2018-12-12 Nr. AB-564-3-61-3-01502-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5557-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01502-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovams Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. P-011-111 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo kapitonei leitenantei R. Č.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-011-111); 2) panaikinti Departamento 2018 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. P-011-231 „Dėl kapitonės leitenantės R. Č. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-011-231); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. P-326 „Dėl kapitonės leitenantės R. Č. išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-326); 4) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 5) priteisti pareiškėjai tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, įskaitant visas kitas jai mokėtinas išmokas.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad ilgą laiką dėl sunkios ligos – (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbinga. Jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, Departamento vadovams buvo žinoma, kad ji serga ir gydosi (duomenys neskelbtini). Įsakymas Nr. P-011-111, kuriuo buvo nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, grindžiamas ne tik 2018 m. sausio 5 d. pažymoje Nr. PL-015-3RN „Dėl kpt. ltn. R. Č. (D.) patikrinimo“ nurodytomis aplinkybėmis bei Departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2018 m. sausio 29 d. posėdžio metu pateiktu siūlymu, bet ir tuo, kad jai diagnozuota būklė (duomenys neskelbtini).

1.2. Pareiškėja paaiškino, kad ji grįžusi į tarnybą po laikinojo nedarbingumo, kreipėsi į darbdavį su prašymu siųsti ją į Karinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir KMEK) tikslu nustatyti, ar ji dėl savo sveikatos būklės gali tęsti krašto apsaugos tarnybą. Departamentas šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog iš tarnybos ji jau atleista ir išleista į atsargą. Pareiškėjos įsitikinimu, jos atleidimas iš tarnybos yra išimtinai susijęs su jos sveikatos būkle ir iki atleidimo ilgai trukusiu jos laikinuoju nedarbingumu. Pareiškėja nesutiko su Įsakyme Nr. P-011-111 nurodytomis jos charakterio savybėmis, t. y. jog ji yra lengvabūdiška ir neatsakinga. Pareiškėja teigė, kad vienkartinis pažeidimas negali būti pagrindas tarnybinei nuobaudai skirti, o taip pat kariui atimti teisę dirbti su įslaptinta informacija ir dėl to jį atleisti iš krašto apsaugos tarnybos.

1.3. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 14 straipsnio nuostatas specialioji ekspertų komisija pagal savo kompetenciją nevertina ir nenustatinėja asmenų sveikatos būklės ir konkrečių diagnozių. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio 2 dalies ir Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (toliau – ir Nuostatai), 19.1 punkto nuostatomis, teigė, jog prieš priimant sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jai neišdavimo, turėjo būti atliktas jos sveikatos būklės nustatymas KMEK Nuostatuose nustatyta tvarka. Tačiau Departamentas netyrė jos sveikatos būklės, nesiekė nustatyti, ar jai iš tikrųjų diagnozuota būklė (duomenys neskelbtini), nenustatinėjo, ar po laikinojo nedarbingumo ji pasveiko, ar jos būklė stabilizavosi, nesprendė klausimo, ar po laikinojo nedarbingumo ji yra tinkama tarnybai, dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjos tvirtinimu, Departamentas nesilaikė krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-1142/V-1139 reikalavimų, nes nesiėmė jokių veiksmų specializuotam psichiatriniam stacionariniam jos ištyrimui.

2. Atsakovas Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2012 m. lapkričio 12 d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (toliau – ir leidimas), kuris galiojo iki 2017 m. lapkričio 2 d. Vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. gegužės 10 d. buvo pradėtas pakartotinis pareiškėjos patikrinimas dėl leidimo išdavimo, nes iki pareiškėjai išduoto leidimo galiojimo pabaigos buvo likę šeši mėnesiai. Prieš pradedant patikrinimą jokių duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklės sutrikimus nebuvo. Pareiškėja nedarbinga tapo 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo jos patikrinimo pradžios ir joks pareiškėjos tarnybos veiklos patikrinimas nebuvo atliekamas.

2.2. Pareiškėjos patikrinimo dėl leidimo išdavimo metu buvo nustatyta ir pačios pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. paaiškinimuose pripažinta, kad ji neturėdama teisinio pagrindo, savo pačios iniciatyva nuo 2015 metų iki 2017 metų duomenų bazėse tikrino asmenų, bendradarbių, draugų, kitų su vykdomomis tarnybinėmis funkcijomis nesusijusių asmenų duomenis. Pareiškėja, turėdama leidimą, pasinaudojo jai suteiktomis teisėmis prisijungti prie sistemos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kontroliavo savo sugyventinį, kuris yra siejamas su Kaune veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, kurios galbūt susijusios su narkotinių medžiagų kontrabanda, ir minėto asmens prašymu teikė jam informaciją iš nurodytos sistemos apie kito asmens buvimo vietą. Atsakovo teigimu, nustatyti faktai dėl sugyventinio vietos kontroliavimo bei informacijos jam teikimo apie kito asmens buvimo vietą, ilgalaikis kitų asmenų tikrinimas duomenų bazėse, neturint tam jokio teisinio pagrindo, parodė tai, kad pareiškėja nevertino valstybės pasitikėjimo ja ir jį ignoravo, elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai.

2.3. Departamentas nesutiko ir su pareiškėjos skundo teiginiu, jog prieš priimant sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jos sveikatos būklės įvertinimas turėjo būti atliktas KMEK pagal Nuostatus. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 65 straipsnio 5 dalimi bei Nuostatų 1 punktu, teigė, kad KMEK deleguota išimtinė teisė nustatyti, ar asmuo yra tinkamas pradėti ir tęsti profesinę karo ar žvalgybos pareigūno tarnybą dėl sveikatos būklės. Tinkamumas profesinei karo ar žvalgybos pareigūno tarnybai negali būti tapatinamas su asmens patikimumo vertinimu.

2.4. Departamentas taip pat nurodė, kad patikrinimo metu 2017 m. spalio 11 d. buvo paskirtas pareiškėjos tyrimas poligrafu. Jo metu, atsižvelgus į pareiškėjos elgesį, tyrimą atliekančiam pareigūnui kilo įtarimas dėl jos psichologinės būklės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktu, tyrimas buvo nutrauktas. Departamento prašymu patikrinimo metu pareiškėja pateikė 2017 m. spalio 26 d. Medicininį pažymėjimą Nr. 12-4-1822, išduotą Kauno Šilainių poliklinikos, kuriame buvo nurodyta, kad atlikus R. Č. psichologinį ištyrimą, duomenų dėl psichikos sutrikimų, įtrauktų į Psichikos ar kitų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašą nepakanka. Pareiškėjos tyrimas poligrafu 2017 m. spalio 30 d. buvo pratęstas, tačiau dėl jos tyčinių veiksmų tyrimo poligrafu išvada nebuvo galima. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 7 d. telefonu informavo patikrinimą atliekantį pareigūną, jog dėl psichologinės būklės kreipėsi į Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centrą ir jai paskirtas gydymas. Iš Departamente gautų dokumentų buvo nustatyta, kad dėl psichikos būsenos įvertinimo dėl galimybės dirbti su įslaptinta informacija pareiškėja buvo nusiųsta į psichiatrinio profilio dienos stacionarą. 2017 m. gruodžio 12 d. medicininiame dokumente nurodyta, kad R. Č. nustatyta klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai diagnozuota būklė (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į Psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui, sąrašą.

2.5. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja turi karininko laipsnį. KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad profesinės karo tarnybos kariais negali būti asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti su būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija ir ja naudotis. Pagal krašto apsaugos ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-168 patvirtinto Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, panaikinimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.1 punktą visiems profesinės karo tarnybos karininkams turi būti nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Todėl krašto apsaugos ministro 2018 m. vasario 28 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo išleista į atsargą, paskirta atlikti tarnybą rezerve, yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

3.1. Ministerija nurodė, kad pareiškėja ėjo Departamento 04 valdybos 024 skyriaus vyriausiojo specialisto, žvalgybos pareigūno pareigas, kurioms užimti yra reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Pareiškėjai buvo suteiktas kapitono karininko leitenanto karinis laipsnis, kuris vadovaujantis KASOKTĮ 52 straipsnio 3 dalies 3 punktu, priskiriamas jaunesniojo karininko laipsniui. Departamento direktoriui nusprendus neišduoti pareiškėjai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pareiškėja buvo išleista į atsargą ir paskirta atlikti tarnybą rezerve. Pareigybių, į kurias pareiškėja, neturėdama leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, galėtų būti paskirta, pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu, nebuvo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos R. Č. skundą atmetė.

5. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

5.1. Įsakymu Nr. P-011-111 buvo nuspręsta neišduoti Departamento vyriausiajai specialistei kapitonei leitenantei R. Č. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

5.2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 19 punktu, 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 39 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Įsakymą Nr. P-011-111, 2018 m. vasario 28 d. priėmė įsakymą Nr. P-326, kuriuo nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėja ir išleido ją į atsargą bei skyrė pareiškėją atlikti tarnybą rezerve.

5.3. Įsakymu Nr. P-011-231 pareiškėja atleista iš 04 valdybos 024 skyriaus vyriausiojo specialisto, žvalgybos pareigūno pareigų, atleidimo iš pareigų datą nukeliant į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

5.4. Įsakymas Nr. P-011-111, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjai neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, priimtas atlikus pareiškėjos tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Minėtame įsakyme nurodyta, kad tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 ir 20 punktuose.

6. Teismas nustatė, kad byloje esantis Psichikos sveikatos centro 2017 m. gruodžio 19 d. medicininis dokumentas, pateiktas Departamentui pastarojo prašymu, patvirtino, jog pareiškėjai nustatytos šios klinikinės diagnozės: (duomenys neskelbtini). Teismas iš pareiškėjos skundo turinio nustatė, kad pareiškėja pripažįsta, jog šios klinikinės diagnozės jai buvo nustatytos, ir jų teisingumo neginčija.

7. Iš Įsakymo Nr. P-011-111 teismas nustatė, kad tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja ne tarnybos tikslais, neturėdama teisinio pagrindo, naudojosi tarnybine padėtimi įslaptinta duomenų sistema, peržiūrinėjo asmenų duomenis duomenų bazėse. Šią pareiškėjos veiklą atsakovas vertino kaip neatsakingą ir lengvabūdišką. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius pareiškėjos paaiškinimus, nustatė, kad pareiškėja šias Departamento nurodytas aplinkybes pripažįsta.

8. Teismas konstatavo, kad tokią pareiškėjos veiklą (tikrino duomenų bazes be objektyvios priežasties) vertinti kaip vienkartinio pobūdžio nėra pagrindo. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir įslaptintų duomenų teismas nustatė, kad tokia pareiškėjos veikla tęsėsi kelis metus. Pareiškėja duomenų bazes tikrino sistemingai, be jokios objektyvios priežasties, vedama tiek asmeninio intereso, tiek kitų asmenų prašymu. Pareiškėja duomenis apie asmenis rinko ir juos teikė tretiesiems asmenims, nesusijusiems su pareiškėjos tarnyba.

9. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, jog Departamentas pagrįstai tokį pareiškėjos elgesį įvertino kaip lengvabūdišką ir neatsakingą, dėl kurio kilo grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog aplinkybės, dėl kurių Departamento vadovas nusprendė neišduoti pareiškėjai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, buvo nustatytos pareiškėjos tikrinimo, kurio tikslas ir buvo nustatyti, ar pareiškėjai, kuri pretendavo gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ir ar ji yra patikima, lojali Lietuvos valstybei. Tokį asmens tikrinimą numato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnis. Teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr. P-011-111 neišduoti pareiškėjai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nėra tarnybinė nuobauda, todėl pareiškėjos skundo argumentus dėl tarnybinių pažeidimų šioje byloje vertino kaip nereikšmingus, todėl dėl jų nepasisakė.

11. Pareiškėja pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigojo ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliko tarnybą Departamento 04 valdybos 024 skyriaus vyriausiojo specialisto žvalgybos pareigūno pareigose. Šioms pareigoms užimti yra nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

12. Teismas iš Ministerijos į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėja nutraukimo dieną, krašto apsaugos sistemoje nebuvo laisvų pareigų, nesusijusių su įslaptintos informacijos naudojimu. Pareiškėja įrodymų, paneigiančių šią Ministerijos informaciją, teismui nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad Departamento direktoriui priėmus sprendimą pareiškėjai neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir krašto apsaugos sistemoje nesant kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias pareiškėją buvo galima perkelti, krašto apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-326 su pareiškėja nutraukė profesinę karo tarnybos sutartį ir skyrė ją atlikti tarnybą rezerve.

13. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja prašymą išduoti siuntimą patikrinti sveikatos būklę Departamentui pateikė 2018 m. balandžio 3 d. Departamentas, vadovaudamasis Nuostatų 19 ir 20 punktais, 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. IS-1267, pareiškėją informavo, jog neturi teisinio pagrindo pareiškėjos siųsti į KMEK.

14. Pareiškėjos skundo argumentus dėl procedūros, kuri yra taikoma sprendžiant profesinės karo ar žvalgybos pareigūno tinkamumą užimti šias pareigas dėl sveikatos būklės, teismas vertino kaip nesusijusius su nagrinėjamu ginču, todėl dėl jų nepasisakė.

III. 15. Pareiškėja R. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjos atleidimas yra išimtinai susijęs su jos sveikatos būkle ir iki atleidimo ilgai trukusiu jos laikinuoju nedarbingumu. Departamentas neišdavė jai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, iš esmės dėl apeliantės sveikatos būklės. Įsakyme Nr. P-011-111 nurodoma, kad buvo nustatytos aplinkybės, jog apeliantei diagnozuota būklė (duomenys neskelbtini), be to, kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, t. y. neatsakingumas ir lengvabūdiškumas, pasireiškę tuo, kad pareiškėja ne tarnybos tikslais, neturėdama teisinio pagrindo, naudojosi tarnybine įslaptinta duomenų sistema, peržiūrinėjo asmenų duomenis duomenų bazėse (registruose).

15.2. Jos pažeidimai, susiję su paieškomis duomenų bazėse, turėjo būti vertinami tarnybinio patikrinimo metu, o ne teisės dirbti su įslaptinta informacija klausimo svarstymo metu. Tokio pobūdžio pažeidimas asmeniui gali būti pagrindas skirti drausminę nuobaudą, tačiau tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu kariui atimti teisę dirbti su įslaptinta informacija ir dėl to jį atleisti iš krašto apsaugos tarnybos. Be to, šie pareiškėjos veiksmai buvo susiję su jos sveikata – silpna psichine ir emocine būkle.

15.3. 2018 m. sausio 30 d. įsakyme konstatuojamos faktinės aplinkybės, esą pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini) būklė, yra grindžiamos tik atsakovo turėtais pareiškėjos nedarbingumo duomenimis ir Departamento Specialiosios ekspertų komisijos 2018 m. sausio 29 d. posėdžio protokolu Nr. VL-42.

15.4. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, kuriose nustatyta specialiosios ekspertų komisijos kompetencija, galima daryti pagrįstą išvadą, jog specialioji ekspertų komisija pagal savo kompetenciją nevertina ir nenustatinėja asmenų sveikatos būklės ir konkrečių diagnozių. Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra tikrinama žvalgybos pareigūnų sveikatos būklė dėl tinkamumo tarnybai pagal nustatytus sveikatos būklės kriterijus. Nuostatų 19.1 punkte įtvirtinta, kad žvalgybos pareigūnai siunčiami į Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisiją atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei žvalgybos pareigūno tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus žvalgybos pareigūnui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai. Pareiškėjos sveikatos būklės nustatymas, prieš priimant 2018 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. P-011-111, turėjo būti atliekamas pagal Nuostatus.

15.5. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3264-822/2017 priimta nutartimi, kurioje buvo konstatuota, kad pagal KASOKTĮ įstatymą ir jo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, KMEK yra atliekama specializuota (karinė) medicinos ekspertizė, kuri vertina asmenų, išvardytų Nuostatų 1 punkte, tarp jų tikrosios karo tarnybos karių ar žvalgybos pareigūnų, tinkamumą tolesnei tarnybai.

15.6. Departamentas netyrė savo darbuotojos sveikatos būklės, nesiekė nustatyti, ar jai iš tikrųjų diagnozuota (duomenys neskelbtini), be kita ko, nenustatinėjo, ar po laikinojo nedarbingumo ji išgijo, ar jos būklė stabilizavosi, galbūt po ligos ji vėl yra tinkama tarnybai bei darbui su įslaptinta informacija. Lietuvos kariuomenė, kaip ir bet kuris kitas darbdavys turėtų rūpintis savo darbuotojais ir ištikus nelaimei ar sveikatos sunkumams, šie asmenys neturėtų būti atleidžiami, vadovaujantis vien formaliais kriterijais, neatsižvelgiant nei į ilgus tarnybos metus, nei į psichologiškai sunkų žvalgybos pareigūnų darbo pobūdį.

15.7. Siekdamas patvirtinti pareiškėjos diagnozę pagal (duomenys neskelbtini), Departamentas privalėjo pareiškėją siųsti į KMEK, kurioje jai būtų buvęs taikomas stacionarinis ištyrimas, kaip ir reikalaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakyme Nr. V-1142/V- 1139.

15.8. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei KASOKTĮ nuostatos nesuderinamos su konstituciniu teisinės valstybės principu, kadangi asmuo, kuris savo gyvenimą paskiria tarnybai Lietuvos Respublikai, negali būti atleidžiamas iš tarnybos dėl jo kaltės, kaip pripažintas nepatikimu ir nelojaliu, kadangi jo sveikatos būklė nebeatitinka reikalavimų, kurie keliami leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti. Aptariamas teisinis reguliavimas yra prieštaringas, kadangi suteikia kariuomenės vadovybei teisę vienu atveju asmenį atleisti dėl ligos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą, o kitu, net ir esant analogiškoms aplinkybėms (ligai ir sveikatos sutrikimams), pagal 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pareiškėja pažymi, kad dėl nuolatinės darbinės įtampos bei einamų pareigų pobūdžio žvalgybos pareigūnams iškyla įvairios sveikatos, įskaitant ir psichikos, problemos. Tačiau asmuo, kuris tarnauja Lietuvos valstybei, gali būti atleistas dėl jo kaltės, kaip nelojalus ir praradęs pasitikėjimą, vien dėl savo ligos, kuri galėjo būti sukelta dėl jo darbo sąlygų bei eitų pareigų pobūdžio. Toks teisinis reguliavimas negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Šioje byloje kyla Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 punkto ir KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto konstitucingumo klausimas šių normų reguliavimo apimtyje. Šis klausimas turėtų būti perduotas spręsti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalies pagrindu.

15.9. Bet koks sprendimas, susijęs su pareiškėjos atleidimu iš tarnybos ar jos teisės dirbti su įslaptinta informacija nustatymu, turėjo būti priimtas tik po to, kai pareiškėjos sveikatos būklė būtų buvusi ištirta KMEK.

16. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

16.2. Pareiškėja prašymą išduoti siuntimą patikrinti sveikatos būklę Departamentui pateikė 2018 m. balandžio 3 d., t. y. po to, kai Įsakymu Nr. P-011-111 pareiškėjai buvo nuspręsta neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir kai Įsakymu Nr. P-326 pareiškėjos profesinė karo tarnybos sutartis buvo nutraukta. Ministerijos vertinimu, pareiškėją siųsti dėl tinkamumo nustatymo profesinei karo tarnybai nebuvo jokio pagrindo nei prieš priimant pareiškėjos ginčijamus įsakymus, nei po jų priėmimo. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tik esant KMEK išvadai, kad karys netinkamas profesinei karo tarnybai, karį galima atleisti iš tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Nesant KMEK išvados dėl pareiškėjos netinkamumo profesinei karo tarnybai, ją atleisti iš tarnybos dėl sveikatos būklės – pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą nebuvo galima.

16.3. Pareiškėjos reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostatų atitikimo Konstitucijai yra naujas reikalavimas. Be to, nėra pagrindo pagrįstai abejoti dėl pareiškėjos nurodytų KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostatų atitikimo Konstitucijai ir dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių normų ištyrimo.

17. Atsakovas Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis teiginys, jog žinant apie pareiškėjos ligą buvo atliktas pareiškėjos tarnybos veiklos patikrinimas, ir nepaminėta, jog pareiškėjos patikrinimas buvo pradėtas 2017 m. gegužės 10 d., o pareiškėja laikinai nedarbinga tapo nuo 2017 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjos patikrinimas buvo pradėtas ne siekiant įvertinti jos tinkamumą tolesnei tarnybai, bet vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 6 dalimi. Pradėdamas tikrinimą, atsakovas neturėjo duomenų apie pareiškėjos sveikatos sutrikimus. Baigus šį patikrinimą ir buvo priimtas Įsakymas Nr. P-011-111.

17.2. Apeliaciniame skunde nepaminėta svarbi aplinkybė, jog sveikatos būklė nebuvo vienintelis leidimo neišdavimo pagrindas, patikrinimo metu buvo nustatytos asmeninės pareiškėjos savybės – neatsakingumas ir lengvabūdiškumas – dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. P-011-111, kuriuo pareiškėjai R. Č. neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. P-011-231 „Dėl kpt. ltn. R. Č. atleidimo“; Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. P-326, kuriuo nutraukta su pareiškėja sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis, pareiškėja išleista į atsargą ir paskirta atlikti tarnybą rezerve, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ėjo Departamento 04 valdybos 024 skyriaus vyriausiojo specialistės, žvalgybos pareigūnės pareigas, kurioms užimti yra reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. KASOKTĮ 28 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad profesinės karo tarnybos kariais negali būti asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti su būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija ir ja naudotis. Kadangi pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, todėl krašto apsaugos ministras 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. P-326 nutraukė su pareiškėja sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, pareiškėją išleido į atsargą ir skyrė atlikti tarnybą rezerve. Pažymėtina, kad toks įsakymas yra priimtas ne dėl to, jog pareiškėja negalėjo tęsti profesinės karo ar žvalgybos pareigūno tarnybos dėl sveikatos būklės.

20. Pareiškėjai 2012 m. lapkričio 12 d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, kuris galiojo iki 2017 m. lapkričio 2 d. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. gegužės 10 d. buvo pradėtas pakartotinis pareiškėjos patikrinimas dėl leidimo išdavimo, nes iki pareiškėjai išduoto leidimo galiojimo pabaigos buvo likę šeši mėnesiai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pradedant patikrinimą, buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjos sveikatos būklė yra tokia, dėl kurios ji negali tęsti tarnybos, jai turėjo būti išduotas siuntimas į KMEK ir sprendžiamas klausimas dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo dėl sveikatos būklės. Pagal bylos duomenis pareiškėja nedarbinga tapo 2017 m. lapkričio 7 d., dėl siuntimo į KMEK pareiškėja kreipėsi po to, kai buvo nuspręsta jai neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nutraukta profesinė karo tarnybos sutartis.

21. Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. įsakymu nuspręsta pareiškėjai neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 ir 20 punktuose nurodytais pagrindais.

22. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 punktas nustato, kad asmuo, turintis psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, laikomas nepatikimu ir nelojaliu Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas nustato, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

23. Pareiškėja, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo Įsakymas Nr. P-011-111 pripažintas teisėtu ir pagrįstu, iš esmės akcentuoja tik aplinkybes, susijusias su jos sveikatos būkle, dėl kurios, pareiškėjos teigimu, Departamentas negalėjo atsisakyti išduoti leidimą, tačiau pažymėtina, kad leidimas pareiškėjai neišduotas ir dėl to, jog buvo nustatyta, kad pareiškėja ne tarnybos tikslais, neturėdama teisinio pagrindo, naudojosi tarnybine padėtimi (naudojosi įslaptinta duomenų sistema), peržiūrinėjo asmenų duomenis duomenų bazėse. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja duomenų bazes tikrino sistemingai, be jokios objektyvios priežasties, vedama tiek asmeninio intereso, tiek kitų asmenų prašymu, pareiškėja duomenis apie asmenis rinko ir juos teikė tretiesiems asmenims, nesusijusiems su pareiškėjos tarnyba, ir padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai tokį pareiškėjos elgesį įvertino kaip lengvabūdišką ir neatsakingą, dėl kurio kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pirmosios instancijos teismas minėtą pareiškėjos elgesį vertino ne kaip mažareikšmį ar atsitiktinį.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

25. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jog valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams; jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertama kelio, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso. Įstatymais reguliuojant su valstybės paslaptimis (ar kita įslaptinta informacija) ir jų apsauga susijusius santykius, privalu nustatyti ne tik tai, kokia informacija yra valstybės paslaptis (ar sudaro kitą įslaptintą informaciją) ir kokia yra atsakomybė už jos atskleidimą, bet ir tai, kokie asmenys, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis gali disponuoti (taip pat netekti teisės disponuoti) valstybės paslaptimis (ar kita įslaptinta informacija), taip pat tai, kokiais atvejais, kokia tvarka bei kokiomis sąlygomis valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti išslaptinta ir kas turi įgaliojimus tai padaryti. Šie asmenys, tvarka ir sąlygos gali būti diferencijuojama inter alia (be kita ko) pagal įstatymų leidėjo nustatytas valstybės paslapčių (ar kitos įslaptintos informacijos) rūšis (kategorijas).

26. Galiojantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas reglamentuoja pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimus. Taip pat šis įstatymas nustato asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras. Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime nurodė, kad asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia (be kita ko) jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Todėl įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia (be kita ko) nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus bei tokių asmenų patikrinimo procedūras. Įgyvendindamas šią diskreciją įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia (be kita ko) konstitucinio teisinės valstybės principo. Asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

27. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017; kt.).

28. Kaip jau minėta, asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia (be kita ko) jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis, todėl Departamentas pagrįstai įvertino pareiškėjos padarytus pažeidimus, susijusius su paieškomis duomenų bazėse. Tai, kad pareiškėjai už šiuos veiksmus nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, nepaneigia Departamento teisės ir pareigos įvertinti minėtus pareiškėjos veiksmus. Akcentuotina, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėja dėl sveikatos sutikimų atliko minėtus veiksmus.

29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, įgyvendindamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 18 punktą, 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1165 „Dėl psichikos ar kitų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Psichikos ar kitų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Sąrašo 2.11 punktas nustato, kad suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai, F60–F69 (išskyrus ilgalaikį asmenybės pakitimą po katastrofiškų išgyvenimų, F62.0, lyties tapatumo sutrikimus, F64, psichologinius ir elgesio sutrikimus, susijusius su seksualine raida ir orientacija, F66, somatinių simptomų sustiprėjimą dėl psichologinių priežasčių, F68.0), jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 2 metus, kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, saugumui (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. V-622 redakcija). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. V-622 „Dėl psichikos ar kitų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašo patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad dėl asmens tinkamumo dėl sveikatos būklės dirbti konkretų darbą turi būti kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios asmuo yra prisirašęs.

30. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Departamentas, atlikdamas pareiškėjos patikrinimą dėl leidimo išdavimo, turėjo siųsti pareiškėją į KMEK. Akcentuotina, kad Departamentas atliko patikrinimą tik dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio nuostatas, o ne dėl pareiškėjos tinkamumo tolesnei profesinei karo tarnybai.

31. Departamentui buvo pateiktas Psichikos sveikatos centro 2017 m. gruodžio 19 d. dokumentas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjai buvo diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikti įrodymai, kad Departamentui buvo pateikti neteisingi duomenys, kuriais remdamasis Departamentas negalėjo konstatuoti, jog pareiškėja yra asmuo, turintis psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, laikomas nepatikimu ir nelojaliu Lietuvos valstybei.

32. Specialioji ekspertų komisija teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 str. 1 d. 2 p.), o kaip jau buvo minėta, kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir neišduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nustatyti 17 straipsnio 2 dalyje. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad Specialioji ekspertų komisija vertino pareiškėjos sveikatos būklę ir nustatinėjo diagnozes. Įstatymo nuostatos leidžia remtis pateiktais medicinos įstaigos išduotais dokumentais, patvirtinančiais nustatytas diagnozes, ir teisės aktais, kurie nustato asmens psichikos ar kitus sveikatos būklės sutrikimus, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, asmuo laikomas nepatikimu ir nelojaliu Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas.

33. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sveikatos būklės nustatymu, kai sprendžiamas klausimas dėl kario tinkamumo tarnybai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs teisės aktai ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos sveikatos būklę, tik tuo aspektu, ar pareiškėja yra patikima ir lojali Lietuvos valstybei ir ar jai gali būti išduotas leidimas. KASOKTĮ nereglamentuoja pagrindų, kuriems esant kariui gali būti išduotas leidimas, šie pagrindai nustatyti specialiajame įstatyme (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme).

34. Pagal KASOKTĮ 10 straipsnio 1 dalį, krašto apsaugos ministras vadovauja visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Kaip krašto apsaugos sistemos vadovas krašto apsaugos ministras priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą. Šiai teisei įgyvendinti KASOKTĮ nustatyti privalomi (38 str. 1 d.) ir neprivalomi (38 str. 2 d.) profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai, suteikiantys krašto apsaugos ministrui diskrecijos teisę vertinti ir spręsti dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinė KASOKTĮ 38 straipsnyje įtvirtintos priemonės paskirtis – įgalinti krašto apsaugos ministrą kontroliuoti, kad krašto apsaugos sistemoje tarnautų tik reikalavimus atitinkantys kariai, arba tam tikrais atvejais (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 1 ir 2 p.) reguliuoti karių skaičių pagal krašto apsaugos sistemos struktūros pokyčius (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-390/2013).

35. Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti.

36. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės. Šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybė savo iniciatyva arba valia, jei nėra kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 punktai), gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą kompensaciją.

37. Pareiškėjos teigimu, galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro galimybę profesinės karo tarnybos sutartį su asmeniu nutraukti de facto (faktiškai; iš tikrųjų) dėl jo ligos, tačiau de jure (teisiškai; pagal teisę) konstatuojant, kad jis nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, t. y. dėl kaltės. Dėl to pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostata, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, ta apimtimi, kad nepatikimu ir nelojaliu gali būti pripažintas asmuo, kuris eidamas savo pareigas, susirgo psichikos ar kitu sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytu sveikatos būklės sutrikimu, dėl kurio kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, neprieštarauja Konstitucijai; ar KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostata, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti, ta apimtimi, kai šio punkto pagrindu asmuo gali būti laikomas netekusiu pasitikėjimo ir atleidžiamas dėl to, kad tarnybos metu jo sveikatos būklė tarpo nebeatitinkančia reikalavimų, keliamų leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančiai informacijai gauti, neprieštarauja Konstitucijai.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

39. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

40. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

41. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti savo abejonę dėl minėtų įstatymų normų nuostatų atitikties Konstitucijai, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog byla būtų teisingai išnagrinėta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos išdėstyti abstraktaus pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra net nurodžiusi konkrečių Konstitucijos nuostatų, kurioms prieštarauja jos nurodytos įstatymų normos, be to, pareiškėjai neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodyto pagrindo.

43. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgusi į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjos iškeltų abejonių dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 18 punkto ir KASOKTĮ 28 straipsnio 2 dalies 10 punkto neatitikimo Konstitucijai ar konstituciniam teisinės valstybės principui, turi būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

45. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė