369b817e-9085-4c07-a71c-764c273ca5da · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-360/2014Teisėjas J. Špelveris                                               Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00409-2012-3                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.; 2.4.2. (S)  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S              2014 m. sausio 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Arvydo Daugėlos ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nuteistajam A.

J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Be to, iÅ¡ A. J. priteista Valstybinei ligonių kasai 76667,87 Lt žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                           n u s t a t ė:

A. J. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų: jis 2009 m. gruodžio 7 d., apie 19.20 val., Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka smogė vienÄ kartÄ D. P. į kaklÄ , dėl to pastarajai buvo padarytas kairės vidinės miego arterijos sužalojimas, sukėlęs patologinį kanalÄ (fistulę) tarp miego arterijos ir akytojo ančio, dėl to ji buvo sunkiai suluoÅ¡inta (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.12).A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti ir jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 136 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti BK 75 str. nustatyta tvarka.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus pagal BK 135 str. 1 d., netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. l p. ir 3 p. pagrindais. Priimtas nuosprendis nepagrįstas, kadangi jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Jis neneigia, kad sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai į veidÄ , todėl ji griÅ«dama galėjo susižaloti kaklÄ Ä¯ Å¡alia buvusios spintelės kraÅ¡tÄ .

Juolab, kad tÄ vakarÄ Ä¯vyko žodinis konfliktas su D. P., konflikto metu ji patvirtino, kad miega su sÅ«numi, todėl iÅ¡girdęs tokį atsakymÄ labai susijaudino ir sumiÅ¡o bei netrukus prieÅ¡ jÄ pavartojo fizinį smurtÄ . Nurodo, kad labai gailisi, jog D. P. patyrė sunkų sveikatos sužalojimÄ , tačiau teismo praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis panaÅ¡aus sumanymo ir tikslo tuo metu neturėjo, neteisėtus veiksmus atliko spontaniÅ¡kai bei greitai, neturėdamas tyčios sukelti kaltinime nurodytų pasekmių.

Juolab fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartojo pirmÄ kartÄ ir taip pasielgė bÅ«damas blaivus bei žymiai sumišęs. SmÅ«gis buvo suduotas iÅ¡ karto, kai iÅ¡girdo amoralų bei smerktinÄ atsakymÄ . Be to, realiai pasekmės atsirado dėl to, kad D. P. galbÅ«t nuo suduoto smÅ«gio suklupo ir griÅ«dama atsitrenkė į spintelės kraÅ¡tÄ , t. y. susižalojo miego arterijÄ . Galvoja, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jam nebuvo ko susijaudinti, nes konfliktuoja žodžiu ne pirmÄ kartÄ .

IÅ¡ tiesų tarp jo ir nukentėjusiosios bÅ«davo žodiniai barniai dėl turto bei bendravimo su A. P., tačiau nukentėjusioji niekada nėra panaÅ¡iai jį įžeidusi. IÅ¡girdęs tokio turinio atsakymÄ dėl jos artimų santykių su sÅ«numi, kurie moralės atžvilgiu nepriimtini, patyrė pažeminimÄ , dvasinį diskomfortÄ bei skausmÄ , o visa tai sukėlė fiziologinį afektÄ , todėl nieko negalvojęs sÄ moningai sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Nenorėjo sužaloti D. P. ar kitokiu bÅ«du pakenkti jos sveikatai, nusikalto bÅ«damas blaivus.

Kadangi Å¡iÄ veikÄ jis padarė labai susijaudinęs dėl provokuojančio D. P. elgesio, tai yra dėl sukelto dvasinio skausmo bei moralinio pažeminimo, nes su nukentėjusiÄ ja bendravo ilgÄ laikotarpį, palaikė draugiÅ¡kus, Å¡iltus ir artimus santykius, kartu kÅ«rė bendrus planus bei planavo ateitį, kol į Å¡eimÄ negrįžo jos sÅ«nus A. P.. Visa tai iÅ¡ esmės pakeitė D. P. bendravimÄ su juo, ji pradėjo ignoruoti bei nekreipti dėmesio į jo nuomonę, visais atvejais stengdavosi pateisinti sÅ«naus veiksmus ir pan.

Todėl jo padaryta veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 136 str.Teismas ne iki galo ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ ir jos aplinkybes, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė jo kaltės turinį ir neteisingai nustatė tyčios formÄ â€“ esminius požymius, lemiančius jo veikos kvalifikavimÄ . Pažymi, jog iÅ¡vada dėl kaltininko kaltės turinio, tyčios formos daroma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį ir laipsnį, nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieÅ¡ nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu ir jiems pasibaigus.BK 136 str. numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio.

Staigus didelis susijaudinimas reiÅ¡kia fiziologinio afekto bÅ«senÄ , kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimÄ suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 p., staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin žeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatÄ , kitas teises ir teisėtus interesus.

Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumÄ ir galintys taip paveikti kaltininkÄ , kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimÄ , fiziologinio afekto bÅ«senÄ . Å i bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam nebuvo ko susijaudinti, nes konfliktuojama ne pirmÄ kartÄ .

Atkreipia dėmesį, kad neneigia buvus ankstesnių konfliktų, tačiau D. P. niekada nėra atskleidusi tokio turinio informacijos. Tokių jo parodymų byloje niekas objektyviai nepaneigė, liudytojai E. K. ir A. P. tik patvirtino, kad jie tarpusavyje konfliktuodavo, tačiau nė vienas objektyviai nepaneigė jo iÅ¡girstos informacijos turinio. Juolab liudytojai yra artimais santykiais su D. P. susiję asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad jį žeminanti ir moraliai nepriimtina informacija iÅ¡ nukentėjusios pusės buvo pavartota pirmÄ kartÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad Å¡is patvirtinimas apie jos itin artimus santykius su sÅ«numi, kurie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, visuomenėje susiformavusioms bendrojo elgesio taisyklėms, sukėlė jam fiziologinį afektÄ .

Dėl to jis vienÄ kartÄ sudavė smÅ«gį pastarajai į veidÄ . Pažymi, kad jo veiksmai (smÅ«gis ranka) buvo greitas atsakas į nukentėjusios neteisėtÄ poelgį.Nurodo, kad jo kaltė pasireiÅ¡kė afektine tyčia, kurios ypatumas yra tas, kad Å¡i tyčia susiformuoja staiga prieÅ¡ pat padarant nusikalstamÄ veikÄ dėl iÅ¡orinių veiksnių, kurie paveikia kaltininko psichikÄ ir suformuoja sprendimÄ padaryti nusikaltimÄ . Esant afektinei tyčiai kaltininko galėjimas valdyti savo veiksmus yra ribotas.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, jog nukentėjusiosios D. P. neteisėtas ir provokuojantis poelgis (tiesiogiai ir žodžiu iÅ¡sakyta informacija jo žvilgiu) jam sukėlė staigaus fiziologinio afekto bÅ«senÄ , kurios veikiamas jis padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai.BK 136 str. sankcijoje yra numatyta areÅ¡to bausmė arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., ir įžvelgiant tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant afektine tyčia, esant ribotoms galimybėms valdyti savo veiksmus, praÅ¡o skirti laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, yra realus pagrindas teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. taikant BK 75 str.Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas.BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A.

J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad D. P. sužalojo labai susijaudinęs, remiantis iÅ¡tirtais įrodymais, atmestini.Nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 136 str., tai yra nustačius, jog A. J. sunkiai sutrikdė D. P. sveikatÄ , labai susijaudinęs dėl įžeidžiančio nukentėjusiosios poelgio, kai iÅ¡girdo amoralų bei smerktinÄ atsakymÄ , kad ji miega su savo sÅ«numi, tačiau Å¡is apelianto skundo argumentas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas faktines įvykio, jo eigos aplinkybes, A. J. veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kvalifikuoti kitaip nėra pagrindo.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 136 str. kyla tam, kas sunkiai sužaloja žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal Å¡io BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiÅ¡kia fiziologinio afekto bÅ«senÄ , kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimÄ suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus.

Staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatÄ , kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumÄ ir galintys taip paveikti kaltininkÄ , kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimÄ , fiziologinio afekto bÅ«senÄ .Byloje tokių duomenų, kurie leistų nukentėjusiosios elgesį pripažinti galėjusiu sukelti A.

J. staigų didelį susijaudinimÄ , fiziologinio afekto bÅ«senÄ , nėra. Byloje nustatyta, kad A. J., kilus tarpusavio konfliktui, tyčia ranka smogė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai D. P. į kaklÄ , padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Konflikto metu tiek nuteistasis A. J., tiek nukentėjusioji D. P. buvo blaivÅ«s. Byloje neginčijamai nustatyta, to apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis nukentėjusiajai pareiÅ¡kė, kad įtaria, jog Å¡i miega su savo sÅ«numi.

Pasak apelianto, kai D. P. pasakė, jog taip, miega, jis labai susijaudino ir sumiÅ¡o, todėl sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai į veidÄ , nuo smÅ«gio ji parkrito ant žemės, o krisdama trenkėsi į Å¡alia buvusiÄ spintelę ir susižalojo. Skunde nurodo, kad tokio sumanymo ir tikslo tuo metu neturėjo, neteisėtus veiksmus atliko spontaniÅ¡kai bei gretai, neturėdamas tyčios sukelti nurodytų pasekmių. SmÅ«gis buvo suduotas iÅ¡ karto, kai iÅ¡girdo amoralų bei smerktinÄ atsakymÄ , todėl jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 136 str.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatytos tarp nuteistojo A. J. ir nukentėjusiosios D. P. konflikto priežastys, pastarosios veiksmai, nebuvo tokie ypatingi, kad bÅ«tų galėję sutrikdyti kaltininko gebėjimÄ teisingai suvokti reikÅ¡mingas aplinkybes ir taip paveikti jo sÄ monę, kad A. J. bÅ«senÄ bÅ«tų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo bÅ«senÄ . Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. J. konflikto su nukentėjusiÄ ja metu negalėjo labai susijaudinti.

Nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiosios žodžiai jį taip paveikė, kad jam sukėlė afekto bÅ«senÄ . PrieÅ¡ingai, kaip ir nustatė apylinkės teismas, bÅ«tent apeliantas pirmas pradėjo konfliktÄ su nukentėjusiÄ jÄ . Be to, A. J. dar prieÅ¡ konfliktÄ Ä¯tarinėjo D. P. miegant su sÅ«numi, todėl jÄ stebėjo. Nuteistasis teismo posėdžio metu apylinkės teisme parodė: „Man vienas draugas pasakė, kad gal jie miega kartu. Yra tokių atsitikimų Lietuvoje, kad moterys miega su sÅ«numi.

Ir kad aÅ¡ galiu patikrinti, pažiÅ«rėti, pasekti. Tai aÅ¡ nusipirkau žiÅ«ronus ir stebėjau. Ir mačiau, kad jie bučiuojasi virtuvėje. Å eÅ¡tame aukÅ¡te yra D. butas. Stebėdavau iÅ¡ kilometro atstumo. Stebėdavau iÅ¡ savo maÅ¡inos. Tris savaites stebėjau ir mačiau Å¡iuos įvykius. Tai tÄ dienÄ , kai įvyko nelaimingas atsitikimas, ji pareiÅ¡kė man, kai aÅ¡ pasakiau, kad D. miega su sÅ«numi, kad taip, miegu“. Å ios aplinkybės rodo, kad jis veikė valingai, netrumpÄ laiko tarpÄ ir kontroliuodamas savo veiksmus.

Tokioje susidariusioje situacijoje kaltininkas konflikto metu negalėjo bÅ«ti ir nebuvo ypatingos (fiziologinio afekto) bÅ«senos, todėl yra visiÅ¡kai atsakingas už tyčinius suvoktus veiksmus. Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiosios elgesį byloje esančiais duomenimis neįrodyta. Nuteistojo veiksmams, smÅ«giui ranka į kaklÄ , o tai sukėlė sunkų D. P. sveikatos sutrikdymÄ , įtakos nepadarė nukentėjusiosios elgesys. Taigi aplinkybių, kurios galėtų sukelti labai didelį susijaudinimÄ , byloje nenustatyta.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusiosios veiksmai turėjo įtakos kilti dideliam A. J. susijaudinimui, atmestini kaip nepagrįsti, todėl apelianto skundo praÅ¡ymas jo padarytÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 136 str., yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas ne iki galo ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ ir jos aplinkybes, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė jo kaltės turinį ir neteisingai nustatė tyčios formÄ â€“ esminius požymius, lemiančius jo veikos kvalifikavimÄ .

A. J. skunde neigia tyčia sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ . Jis neneigia sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajai D. P. į veidÄ , tačiau tvirtina, kad realiai pasekmės atsirado dėl to, kad D. P. galbÅ«t nuo suduoto smÅ«gio suklupo ir griÅ«dama atsitrenkė į spintelės kraÅ¡tÄ , t. y. susižalojo miego arterijÄ . Teismų praktikoje laikytina, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smÅ«gį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smÅ«gio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-854/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A.

J. tyčia sužalojo žmogų, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. IÅ¡ byloje surinktų, iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad A. J. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai į kaklÄ , dėl to ji buvo sunkiai suluoÅ¡inta. Nuteistasis neneigia sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajai D. P., tačiau nepagrįstai apeliuoja į tai, kad pastaroji galbÅ«t nuo smÅ«gio parkrito ir sunkiai susižalojo ne nuo suduoto smÅ«gio, o atsitrenkusi į spintelę.

Å ie apelianto teiginiai nepagrįsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bÅ«tent nuo A. J. suduoto smÅ«gio D. P. pastaroji nuvirto ir sunkiai susižalojo sveikatÄ . Tai patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai nustatyta ir Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G.1955/09 (03), kurioje nurodyta, kad D. P. nustatytas kairės vidinės miego arterijos sužalojimas, kuris remiantis 2013-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12. punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ekspertas, apklaustas apygardos teisme, parodė, kad „Tokia trauma yra retenybė. <...> . <...> žalojimasis arterijos galima tik tiesioginės traumos metu, arba sužalojimas gali gautis galvos patempimui, pasukimui, perlenkiant tÄ sritį.

Arterija turi kietame audinyje traumuotis. Galima susižaloti taip sudavus, kaip nurodoma kaltinamajame akte. Gali susižaloti ir susitrenkus į spintelės kraÅ¡tÄ , traumuojant kairę pusę. Jei žmogus trenkėsi ir trenkėsi galvÄ , ar patempė galvÄ , tai gali susižaloti miego arterijÄ . Å iuo atveju yra nustatyta daktarų, nes jie operavo nukentėjusiÄ jÄ . <...> Operuojant jie nurodo, kad tai potrauminis mechanizmas. Galvos pasukimas turi bÅ«ti staigus. AÅ¡ dariau ekspertizę pagal medicininius dokumentus ir apžiÅ«rėjau pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ .

Greičiau turėjo atsitrenkti į pagrindÄ . Ant alkÅ«nės buvo nubrozdinimai atsitrenkus galimai į žvakidę“. Be to, pažymėtina ir tai, kad sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai bei elgesys iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu bei jam pasibaigus – tik iÅ¡analizavus visus Å¡iuos momentus, galima spręsti apie nuteistojo veiksmų kryptingumÄ , tyčios buvimÄ ar nebuvimÄ jo veiksmuose, priežastinį ryšį tarp atliktų veiksmų (ar neveikimo) bei kilusių padarinių.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. dar iki įvykio sekė D. P.. Å as aplinkybes jis patvirtino pats, jog tris savaites sekė, stebėjo per žiÅ«ronus. Be to, byloje nustatyta, kad konfliktai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko dažnai. Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. dar kartÄ atėjo aiÅ¡kintis santykių. Liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. nukentėjusiÄ jÄ persekiodavo, sekdavo, su kuo ir kur bÅ«na, per žiÅ«ronus stebėdavo, kÄ ji veikia, visaip jÄ Å¾emino, iÅ¡galvojo istorijÄ , kad ji miega su sÅ«numi.

Nukentėjusioji D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ jam pasakiusi, kad jis turi eiti namo, nes ji yra pavargusi ir nori tvarkytis. Nurodė, jog A. J. pradėjo reikÅ¡ti priekaiÅ¡tus, kad ji jį varanti lauk, gal turi meilužį, teigti, kad miega su sÅ«numi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versijÄ , kad kaltinamojo suduotas smÅ«gis buvo iÅ¡provokuotas pačios nukentėjusiosios, nes ji pasakiusi, jog miega su sÅ«numi. Å i versija akivaizdžiai iÅ¡kelta siekiant palengvinti teisinę padėtį, bandant suÅ¡velninti atsakomybę ar net jos iÅ¡vengti, nes Å¡iÄ versijÄ patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad ji nesakiusi, jog miega su sūnumi, priešingai, nurodė, kad ji išgirdusi šiuos kaltinimus paprašė A. J., kad jis išeitų iš jos buto lauk ir daugiau čia nesilankytų. Ji teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. J. paneigė aplinkybę, jog miega su sūnumi, tiesiog jam pasakė, kad tai jis pats sugalvojo ir jai nieko į tai nereikia aiškinti, jis pats savaip interpretavo jos žodžius.Be to, šiuo konkrečiu atveju priežastinis ryšys tarp veikos (smūgio sudavimo) ir padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) nustatytas ir Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G.1955/09 (03), taip pat remiantis eksperto paaiškinimais teisme apygardos teisme.

Abejoti eksperto gyd. G. P. iÅ¡vadomis bei jo kompetencija teismas neturi pagrindo.Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumÄ , veikė sÄ moningai ir buvo visiÅ¡kai abejingas pasekmėms, todėl teigti, kad A. J. veiksmus sÄ lygojo staiga kilusi afektinė tyčia, kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosios veiksmus, kurių nustatyta ir nebuvo, pagrindo nėra. Aptartų aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A.

J. tyčia sužalojo žmogų, todėl jo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Apeliaciniame skunde nebuvo pasisakyta dėl veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 137 str., tačiau nuteistojo gynėjas advokatas M. Martinaitis apygardos teisme teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prašė įvertinti teorines ir praktines galimybes kvalifikuoti veikÄ pagal BK 137 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti. BK 137 str. numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo.

Pažymėtina, kad pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 135 str. 1 d. ir BK 137 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. IÅ¡ byloje surinktų, iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų nustatyta, kad A. J. tyčia sunkiai sužalojo D. P.. Veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, todėl pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. nėra.Apeliantas taip pat praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d.

į BK 136 str. arba į BK 137 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti remiantis BK 75 str. Pažymėtina, kad BK 75 str., kuriame įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, 1 dalyje nurodytos imperatyvios sÄ lygos, kuriomis apribotas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Nagrinėjamu atveju A. J. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 1 d., yra priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), perkvalifikuoti pagal kitus BK str. kaip pasisakyta anksčiau nėra pagrindo, todėl ir BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A.

J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Savinijus Katauskas Kolegijos teisėjai                                                    Arvydas Daugėla Zigmas Pocius