2022-07-20 Nr. AB-19170-3-61-3-01443-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3228-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01443-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Y., atstovaujamo įstatyminių atstovų H. H. M. M. ir K. M. Y. Y., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Y. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis), atstovaujamas įstatyminių atstovų H. H. M. M. ir K. M. Y. Y. (toliau – ir pareiškėjo tėvai), kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9792 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių H. H. M. M. ir K. M. Y. Y., prašymą suteikti jų nepilnamečiui sūnui, (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui (duomenys neskelbtini) prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pateikta vaiko gimimą liudijanti įrašo kopija Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, iš kurios nustatyta, jog J. Y. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 2021 m. spalio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21M32429 nesuteikti J. Y. tėvams prieglobsčio, kadangi užsieniečiai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Taip pat nutarta juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas buvo apskųstas.

3. 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą Nr. eI3-6011-595/2021, kuriuo nuspręsta, pareiškėjų K. M. Y. Y., H. H. M. M. ir jų nepilnamečių vaikų A. K. M. M., Y. K. M. M. skundą tenkinti iš dalies, skundo dalį dėl pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos suteikimo atmesti, tačiau (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams K. M. Y. Y. ir H. H. M. M. sumažino terminus draudimui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį, atitinkamai pakeičiant ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 6K-1262 dalį. Likusią pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad jam negali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, nes nekyla reali grėsmė pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę atveju, bei tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.

5. Pareiškėjas teigė, jog sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, nebuvo tinkamai įvertinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjo individualiu santykiu. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka esmines nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga. Atsakovas atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, teisingai neįvertino pareiškėjo motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė. Pareiškėjo prašymas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo tėvai prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nenurodė individualių aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo tėvų teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje bei suponuojančių poreikį papildomai vertinti, ar pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas dėl jam gresiančio persekiojimo. Kadangi pareiškėjo tėvams yra atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), šis sprendimas yra įsiteisėjęs, nepilnamečiui pareiškėjui taip pat buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas pažymėjo, jog atlikto tyrimo dėl pareiškėjo tėvų prieglobsčio prašymo buvo konstatuota, kad pareiškėjo tėvų prašymo suteikti prieglobstį motyvas – grėsmė būti nužudytiems (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Atsakovas, vertindamas pareiškėjo tėvų pasakojimą, pažymėjo, kad tariami persekiotojai ((duomenys neskelbtini)) nelaikytini valstybiniu subjektu, vien tai gali būti pagrindu atsisakyti suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą. Tačiau dar daugiau abejonių kelia pats K. M. Y. Y. pasakojimas, kuriuo jis grindžia tarptautinės apsaugos poreikį. Nors tam tikra dalis (duomenys neskelbtini) gyvenviečių, esančių kalnuotose vietovėse, yra kontroliuojami (duomenys neskelbtini), tačiau tarp jų nėra (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas pažymėjo, kad nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo tėvų įvardinta grėsmė gali būti siejama su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Atsižvelgęs į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjo tėvų nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jiems pabėgėlio statusą. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėjo tėvai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės asmenims tikimybės, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjo tėvams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo tėvų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) provincijoje), beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, taip pat buvo konstatuota, kad asmenys neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Apibendrinęs išdėstytą informaciją atsakovas manė, jog Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo J. Y. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21M32429 Migracijos departamentas atmetė pareiškėjo įstatyminių atstovų – tėvų prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo prašymą.

12.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. eI3-6011-595/2021 išnagrinėjo pareiškėjo tėvų skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti pareiškėjo tėvams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Teismas, išanalizavęs Migracijos departamento priimtą sprendimą, nenustatė tyrimo metu atliktų pažeidimų ir paliko galioti ginčijamas sprendimo dalis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, išsiuntimo, sutrumpindamas paskirto draudimo atvykti terminą.

12.3. Pareiškėjo įstatyminiai atstovai – tėvai 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjo vardu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo įstatyminiai atstovai taip pat pateikė vaiko gimimo įrašą liudijančio išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., jo motina yra H. H. M. M., tėvas – K. M. Y. Y.

12.4. 2022 m. kovo 16 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 21M32429, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

13. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo atstovų pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, tačiau pareiškėjo atstovai apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu. Jų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Teismas pažymėjo, kad individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų nepateikta.

16. Teismas įvertinęs pareiškėjo ir jo atstovų atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtus Lietuvos-(duomenys neskelbtini) sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pareiškėjo atstovai pateikė sulaikyti VSAT pareigūnų ir pristatyti į užkardą), darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti.

17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo atstovų pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jų kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Dėl nurodomų priežasčių teismas konstatavo, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo šios dalies keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjo atstovų skundo ar kitais argumentais. Teismas sprendė, kad nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinimui, jog atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.

III. 18. Pareiškėjas J. Y., atstovaujamas savo įstatyminių atstovų, apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į specifines (duomenys neskelbtini) bendrą padėtį apibūdinančias aplinkybes, netinkamai įvertino galimos (potencialios) persekiojimo ar susidorojimo su pareiškėju grėsmės tikimybę - nesivadovavo Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimu, pateiktu byloje Elgafaji); pažeidė tyrimui keliamus išsamumo ir visapusiškumo reikalavimus; pažeidė įrodinėjimo naštos racionalaus paskirstymo proceso šalims principą.

20. Pareiškėjas primygtinai prašo, kad jam kilusios grėsmės lygis (laipsnis, tikėtinumas, ar pan.) būtų nustatytas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) valstybėje, bet konkrečiai vadovaujantis ESTT išaiškinimu byloje Elgafaji, t. y., kad kylančios grėsmės individualumas būtų vertinamas, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“.

21. Atsakovas neįvertino pareiškėjo situacijos kilsiančios grėsmės rizikos aspektu, vertinant ją duomenų apie bendrą padėtį kilmės šalyje kontekste (šalyje anksčiau ilgus metus vyko vidaus tarptautinis ir vidaus karinis konfliktas) su juo susijusios ir paminėto konflikto sąlygotos kriminogeninės situacijos.

22. Pareiškėjas nesutinka, kad galimo susidorojimo grėsmę jis siejo tik su bendra padėtimi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, tokia atsakovo išvada padaryta tik paviršutiniškai išanalizavus kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis (duomenys neskelbtini) bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. Jis truko daugelį metų, jame aktyviai dalyvavo įvairios ginkluotos ekstremistinės grupuotės, pasižymėjo daugybės civilių gyventojų aukomis, sukėlė ženklų kriminogeninės situacijos paaštrėjimą (duomenys neskelbtini) visuomenėje, žymiai išaugo nusikaltimų asmeniui skaičius, ir t. t.

23. Pareiškėjas pažymi, kad pagal atsakovo surinkta kilmės šalies informaciją, kriminogeninė situacija (duomenys neskelbtini)išlieka labai sudėtinga ir komplikuota, be to, ypač aktuali yra žmogaus teisių užtikrinimo problema. Dėl šių priežasčių yra labai didelė persekiojimo ir susidorojimo tikimybė. Be to, anot pareiškėjo, potencialios grėsmės, galimai kilsiančios pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje, aspektu įvertintina ir kriminogeninė situacija, būtent, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, įvardinti duomenys pakankamai įtaigiai patvirtina tai, kad kaip ir (duomenys neskelbtini) valstybėje visumoje, taip ir (duomenys neskelbtini) gubernijoje, nusikalstamumo lygis neabejotinai siekia tokį mastą, kuris sąlygoja potencialios grėsmės virsmo tikrai realiu pavojumi kiekvienam individui, priskirtinam padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai. Taigi, dalis visuomenės, t. y., bet kuris jos atstovas ar tokių asmenų grupė bet kuriuo metu, jiems patiems to nežinant ir nesitikint, gali tapti smurtautojų (ar netgi valdžios institucijų - policijos, valdžios remiamų sukarintų ir ginkluotų grupuočių) aukomis. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės nebuvo įvertinos atsakovo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas yra įsitikinęs kad grėsmė jam įvertinus įvardintus faktus bei faktines aplinkybes, yra ne tik reali, bet ir visiškai pagrįsta, be to, ir akivaizdžiai kelianti potencialios grėsmės pavojų pareiškėjo sveikatai ir/ar net gyvybei. Neįvertinęs šių svarbių faktinių aplinkybių, atsakovas pažeidė tyrimo išsamumo ir visapusiškumo principus, neužtikrino objektyviosios tiesos byloje nustatymą.

