2025-12-30 Nr. BB-6150-1-01-1-35778-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4226/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35778-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ir byla nutraukta, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo: Civilinės ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. G. 25,05 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sąlygojo netinkamą BK 37 straipsnio taikymą. Teismo išvados dėl šių nuostatų taikymo padarytos nesiėmus visų reikiamų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų. Vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl jų turinio, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepakankamai motyvuotas, o D. G. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai įvertinta mažareikšme. Nepagrįsta teismo išvada, kad pati nukentėjusioji turėjo įtakos tam, kad prieš ją būtų panaudotas smurtas. Neabejotinai tarp nukentėjusiosios ir D. G. įvyko konfliktas, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino konflikto aplinkybes. Nukentėjusioji smurtinių veiksmų D. G. atžvilgiu nenaudojo. Pati D. G. buvo konfliktinės situacijos iniciatorė. Ji pastūmė nukentėjusiąją, kurios nugriuvimas galėjo jai sukelti labai rimtus ir negrįžtamus padarinius ir tik atsitiktinumo dėka nukentėjusioji D. M. išvengė sunkesnių sveikatos sužalojimų, nes toje vietoje, kurioje nugriuvo, nebuvo aštrių, bukų ar kampuotų daiktų. Nors D. G. savo kaltės nepripažino ir nesigailėjo dėl padarytos veikos, teismas jai vis tiek taikė BK 37 straipsnio nuostatas. Toks D. G. elgesys tik patvirtina, kad jai yra priimtini smurtinio pobūdžio veiksmai, kuriais ji sprendžia kilusius konfliktus, kuriuos, beje, pati ir išprovokuoja. Nors ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas buvo atleista du kartus, tačiau iš savo elgesio išvadų nedaro. Šiuo atveju nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas atleidžiama jau trečią kartą ir visais atvejais ji padarė smurtinio pobūdžio veikas. Teismas, pasak kasatoriaus, nuosprendyje nepaminėjo aplinkybės, kad paskutinę smurtinę veiką prieš D. M. ji padarė praėjus nepilniems trims mėnesiams po to, kai antrą kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas. Teismas nepakankamą dėmesį skyrė jos elgesio ir asmenybės vertinimui, todėl nepagrįstai ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Dėl netinkamai įvertintų bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniu skundu prokuroras nesutinka su tuo, kad D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 nuostatas atleidžiama trečią kartą ir tai motyvuoja netinkamai įvertintomis bylos aplinkybėmis, susijusiomis su D. G. elgesiu, asmenybe ir tai, kad trečią nusikalstamą veiką ji padarė praėjus nepilniems trims mėnesiams po to, kai antrą kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu.

Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 37 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo klausimą gali svarstyti tik teisės taikymo aspektu.

Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išdėstė išsamius motyvus, kuriais remiantis teismas atleido D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Teismas įvertino jos elgesį, asmenybę ir skyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kasatorius pats pripažįsta, kad įstatymas neriboja atleidimų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas skaičiaus, todėl taikymas trečią kartą savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo klausimą kasacine tvarka teisės taikymo aspektu. Kasaciniu skundu siekiama pakartotinio šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šestojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Liudo Žuklio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis