2022-05-31 Nr. BB-3801-1-01-1-03701-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2432/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03701-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo E. P. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikinant jo dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl paskirtos poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) konfiskavimo. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normas, nes nėra jokio teisinio pagrindo konfiskuotino turto kainą skaičiuoti kartu su PVM, tai pažeidžia lygybės įstatymui principą. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, kurioje sukurtas precedentas konfiskuoti konfiskuotino turto vertę pinigine išraiška pridedant prie šios konfiskuotinos sumos papildomą sumą apibrėžiant ją kaip pridėtinės vertės mokestį, yra neteisingas, nelogiškas, prieštarauja BK normoms, įstatymo leidėjo sukurtam teisiniam reguliavimui PVM srityje ir kenkia teisingumui.

Be to, anot kasatoriaus, šioje byloje egzistuoja sąlygos, dėl kurių automobilio arba jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iš E. P. iš viso negalėjo būti taikomas. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį gali būti baudžiama, jeigu bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas). Tačiau, remiantis specialisto išvada, E. P. šlapime nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 0,82 promiles. Tai, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, negali būti prilyginama vairavimui neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai atskiros, savarankiškos alternatyvios veikos. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad E. P. vairavo transporto priemonę neblaivus. Atsisakymas tikrintis blaivumą, kaip nusikalstama veika, prasideda tuo momentu, kai policijos pareigūnai pareikalauja asmens pasitikrinti blaivumą, ir pasibaigia, kai šis vengia pasitikrinti. Taigi nusikalstamos veikos padarymo (vengimo pasitikrinti) metu transporto priemonė nebuvo naudojama, todėl yra pagrindas išaiškinti automobilio pripažinimo nusikalstamos veikos padarymo priemone teisėtumą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad automobilis galėjo būti ir kitos E. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, iš esmės nepagrįstai išplėtė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentacijos ribas ir taip neteisėtai ir nepagrįstai pasunkinto nuteistojo padėtį, nes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad automobilis buvo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Prokuroras paduotame apeliaciniame skunde prašė tik padidinti konfiskuotino turto vertę ir neprašė pripažinti automobilio kitos nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylų apeliacinio nagrinėjimo taisykles, taip pat BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas savo nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą su pridėtinės vertės mokesčiu, grindžia tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-12-495/2020 šiuo klausimu suformuoto precedento kritika. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad minėta kritika nesudaro pagrindo kasacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti šį klausimą.

Teisėjų atrankos kolegija pripažįsta deklaratyviais kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimą. Jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti neblaivumo patikrinimo vengimo fakto įrodytumu, kasaciniame skunde nepateikta. Argumentas, kad vengimas tikrintis blaivumą prarado savo teisinę reikšmę ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes vėliau E. P. šlapime nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija nei 1,5 promilės, yra akivaizdžiai dirbtinis.

Deklaratyvūs yra ir argumentai, kuriais ginčijamas automobilio pripažinimas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad argumentai, kuriais vien tik nesutinkama su padarytomis teismų išvadomis, nepagrindžiant konkrečiai, kokias baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas padarė teismas, spręsdamas automobilio pripažinimo nusikalstamos veikos padarymo priemone klausimą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, nurodydamas, jog nuteistasis panaudojo motinai priklausantį automobilį ne tik darydamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bet ir veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Minėta aplinkybė akivaizdžiai išplaukia iš teismų nustatytų faktų, dėl kurių E. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės argumentuoti savo išvadų akivaizdžiais byloje nustatytais faktais, pripažintinas deklaratyviu ir nesudarančiu pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. P. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis