369bbd32-2fde-456a-910a-e02e55799000 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-695-634/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59219-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam V. L.,nuteistajam R.

K.,nuteistajam R. M. ir jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti UAB „M. V.“ turtÄ ) – laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (UAB „M.

V.“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų areÅ¡to bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti J. A. turtÄ iÅ¡ automobilio) – laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R.

M. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 16 d.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. M. palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. sausio 2 d. 21.20 val. iki 2016 m. sausio 4 d. 14.25 val. bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (BK 66 straipsnis). Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. L. ir R. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 25 d., apie 14.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. L. ir R. K., kurie buvo apsvaigę nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, R. M. iÅ¡laužus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos medines lentas, 20 Eur vertės, įsibrovė į UAB „M. V.“ priklausančias patalpas ir pasikėsino pagrobti svetimÄ UAB „M. V.“ priklausantį turtÄ : skersavimo staklių elektrinį variklį, 185 Eur vertės, bei nenustatytos vertės daugiapjÅ«klių staklių variklio spalvotuosius metalus, kuriuos kėsindamiesi pagrobti sugadino sulankstydami daugiapjÅ«klių staklių variklio sparnuotę, 200 Eur vertės, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti policijos pareigÅ«nų ir įmonės darbuotojų, tokiu bÅ«du įsibrovę į patalpas pasikėsino pagrobti UAB „M.

V.“ turtÄ bei sugadino UAB „M. V.“ turtÄ , 220 Eur vertės. Veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 11 d. apie 10.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie Jonavos turgavietės iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,719 g metamfetamino, kurioje grynos psichotropinės medžiagos masė 0,067 g, kuriÄ laikė prie savęs iki 2015 m. lapkričio 11 d. 16.30 val., kol 2015 m. lapkričio 11 d. 16.30 val., Kauno apskrities VPK Jonavos r.

PK tarnybinėse patalpose, kabinete Nr. 317, apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-59219-15, pametė plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu. Veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 2 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), alkūne išdaužęs automobilio Renault Megane Scenic (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio J. A., kairės pusės priekinių durelių stiklÄ , 10 Eur vertės, įsibrovė į automobilį ir pasikėsino pagrobti svetimÄ , automobilyje Renault Megane Scenic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusį, J. A. priklausantį, turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

M. praÅ¡o pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir neskirti laisvės atėmimo bausmės.Skunde nurodoma, jog nusikalstamas veikas R. M. padarė ne iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Nuteistojo teigimu, padaryti nusikaltimus jį pastÅ«mėjo iÅ¡gyvenimo instinktas, kadangi jam teko atsakomybė prižiÅ«rėti du mažamečius vaikus ir paauglę dukrÄ . Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pilnai prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R.

M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose. R. M. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo byloje esančių įrodymų visumÄ , apelianto nurodomus bausmės Å¡velninimo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkias nusikalstamas veikas, kurios sunkių pasekmių nesukėlė, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, į tai, kad dalis nusikalstamų veikų nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, į padarytų nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. M. ankščiau teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 87–101), VÅ¡Ä® Jonavos PSPC PSC lankėsi vienÄ kartÄ 2004 m. rugpjūčio 24 d. (t. 2, b. l. 78), Kauno Dainavos poliklinikos PSC apskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 80), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 2, b. l. 82), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 2, b. l. 84), turi kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad dalį nusikalstamų veikų R. M. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, be to, visas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog apeliantas teisiamas jau 11 kartÄ , todėl Å¡i ir kitos jau ankščiau minėtos aplinkybės, apibÅ«dinančios R.

M. asmenybę, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistasis iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo bÅ«do, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 54 straipsnis). Nors apeliantas praÅ¡o neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tik laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kolegija konstatuoja, kad R. M. paskirta bausmės rÅ«Å¡is yra parinkta teisingai, nėra per griežta, ji proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei. Skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nėra objektyvaus pagrindo.Nuteistasis skunde taip pat dėsto aplinkybes susijusias su jo Å¡eima, nurodo, kad turi rÅ«pintis vaikais, tačiau kolegija pažymi, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė taikyti jo atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas yra nepagrįstas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nors pirmosios instancijos teisme R. M. ir pripažino savo kaltę, tačiau byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas įprasta tvarka, todėl Å¡iuo atveju taikyti R. M. atžvilgiu BK 641 straipsnį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nėra teisinio pagrindo. Vienok kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai atsižvelgė į apelianto prisipažinimÄ ir paskyrė bausmes, žymiai Å¡velnesnes, nei bausmių už atskiras veikas vidurkiai.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam R.

M. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: Nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Albinas Antanaitis                                                                  Giedrius Endriukaitis                                                                  Daiva Jankauskienė