24. Pareiškėjas mano, kad yra pripažintinas padidintos rizikos asmeniu ir nesutinka su Migracijos departamento praktika pripažinti padidintos grėsmės rizikos asmenis tik tuos, kuriems tiesiogiai gresia persekiojimo ar susidorojimo pavojus. Pareiškėjo nuomone, tokia praktika prieštarauja ESTT praktikai ginčijamu klausimu.

25. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą nepaneigia potencialios grėsmės pareiškėjui egzistavimo tikimybės. Prieglobsčio prašytojo prašymas racionaliau išsprendžiamas, teisingai pritaikius jo asmens statusui identifikuoti ESTT nustatytus grėsmės individualumą atskleidžiančius kriterijus, t. y., išsiaiškinus ir konstatavus, jog pareiškėjas priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai.

26. Pareiškėjas nurodo, kad įvardinti atsakovo atlikto tyrimo trūkumai susidarė ir dėl to, kad atsakovas neteisingai interpretavo įrodinėjimo pareigos priskyrimą iš esmės vien tik pareiškėjo kompetencijai. Atsakovas pernelyg sureikšmino pareiškėjo galimybes pateikti ir įrodyti visas reikšmingas bylos nagrinėjimui faktus ir aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo pareiga prieglobsčio prašytojo bylose apima ne tik lygiavertį dalyvavimą įrodinėjimo procese, bet ir užtikrinti, kaip to reikalaujama ESTT. Pasisakydamas dėl tyrimo metu išsakytų pareiškėjo argumentų, atsakovas pasitenkino tik tuo, kad pareiškėjo pasakojimo kontekste argumentus dėl jam, egzistuojančios realios potencialios susidorojimo grėsmės, pripažino kaip neturinčius įrodomosios galios, neatlikęs išsamios ir visapusiškos tų argumentų panaudojimo byloje analizės. Todėl ir šių ginčijamų argumentų atžvilgiu padarė abejotinas ir, be to, tikėtina, klaidingas išvadas.

27. Atsakovui nesurinkus aktualios ir būtinos informacijos, nėra jokio pagrindo laikyti, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo tinkamai išnagrinėtas, o pareiškėjo situacija individualizuotai aptarta kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas šiomis nuostatomis implikuotą jam pareigą įvykdė tik iš dalies, (nes pristigo naujausios informacijos apie dabartinę padėtį kilmės valstybėje), todėl ir liko neįvertintos, kaip minėta, pakankamai reikšmingos nagrinėjamai bylai aplinkybės, sietinos su pareiškėjui galimai kilsiančios grėsmės tikimybės įvertinimu.

28. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neįvertino nesurinko informacijos apie kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Vadovaujantis šiuo imperatyvu, pažymėtina, kad turėtų būti atsižvelgta ir į ESTT bei EŽTT priimtus sprendimus atitinkamose prieglobsčio suteikimo bylose.

29. Atsakovas nenurodė pareiškėjo nesąžiningumo, todėl vertinant pareiškėjo pasakojimą turėjo vadovautis abejonės privilegiją.

30. Pareiškėjas nurodo, kad Vaiko teisių deklaracijos teisės nuostatų (bent pagrindinių iš jų) panaudojimas teisiškai kvalifikuojant mažamečio kūdikio J. Y. teises bei jų taikymo ypatumus būtų neabejotinai tikslingas, arba net ir būtinas. Pareiškėjas, nežiūrint jo amžiaus, laikytinas atskiru ir savarankišku subjektu (teisinio vertinimo ir teisės taikymo aspektu). Sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo jo tėvams motyvų ir argumentų besąlyginis perkėlimas atsisakymui suteikti prieglobstį pareiškėjui pagrįsti teisiškai yra ydingas ir nelogiškas. Teisinis pareiškėjo teisių įvertinimas turtėtų būti atliktas vadovaujantis Vaiko teises ir pareigas reglamentuojančiais tarptautinės teisės aktais, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilnateisis pilietis.

31. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovo įsitikinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

33. Atsakovas akcentuoja, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punktas nustato, jog prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė individualių aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo tėvų teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje bei suponuojančių poreikį papildomai vertinti, ar pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas dėl jam gresiančio persekiojimo, K. M. Y. Y. ir H. H. M. M. prašyme suteikti nepilnamečiui sūnui.

34. Migracijos departamentas po atlikto tyrimo dėl pareiškėjo tėvų prieglobsčio prašymo konstatavo, kad pareiškėjo tėvų prašymo suteikti prieglobstį motyvas – grėsmė būti nužudytiems (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentavo, kad tariami persekiotojai ((duomenys neskelbtini)) nelaikytini valstybiniu subjektu, vien tai gali būti pagrindu atsisakyti suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą. Tačiau, pasak atsakovo, dar daugiau abejonių kelia pats K. M. Y. Y. pasakojimas, kuriuo jis grindžia tarptautinės apsaugos poreikį. Nors tam tikra dalis (duomenys neskelbtini)gyvenviečių, esančių kalnuotose vietovėse, yra kontroliuojami (duomenys neskelbtini), tačiau tarp jų nėra (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo tėvų įvardinta grėsmė gali būti siejama su jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Atsižvelgus į tai, jog priežastinis ryšys tarp persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, buvo konstatuota, jog pareiškėjo tėvų nurodyti motyvai savaime (nepriklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių) nesudaro pagrindo suteikti jiems pabėgėlio statusą. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėjo tėvai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės asmenims tikimybės, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjo tėvams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

36. Atsakovas pažymi, kad sprendime byloje Elgafaji ESTT nurodė, jog beatodairiškas smurtas konstatuojamas, kai smurtas pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į kilmės valstybę arba į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti didelę žalą. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu byloje Sufi ir Elmi v. Jungtinę Karalystę, beatodairiškas smurtas identifikuojamas pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą. Remiantis ESPA pateikiama informacija ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo tėvų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) provincijoje), išskyrus (duomenys neskelbtini), taip pat Migracijos departamentas konstatavo, kad asmenys neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad įvertinus pareiškėjo tėvams gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo tėvai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jie taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų̨ apsaugos poreikį kilmės valstybėje.

38. Atsakovas mano, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo tėvų prieglobsčio prašymą surinko ir įvertino visą aktualią bei su jų individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą Sprendimą. Tyrimo metu buvo surinkta informacija iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos kilmės šalies informacinio tinklo, Jungtinių Tautų organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius. Naujesnės informacijos ar duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, pareiškėjas nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui kartu su skundu, o vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

39. Atsakovo įsitikinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo sprendimo teisėtumą (pareiškėjo tėvai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų nei pareiškėjas, nei jo tėvai skunde nepateikė. Be to, pareiškėjo tėvai turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Atsakovas nurodo, kad jei bus pateiktas prašymas leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 22S9792 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

42. Pareiškėjas, atstovaujamas jo tėvų, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovas pažeidė tyrimui keliamus išsamumo ir visapusiškumo reikalavimus; pažeidė įrodinėjimo naštos racionalaus paskirstymo proceso šalims principą, kad kylančios grėsmės individualumas būtų vertinamas, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“, neįvertino pareiškėjo individualios pareiškėjo situacijos kilsiančios grėsmės rizikos aspektu, vertinant ją duomenų apie bendrą padėtį kilmės šalyje kontekste (šalyje anksčiau ilgus metus vyko vidaus tarptautinis ir vidaus karinis konfliktas) su juo susijusios ir paminėto konflikto sąlygotos kriminogeninės situacijos. Pareiškėjas turėtų būti pripažintinas padidintos rizikos asmeniu. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesurinko aktualios ir būtinos informacijos, todėl pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o pareiškėjo situacija individualizuotai neaptarta kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo jo tėvams motyvų ir argumentų besąlyginis perkėlimas atsisakymui suteikti prieglobstį pareiškėjui pagrįsti teisiškai yra ydingas ir nelogiškas. Atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino pareiškėjai kylančios grėsmės, nesurinko ir neanalizavo naujausios kilmės valstybės informacijos, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjos prašymas, jog jai kilmės šalyje kyla individualios grėsmės pavojus, nepagrįstas.

43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

45. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

46. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

47. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

48. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

49. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 26 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

50. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

51. Pagal Tvarkos aprašo 99.4.2 punktą, vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas pateiktų įrodymus, jog tokie veiksmai jam gresia dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų grėsmė prieglobsčio prašytojui laikoma įrodyta, kai jo kilmės valstybėje vykstantį tarptautinį ar vidaus ginkluotą konfliktą apibūdinantis beatodairiško smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog jei prieglobsčio prašytojas būtų grąžintas į kilmės valstybę arba tam tikrais atvejais į tam tikrą kilmės valstybės regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę.

52. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį, įgyvendinama Įstatymo 68, 80 straipsniais ir Tvarkos aprašo 33, 63.4, 63.5, 98 punktais, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...>b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.

53. Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje C-277/11 M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, 65 p.). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti (66 p.). Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu (67 p.).

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime turi būti nurodytos asmenims nustatytos teisės ir pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai ir kt.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra pateikta pareiškėjo tėvų apklausos įrašų, transkripcijų, kad Migracijos departamento pareigūnai ėmėsi priemonių atlikti individualų ir visapusišką tyrimą. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę, atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo atstovų pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį, tačiau pareiškėjo atstovai apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju remtis vien tyrimo atlikto pareiškėjo tėvų atžvilgiu atliktomis apklausomis, kurios net nėra bylos medžiagos dalis, nėra pagrįsta.

56. Kita vertus sutiktina su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo situacija individualizuotai neaptarta kilmės valstybės informacijos kontekste. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nerinko ir nevertino kilmės šalies informacijos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektu, o pirmosios instancijos teismas tik bendrai pasisakė dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jų kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

57. Nagrinėjamu atveju būtent Migracijos departamentui keliama pareigą surinkti aktualią kilmės šalies informaciją Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai, kad pareiškėjo tėvų atžvilgiu kilmės šalies informacija buvo rinkta ir vertinta Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendime Nr. 21M32429, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju saugumo situacija beatodairiško smurto aspektu priimant sprendimą dėl pareiškėjo prašymo nepasikeitė ir neturi būti įvertinta Migracijos departamente atliekamo tyrimo metu iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą cituoja EPPB ataskaitą, kuri neva patvirtina, kad pareiškėjų tėvų gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio intensyvumo, kad vien buvimas šalyje pareiškėjui keltų grėsmę, tačiau pastebėtina, kad iš pateiktos informacijos neaišku ar atsakovas rėmėsi tėvų atžvilgiu surinkta kilmės šalies informacija ar šiai dienai aktualia kilmės šalies informacija. Vis tik, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta informacija turėjo būti renkama ir vertinama tyrimo Migracijos departamente metu, o ne teisminio proceso metu. Juolab, kad kaip matyti iš bylos medžiagos tarp sprendimo priimto tėvų ir pareiškėjo atžvilgiu yra 5 mėnesių laikotarpis per kurį saugumo situacija pareiškėjo tėvų gyvenamojoje vietoje į kurią pareiškėjas ir jo tėvai būtų išsiunčiami gali būti pasikeitusi. Kita vertus, kaip matyti iš apeliacinio skundo pareiškėjas nesutinka su tuo, kad kilmės šalies padėtis yra saugi, pateikia (duomenys neskelbtini) duomenis, kad per ataskaitinį laikotarpį (duomenys neskelbtini). Minėta informacija, vykdant pareigą tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą bei atlikti tyrimą pagal Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas, turi būti ištirta ir įvertinta Migracijos departamento aktualios kilmės šalies informacijos kontekste.

58. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.

59. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Tvarkos apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams (žr„ pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3979-624/2021).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

61. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško pareiškėjo prašymo tyrimo ir vertinimo, todėl Sprendimas naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovo taikytos materialiosios teisės, todėl teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. Y., atstovaujamo įstatyminių atstovų H. H. M. M. ir K. M. Y. Y., apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. Y., atstovaujamo įstatyminių atstovų H. H. M. M. ir K. M. Y. Y., skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9792 ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė