Legislator Case Law & Legislation
36a8dfdb-afdc-4fb0-b901-0a746ffd8104 AI generated

36a8dfdb-afdc-4fb0-b901-0a746ffd8104 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 36a8dfdb-afdc-4fb0-b901-0a746ffd8104
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-140-365/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01518-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Legislator headnote

AI generated

36a8dfdb-afdc-4fb0-b901-0a746ffd8104 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314; 2010–2011 metais – ir Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717).Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-140-365/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01518-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

M. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybai J1 dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų valstybinės pensijos dalies priteisimo, n u s t a t ė:              Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos sprendimu pareiÅ¡kėjui nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. iki gyvos galvos skirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas), pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigÅ«no pensija. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijÄ (toliau – LR KAM) dėl sumažintos pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo. Tačiau LR KAM atsisakė iÅ¡mokėti sumažintos pensijos dalį.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su atsakovės sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–6) prašė teismo:

1) panaikinti 2013 m. balandžio 22 d. sprendimÄ Nr. 12-01-697;

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 15 873, 61 Lt.             Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. negavo dalies teisėtai įgytos valstybinės pareigÅ«nų pensijos, t. .y. jo užtarnautų, valstybės paskirtų ir jam priklausančių pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Be to, dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka jam iÅ¡mokėta nebuvo.

PareiÅ¡kėjo nuomone, nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teise bei reikalauti grÄ Å¾inti neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 1–6).Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 34–37). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytus terminus skundui pateikti ir Å¡io termino skunde neprašė atnaujinti.

Nurodė, kad kol nėra priimtas Seimo teisės aktas dėl teisinių pasekmių, kilusių taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, atsakovė neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nes pensijos mokėjimas laikomas teisėtu.Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime prašė paÅ¡alinti Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybÄ Â iÅ¡ trečiųjų suinteresuotų asmenų, nes teismo sprendimas negali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (b. l. 66–68).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos sprendimu pareiÅ¡kėjui V. M. skirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. iki gyvos galvos (b. l. 65). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiÅ¡kėjui atsakovo priimtais potvarkiais, kiekvienÄ mėnesį pagal 4 ir 5 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta valstybinė pareigÅ«no pensija, kaip asmeniui turinčiam draudžiamųjų pajamų (b. l. 44–64).

Apie pasikeitusį teisinį reguliavimÄ ir pensijos perskaičiavimÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas LR KAM 2010 m. vasario 4 d. raÅ¡tu (b. l. 43). 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , kuriuo prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu.

Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. PareiÅ¡kėjas 2013 m. balandžio 2 d. praÅ¡ymu kreipėsi į LR kraÅ¡to apsaugos ministerijÄ ir prašė iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ susidariusiÄ 2010 m. – 2012 m. (b. l. 41–42). LR KAM 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu praÅ¡ymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo netenkino ir nurodė, kad pensijos nepriemokÄ LR KAM galės iÅ¡mokėti tik tada, kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 39).Nagrinėjamam ginčui taikytini pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojantys norminiai aktai:

Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314; 2010–2011 metais – ir Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717).Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ , iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. (2012 m. birželio 30 d.

įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274)Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja pagrindiniam įstatymui, pareiškėjo pretenzijų dalis dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikytina pagrįsta ir ši skundo dalis tenkinama.Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi.

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Å¡io įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja pagrindiniam įstatymui, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dalis dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikytina pagrįsta ir Å¡i skundo dalis tenkinama.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).Reikalavimui dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ (žr.

LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). PareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi nuo 2010 m. sausio 1 d. Apie pasikeitusį teisinį reguliavimÄ ir pensijos perskaičiavimÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas LR KAM 2010 m. vasario 4 d. raÅ¡tu (b. l. 43). PareiÅ¡kėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma jau 2010 m. vasario mėnesį, kai gavo LR KAM raÅ¡tÄ .

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2013 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo (b. l. 1–6). Vadinasi, pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų kreipimosi į teismÄ terminÄ .PareiÅ¡kėjas teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ , kuriame nurodė, kad jis negalėjo žinoti, jog 2010 m. vasario mėnesį iÅ¡mokėta neteisėtai sumažinta pensija. Apie sumažintos pensijos neteisėtumÄ ir jo pažeidžiamas teises pareiÅ¡kėjas sužinojo 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo paskelbtos Konstitucinio Teismo iÅ¡vados (b. l. 86–90).

Pagal ABTÄ® 34 str. 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuojančiame PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismÄ terminai tiesiogiai nėra nustatyti.

Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ , paaiÅ¡kėjo tik LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013 m. kovo 12 d. nutartį. ABTÄ® 33 straipsnyje reglamentuoti kiti skundų (praÅ¡ymų) padavimo administraciniam teismui terminai. ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 metų vasario mėnesį gavęs LR KAM raÅ¡tÄ apie perskaičiuojÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalis) (žr.

LVAT 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014).Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ ir tai, kad jis savo teises ginti ėmėsi per protingÄ terminÄ , teismas konstatuoja, kad terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Dėl teisinės situacijos neaiÅ¡kumo pareiÅ¡kėjas galėjo klysti dėl kreipimosi į teismÄ tvarkos, tačiau, gindamas savo teises, veikė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai.

Teismas, paisydamas iÅ¡ Konstitucijos 30 str. 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjui procesinį trejų metų kreipimosi į teismÄ terminÄ ir bylÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iÅ¡ esmės.Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl KraÅ¡to apsaugos ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos. Iš Krašto apsaugos ministerijos pateiktos suvestinės pažymos matyti, kad pareiškėjui paskirta 962,81 Lt per mėnesį pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai pareiškėjo pensija perskaičiuota ir sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Todėl pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi tarp Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai. Šiuo laikotarpiu pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas perskaičiuotos pensijos suma yra 25 939,52 Lt, o išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas – 10 062,91 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina 15 873,61 Lt (20939,52 Lt – 10 065,91 Lt) suma.

Å i suma grindžiama Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos pateikta pažyma (b. l. 40), kuria abejoti teismas neturi pagrindo.PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tÄ LR KAM 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 12-01-697 dalį, kuria pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p. 2 p., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, 15 873,61 Lt (penkiolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos.Panaikinti Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 12-01-697 dalį, kuria pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                  Gintaras Dzedulionis Rūta Miliuvienė Margarita Stambrauskaitė