių santykių.

Pagal paminėtÄ teisminę praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos (jungtinės veiklos sutarties) nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teisę tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė ir mirusysis E. T.

T. P. buvo susitarę bendrai įsigyti ginčo butÄ , todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Byloje nustatytos aplinkybės rodo sugyventinių bendrÄ gyvenimÄ , rÅ«pinimÄ si bendra buitimi, gyvenimo sÄ lygų gerinimÄ , turto įsigijimÄ , piniginių lėšų panaudojimÄ butui įsigyti bei remonto atlikimÄ ginčo bute. IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos (t 1., b.l.

17) matyti, kad ieÅ¡kovės piniginės lėšos buvo panaudotos ginčo butui pirkti. IeÅ¡kovės lėšomis nusipirktame bute buvo pakeisti langai bei atliktas remontas (t. 1., b. l 31, 42, 43). IeÅ¡kovės ir mirusiojo E. T. T. P. bendro gyvenimo aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti Å¡alių liudytojai M. J. A., S. M., D. A.. Todėl nepagrįstai atsakovų yra teigiama, kad Å¡alys bendro Å«kio netvarkė ir savo darbu bei lėšomis nesukÅ«rė bendrosios nuosavybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 3K-3-410/2011 savo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties raÅ¡ytinės formos sudarymo pagal įstatymÄ reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiÅ¡kai nevykdomas, bet tai per se nedaro Å¡ios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1. 93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Jeigu raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje susitarimas dėl bendrosios veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę galėjo bÅ«ti nustatomas visais netiesioginiais įrodymais, o taip pat ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino ieÅ¡kovės ir mirusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. P. v. R. M., A. M., K. M., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, kurie patvirtino susitarimÄ dėl bendrosios veiklos sukÅ«rimo, pagrįstai pripažino patikimais ir tinkamais ir juos vertindamas visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 177, CPK 185 straipsniai ).

Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė į ginčo butÄ investavo 42270 Lt. Teismas vadovaudamasis nekilnojamojo turto duomenų banko iÅ¡raÅ¡u nustatė, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 219207 Lt ir ja remdamasis apskaičiavo ginčo buto vieno kvadratinio metro kainÄ bei atsižvelgdamas į ieÅ¡kovei tenkantį plotÄ , jai nuosavybės teise priteisė 1/5 dalį ginčo buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta buto vertė nėra teisinga.

IÅ¡ 2007 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1., b.l. 8-12) matyti, kad pirkėjas E. T. T. P. ginčo butÄ pirko už 463000 Lt, todėl ir nuo tokios buto kainos turi bÅ«ti apskaičiuojama buto vieno kvadratinio metro kaina. Butas yra 79,30 kv. m. ploto (463000 : 79,30 kv. m. = 5838 Lt ). Taigi, vieno kvadratinio metro buto vertė sudaro 5838 Lt. Kaip jau buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė į ginčo butÄ investavo 42270 Lt, tai pagal tokiÄ investuotÄ sumÄ ieÅ¡kovei priklausytų 7, 24 kv. m. ploto (42270 : 5838= 7, 24 kv. m.), o tai sudaro 9/100 ginčo buto idealinių dalių.

Mirusiajam E. T. T. P. priklausytų 91/100 ginčo buto idealinių dalių. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovei ir mirusiajam ginčo butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieÅ¡kovei priklauso 9/100 dalių ginčo buto, o mirusiajam E. T. T. P. 91/100 dalis ginčo buto.              Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme Å¡alims pasiÅ«lyta pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčo buto vertę 2012 m. vasario mėn. Atsakovai pateikė ginčo buto vertinimo ataskaitÄ atliktÄ UAB „Domus Optika“.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieÅ¡kovės 2012 m. rugsėjo 11 d. praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės ir vadovaudamasi Å¡alių teisių ir pareigų lygybės principu byloje paskyrė ginčo buto vertei nustatyti ekspertizę. Dėl didelių kainų svyravimo nekilnojamojo turto rinkoje, tiek atsakovų pateikta ataskaita, tiek ir ekspertizės aktas neatspindi ir nedetalizuoja Å¡alių į ginčo butÄ investuotų lėšų, Å¡iais dokumentais negalima nustatyti Å¡alių indėlio į turtÄ , todėl teismas spręsdamas tarp Å¡alių ginÄÄ paminėtais dokumentais nesiremia.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė reikalavimÄ ir prašė iÅ¡ atsakovų priteisti piniginę kompensacijÄ už buto įrangÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė už ginčo bute įrengtÄ saunÄ ir virtuvės baldus bei virtuvės balduose integruotÄ Ä¯rangÄ apmokėjo. Tai, kad minėti baldai ir įranga yra ginčo bute atsakovai neneigia. Byloje patvirtinta, kad ieÅ¡kovė apmokėjo už pirktus baldus, įrengė sieninę spintÄ , spintelę ir stalÄ , kurie taip pat yra ginčo bute (t. 1., b. l. 39-41).

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas investuotas pinigines sumas iÅ¡ esmės rėmėsi raÅ¡ytiniais įrodymais bei karu teismas vertino ir Å¡alių bei liudytojų parodymus. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktÄ , kad ieÅ¡kovė į ginčo butÄ investavo 49459,89 Lt sumÄ ir tai nustatydamas nepažeidė įrodinėjimo klausimus reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 177, 185 straipsniai). Kadangi buto įranga yra neatskiriama nuo ginčo buto, tai apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai privalo kompensuoti ieÅ¡kovei dalį įrangos vertės. Nustačius, kad mirusiajam E. T.

T. P. priklauso 91/100 dalis ginčo buto, atsakovai privalo ieÅ¡kovei kompensuoti ir 91/100 dalį buto įrangos. Taigi, nustačius, kad ieÅ¡kovė į ginčo butÄ investavo 49459,89 Lt, jai priklausanti piniginė kompensacija už 91/100 buto įrangÄ sudarytų 45008,49 Lt (49459,89 : 100 x 91 = 45008,49 Lt.). Tokiu bÅ«du, nurodyto dydžio kompensacija iÅ¡ atsakovų priteistina ieÅ¡kovei. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir piniginės kompensacijos už buto įrangÄ priteisimo pakeistinas (CPK 330 straipsnis).

Pakeitus apylinkės teismo sprendimÄ pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistina žyminio mokesčio dalis mažintina iki 1792,25 Lt. Atsakovai pirmosios instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad patyrė 24 879,88 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų (t. III, b.l. 6-8). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nuostatas bei teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CPK 3 str. 1 d.), atsakovams praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 4000 Lt. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams H. A. P. ir M. I. M. priteistina po 2000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 859,25 Lt (po 429,62 Lt kiekvienam) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.).Teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡spręstas taikytų ginčo butui laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija, nutaria: Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimÄ pakeisti.Pripažinti ieÅ¡kovei I. A. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 9/100 dalių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Pripažinti, kad mirusiajam E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 91/100 dalis buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Teismo sprendimu ieÅ¡kovei I.

A. priteistÄ iÅ¡ atsakovų H. A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir M. I. M.(a.k. (duomenys neskelbtini)) piniginę kompensacijÄ už buto įrangÄ padidinti iki 45008,49 Lt.Teismo sprendimu ieÅ¡kovei I. A. iÅ¡ atsakovų H. A. P. ir M. I. M. priteistÄ Å¾yminio mokesčio dalį sumažinti iki 1792,25 Lt, iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteisiant po 896,13 Lt.Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.IÅ¡ ieÅ¡kovės I. A. priteisti atsakovams H. A. P. ir M. I. M.po 2000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei po 429,62 Lt už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.

Kolegijos teisėjai                                                    Algimantas Kukalis Ramūnas Mitkus Arvydas Žibas