369d0cfe-6acd-436d-af6e-040f42cc8e18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1258-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-02391-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S. (J. S.),             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

             Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu (I t. b. l. 1–25, II t. b. l. 50–72) į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 19 700 Eur žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. birželio 6 d.

Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros plotas vienam asmeniu turėtų bÅ«ti apskaičiuojamas vertinant baldais, sanitariniu mazgu neužimtÄ laisvÄ grindų plotÄ . Dėl per mažo ploto kamerose buvo sunku judėti, valgyti prie stalo. Tokias sÄ lygas pareiÅ¡kėjas įvertino kaip kankinančias. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos į saugiÄ ir orumÄ nežeminančiÄ aplinkÄ .

Nurodė, kad įkalinimo įstaiga privalo užtikrinti, kad kilus būtinybei, kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais, tačiau tam tikrose kamerose (Nr. 109, 157, 112, 144, 183, 173, 301, 176, 140, 128, 121, 153, 119, 196, 193, 256, 333, 311) nebuvo įrengtų pagalbos mygtukų pareigūnams iškviesti. Pareiškėjas buvo kalinamas su asmenimis, kurie buvo padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl dėl skirtingų ir specifinių charakterių, būdavo didelė tikimybė konfliktams kilti, o nesant mygtukų, pagalbos išsikviesti nebūdavo galimybės. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrojoje patalpoje, neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl juo naudojantis buvo varžomas asmens privatumas.

DuÅ¡u naudotis buvo galima tik vienÄ kartÄ per savaitę, o tai žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ . PareiÅ¡kėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemus, kurių Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose buvo asbesto ir tai kėlė rimtÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Nurodė, kad pasivaikščioti buvo vedamas tik vienÄ valandÄ per dienÄ . Pabrėžė, kad iÅ¡ esmės nėra iÅ¡spręstas kalinčių asmenų užimtumo klausimas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam visÄ kalėjimo laikÄ nebuvo užtikrintos asmeninės privatumo teisės, kurios susijusios su minties laisvės reiÅ¡kimu ir pasirinkimu, emociniu spaudimu, jautė didelę atsakovo įtakÄ jo seksualinės orientacijos pasirinkimui.

Pabrėžė, kad dėl paminėtų aplinkybių buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamÄ kalėjimÄ , todėl patirtus nepatogumus įvertino kaip padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ prašė atlyginti pinigais.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad dėl netinkamos ventiliacijos kamerose tvyrojo sanitarinio mazgo kvapai, nedžiÅ«davo drabužiai. BÅ«davo atsisakoma iÅ¡duoti valymo priemones, arba jų reikėdavo laukti po dvi tris savaites. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, atsiliepimo (b. l. 124–130) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti              Pateikdamas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, kad tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto kameroje reikalavimas galėjo bÅ«ti pažeistas, tačiau administracija stengiasi pagal galimybes kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį.             Dėl pareiÅ¡kėjo skunde minimų prieÅ¡taravimų nurodė, kad nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas griežtai pagal teisės aktų reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų bei ypatingų įvykių atsiradimÄ .

Asmenų stebėjimas vykdomas siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Teisės aktai nenumato, kad sanitariniai mazgai bÅ«tų uždengti nuo duryse esančių stebėjimo akučių. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vedimas į duÅ¡Ä vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumÄ , duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iÅ¡ nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , tam yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Nuolatos sudaromos sutartys su įmonėmis, kurios atlieka graužikų, vabzdžių naikinimo darbus.

Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad asbesto gaminiai LukiÅ¡kių TI-K teritorijoje nenaudojami. Nuteistųjų užimtumas organizuojamas pačio nuteistojo iniciatyva.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

             Teismas k o n s t a t u o j a:              Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. birželio 6 d. periodiÅ¡kai kalėdamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.             Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

             Dėl ploto reikalavimo pažeidimo              Ginčui už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2016 m. birželio 7 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 76:2010) (neteko galios 2015 m. spalio 31 d.), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. taikytini laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pagal HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija) nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas bÅ«tent tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtas įsakymas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, plėtojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-822/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas viso LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas 685 paras.

Nustatyta, jog per šį 685 parų laikotarpį, 272 paras pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas pažeidžiant įstatymu nustatytÄ minimalų (3,6 kv. m.) vienam asmeniui tenkantį kameros ploto reikalavimÄ . Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui 262 paras teko net mažiau nei 3 kv. m. ploto kameroje, o tai jau vertintina kaip Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Taip pat nustatyta, kad kitas 10 parų pareiÅ¡kėjui įstatymu nustatytas 3,6 kv. m. plotas buvo pažeistas atskaičius tik sanitarinio mazgo plotÄ (0,56 kv. m.).             Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , aptartÄ teismų praktikÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko, iÅ¡ dalies patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu (dalyje laikotarpio) pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę dalį laikotarpio bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti iš dalies.              Pabrėžtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, kad plotas vienam asmeniui kalint būtent tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., todėl pareiškėjo argumentai dėl 5 kv. m. ploto vienam asmeniui kameroje reikalavimo pažeidimo, kuris (5 kv. m. plotas) teisės aktais nustatytas kaip privalomas asmeniui kalinti kitose pataisos įstaigose (ne Lukiškių TI-K), vertintini kaip nepagrįsti.

             Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.). Pažymėtina, kad byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime, pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07). EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Atsakovės atstovas Å¡ios aplinkybės (sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atitverti tik 1,5 m. pertvara) neįrodė prieÅ¡ingai, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ginčo laikotarpiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas ne vienas, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ .

Dėl signalizacijos mygtuko Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas su asmenimis, kurie buvo padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl dėl skirtingų ir specifinių charakterių, būdavo didelė tikimybė konfliktams kilti, o nesant signalizacijos mygtukų, pagalbos išsikviesti nebūdavo galimybės. Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 9-4063 (II t. b. l.

71) nurodė, kad ginčo laikotarpiu prižiūrėtojo iškvietimo sistema daugelyje kamerų galėjo būti neveikianti, nes suimtieji ir nuteistieji tuos įrenginius patys gadina. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), kurių 16.11 punkte nurodyta, jog kamerose turi bÅ«ti įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Europos kalinimo taisyklių 18.2 punkto c) dalyje (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalinimo taisyklių“) nustatyta, kad visose vietose, kuriose kaliniai gyvena, dirba ar susirenka turi bÅ«ti įrengta aliarmo sistema, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2015 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. A-52-858/2015 ir kt.).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (2017 m. sausio 3 d. nutartis Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. A-442-1346/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktika, pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje taip pat pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi įrodyti), nes prieigÄ prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (EŽTT 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Olszewski prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21880/03 ir kt.).

IÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumas skundžiamas. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu pagrįsdamas savo argumentus skunde nurodė konkrečias kameras (Nr. 109, 157, 112, 144, 183, 173, 301, 176, 140, 128, 121, 153, 119, 196, 193, 256, 333, 311), kuriose, jo teigimu, nebuvo įrengtų signalizacijos mygtukų, tuo tarpu atsakovės atstovas Å¡ių aplinkybių nei paneigė, nei patvirtino, tik nurodė, kad ginčo laikotarpiu prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema daugelyje kamerų galėjo bÅ«ti neveikianti, nes suimtieji ir nuteistieji įrenginius patys gadina.

Taigi, byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu, kamerose, bÅ«tent kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema veikė, todėl galiojant Taisyklių 16.11 punkte įtvirtintam teisiniam reguliavimui, taip pat atsižvelgiant į Europos kalinimo taisyklių 18.2 punkto nuostatÄ , yra pagrindas pripažinti institucijos neteisėtus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas kamerose, kuriose neveikė/nebuvo įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K savo veiksmų neteisėtumo jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais nepaneigė. Nors byloje nėra duomenų, jog kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose pareiÅ¡kėjui padarė negrįžtamÄ poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatai, ar gyvybei buvo kilęs realus pavojus ir pareiÅ¡kėjas nukentėjo tik dėl to, kad neturėjo galimybės iÅ¡sikviesti pagalbos, tačiau atsakovės atstovui prieÅ¡ingų įrodymų nepateikus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui dėl pareigÅ«nų pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų nebuvimo kamerose, t. y. jaučiantis nesaugiai, galėjo buvo padaryta žala.

Dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. To neneigė ir pareiÅ¡kėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K, suteikdamas galimybę pareiÅ¡kėjui duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė. Dėl pasivaikščiojimo PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik kartÄ per dienÄ ir tik vienai valandai.

Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Taigi, pareiÅ¡kėjas neneigia, kad pasivaikščioti į laukÄ buvo iÅ¡vedamas 1 valandÄ per dienÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatyti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui neužtikrinus pasivaikščiojimo laiko vidutiniÅ¡kai 8 valandų per dienÄ buvo pažeistas Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis Antrojo bendrojo praneÅ¡imo Nr. CPT/inf (92)3 iÅ¡aiÅ¡kinimams ir kiti tarptautiniai teisės aktai.

Pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si pirmiausiai tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 sprendimas Belgian Linguistic (pareiÅ¡kimo Nr. 1474/62). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir Å¡iuo atveju, galimi pareiÅ¡kėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.

Dėl asbesto ir jo sukeltos žalos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1punktu nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jam nebuvo taikomas.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigoje nenaudojami dirbiniai iÅ¡ asbesto. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto galimÄ pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai ir tokie sveikatos negalavimai bÅ«tų nustatyti. Taigi pareiÅ¡kėjas tik bendrai akcentuodamas galimÄ Å¾alÄ sveikatai dėl asbesto, neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje galimai esantis asbestas, galėjo sukelti / sukėlė pareiÅ¡kėjui sveikatos negalavimus dėl kurių jam turėtų bÅ«ti priteista žala, todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti.

Dėl ventiliacijos PareiÅ¡kėjo teigimu, jam tekdavo drabužius skalbti kameroje, kuriuos vėliau džiovindavo toje pačioje kameroje ir tai didino drėgmės lygų kameroje. Taip pat, dėl atviro sanitarinio mazgo kameroje nuolatos tvyrodavo blogas kvapas ir visa tai, pareiÅ¡kėjo teigimu, sÄ lygojo bloga kamerų ventiliacija.Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo papildomai pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudaryta galimybė virÅ¡utinius drabužius skalbti, tačiau tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis Kalėjimo direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Asmenys Å¡ia teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Asmuo, kuris nori pasinaudoti Å¡ia paslauga, tačiau neturi tam lėšų, gali raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami sausi. Taigi, negalima teigti, kad drabužių skalbimas ir džiovinimas yra galimas vien tik kamerose. Dėl užimtumo veiklos už kamerų ribų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jokia veikla už kamerų ribų nebuvo organizuojama.LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. balandžio mėn. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad vadovaujantisSuėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, įstaigoje yra vykdomos pagrindinės užimtumo programos.

Socialinis ir teisinis Å¡vietimas vykdomas kiekvienÄ dienÄ , užtikrinamas dvasinių poreikių tenkinimas, nuolat vyksta sporto ir kultÅ«riniai renginiai. Pažymėjo, kad norint dalyvauti programose asmuo turėtų pareikti praÅ¡ymÄ . Ä®vertinus Å¡iuos atsakovės atstovo argumentus, negalima sutikti, jog LukiÅ¡kių TI-K nepakankamai plėtojama visuomeninė ir užimtumo programa, tuo tarpu pareiÅ¡kėjo abstraktaus pobÅ«džio argumentai, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra jokios veiklos už kamerų ribų, todėl pareiÅ¡kėjui tenka 23 val. iÅ¡bÅ«ti kameroje, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui pareiÅ¡kus norÄ dalyvauti programose jam tokia teisė nebuvo suteikta.              PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 19 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (ploto reikalavimo kameroje neužtikrinimas, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų kamerose nebÅ«vimas) padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iais aspektais pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 3 600 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti pareiÅ¡kėjui J. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 3 600 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Kitoje dalyje skundÄ atmesti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                      Tomas Blinstrubis