2021-05-26 Nr. AB-11394-3-62-3-01386-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-314-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01386-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 4 750 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Jam buvo skirtas nenutrūkstamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais „Truvada“ dėl (duomenys neskelbtini)ligos. Gydytoja nurodė, kad šiuos vaistus reikia vartoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu, o nutraukus vaistų vartojimą progresuoja (duomenys neskelbtini) liga. Tačiau Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. neaprūpino pareiškėjo gydytojo paskirtais vaistais „Truvada“. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, miego sutrikimą.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Paaiškino, kad stipriai išaugus vaisto „Truvada“ poreikiui, šio vaisto buvo užsakoma didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. vaistų tiekėjas UAB „Tamro“ buvo informuotas, kad Alytaus pataisos namams per mėnesį reikės 60 dėžučių, tačiau tiekėjas pristatė tik 18 vnt., todėl Alytaus pataisos namams laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. šio vaisto atsargų pritrūko. Pareiškėjas vaistą „Truvada“ pradėjo gauti nuo 2018 m. spalio 16 d. Pažymėjo, kad vaisto neskyrimas neturėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neaprūpinus jo reikiamais medikamentais.

6. Teismas nurodė, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

8. Teismas nurodė, kad nuteistųjų teisė teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktą, Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą. Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.). Teismas pažymėjo, kad pagal Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – ir Aprašas) nuostatas, Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose vaistų atsargos neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio.

9. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

10. Teismas pirmiausia konstatavo, kad klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje, bei išaiškino pareiškėjui teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos Respublikos pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).

11. Pasisakydamas dėl atsakovo teiginio, jog pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylos, kuriose vertinama, ar įstaiga tinkamai vykdė pareigą aprūpinti medicinos punktą darbo priemonėmis ir ištekliais, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. skirta antiretrovirusinė terapija antiretrovirusiniais vaistais („Truvada“ ir „Rezolsta“). Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. pareiškėjas negavo antiretrovirusinių vaistų „Truvada“ dėl sutrikusio vaistų tiekimo.

13. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Alytaus pataisos namai 2018 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu pateikė vaistų tiekėjui UAB „Tamro“ preparato „Truvada“ N30 (50 pakuočių) užsakymą, ir UAB „Tamro“ 2018 m. spalio 12 d. elektroniniu paštu atsakė, kad dalis (20 vnt.) preparato bus pateikta 2018 m. spalio 16 d., likusi dalis – iki 42 savaitės pabaigos.

14. Teismas iš Pagrindinės prekių tiekimo sutarties Nr. CPO110045-2909/2018-05-17 (toliau – Sutartis), sudarytos tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Tamro“ 4.1 punkto nustatė, jog atskiri prekių užsakymai pateikiami šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Prekių pristatymo terminas – 2 darbo dienos nuo atskiro prekių užsakymo gavimo dienos (Sutarties 4.2 p.). Sutarties 4.10.3 punkte numatyta, jog jei atsirado priežastys, nepriklausančios nuo tiekėjo, kurių jis neturėjo ir negalėjo numatyti, ir dėl kurių prekių pristatymas laiku tampa neįmanomas, tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi į užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl prekių pristatymo termino pratęsimo. Per dvi darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos užsakovas raštu išreiškia sutikimą pratęsti prekių pristatymo terminą arba informuoja tiekėją, kad šis terminas nebus pratęstas. Teismas nurodė, kad pagal šalių susitarimą, užsakytos prekės (vaistai) turi būti pristatytos į Alytaus PN per 2 darbo dienas nuo užsakymo gavimo dienos, o atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių prekių tiekimas tampa neįmanomas, tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi į užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl prekių pristatymo termino pratęsimo.

15. Teismas pažymėjo, kad vaisto „Truvada“ Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba pritrūko dar 2018 m. spalio 8 d., bet užsakymą elektroniniu paštu pateikė tik 2018 m. spalio 9 d. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad dar 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. iš anksto telefonu informavo UAB „Tamro“, jog per mėnesį Alytaus PN reikės 60 dėžučių šio preparato, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė, nors teismas iš Sutarties 4.1 punkto nuostatų sprendė, kad prekių (vaistų) užsakymai tiekėjui pateikiami ne telefonu, bet faksu, el. paštu ar elektronine užsakymo sistema. Teismas pažymėjo, kad atsakovui žinant, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėnesį praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką ir pataisos įstaigos administracijai matant keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą, turint konkrečius duomenis apie sergančiuosius ir jiems paskirtą gydymą, atsakovas turėjo pareigą iš anksto numatyti ir planuoti prekių atsargas, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji būtų tinkamai aprūpinti reikalingais vaistais.

16. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai organizavo Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nes nevykdė Aprašo 19-20 punktuose numatytos pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą vaistų atsargomis ir nesudarė būtinų sąlygų Sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniams įgyvendinti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. nebuvo aprūpintas reikiamais vaistais, t. y. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

17. Teismas nurodė, kad neturtinė žala apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyręs sveikatos sutrikdymą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, miego sutrikimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinei ligai gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

20. Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti iš viso 7 paras), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 100 Eur.

III. 21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

23. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas iš pareiškėjui nesuteiktų tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsakovas pažymi, kad žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos.

24. Atsakovas akcentuoja, kad sutartis Nr.305-85 su vaistų tiekėju „Tamro“ sudaryta 2018 m. gegužės 17 d. galiojo iki 2019 m. gegužės 17 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto „Truvada“ paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami atitinkamai didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. vaistų tiekėjas buvo informuota, kad Alytaus pataisos namams per mėnesį reikės 60 dėžučių, tačiau tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių, todėl vaistų pritrūko. Tiekėjo atstovas 2018 m. spalio 8 d. informavo atsakovą, kad baigėsi minėto vaisto atsargos Lietuvoje, t. y. būtent UAB “Tamro“ neužtikrino vaistų tiekimo Alytaus pataisos namams. Vaistai buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d., nors pagal sutartį vaistai turi būti pristatomi per 2 dienas po užsakymo pateikimo. Atsakovas nurodo, kad kito pareiškėjui skirto vaisto („Rezolsta“) Sveikatos priežiūros tarnyba visada turi, tik šiuo atveju jo nedavė, kadangi abu vaistai turi būti geriami kartu, dėl sėkmingesnio gydymo efekto. Nurodo, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs vaisto „Truvada“ tiekimas Lietuvoje, ir kad Alytaus pataisos namai neturės šio vaisto, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis į gydytoją, kad jo vartojamas vaistas būtų pakeistu kitu vaistu, tačiau pareiškėjas to nedarė.

25. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalų pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. žala turi būti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais, o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

26. Pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė analogiškus argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde.

27. Pareiškėjas T. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir mano, kad atsakovas siekia išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, kurie buvo konstatuoti pirmosios instancijos teismo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rodymai, jog atsakovas laiku neatliko privalomų veiksmų, ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, kančiomis. Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkama sveikatos priežiūra, ir aprūpinimas vaistais. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos sprendimą prašo palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo T. G. prašymo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl laikymo Alytaus PN netinkamomis sąlygomis.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai organizavo Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nevykdė pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą vaistų atsargomis, todėl pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. nebuvo aprūpintas reikiamais vaistais, t. y. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, bei priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad bylos dėl pacientams padarytos žalos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose, byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl netinkamo aprūpinimo vaistais, be to, pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

32. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo ne su netinkamai su teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o su atsakovo veiksmais neužtikrinant pareiškėjo aprūpinimo jam paskirtais vaistais.

34. Viena iš pagrindinių Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų 16 p.). Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 19– 20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

35. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje byloje ginčas nagrinėjamas tuo aspektu, ar Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teises, jo teigimu, nesuteikdami jam gydytojo paskirtų vaistų, ir būtent šiuo aspektu tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose, nes tokiu atveju neturtinė žala kildinama iš galbūt neteisėtų laisvės atėmimo įstaigos veiksmų, susijusių su šių įstaigų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020).

36. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas.

37. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su vaistų užsakymu, jų gavimu, nustatė, kad nėra įrodymų apie tai, jog UAB „Tamro“ buvo informuota, kad per mėnesį atsakovui reikės 60 dėžučių vaisto (teismas įvertino, kad pagal sutartį su vaistų tiekėju užsakymai pateikiami faksu, el. paštu ar naudojantis elektronine užsakymo sistema). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas užsakymą dėl 50 dėžučių vaistų UAB „Tamro“ elektroniniu paštu pateikė 2018 m. spalio 9 d., t. y. jau pasibaigus turimiems vaistams, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovo atstovas, žinodamas aplinkybes, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėnesį praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, matydamas keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodamas bei turėdamas savo įstaigoje sergančių nuteistųjų sąrašus ir duomenis apie paskirtą gydymą bei numanydamas apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir planuoti prekių atsargas.

38. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (8 paras) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai „Truvada“). Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

39. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus) – kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, ir atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, o šios išvados nepaneigia atsakovo nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; kt.).

41. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Priteistą neturtinės žalos sumą mažinti ar visiškai nepriteisti žalos atlyginimo pinigais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė