2013-12-17 Nr. CB-6308-2-02-3-06944-2011-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-717/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06944-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių deliktinės atsakomybės klausimus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 7263,91 Lt nuostoliams atlyginti, penkių procentų dydžio metinių palūkanų. Jis nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių 2003 m. lapkričio 18 d. aktu įsigijo 1/2 dalį dviejų kambarių buto su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė neatlaisvino kambario ir trukdė į jį įsikelti, nors Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo atsakovę ir jos sutuoktinį per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su jiems priklausančiais daiktais išsikelti iš 13,89 kv. m ploto kambario, leisti ieškovui įsikelti bei netrukdyti naudotis kambariu bei bendro naudojimo patalpomis. Ieškovo teigimu, jis bute nuo pat įsigijimo momento negyveno, o jam priklausančia buto dalimi savavališkai naudojosi atsakovė, kuri faktiškai vartojo šilumos energiją ir kitas paslaugas, todėl jis patyrė žalą, kurią sudaro jo sumokėta pagal teismų sprendimus 7263,91 Lt suma, kuri turi būti išieškota iš atsakovės, jai taikant civilinę atsakomybę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo už akių ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis ginčo buto, todėl jis privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovas pats nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nes laiku nemokėjo buto komunalinių mokesčių, todėl patyrė papildomas išlaidas dėl bylinėjimosi išlaidų bei vykdymo išlaidų antstoliui mokėjimo. Be to, atsakovei nevykdant teismo sprendimo, ieškovas turėjo teisę kreiptis į antstolius, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovo nuosavybės teisė į buto dalį yra apginta – jo naudai 2004 m. balandžio 6 d. buvo priimtas teismo sprendimas dėl ieškovo įkeldinimo į ginčo butą, sprendimas įsiteisėjo, nenagrinėjo aplinkybių, kodėl teismo sprendimas neįvykdytas, nors pažymėjo, kad vienintelis būdas įgyvendinti ieškovo teisę – reikalauti įvykdyti jo naudai priimtą teismo sprendimą.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė žalos ir jos dydžio. Ieškovas, kaip buto dalies savininkas, turi padengti dalį šilumos ir kitų komunalinių mokesčių, susijusių su bendro buto išlaikymu, nepriklausomai nuo to, gyvena jis bute, naudoja šilumos energiją, t. y. ieškovas, kaip buto savininkas, privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovas sumokėjo iš jo priteistus mokesčius vykdydamas buto bendraturčio pareigą, todėl tokios jo išlaidos butui išlaikyti negali būti laikomi ieškovo nuostoliais, patirtais dėl atsakovės veiksmų.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pats nebuvo apdairus ir rūpestingas, nevykdė savo pareigos prisidėti prie buto išlaikymo geruoju, todėl bylinėjimosi teisme ir teismo sprendimų dėl šildymo išlaidų ir kitų komunalinių mokesčių priteisimo vykdymo išlaidas patyrė dėl savo veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti; namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v.

UAB „Vilniaus energija“, bylos Nr. 3K-3-514/2004, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-3-342/2009).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą už akių ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 4.76, 6.249 straipsnių netinkamo taikymo. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad kasatorius, kaip buto bendraturtis, turi padengti buto išlaikymo išlaidas; jam šios išlaidos pagal CK 4.76 straipsnį buvo priteistos keliais teismų sprendimais ir jis šias išlaidas sumokėjo, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų turi teisę reikalauti šiuos pinigus priteisti iš atsakovės, kuri savavališkai užėmė kasatoriui priklausančio buto dalį. Ginčui spręsti teismai turėjo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.246–6.249, 6.263 straipsnius), tačiau, netinkamai taikydami daiktinės teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad kasatorius nesiekė perkelti buto išlaikymo naštos atsakovei CK 4.76 straipsnio pagrindu; jis, įvykdęs savo kaip buto savininko prievolę sumokėti mokesčius, siekė nuostolių, patirtų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi teismai neanalizavo žalos atsiradimo fakto civilinės atsakomybės prasme. Įvertinus tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo, kasatorius patyrė tiesioginių nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad žalos faktas turėjo būti nustatinėjamas remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis ir vertinant įrodymus, patvirtinančius žalos faktą, tačiau teismai, nepateikdami jokio įrodymų vertinimo, tik formaliai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai rėmėsi teismų praktika dėl apmokėjimo už suvartotą šilumos energiją, nes teismo nutartyje cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.

2. Dėl CPK 285 straipsnio 2 dalies ir 286 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas; teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nurodė, kad, atsakovei nevykdant teismo sprendimo, ieškovas turėjo teisę kreiptis į antstolius, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka, o apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo klausimo, kodėl teismo sprendimas dėl ieškovo įkeldinimo liko neįvykdytas, nors pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės veiksmų neteisėtumą:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atmestas antstolio prašymas už teismo sprendimo nevykdymą taikyti atsakovei įstatyme nustatytą poveikio priemonę; 2006 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad kasatoriui raktai nuo ginčo buto durų nebuvo perduoti, jam priklausantis kambarys šiame bute neatlaisvintas; Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmestas kasatoriaus ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kasatoriui iš atsakovės 41000 Lt kompensaciją už kasatoriui tenkančią ginčo buto dalį;

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių, kuriuo tenkintas kasatoriaus ieškinys dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos pakeitimo ir pertvaros įrengimo kainos dalies priteisimo, atsakovė įpareigota netrukdyti kasatoriui įrengti ginčo bute pertvarą bei nustatyta nauja naudojimosi tvarka; 2011 m. gruodžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2011 m. lapkričio 11 d. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtinantys aplinkybę, kad atsakovė nevykdė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių, toliau naudojosi kasatoriui nuosavybės teise priklausančia buto dalimi ir trukdė įrengti ginčo bute pertvarą, o jos nesant, atsakovas ir toliau negalėjo naudotis jam priklausančia buto dalimi ir į ją patekti.

Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevertino šių įrodymų, nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl vertino tik du kasatoriaus pateiktus įrodymus, o kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, visiškai nevertino.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių deliktinės atsakomybės klausimus, aiškinimo ir taikymo

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų galima nustatyti žalą padariusio ir teisę reikalauti žalos atlyginimo asmenų bei jų reikalavimų pagrįstumą, teismai turi vadovautis proceso teisės normomis dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), taip pat nustatyti ir įvertinti ieškinio pagrindą ir dalyką.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 7263,91 Lt skolą nuostoliams atlyginti, penkių procentų dydžio metinių palūkanų. Jis nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių 2003 m. lapkričio 18 d. aktu įsigijo 1/2 dalį dviejų kambarių buto su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė aplinkybes, kad atsakovė neatlaisvino kambario ir trukdė į jį įsikelti. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nurodė ir pateikė į bylą 2004–2011 metais priimtus teismų sprendimus, kuriais atsakovė įpareigota išsikelti iš ginčo kambario, netrukdyti ieškovui juo naudotis, taip pat sprendimus dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ir pertvaros atsakovės kambaryje įrengimo. Į bylą taip pat buvo pateikti teismų sprendimai, kuriais iš ieškovo priteistos skolos UAB „Vilniaus energija“, UAB „Avarija“, UAB „Vilko pėda“ už suteiktas paslaugas, šilumos energiją, šiukšlių išvežimą, bendrų patalpų apšvietimą, šildymo ir karšto vandens suvartojimą, namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kt. Ieškovo teigimu, skola, kurią ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės, susidarė per laikotarpį, kai ieškovas negalėjo gyventi ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu buto kambariu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.246, 6.263 ir 6.249 straipsniais, nurodydamas, kad jis bute negyveno nuo pat jo įsigijimo momento, nes butu savavališkai naudojosi atsakovė, kuri ir buvo faktinė šilumos energijos ir kitų paslaugų vartotoja, priteistą iš jo pinigų sumą laikė jam padaryta žala, kuri turi būti išieškota iš atsakovės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai neanalizavo faktinių bylos aplinkybių dėl ieškovo gyvenimo ginčo bute, taip pat nevertino atsakovės veiksmų, apsiribojo tik argumentu, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, yra ginčo kambario savininkas, todėl privalo mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau teismas neanalizavo žalą turinčio atlyginti ir ją reikalaujančio atlyginti asmenų teisinio santykio deliktinės civilinės atsakomybės aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad sutinka su šio teismo išvada, jog ieškovas neįrodė žalos fakto, nors tokio motyvo pirmosios instancijos teismas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad ieškovas galėtų reikalauti atlyginti mokesčių, sumokėtų už atsakovės suvartotas komunalines paslaugas, dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), tačiau tokio reikalavimo ieškovas teisme nereiškė, su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėjo, jomis nesirėmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad su šia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes ji prieštarauja ieškovo pareikšto ieškinio faktiniam pagrindui – ieškovas prašė teismo atlyginti jam žalą, kurią jis patyrė sumokėdamas už komunalines paslaugas, šilumos energiją ir kitas paslaugas, o teismas turėjo teisę spręsti, ar ieškinį tenkinti visiškai ar iš dalies.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, netinkamai nustačius ir įvertinus faktinį ieškinio pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, t. y. daiktinės teisės normomis. Minėta, kad šiuo atveju taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Juolab kad ir ieškovas, kaip buto bendraturtis, neneigė savo pareigos mokėti mokesčių butui išlaikyti, jis tik prašė iš atsakovės priteisti jam padarytą žalą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, šiai neleidus ieškovui patekti į kambarį ir jame gyventi. Dėl šių priežasčių laikytinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-514/2004, Nr. 3K-3-342/2009, kurių ratio decidendi skiriasi, nesutampa su nagrinėjamos bylos turiniu. Nurodytose bylose buvo sprendžiamas daugiabučių namų savininkų bendrijų, atstovaujančių daugiabučių namų butų savininkams, ir šilumos energijos tiekėjo ginčas dėl mokesčio pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartis už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovės, kaip buto bendraturtės, priteisti žalą, kurią ji padarė neteisėtai neleisdamas ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu kambariu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad dėl netinkamo materialiosios teisės normų (CK 4.76 straipsnio) taikymo nebuvo atskleista bylos esmė, teismai netinkamai vertino faktinį ieškinio pagrindą, ir tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi kasacinio skundo argumentai dėl atsakovės veiksmų ieškovui trukdant naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu kambariu nustatymo ir vertinimo yra susiję su faktinių aplinkybių tyrimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti kasaciniame teisme, nes dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, tai teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinį skundą ir nustačiusi CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus, pagal CPK 360 straipsnį panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 20,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai šių išlaidų priteisimo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą už akių ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė