369b28ea-e1f5-42f5-878b-bc247407f923 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-6-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00429-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 4 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam A. U., kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Staškui, nukentėjusiajai R.

R., nukentėjusiosios atstovui advokatui Zigmui Å atui, civilinio atsakovo ArÅ«no Sabansko įmonės atstovui ArÅ«nui Sabanskui, advokatui Jonui NekraÅ¡iui, civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group atstovei Ainei StaÅ¡kÅ«naitei, specialistei Erikai Giedraitytei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

A. U. 2011 metais lapkričio 6 dienÄ , apie 17.15 val., Å iauliuose, bÅ«damas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Architektų gatve nuo Jablonskio link Gardino gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Architektų g. 77 pastatu, laiku nesulėtino greičio ir, pėsčiajai R.

R. iÅ¡ kairės pusės įžengus pėsčiųjų perėja į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų pėsčiÄ jÄ R. R., ir dėl to jÄ kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muÅ¡tinė žaizda, deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, o dėl kaulų lūžių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.Kaltinamasis A.

U. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir nesutiko dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad R. R. išėjo į gatvę, ji ne išėjo, o iÅ¡bėgo į jÄ . Parodė, kad 2011-11-06 prieÅ¡ 17.00 val. su keleiviais važiavo J. Jablonskio gatve. Pasuko į Architektų gatvę. Mieste apÅ¡vietimas tuo metu dar nebuvo įjungtas. Asfaltas buvo nei Å¡lapias, nei sausas. Tuo metu nei lijo, nei snigo. Buvo drėgna. RÅ«ko taip pat nebuvo. Matomumas buvo prastas, nes buvo tamsu. Važiavo pirma kelio juosta.

Priekyje važiavo automobiliai, kurie jį akino. Tikrai nevažiavo 70 km/h. Galėjo bÅ«ti greitis iki 65 km/h, tačiau ne daugiau. Važiavo leistinu greičiu. Jis nematė, kad salelėje bÅ«tų stovėjusios merginos. MerginÄ pamatė likus kažkur metrui iki pėsčiųjų perėjos per vidurį maÅ¡inos. Vėliau parodė, kad pėsčiÄ jÄ pamatė likus 2-3 metrams iki pėsčiųjų perėjos. Artėdamas prie perėjos nestabdė, nes nieko nebuvo. Salelės nematė, nes važiavo pirma juosta, iÅ¡ Å¡ono važiavo kitos maÅ¡inos.

AntrÄ ja juosta važiavę automobiliai kelio neužstojo, nes jie buvo atsilikę. Nematė, ar jie stabdė. Priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės nematė. Jeigu priekyje jo ir bÅ«tų važiavęs koks automobilis, tai galinius žibintus bÅ«tų matęs už kokių 400-500 metrų. Žmogų Å¡aligatvyje galėjo pamatyti kažkur už 50 metrų. Antroje juostoje pėsčiosios nematė. PėsčiÄ jÄ pamatė tik pirmoje juostoje, prieÅ¡ais savo maÅ¡inÄ , važiuojamojoje dalyje, ji bėgo kaip sprinteris.

IÅ¡ viso ji galėjo prabėgti apie 4 metrus. Jei ji nebÅ«tų bėgusi, tai eismo įvykio nebÅ«tų buvę. Jos jis nematė antrojoje eismo juostoje. Jis pats nesuprato, iÅ¡ kur ji atsirado. Mergina buvo apsirengusi tamsiai, neturėjo jokio atÅ¡vaito. Stabdyti pradėjo likus metrui iki perėjos, kai mergina jau buvo prieÅ¡ais maÅ¡inÄ . PrieÅ¡ maÅ¡inÄ pamatė kojas ir pajuto, kad bamperiu kliudė žmogų. NukentėjusiÄ jÄ pertrenkė automobilio priekiniu deÅ¡iniuoju buferio kampu. Kliudęs merginÄ iÅ¡ karto nubėgo prie jos, o jos draugė, pasilikusi salelėje, kalbėjosi telefonu.

Po įvykio apklausiamas visas įvykio aplinkybes prisiminė geriau. KitÄ rytÄ pas nukentėjusiÄ jÄ buvo nuėjęs į ligoninę, tačiau jo niekas ten neįleido. Vėliau nebepaklausė jos, ar reikalinga kokia pagalba, nes pats buvo dideliame Å¡oke, visÄ savaitę negalėjo dirbti. Buvo labai iÅ¡sigandęs, nes nieko panaÅ¡aus jo gyvenime nebuvo nutikę. Eismo įvykis įvyko darbo metu. Jis buvo blaivus. Kiek jam žinoma, pėsčioji įvykio metu buvo neblaivi. Žino, kad jam yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys.

Jo kaltė yra ta, kad jÄ kliudė. Tačiau mano, kad jie abu yra kalti. Jis negali pasakyti, kokiÄ Å¾alÄ jai padarė, nes niekada gyvenime nėra su tokiu dalyku susidÅ«ręs. Po Å¡io eismo įvykio, kažkur gruodžio mėnesį, buvo nufotografuotas už greitį. Vairuotojo teises turi nuo 1973 m. Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Sutiktų dalį sumos sumokėti, tačiau kiek tiksliai – nežino. Ä®monėje dirba vairuotoju. Jo darbo užmokestis yra minimumas. Ä® rankas gauna 800 Lt.

Jokių kitų pajamų negauna, taip pat neturi savo vardu registruoto nekilnojamo turto. Visas Å¡io įvykio pasekmes turi apmokėti draudimas, kadangi įvykį padarė blaivus, yra draustas, draustas ir automobilis. Girdėjo teisėjos pagarsintÄ specialisto iÅ¡vadÄ . Su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka, nes tokiu greičiu, koks nurodytas specialisto iÅ¡vadoje, nevažiavo. Pateiktos iÅ¡vados neatitinka tikrovės.Nukentėjusioji R. R. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2011-11-06. Ji su drauge S. Ž. vyko į Vaiko ir motinos klinikÄ .

Ji su drauge iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso, važiavusio nuo „Nuklono“ pusės. Ėjo per pėsčiųjų perėjÄ link klinikų. Perėjusios dalį gatvės, sustojo salelėje, nes paskambino jos draugei į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Eidama atsisuko į draugę, kurios paklausė, ar jai skambina. Ji atsakė, kad jai. R. R. pasakė, kad eina, kad jas atvažiuojanti maÅ¡ina praleis. Atsisukdama ji matė, kad antra juosta atvažiuoja automobilis. Atsisukusi į draugę, ji pamatė, kad ji pasiliko salelėje ir kad kalba telefonu.

Ä®sitikinusi, kad antra juosta važiavusi maÅ¡ina jÄ praleidžia, lėtai ėjo per gatvę. Eidama matė pirma juosta atvažiuojantį taksi automobilį su flakonu. Negali pasakyti, ar jis degė ar ne. Taksi automobilis važiavo atsilikęs 4-5 metrus nuo maÅ¡inos, važiavusios antra juosta. Vėliau parodė, kad jai įžengus į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, automobilis, važiavęs antra juosta, iki perėjos buvo 10 metrų atstumu, o taksi automobilis - 20-25 metrai atstumu. Taksi automobilis buvo žymiai toliau nuo automobilio, važiavusio antra juosta.

Draugė viena koja jau buvo įėjusi į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tačiau kai jai paskambino, ji grįžo. Draugei porÄ Å¾odžių pasakė įžengusi į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tačiau nesustojo. Atsisukusi pamatė Å¡viesas ir suprato, kad nebeturi, kur dingti, tik kaip paspartinti žingsnį, mestis į priekį ir baigti pereiti gatvę. Iki Å¡aligatvio jai buvo likę apie 2 metrus. Ji buvo įsitikinusi, kad taksi automobilis jÄ taip pat praleis, nes antrÄ ja juosta važiavęs automobilis mažino greitį.

Taksi automobilis nestabdė. Ji tikrai nebėgo, nes jai nebuvo net kur bėgti. Jei bÅ«tų sustojusi, tai tikrai jau Å¡iandien bÅ«tų buvusi mirusi. SmÅ«gį pajuto į deÅ¡inę kojÄ . Ji juto kaip apsivertė ir nukrito. Trumpam buvo praradusi sÄ monę. Po kiek laiko Å¡is vairuotojas iÅ¡bėgo, ėmė ant jos Å¡aukti „AÅ¡ tavęs nemačiau“. Prie jos dar buvo priėjęs kitas vyrukas, kuris uždėjo striukę. Dar matė moterį. Kaltinamasis prie jos nebuvo net pasilenkęs. IÅ¡ pradžių ji net nesuprato, kas jai nutiko.

Kai suprato, kad lūžusi koja, labai iÅ¡sigando ir ėmė panikuoti. Tuo metu nebuvo taip tamsu, kaip sako, buvo prieblanda. Buvo su aukÅ¡takulniais bateliais, su kuriais tikrai negalėjo niekur bėgti. AtÅ¡vaitų nebuvo jokių. Buvo su pilkÅ¡vos spalvos paltu, mėlynais džinsais, su Å¡viesiai mėlynu Å¡aliku, susiriÅ¡usi aukÅ¡tai plaukus. Jai žinomos bendros pėsčiųjų pareigos, ji buvo susitelkusi į eismÄ . Buvo apie 17.00 val. Gatvių apÅ¡vietimas nebuvo įjungtas. Tuo metu nei lijo, nei snigo.

Asfaltas nebuvo sausas, bet nebuvo ir Å¡lapias. Vairuotojas tikrai galėjo sustabdyti automobilį. Avarijos metu jai buvo sulaužyta koja, per rieÅ¡Ä lūžusi kairė ranka, prakirstas vokas, padaryti nubrozdinimai, sumuÅ¡imai. Iki eismo įvykio metu buvo iÅ¡gėrusi dvi taures Å¡ampano. Nejuto, kad bÅ«tų apsvaigusi. Neblaivumas jos poelgiams neturėjo jokios įtakos. Žino, kad jai buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas. Nežino, kodėl byloje yra paraÅ¡yta 1,03 promilių. Nemano, kad jos veiksmuose yra dalis kaltės. Yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 982,75 Lt turtinei žalai atlyginti.

Turtinę žalÄ sudaro mokslai, nes negalėjo mokytis, o už mokslÄ mokėti reikėjo, taip pat važiavimo pas gydytojus iÅ¡laidos, už vaistus nuo randų ir kraujo skystinimui ir vitaminus 355,94 Lt, gydytojo traumatologo konsultacijai 100 Lt. Mokosi Å iaurės Lietuvos kolegijoje 2 kurse. Už mokslus susidarė suma 526,81 Lt. TokiÄ sumÄ paskaičiavo nuo 2011 m. lapkričio mėnesio 6 d. iki 2012 m. sausio 31 d., nes tuo metu negalėjo vaikščioti. Ä® mokslus grįžo po gerų trijų mėnesių.

Tačiau dar du mėnesius vaikščiojo su ramentais. Po operacijos tris mėnesius buvo gulimas režimas. Nuo eismo įvykio be ramentų pagalbos laisvai pradėjo vaikščioti praėjus 7-8 mėnesiams. Sesijas jai leido prasitęsti, kurios jai nekainavo. Nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų sirgusi, nesirgusi, už mokslÄ vis tiek turėjo mokėti. Už mokslÄ ji moka. Mokosi vidutiniÅ¡kai. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 40000 Lt neturtinės žalos mažina. PraÅ¡o priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos pati kreipėsi į draudimo bendrovę Compensa TU S.A Vienna Insurance Group. Jai buvo pasakyta, kad turi atneÅ¡ti visus dokumentus, ieÅ¡kinį, užpildyti praÅ¡ymÄ , duoti savo sÄ skaitos numerį ir laukti iÅ¡ Vilniaus atsakymo. Buvo sumokėta tik dalis sumos. Negavo atsakymo, kodėl nemokama neturtinė žala. Ligoninėje gulėjo 10 dienų. Namuose gydėsi 2 mėnesius. Sugrįžusi į kolegijÄ , pusantro mėnesio vaikščiojo su ramentais. Reabilitacija skirta buvo tik rankai, kojai nebuvo skirta, kadangi nėra iÅ¡imti varžtai.

Jai buvo daryta kojos operacija, kurios metu buvo įsukti varžtai ir vinis. Vinis bus palikta visam gyvenimui, o varžtus planuoja iÅ¡imti po dviejų metų. Tačiau ji nesutiks imti varžtus, nes kitais metais jai reikės gintis bakalaurÄ . Ateityje varžtus iÅ¡siims, nes jie jai trukdo gyventi. Kai bus iÅ¡imti varžtai, po operacijos taip pat negalės vaikščioti apie kokius du mėnesius. Mano, kad gal greičiau viskas gis. Po varžtų išėmimo, jos koja vis tiek nebebus tokia, kokia buvo iki avarijos.

Dėl to labai pergyvena. Å iuo metu ji nebepasitiki savimi, bijo pereiti gatvę. Bijo pereiti pėsčiųjų gatvę, kuri yra nereguliuojama. Palaukia, kol susirinks daugiau žmonių, su kuriais galėtų pereiti gatvę. Bijo maÅ¡inų. TÄ dienÄ atsimena, kaip Å¡iandien. Å iuo metu jaučia avarijos pasekmes. Yra užtirpusi koja, kuri skauda, kai keičiasi orai. Nuolat skauda galvÄ , skauda tas vietas, kur yra randai. Ta koja yra ne be ta, kokia buvo iki avarijos. Yra studentė, neturi jokių pajamų. JÄ iÅ¡laiko tėvai.

Turto, registruoto savo vardu, neturi. Draudimo bendrovė atlygino už vaistus. Liko nesumokėta už ortopedo traumatologo konsultacijÄ , už mokslÄ , tai yra viso liko nesumokėta 626,81 Lt. Be jos dar yra trys vaikai, iÅ¡ kurių yra du pilnamečiai, vienas nepilnametis, kuris mokosi 10 klasėje. Turi tik tėtį. Mama mirė gruodžio 22 d. Vasaros sezonu tėtis uždirba apie 2000 Lt, žiemos sezono metu tėtis gauna minimumÄ . Civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group atstovė Ainė StaÅ¡kÅ«naitė parodė, kad Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group yra apdraudusi automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jie turi įstatymu nustatytÄ pareigÄ draudimo sumų nustatytose ribose, kurios yra nustatytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų atlyginti žalÄ tiek turtinę, tiek neturtinę. Neturtinės žalos draudimo suma nustatyta pagal eismo įvykio metu galiojusiÄ redakcijÄ â€“ 2 500 eurų (8 632 Lt).

Å iuo metu ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino. Reikalauja atlyginti 626,81 Lt. Atsakovas dėl Å¡ios turtinės žalos atlyginimo dydžio neprieÅ¡tarauja. Palieka spręsti teismui dėl kainos už paskaitas, nes ji, nors ir nelankė paskaitų, tačiau sesijÄ pabaigė. O dėl traumatologo ortopedo konsultacijos 100 Lt draudimo įmonė ieÅ¡kinį pripažįsta. Dėl neturtinės žalos, yra atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 dalyje nustatytus kriterijus, tarp kurių yra sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pažymėtina, kad Å¡itame įstatyme įtvirtinta pinigine satisfakcija, siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nukentėjusio asmens padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Atsakovo nuomone, Å¡iuo atveju nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neatitinka įstatyme apibrėžtų kriterijų, taip pat padaryto sveikatos sužalojimo pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. BÅ«tina atsižvelgti į pačios nukentėjusios kaltę, t.y. ji, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, eidama per pėsčiųjų perėjÄ blaÅ¡kėsi, taip pat netinkamai vykdė jai, kaip pėsčiajai, Kelių eismo taisyklėse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios kaltę, padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsakovo manymu, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 6 000 Lt.

Civilinio atsakovo ArÅ«no Sabansko įmonės atstovas ArÅ«nas Sabanskas parodė, kad mano, kad nukentėjusioji turi pasipelnymo tikslų, nes ji pradėjo mėtytis nuo vienos sumos prie kitos. Tai atsimena, tai neatsimena, flakonas tai degė, tai nedegė, sÄ monę prarado, tai neprarado. Dėl mokslų, tai niekas nenukentėjo. Mano, už mokslÄ civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Dėl moralinės žalos taip pat nesutinka, nes žmogus buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Per pėsčiųjų perėjÄ turi eiti, o ne bėgti, taip pat tvarkingai eiti.

Su pareikÅ¡ta neturtine žala nesutinka. Neturtinės žalos įvertinti negali, nes nėra ekspertas. Nenori spėlioti. Kad Å¡ioje byloje draudimo įmonės pripažįstamo ieÅ¡kinio dalyje pagal įstatymÄ jam bus nukreiptas 50 procentų regreso reikalavimas, sužinojo tik Å¡iandien. Jų įmonė užsiima keleivių pervežimu. Ä®monės automobiliai drausti privalomuoju draudimu, dar tuo metu buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu. Papildomai keleiviai nėra drausti. PraÅ¡o atmesti nukentėjusiosios ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, kilusios dėl mokslų.

Priteisiant neturtinę žalÄ praÅ¡o vadovautis protingumo, teisingumo kriterijais, atsižvelgti į teismų praktikÄ , taip pat tai, kad nukentėjusiosios elgesys eismo įvykio metu buvo techniÅ¡kai nepriimtinas. Liudytoja S. Ž. parodė, kad 2011-11-06 apie 17.00 val. ji su R. R. ėjome į Vaiko ir motinos klinikÄ per Architektų gatvę. Perėjo pirmÄ gatvės dalį. Sustojo ant salelės. Pamačiusi, kad atvažiuojanti maÅ¡ina nori jas praleisti, pradėjo eiti. Ji ėjo už nukentėjusiosios.

Kadangi jai suskambo telefonas, tai ji niekur nebėjo. PažiÅ«rėjo, kas skambina, tačiau telefonu nekalbėjo. Kai liko salelėje, negirdėjo, kad jai kÄ draugė bÅ«tų sakiusi. Pakėlė galvÄ ir pamatė, kaip kita maÅ¡ina nutrenkė mano draugę. Buvo prietema. Neprisimena, ar buvo įjungtas gatvių apÅ¡vietimas. Tuo metu buvo tokia dulksna. Asfaltas buvo drėgnas. Kadangi buvo prieblanda, mano, kad matomumas nebuvo labai ryÅ¡kus. Automobilis, važiavęs antra juosta, kaip ir sustojo jas praleisti, dar Å¡iek tiek riedėjo, jis užstojo visÄ vaizdÄ .

Vėliau parodė, kad neprisimena, kad antra juosta riedėjęs automobilis bÅ«tų visiÅ¡kai sustojęs. O ar kas važiavo už to automobilio – nesimatė. Matė tik to automobilio Å¡viesas. Automobilis, nutrenkęs jos draugę, važiavo paskui automobilį, kuris jas praleido. Draugė tÄ kelio dalį, kurioje jÄ praleido, perėjo sėkmingai. Nematė, ar automobilis, nutrenkęs jos draugę, stabdė. To automobilio nematė, kadangi jai jį užstojo automobilis, sustojęs jas praleisti. Neprisimena, kad tas antras automobilis bÅ«tų lėtinęs greitį.

Jos draugė iÅ¡ pradžių ėjo ramiai, o kai jau buvo antroje kelio pusėje žingsnį paspartino. Nukentėjusioji pirma juosta nebėgo. Ji tik paspartino žingsnį, nes norėjo kuo greičiau pereiti gatvę. Ikiteisminio tyrimo metu pagreitėjimÄ galėjo įvardinti bėgimu. Taksi automobilio padangų čiuožimÄ po smÅ«gio girdėjo. O ar buvo stabdoma prieÅ¡ smÅ«gį – neprisimena. R. R. buvo apsirengusi juodu iki kelių paltu, apsiavusi juodais batais ant platformos. Neprisimena, ar R.

R. turėjo atÅ¡vaitus. Nuo salelės kojÄ buvo nukėlusi, tačiau į gatvę nebėjo. Grįžo atgal į salelę. Automobilis, važiavęs antra juosta, prieÅ¡ perėjÄ visiÅ¡kai nebuvo sustojęs, jis dar riedėjo. Kokiu greičiu važiavo taksi automobilis – nežino. Negali pasakyti, nuo kokio atstumo jau bÅ«tų buvę galima aiÅ¡kiai pastebėti pėsčiÄ jį. Po įvykio prie nukentėjusios priėjo ne iÅ¡ karto. IÅ¡ pradžių parkrito ant salelės. Prie jos priėjo moteris, kuri ir nuvedė prie R.

R.. Kai ji atėjo, R. R. kalbėjo. Kad nukentėjusioji bÅ«tų buvusi apsvaigusi nuo alkoholio – nepastebėjo. Ji tik žinojo, kad ji buvo brolio gimtadienį. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo daromas. Dabar negalėtų pasakyti, kÄ ten sakė ir rodė. TÄ , kÄ Å¡iandien atsiminė, tÄ ir pasakė. Gali bÅ«ti, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė.Liudytojas T. K. parodė, kad datos neprisimena, tačiau galėjo bÅ«ti 2011-11-06. Buvo vakaras, tamsu, valandos neprisimena.

Gatvių apÅ¡vietimas buvo įjungtas, tačiau buvo neryÅ¡kus, pėsčiųjų perėja nebuvo apÅ¡viesta. Tuo metu nesnigo, nelijo. PrieÅ¡prieÅ¡inis automobilių judėjimas nebuvo didelis. Jis važiavo automobiliu „Crysler Grand Voyager“ su žmona, kuri sėdėjo keleivio pusėje. Važiavo antra kelio juosta, leistinu iki 70 km/h greičiu. Pirma juosta priekyje jo apie 20-30 metrų atstumu nuo jo važiavo taksi automobilis. PrieÅ¡ais jį antra juosta automobilis nevažiavo. PėsčiÄ sias pamatė likus apie 50-100 metrų iki pėsčiųjų perėjos.

Viena mergina norėjo eiti, tačiau sustojo. Kadangi salelėje matė stovinčiÄ pėsčiÄ jÄ , tai ėmė stabdyti automobilį. Matė, kaip kita pėsčioji perbėgo gatvę. Ar pro jo kelio dalį bėgo mergina – tiksliai nepasakys, nežino, kada ji pradėjo bėgti. Tikrai žino, kad bėgo pro taksi automobilį. Salelėje pėsčiÄ sias matė aiÅ¡kiai, todėl ir ėmė stabdyti automobilį. Vėliau parodė, kad matė tik pėsčiųjų siluetus. PrieÅ¡ perėjÄ sustojo, kad įsitikinti, ar niekas nebebėgs.

Mano, kad mergina paskubėjo iÅ¡bėgti į keliÄ . Jam pasirodė, kad mergina nespės perbėgti kelio. Mano, kad taksi automobilio vairuotojui nebebuvo jokios galimybės sustabdyti automobilį. Taksi automobilis buvo arčiau pėsčiųjų perėjos ir vairuotojui tikrai buvo sudėtingiau pamatyti pėsčiuosius. Jam buvo geresnis matomumo kampas. Jo atveju, atstumas tarp jo automobilio ir pėsčiojo buvo didesnis, tai lengviau buvo galima įvertinti ir pačiÄ situacijÄ . Taksi vairuotojui matomumo neužstojo niekas.

Taksi automobilis važiavo gal mažesniu greičiu nei jis. Taksi automobilis jo nelenkė. IÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos jam niekas neakino. Stabdyti jis ėmė iÅ¡Å¡okus merginai prieÅ¡ pat automobilį. Matė, kad taksi automobilis stabdė, slydo prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ . Kai buvo pertrenkta pėsčioji, jo automobilis iki pėsčiųjų perėjos buvo apie 50 metrų atstumu, tačiau ne daugiau. PrieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo likus apie 1 metrÄ . Nutrenkus merginÄ , jie sustojo, po to tik nuvažiavo į stotelę ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio paklausti, ar nereikia kokios pagalbos.

Nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nes ji gulėjo veidu į žemę. Jeigu matėsi padangų žymės, tai kelio danga galėjo būti sausa. Liudytoja E. K. parodė, kad datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2011-11-06, apie 18.00 val. su šeima važiavo pas tėvus. Buvo apsiniaukę. Ar buvo įjungtas gatvių apšvietimas – neprisimena. Pėsčiųjų perėja tikrai nebuvo apšviesta. Matomumas buvo prastas. Neprisimena, ar lijo, ar snigo.

PrieÅ¡prieÅ¡iais važiavę automobiliai neakino. Neprisimena, kokiu automobiliu važiavo. Ji sėdėjo keleivio vietoje. PrieÅ¡ais juos ta pačia juosta joks automobilis nevažiavo. Gretima juosta prieÅ¡ais juos apie 10 metrų nuo jo atstumu važiavo taksi automobilis. PėsčiÄ sias pastebėjo likus 20 metrų iki pėsčiųjų perėjos. Matė, kaip pėsčiosios perėjo vienÄ kelio dalį ir sustojo pėsčiųjų salelėje. IÅ¡ pradžių abi iÅ¡Å¡oko į keliÄ , tačiau po to viena jau salelėje iÅ¡sitraukusi telefonÄ grįžo atgal, traukė draugę grįžti atgal, neleido eiti į priekį.

Kol jos apsistumdė, užtruko kokiÄ sekundę. Jiems atrodė, kad jos neis. Tačiau viena mergina pasileido greitai eiti. Per keliÄ bėgusi mergina buvo apsirengusi džinsais, batų neprisimena. Jos vyras pristabdė automobilį. Gretima juosta važiavęs automobilis nesulėtino greičio, o stabdė. Kokiu greičiu važiavo jos vyras – nežino. Taip pat nežino, kokiu greičiu važiavo gretima juosta važiavęs automobilis. Kai buvo pertrenkta pėsčioji, jie sustojo. Sustojo taksi automobilis.

Jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Tuo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Buvo sutemę, asfaltas buvo drėgnas, blogas matomumas.Liudytojas M. Z. parodė, kad datos neprisimena, galėjo bÅ«ti 2011-11-06. Važiavo automobiliu „Rover 75“ Architektų gatve prieÅ¡prieÅ¡iais taksi automobiliui. Važiavo 70 km/h greičiu. Buvo vakaras, tamsu. Gatvių apÅ¡vietimas dar nebuvo įjungtas, asfaltas buvo drėgnas, tačiau ar lijo – neprisimena. Eismas buvo intensyvus.

PėsčiÄ jÄ pamatė apÅ¡vietus taksi automobiliui. Kad važiuoja taksi automobilis, matė iÅ¡ Å¡viečiančio flakono. Matė prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančio automobilio Å¡viesas ir staigiai kažkÄ prabėgantį. Pėsčiosios judėjimÄ Ä—jimu nepavadintų, jos kojų negalėjo matyti. Apie pėsčiosios judėjimÄ sprendžia pagal silueto judėjimo greitį. Taksi automobilis važiavo pirma juosta. Negali pasakyti, koks buvo atstumas nuo pėsčiosios iki taksi automobilio. Neprisimena, ar tuo metu antra juosta ar prieÅ¡ taksi automobilį važiavo koks automobilis, ar jam matomumÄ iki taksi automobilio ribojo koks automobilis.

Kokiu atstumu buvo iki pėsčiųjų perėjos tiksliai nepasakys. Galėjo bÅ«ti apie 50 metrų atstumas Jis nematė, ar jos ėjo per jo važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Kad salelėje buvo pėsčioji, pamatė tik sustojęs. Buvo sustojęs ir priėjęs prie nukentėjusios, alkoholio kvapo nejuto.Liudytoja L. K. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2011 m. lapkričio mėnesį. Ji ir dar kelios močiutės važiavo taksi automobiliu. Ji sėdėjo automobilio užpakalinėje sėdynėje per vidurį.

Buvo tamsu. Gatvių apÅ¡vietimas buvo įjungtas, tačiau labai neryÅ¡kus. Tuo metu nei snigo, nei lijo. Asfaltas buvo Å¡lapias. Ta pačia kryptimi priekyje važiuojančių automobilių nematė. Taip pat nematė ir Å¡alia važiuojančių. MerginÄ pamatė prieÅ¡ pat automobilio stiklÄ . Ji jÄ matė prabėgančiÄ . Vairuotojas stabdyti pradėjo iÅ¡ karto, kai tik pamatė. Koks buvo atstumas tarp pėsčiosios ir automobilio – nežino, tačiau tikrai nebuvo didelis. Taksi automobilis greitai nevažiavo, nes tuoj pat sustabdė.

Nematė, kad vairuotojas bÅ«tų lėtinęs greitį. Vairuotojas susigriebė už galvos ir suÅ¡uko „užmuÅ¡iau žmogų“. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pažiÅ«rėti. Ji dar paklausė, kaip nukentėjusioji. Atsakė, kad dar gyva ir iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Prie nukentėjusios nebuvo priėjusi. Mergina buvo apsirengusi tamsiai. Kokiais batais buvo apsiavusi mergina – nematė.Specialistė Erika Giedraitytė savo iÅ¡vadÄ palaikė, papildyti nieko neturėjo.

Atsakydama į klausimus, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vadÄ rašė vadovaudamasi pirminiais duomenimis. IÅ¡vados 6 psl. 1 punkte atsakyta, kad automobilis „Audi 100“ vairuojamas A. U., prieÅ¡ pat stabdymÄ važiavo apie 71 km/h greičiu. Apie 71 km/h skaičius yra suapvalintas. Gali bÅ«ti plius, minus vieno kilometro paklaida. Čia gali bÅ«ti ribose nuo 70 iki 72 skaičių ribose. Automobiliui važiuojant 72 km/h greičiu ir jam stabdant, automobilio gale sėdintys keleiviai turėtų smarkiai į priekį pajudėti.

Kadangi greitis apskaičiuotas remiantis automobilio paliktais stabdymo pėdsakais, tai liudytojų parodymai greičio nepakeistų. Greitis skaičiuojamas pagal eismo įvykio vietoje iÅ¡likusius automobilio stabdymo ar slydimo pėdsakus. Jeigu pėdsakų nebÅ«tų iÅ¡likę, tada gal ir bÅ«tų buvę galima vadovautis liudytojų parodymais. Automobilyje važiavusių keleivių ji neapklausinėja. Ji atsakė į tuos klausimus, kurie jai buvo pateikti. Jie atsižvelgė į kelio dangÄ . Pas jÄ paraÅ¡yta, kad kelio danga buvo sausas asfaltas.

Kažkokių automobilio techninių gedimų nėra užfiksuota. Remiantis liudytojų parodymais, nustatė, kad dalį kelio pėsčioji ėjo, o po to bėgo. Ji negali nustatyti, kuriÄ kelio dalį pėsčioji ėjo, kuriÄ bėgo. Užduotyje nurodyta, kad pėsčioji nuėjo ne mažesnį kaip 2,5 metro atstumÄ . Taip pat, remiantis liudytojų parodymais, priėmė pačias palankiausias aplinkybes vairuotojui ir atliko tyrimÄ . Jeigu tas atstumas bÅ«tų nueitas didesnis negu 2,5 metro, tokiu atveju automobilio vairuotojas turėtų dar didesnę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.

Pėsčioji per perėjÄ turėtų eiti, o ne bėgti. Å iuo atveju, ji paskaičiavo, kad vairuotojas stabdydamas, pėsčiajai įžengus nuo skiriamosios juostos, turi techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Å iuo atveju, pėsčiosios bėgimas neturėjo įtakos susidÅ«rimui. Vairuotojas vis tiek turėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes jis automobilį turi stabdyti jau įžengus pėsčiajai nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Vairuotojas privalo matyti, kas vyksta kelyje. Vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, turi mažinti greitį, sustoti, jeigu pėsčioji ar pėsčiasis yra įžengusi, įžengęs į pėsčiųjų perėjÄ .

Jeigu nėra tokių duomenų, kad ji nuo kairio važiuojamosios dalies krašto iki skiriamosios juostos bėgo, tai išvados vis tiek nekeistų. Ši pėsčiųjų perėja šviesoforo signalais nereguliuojama. Išvados 5 puslapyje nurodyta, kad vairuotojai artėdami prie pėsčiųjų perėjos turi įsitikinti, kad joje nėra einančių pėsčiųjų, kuriuos reikia praleisti nepriklausomai nuo to, ar pėsčiųjų perėja yra reguliuojama šviesoforo signalais, ar nereguliuojama. Vis tiek yra horizontalus kelio ženklinimas, kelio ženklai.

Atsimena, kad pėsčioji buvo neblaivi. Ne eismo ekspertų kompetencijai vertinti žmogaus fiziologinius požymius, ypatybes. Remiantis iš praktikos, literatūra, gali pažymėti, kad bent jau neblaivių vyrų judėjimo tempas yra lėtesnis. Tikėtina, kad moterų neblaivių judėjimo tempas yra lėtesnis. Tokiu atveju, tik padidintų techninę galimybę automobilio vairuotojui išvengti pėsčiosios partrenkimo. Pėsčiosios bėgimas neįtakojo šio eismo įvykio. Protokole transporto priemonės techninės būklės patikrinime užfiksuota, kad automobilio sugadinimų nenustatyta.

Taip pat nuotraukose matyti, kad apgadintos priekinio bamperio apdailos grotelės deÅ¡inėje pusėje, tačiau Å¡ie apgadinimai protokole neužfiksuoti. Ant automobilio neužfiksuota jokių kontaktų pėdsakų su pėsčiÄ ja. Tiksliai nustatyti, kuria vieta partrenkė, negali. Todėl ir buvo remtasi liudytojų parodymais, t.y. kokį atstumÄ nuėjo, kokį nubėgo, kokiu atstumu buvo partrenkta nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. IÅ¡ tų duomenų sugadinimo neužfiksuota, jokių kontakto pėdsako ant automobilio nesimato, dėl to ir negalima nustatyti, kuria automobilio priekine dalimi partrenkta.

Ji patvirtina, kad pėsčioji turi eiti, o ne bėgti per pėsčiųjų perėjÄ . Nukentėjusiosios veiksmai buvo nepriimtini, tačiau priežastinio ryÅ¡io su Å¡iuo eismo įvykiu neturėjo. Atliekant tyrimÄ buvo įvertinta, kad nukentėjusioji bėgo per gatvę. Skaičiuotėse, skaičiuojant techninę galimybę, buvo įvertinta. Vairuotojas turėjo pradėti stabdyti pėsčiajai įžengus nuo kairiosios važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Vairuotojas, važiuodamas greičiu 71 km/h, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir eismo įvykis nebÅ«tų įvykis, jei pėsčioji bÅ«tų ėjusi, o ne bėgusi.

Kadangi kairės kelio važiuojamosios dalies plotis yra 3,8 metro, tai tokiu atveju vairuotojas bÅ«tų turėjęs galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios kelio kraÅ¡to iki skiriamosios juostos ėjo, o ne bėgo, tai jos bėgimas tikrai neįtakojo įvykio. Å ioje važiuojamojoje dalyje, kur įvyko eismo įvykis, yra saugumo salelė. Duomenų, kad nukentėjusioji nuo saugumo salelės pradėjo bėgti, nėra. Yra duomenys, kad nuo saugumo salelės ji kažkuriÄ kelio dalį ėjo.

Kaip minėjo, tuo metu, kai vairuotojas bÅ«damas iki pėsčiųjų perėjos sustojimo kelio atstumu, pėsčioji jau buvo įžengusi. Pėsčioji tam tikrÄ kelio dalį jau buvo nuėjusi. Tai jei vairuotojas mato, kad pėsčioji eina pėsčiųjų perėja, jis jau turi pradėti automobilį stabdyti. Tuo metu, kai vairuotojas buvo sustojimo kelio atstumu, pėsčioji buvo įžengusi į važiuojamÄ kelio dalį. Jeigu jis bÅ«tų pradėjęs stabdyti, kai pėsčioji buvo įžengusi nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengęs. Nėra duomenų, kad pėsčioji nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to iki skiriamosios juostos bėgtų.

Nors ir būtų nustatyta, kad tuo metu, kai vairuotojas artėjo prie pėsčiųjų perėjos, nukentėjusioji staiga išbėgo nuo saugumo salelės, išvada nesikeistų, nes vairuotojas turi reaguoti nuo tada, kai pėsčiasis įžengia nuo kairiojo važiuojamos dalies krašto. Tai kad nukentėjusioji bėgo, eismo įvykio neįtakojo, bet jos veiksmai buvo nepriimtini, bet nukentėjusios veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Apskaičiuodama greitį vadovavosi tam tikra metodika, kurios negali pateikti.

Reikėtų kreiptis į Lietuvos ekspertizės centrÄ ir praÅ¡yti, kad leistų susipažinti su metodika. Kadangi yra pėsčiųjų perėja, pagal jų metodikas skaičiuojama, kad vairuotojai turi reaguoti tada, kai pėsčioji įžengia nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Jeigu tai bÅ«tų ne pėsčiųjų perėja, tada vadovaujasi, kad vairuotojas turi reaguoti tada, kai pėsčioji įžengia nuo skiriamosios juostos į važiuojamÄ dalį. Å iuo atveju pėsčioji partrenkta pėsčiųjų perėjoje, jie skaičiuoja, kad grėsmė eismo saugumui iÅ¡kyla tada, kai pėsčioji įžengia nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o ne nuo skiriamosios juostos.

Sustojimo kelias paskaičiuotas iÅ¡vados 4 psl. Mažiausias atstumas nuo automobilio iki pėsčiosios partrenkimo vietos tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį nuo skiriamosios juostos automobilio atžvilgiu iÅ¡ kairės automobiliui važiuojant apskaičiuotu 71 km/h greičiu. Jeigu ji nueina 2,5 metro, o po pradeda bėgti, tai jie gauna 6,3 metrus. Tai yra pėsčioji čia eina ir bėga. Kadangi kairės kelio važiuojamosios kelio plotis yra 8,3 metrai. Pėsčioji nueina 2,5 metro, 3,8 bėga, gauna 6,3 metrus.

Automobilio vairuotojas stabdymas turi techninę galimybę išvengti susidūrimo kai pėsčioji įžengia, o po to bėga nuo skiriamosios juostos. Kairės kelio važiuojamosios dalies plotos yra didesnis už 6,3 metro. Tai reiškia, kad jei pėsčioji eina, o po to pradeda bėgti, tai tas skaičius, kuris yra apskaičiuotas 5 psl. būtų dar didesnis, ir nepriklausomai ar pėsčioji nuo skiriamosios juostos pradėtų bėgti, vairuotojas laiku stabdymas turėtų techninę galimybę išvengti partrenkimo.

Å iuo atveju pėsčiosios bėgimas techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtinas. Ne jos kompetencijoje įvardinti kiekvienÄ punktÄ , kokį pažeidė pėsčioji. Ji tik vertina techniniu požiÅ«riu. Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, nukentėjusiosios R. R., liudytojų S. Ž., T. K., E. K., M. Z., L. K. parodymų, specialistės Erikos Giedraitytės paaiÅ¡kinimo, kaltinamojo A. U. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais:- 2011-11-06 eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra Å iauliuose, prie Architektų g. 77 namo esančios pėsčiųjų perėjos, nurodyta automobilio AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padėtis Architektų gatvėje už pėsčiųjų perėjos, pirmojoje eismo juostoje, priekiu link Gardino gatvės, taip pat užfiksuotos automobilio stabdymo žymės, kurios yra 24 m ilgio, gatvės elementai, t.y., kad yra kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 (pėsčiųjų perėja) bei iÅ¡matuoti atstumai, sudarytas planas, darytos fotonuotraukos (1 t., 13-20 b. l.);- protokolu apie transporto priemonės apžiÅ«rÄ ir techninės bÅ«klės patikrinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad automobilis AUDI 100, valstybinis numeris T08248, neapgadintas, priklauso ArÅ«no Sabansko įmonei, važiuojant automobiliu apie 30 km/h greičiu užfiksuotas stabdymo kelias – 3,5 m (1 t., 21-22 b. l.);- registracijos liudijimu, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra ArÅ«no Sabansko įmonė (1 t., 26 b. l.);- techninės apžiÅ«ros rezultatų kortele, iÅ¡ kurios matyti, kad eismo įvykio metu automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo techniÅ¡kai tvarkingas (1 t., 27 b. l.);- įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu, iÅ¡ kurio matyti, kad automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas (1 t., 28 b. l.);- medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 217, iÅ¡ kurio matyti, kad A.

U. automobilį vairavo blaivus (1 t., 30 b. l.);- specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 1403/11(04), iÅ¡ kurios matyti, kad R. R. kraujyje rasta 1,03 promilės etilo alkoholio (1 t., 34 b. l.);- specialisto iÅ¡vada Nr. G 167/12(04), iÅ¡ kurios matyti, kad R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muÅ¡tinė žaizda, deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, o dėl kaulų lūžių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (1 t., 42 b. l.);- specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -73(12), iÅ¡ kurios matyti, kad automobilis AUDI 100 prieÅ¡ stabdymÄ važiavo apie 71 km/h greičiu.

Automobilio „Audi 100“ vairuotojas A. U. privalėjo važiuoti nevirÅ¡ydamas Å¡iame kelio ruože didžiausio leistino 70 km/h greičio ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostÄ kertančiÄ pėsčiÄ jÄ . Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio AUDI 100 vairuotojas A. U. veiksmai, – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuomet kelio važiuojamÄ ja dalimi per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ judėjo pėsčioji, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to partrenkė jam iÅ¡ kairės jo važiavimo krypties eismo juostÄ kertančiÄ pėsčiÄ jÄ R.

R., – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (1 t., 47-52 b. l.);- liudytojos S. Ž. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad ji parodė, kur buvo ji ir R. R. prieÅ¡ R. R. įžengiant į pėsčiųjų perėjÄ ir kur tuo metu buvo antrÄ ja eismo juosta važiavęs automobilis, kur buvo taksi automobilis, nurodyti negalėjo, taip pat nurodė vietas, nuo kurios R. R. pradėjo bėgti (3,1 m nuo deÅ¡inio kelkraščio) ir kur įvyko susidÅ«rimas (2,1 m nuo deÅ¡inio kelkraščio) (1 t., 76-80 b. l.);- liudytojo T.

K. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad jis parodė vietas, kur buvo jo vairuojamas automobilis, kada pamatė stovinčias merginas prie pėsčiųjų perėjos ir kur tuo metu buvo taksi automobilis, nuo kurios vietos pradėjo bėgti pėsčioji (2,1 m nuo deÅ¡inio kelkraščio) ir kur tuo metu buvo taksi automobilis bei jo vairuojamas automobilis, kur įvyko susidÅ«rimas (1,9 m nuo deÅ¡inio kelkraščio) (1 t., 83-88 b. l.);- įtariamojo A. U. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad jis parodė, kur buvo jo automobilis, kada pamatė pėsčiÄ jÄ ir kur tuo metu buvo pėsčioji, taip pat parodė, kur įvyko susidÅ«rimas (1,5 m nuo deÅ¡inio kelkraščio) ir pėsčiosios bėgimo kryptį (1 t., 105-109 b. l.).Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryÅ¡is kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktÄ , ir kilusių padarinių.

Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todėl dėl BK 281 straipsnyje numatytų požymių sprendžiama dėl kiekvieno eismo įvykio dalyvio, nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų nukentėjo dėl eismo įvykio. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidė tas eismo dalyvis, kuris ir nukentėjo dėl eismo įvykio (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012). Pagal teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kuriose taikomos KET nuostatos, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems, nors jie, kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu (kasacinė nutartis Nr. 2K-196/2009).

Taigi net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas nukentėjusysis buvo neatsargus, Å¡i aplinkybė nepaneigia fakto, kad bÅ«tina sÄ lyga ir dėsninga eismo įvykio bei kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009).Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. U. dalinį kaltės pripažinimÄ , jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nukentėjusiosios R. R., liudytojų S. Ž., T.

K., E. K., M. Z., L. K., duotus parodymus, specialisto paaiÅ¡kinimÄ , ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiÅ«ros, asmens parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, asmens blaivumo teste, specialistų iÅ¡vadose, protokole apie transporto priemonės apžiÅ«rÄ ir techninės bÅ«klės patikrinimÄ užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad A. U. 2011 metais lapkričio 6 dienÄ , apie 17.15 val., Å iauliuose, bÅ«damas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Architektų gatve nuo Jablonskio link Gardino gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Architektų g. 77 pastatu, laiku nesulėtino greičio ir, pėsčiajai R.

R. iÅ¡ kairės pusės įžengus pėsčiųjų perėja į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų pėsčiÄ jÄ R. R., ir dėl to jÄ kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai R. R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muÅ¡tinė žaizda, deÅ¡inės blauzdos kaulų lūžis, o dėl kaulų lūžių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, teigė, kad jis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų nematė, automobilio nestabdė, stabdyti pradėjo tik prieÅ¡ pat savo automobilį pamatęs bėgančiÄ nukentėjusiÄ jÄ , todėl iÅ¡ dalies dėl eismo įvykio yra kalta ir pati nukentėjusioji, nes ji per gatvę ne ėjo, o bėgo. Be to, buvo prastos matomumo ir kelio sÄ lygos: tamsu, nebuvo įjungtas gatvių apÅ¡vietimas, iÅ¡ Å¡ono važiavo kitos maÅ¡inos, prieÅ¡ais atvažiuojantys automobiliai jį akino, buvo drėgna.

Per keliÄ bėgusi nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai, atÅ¡vaitų neturėjo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes – kad buvo blogas matomumas, asfaltas buvo drėgnas, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai patvirtino liudytojai S. Ž., E. K., L. K., tačiau ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. nenurodė kelio dangos bÅ«klės, ji tik teigė, kad buvo drėgna (1 t., 74-75 b. l.). Liudytojas T. K. patvirtino, kad buvo prastas matomumas, tačiau nurodė, kad gatvių apÅ¡vietimas jau buvo įjungtas, tik jis buvo neryÅ¡kus, kas prieÅ¡tarauja kaltinamojo teiginiui, jog gatvių apÅ¡vietimas dar nebuvo įjungtas, liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai, tačiau nieko negalėjo pasakyti apie kelio dangos bÅ«klę.

Jo atvažiuojančių priešais automobilių šviesos neakino, be to, iš šonų taksi automobiliui nebuvo jokių kitų automobilių. Liudytojas M. Z. parodė, kad gatvių apšvietimas buvo įjungtas, tačiau buvo tamsu, asfaltas buvo drėgnas. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad buvo prieblanda, gatvių apšvietimas nebuvo įjungtas, asfaltas nebuvo sausas, tačiau nebuvo ir šlapias, ji buvo apsirengusi pilku paltu, mėlynais džinsais, su šviesiu šaliku, atšvaitų neturėjo.

IÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad pėsčiojo matomumas iÅ¡ vairuotojo vietos transporto priemonėje tamsiu paros metu, kai įjungti artimų Å¡viesų žibintai yra 50 m, o asfaltas buvo sausas (1 t., 13, 20 b. l.). Kad nukentėjusioji bent dalį kelio ne ėjo, o bėgo patvirtino liudytojas T. K., taip pat liudytojas M. Z., nes jis merginos judėjimo negalėjo pavadinti ėjimu, atsižvelgiant į silueto judėjimo greitį, ir liudytoja L. K., kuri nors pamatė nukentėjusiÄ jÄ tik prieÅ¡ pat automobilio stiklÄ , tačiau matė jÄ prabėgančiÄ .

Tuo tarpu pati nukentėjusioji, liudytojai S. Ž. ir E. K. teigė, kad nukentėjusioji ne bėgo, o sparčiai ėjo. Vėliau pati nukentėjusioji patvirtino, kad likusiÄ kelio dalį ėjo spartesniu žingsniu, nes pamačiusi, kad atvažiuoja taksi automobilis, kuris nestabdo, suprato, kad jai nieko kito nelieka, kaip tik mestis į priekį. Paminėtina, kad E. K. eismo įvykio metu sėdėjo keleivio vietoje, todėl ji nebuvo taip susitelkusi į eismÄ , o S. Ž. tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, kalbėjo telefonu, taigi irgi nebuvo sutelkusi viso savo dėmesio į eismÄ .

Be to, S. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu akivaizdžiai parodė, kad dalį perėjos R. R. ėjo, o kitÄ dalį bėgo (1 t. , 76-80 b. l.), o liudytoja E. K., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad nukentėjusioji per pėsčiųjų perėjÄ bėgo (1 t., 89-90 b. l.). Lygiai tokias pat aplinkybes kaip ir S. Ž. nurodė liudytojas T. K. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 83-88 b. l.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kad T. K. ir M. Z. parodymai yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s bei atitinka vienas kito parodymus, kitÄ raÅ¡ytinę byloje esančiÄ medžiagÄ , todėl teismas S. Ž. ir E. K. parodymus, kad R.

R. ne bėgo per pėsčiųjų perėjÄ , o ėjo, atmeta ir pripažįsta, kad nukentėjusioji dalį pėsčiųjų perėjos ėjo, o pamačiusi, kad taksi automobilis nemažina greičio, tikėdamasi iÅ¡vengti eismo įvykio – pradėjo bėgti. IÅ¡ nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos S. Ž. parodymų matyti, kad antrÄ ja juosta važiavęs automobilis buvo arčiau perėjos nei pirmÄ ja juosta važiavęs taksi automobilis, tačiau tiek iÅ¡ kaltinamojo parodymų, tiek ir iÅ¡ liudytojų T.

K., E. K., L. K. parodymų matyti, kad taksi automobilis, vairuojamas kaltinamojo, buvo arčiau pėsčiųjų perėjos nei T. K. vairuojamas automobilis, taigi T. K. vairuojamas automobilis neužstojo vaizdo kaltinamajam ir jis galėjo matyti, kas darosi kelyje ir perėjoje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kad S. Ž. yra R. R. draugė, taigi suinteresuota gera bylos baigtimi R. R. atžvilgiu, kad liudytojų T. K., L. K. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir iš esmės atitinka vieni kitų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, R.

R. ir S. Ž. parodymus, kad T. K. vairuojamas automobilis buvo arčiau pėsčiųjų perėjos, nei taksi automobilis, vairuojamas kaltinamojo, teismas atmeta, kaip nepagrįstus. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir iÅ¡ liudytojų bei paties kaltinamojo parodymų matyti, kad pirmÄ ja juosta prieÅ¡ taksi automobilį bei Å¡alia važiuojančių automobilių nebuvo, taksi automobilis T. K. vairuojamo automobilio nelenkė. Be to, nors kaltinamasis teigė, kad jį akino prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančių automobilių žibintai, kad iÅ¡ Å¡onų važiavo kiti automobiliai, tačiau pastebėtina, kad žymiai arčiau skiriamosios juostos važiavusio T.

K. ir E. K. minėtų automobilių žibintai neakino, taip pat T. K., E. K., L. K. patvirtino, kad Å¡alia taksi automobilio niekas nevažiavo, todėl minėti kaltinamojo teiginiai, atsižvelgiant į tai, kad T. K., L. K. parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡taringi ir iÅ¡ esmės atitinka kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei kitų liudytojų parodymus, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, vertintini kritiÅ¡kai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir atmestini. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nors matomumo sÄ lygos buvo prastos, buvo drėgna, tačiau kaltinamajam tiek kelio, tiek ir pėsčiųjų perėjos vaizdo neblokavo joks automobilis.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1127, 2011-09-28, Žin., 2011, Nr. 120-5652 (2011-10-05) redakcija) (toliau – Kelių eismo taisyklės) 9 punktÄ eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. R. ne iÅ¡ karto pradėjo judėti nuo salelės per pėsčiųjų perėjÄ , o pamačiusi greitį mažinantį automobilį, važiuojantį antrÄ ja eismo juosta, t.y., įsitikinusi, kad jai negresia pavojus antrojoje eismo juostoje. Ji taip pat pamačiusi, kad taksi automobilis nemažina greičio, pradėjo bėgti per pėsčiųjų perėjÄ , tikėdamasi iÅ¡vengti eismo įvykio. Paminėtina, kad pėsčiosios pasirinktas pėsčiųjų perėjos kirtimo bÅ«das (bėgimas) nėra tinkamas, įvertinus susidariusiÄ situacijÄ laikytinas nepakankamai atsargiu, tačiau įvertintina taip pat tai, kad nukentėjusioji negalėjo numatyti, kad taksi vairuotojas nesustos.

Ji ėjo per gatvę leistinoje vietoje – per pėsčiųjų perėjÄ , kuri pažymėta horizontaliais ženklais ant kelio bei prie kurios yra pastatyti aiÅ¡kiai matomi kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 („Pėsčiųjų perėja“) ir bet kokiu atveju Å¡i vieta laikoma saugia pėsčiajam eiti vieta. Paminėtina, kad nors ji bėgti pradėjo pamačiusi, kad taksi automobilis nestabdo, tačiau pastebėtina tai, kad bėgdama ji stengėsi iÅ¡vengti eismo įvykio arba didesnių sužalojimų, ji pagal Kelių eismo taisyklių 49 punktÄ neturėjo teisės sustoti kelio viduryje, kad praleistų taksi automobilį, nes prieÅ¡ingu atveju pati bÅ«tų pažeidusi Kelių eismo taisykles.

Taip pat nors pėsčioji buvo apsirengusi tamsiais rÅ«bais ir neturėjo atÅ¡vaitų, tačiau paminėtina, kad Kelių eismo taisyklės nereikalauja, kad pėstieji, eidami per pėsčiųjų perėjÄ , net ir esant blogam matomumui turėtų atÅ¡vaitÄ , jis reikalingas tik einant kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraÅ¡tu (Kelių eismo taisyklių 48 p.). Be to, pėstieji į kitÄ važiuojamosios dalies pusę privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virÅ¡ kelio) perėjomis, neturi peržengti perėjos ribų, įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (Kelių eismo taisyklių 49 p., 51 p.), kÄ kaip matyti iÅ¡ R.

R. veiksmų ji ir padarė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad R. R. laikėsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, t.y., ji ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , buvo įsitikinusi, kad tai daryti saugu, nes matė, kaip antrÄ ja juosta važiavęs automobilis mažina greitį, taigi ji Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Tuo tarpu iÅ¡Â byloje esančio eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 3 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos yra pastatyti kelio ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 – „Pėsčiųjų perėja“, o taksi automobilio stabdymo žymės prasideda likus 1,7 m iki pėsčiųjų perėjos, t.y. už ženklo „Pėsčiųjų perėja“ (1 t., 13-20 b. l.).

Pagal Kelių eismo taisyklių 37 punktÄ , artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį. Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktÄ vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, t.y., įvertinus visas aplinkybes vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kuris ne tik ne nevirÅ¡ija leistino tame kelio ruože greičio, bet atsižvelgiant į eismo sÄ lygas – važiuoti lėčiau, nei leistina, ar net sustoti.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (1 t., 47-52 b. l.) ir specialisto paaiÅ¡kinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad atsižvelgiant į kelio dangos sÄ lygas, automobilio technines galimybes, jo apytikslį judėjimo greitį, kuris buvo apie 71 km/h (paklaida + ar -1 km/h) ir kuris buvo paskaičiuotas pagal paliktas stabdymo žymes, matyti, kad nukentėjusiosios veiksmai eismo įvykio metu neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui, nes tiek jai bėgant, tiek ir einant per pėsčiųjų perėjÄ , gatve važiavę automobiliai, o taip pat ir taksi automobilis, pėsčiajai įžengus į kairę kelio pusę, privalėjo sulėtinti greitį ar sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, tačiau taksi automobilio vairuotojas, pamatęs ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, greičio nemažino, jis stabdė tik pamatęs pėsčiÄ jÄ prieÅ¡ pat savo automobilį, t.y., pravažiavus ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir iki pėsčiųjų perėjos likus 1,7 m.

Tai patvirtino teisme apklausti nukentėjusioji ir liudytojai, to neneigė ir pats kaltinamasis. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad A. U., pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į eismo sÄ lygas (matomumas, kelio danga), artėdamas prie ženklo „Pėsčiųjų perėja“ nemažino automobilio greičio, dėl ko nesustabdė savo automobilio prie ženklo „Pėsčiųjų perėja“ ir kliudė R. R.. Be to, nors nustatyta, kad eismo įvykio metu R. R. buvo neblaivi, tačiau iÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų matyti, kad neblaivaus asmens judesiai yra dar lėtesni nei blaivaus, ir nukentėjusiosios neblaivumas neturėjo įtakos eismo įvykiui.

Specialistė taip pat nurodė, jog atlikdama tyrimÄ ir raÅ¡ydama iÅ¡vadÄ Ä¯vertino tai, kad nukentėjusioji dalį pėsčiųjų perėjos bėgo, tačiau tai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes jeigu ji nebÅ«tų paspartinusi žingsnio, sužalojimai galėjo bÅ«ti žymiai didesni, o kadangi kaltinamasis prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ nelėtino greičio, tai ir nulėmė eismo įvykio kilimÄ , nesvarbu, ar nukentėjusioji bėgo ar ėjo, eismo įvykis vis tiek bÅ«tų įvykęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra taksi automobilį vairavęs kaltinamasis A.

U. Teisme iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas, neginčijamai konstatuoja, kad kaltinamasis, nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į eismo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nemažindamas greičio bei nesustodamas prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų iÅ¡ kairės pusės per pėsčiųjų perėjÄ nuo saugumo salelės einančiÄ pėsčiÄ jÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus.

Tarp minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų ir eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. R. sveikata, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, A. U. yra kaltas dėl padarytos veikos, nes bÅ«tent jo veiksmai (neatsargus važiavimas per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ) buvo pagrindinė įvykio kilimo sÄ lyga (nukentėjusiosios partrenkimas ir dėl to patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada (1 t., 42 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad R.

R. buvo padaryti sužalojimai: kairės akies voko muštinė žaizda, dešinės blauzdos kaulų lūžis, t. y. R. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės blauzdos kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Teismas pažymi, kad eismo įvykio analizė rodo, kad nukentėjusioji R. R. jokių Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų nepažeidė, ji tiksliai vykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o juos pažeidė būtent kaltinamasis, t.y. ne nukentėjusiosios R.

R. veiksmai – išėjimas į nereguliuojamÄ perėjÄ , o bÅ«tent automobilio Audi 100, valstybinis numeris T08248, kurį vairavo kaltinamasis A. U., neatsargus vairavimas, nepasirinkus tinkamo greičio atsižvelgiant į eismo sÄ lygas, taip pat automobilio nesustabdymas prie ženklo „Pėsčiųjų perėja“, kai į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engė nukentėjusioji, ko apskritai kaltinamasis neturėjo teisės daryti, buvo eismo įvykio priežastis. Kaltinamojo neveikimas pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalis), nes A.

U. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, t.y., bus nesunkiai sutrikdyta R. R. sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes (atsižvelgdamas į eismo sÄ lygas, jo vairuoto automobilio greitį) ir savo asmenines savybes (jo vairavimo stažas yra nuo 1973 m.) galėjo ir turėjo numatyti tai, kad R. R. bus nesunkiai sutrikdyta sveikata. A. U. veika, esant visiems bÅ«tiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Skirdamas A.

U. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. U. dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas yra baigtas. A. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A.

U. neteistas (1 t., 129 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 141 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (1 t., 140 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre neregistruotas (1 t., 138 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (1 t., 134 b. l.).Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl kaltinamajam neskirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ neskirtina areÅ¡to bausmė, ir skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis.

Paskirta bausmė iÅ¡dėstytina keturių mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).Kaltinamajam A. U. baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) neskirtina, nors naudodamasis Å¡ia teise padarė nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, vairavimo stažas nuo 1973 m., tai rodo, kad Å¡is kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinis, be to, jo darbo pobÅ«dis susijęs su bÅ«tinumu turėti Å¡iÄ teisę, todėl manytina, kad jam skirta bausmė- pati bauda, nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, pasieks bausmės tikslus ir privers kaltinamÄ jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.  Kaltinamajam A.

U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 154, 155 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 982,75 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 57-71 b. l.). Tiesiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. patikslino civilinį ieškinį ir prašė priteisti 626,81 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos (2 t., 2 b. l.).

Civilinis atsakovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas R. R. atlygino 355,94 Lt žalos (2 t., 6, 7, 8 b. l.). Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamÄ ja byla pareiÅ¡kiamas ir iÅ¡sprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tÄ Å¾alÄ . Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas kartu su byla esant Å¡ioms trims sÄ lygoms:

1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala;

2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R. R. prašė priteisti praÅ¡omÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Dalį turtinės žalos 355,94 Lt, kuriÄ sudarė iÅ¡laidos už vaistus (1 t., 64, 65 b. l.), civilinis atsakovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas R. R. atlygino, todėl ji sumažino praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį iki 626,81 Lt. R. R. teigimu turtinės žalos dydį sudaro 100 Lt iÅ¡laidos už gydytojo traumatologo – ortopedo konsultacijÄ (1 t., 66 b. l.) ir 526,81 Lt iÅ¡laidos už mokslÄ laikotarpiu nuo 2011-11-06 iki 2012-01-31, nes ji Å¡iuo laikotarpiu negalėjo lankyti paskaitų, tačiau už šį laikotarpį jau buvo sumokėjusi (1 t., 69, 70 b. l.).Byloje nustatytos visos trys sÄ lygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių buvo nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji gydėsi ligoninėje, vėliau tęsė gydymÄ namuose, nelankė paskaitų, jai buvo suteiktos gydymo paslaugos. PraÅ¡ydama priteisti turtinę žalÄ , R. R. paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2011-11-06 iki 2012-01-31 ji nedalyvavo paskaitose, už kurias buvo sumokėjusi iÅ¡ anksto, t.y., negavo paslaugos, už kuriÄ ji buvo sumokėjusi, egzaminams ruošėsi savarankiÅ¡kai, sesijas galėjo nemokamai prasitęsti, egzaminus sėkmingai iÅ¡laikė. Civilinio atsakovo Compensa TU S. A.

Vienna Insurance Group atstovė neprieÅ¡taravo dėl 100 Lt turtinės žalos už gydytojo konsultacijÄ atlyginimo, teismui paliko spręsti dėl mokesčio už mokslÄ atlyginimo, o civilinio atsakovo ArÅ«no Sabansko įmonės atstovas neprieÅ¡taravo dėl 100 Lt turtinės žalos už gydytojo konsultacijÄ atlyginimo, tačiau nesutiko atlyginti 526,81 Lt iÅ¡laidų už mokslÄ , nes nors nukentėjusioji negalėjo eiti į paskaitas, tačiau jai mokestis už mokslÄ buvo privalomas, nes jo nesumokėjus ji bÅ«tų buvusi paÅ¡alinta iÅ¡ mokymosi įstaigos, be to, ligos laikotarpiu ji galėjo sustabdyti studijas, tačiau to nepadarė.

Ji prasitęsė sesijas, sėkmingai iÅ¡laikė egzaminus. Teismas sutinka, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl 100 Lt už gydytojo paslaugas yra pagrįstas, todėl minėta suma priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group R. R. naudai. Pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 1 str. 13 d. mokymo lėšos – tiesiogiai Å¡vietimo procesui bÅ«tinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planÄ , mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms mokymo reikmėms skiriamos lėšos.

Dalį mokymo lėšų sudaro studentų mokamos įmokos už studijas (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų, ji negavo tik vienos aukštosios mokyklos teikiamos paslaugos – negalėjo dalyvauti paskaitose, tačiau visa kita duomenų bazė, bibliotekos ištekliai, aukštosios mokyklos darbuotojų paslaugos studijuojant savarankiškai jai buvo pasiekiama ir ji šiomis mokymosi įstaigos paslaugomis naudojosi, nes prasitęsusi sesijas išlaikė egzaminus.

Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, R. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl 526,81 Lt iÅ¡laidos už mokslÄ laikotarpiu nuo 2011-11-06 iki 2012-01-31 atmestinas. Be to, R. R. prašė iÅ¡ civilinių atsakovų jai priteisti 20000 Lt neturtinės žalos, nes dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, jai buvo daryta kojos operacija, kurios metu buvo įsukta vinis ir varžtai, namuose gydėsi 2 mėnesius, grįžusi į kolegijÄ su ramentais vaikščiojo pusantro mėnesio, reabilitacija buvo skirta tik rankai, tačiau kojai dar nėra atlikta reabilitacija.

Varžtai jai trukdo gyventi visavertį gyvenimÄ . Be to, yra ir liekamieji reiÅ¡kiniai: jos koja po to, kai bus iÅ¡imti varžtai niekada nebebus tokia pat, kaip buvo iki eismo įvykio, dėl ko ji labai pergyvena, vinis kojoje liks visam gyvenimui, Å¡iuo metu koja yra užtirpusi, jÄ skauda, kai keičiasi orai, skauda galvÄ , randų vietos. Eismo įvykis jai sukėlė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes po jo bijo eiti per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , visuomet palaukia, kol prie pėsčiųjų perėjos prisirinks pakankamai daug žmonių, su kuriais galės pereiti į kitÄ gatvės pusę, bijo automobilių.

Civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group atstovė nurodė, kad neturtinės žalos dydį nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis, kur nurodyta, kad neturtinės žalos dydis negali virÅ¡yti 2500 eurų (8632 Lt). Be to, praÅ¡o atsižvelgti į teismų praktikÄ , pagal kuriÄ priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt iki 10000 Lt, kad nukentėjusioji netinkamai vykdė pėsčiosios pareigas, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, blaÅ¡kėsi eidama per pėsčiųjų perėjÄ , per jÄ bėgo, todėl sutinka atlyginti 6000 Lt neturtinės žalos.

Civilinio atsakovo ArÅ«no Sabansko įmonės atstovas, nustatant neturtinės žalos dydį, prašė atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji nebuvo pakankamai atsargi: buvo neblaivi, bėgo per pėsčiųjų perėjÄ , nors matė, kad dideliu greičiu nestabdydamas atvažiuoja automobilis, todėl prašė laikyti, kad buvo didelis nukentėjusiosios neatsargumas ir tuo pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus.

Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiÅ¡kai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ atlygina žalÄ padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ atlyginimo užtikrinimÄ draudimo įmonės lėšomis.Byloje nustatyta, kad A. U., vairuodamas transporto priemonę Audi 100, valstybinis numeris T08248, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. R. sveikata. Aukščiau minėtos transporto priemonės savininko ArÅ«no Sabansko įmonės atsakomybė buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudikas – Compensa TU S. A.

Vienna Insurance Group. Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir apdraustajam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ , neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Kadangi apdraustasis asmuo Å¡ioje byloje yra ArÅ«no Sabansko įmonė, todėl ji privalo atlyginti neturtinės žalos dalį, kurios nepadengia draudimas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalÄ padariusio asmens kaltę, 3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai.

Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį, o nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-81/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. U., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. R. sveikata. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Nagrinėjant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteistino R. R. atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykis kilo ne dėl nukentėjusiosios kaltės, o dėl kaltinamojo neveikimo. Be to, nustatyta, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu buvo neblaivi, ji per pėsčiųjų perėjÄ ne ėjo, o bėgo. Minėtas nukentėjusiosios elgesys laikytinas neatsargiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis numato galimybę mažinti reikalavimÄ atlyginti žalÄ arba jį atmesti, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011). Tokiais atvejais, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, sprendžiamas miÅ¡rios kaltės klausimas ir, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalÄ kaltei – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimÄ arba reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji bėgimu stengėsi iÅ¡vengti eismo įvykio ar sunkesnių padarinių, kad bėgimas neįtakojo eismo įvykio ir jam kilti neturėjo jokios reikÅ¡mės, nes tiek bėgdama, tiek nebėgdama nukentėjusioji bÅ«tų buvusi sužalota, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio, neatsižvelgė į tai, kad blogas matomumas, laiku nepastebėjo į saugumo salelę įžengusių pėsčiųjų ir per pėsčiųjų perėjÄ pradėjusiosios eiti pėsčiosios, nors jam matomumo niekas neribojo.

Pėsčioji būtų išvengusi eismo įvykio tik tuo atveju, jei iš viso nebūtų pradėjusi eiti per gatvę. Tai, kad ji buvo neblaivi – neįtakojo eismo įvykio, nes, kaip nurodė teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, neblaivaus asmens judesiai yra dar lėtesni. Be to, jei nukentėjusioji būtų sustojusi viduryje gatvės, kad praleistų taksi automobilį, kurį vairavo kaltinamasis, pati būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles, nes stoviniavimas, blaškymasis pėsčiųjų perėjose nėra leistinas elgesys.

Tuo tarpu byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji bÅ«tų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios elgesys eismo įvykio metu nevertintinas kaip didelis neatsargumas ir jos praÅ¡oma priteisti neturtinė žala nemažintina, nenustačius didelio neatsargumo. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai R. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kurių pasekmės juntamos ir dabar, kad yra liekamieji reiÅ¡kiniai, kurie nėra trumpalaikiai, kad vinis kojoje liks visÄ likusį gyvenimÄ , kad buvo atlikta operacija, bus dar viena atliekama, kad patirti sužalojimai trukdo gyventi visavertį gyvenimÄ , taip pat atsižvelgia į tai, kad R.

R. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad iki Å¡iol jaučiami eismo įvykio padariniai, atsirado baimės jausmas einant per gatvę, neliko saugumo jausmo. Teismas taip pat įvertina civilinių atsakovų galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Be to, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-350/2012, Nr. 2K-378/2011, Nr. 2K-277/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas R. R. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 20000 litų neturtinės žalos atlygino tenkina iÅ¡ dalies, mažindamas nukentėjusiajai R. R. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 10000 litų, nustatant, kad iÅ¡ civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group priteistina R. R. naudai 8632 Lt, o iÅ¡ civilinio atsakovo ArÅ«no Sabansko įmonės priteistina R. R. naudai 1368 Lt.Nukentėjusioji R. R. taip pat praÅ¡o atlyginti 1300 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (pinigų paėmimo kvitai: 2013-05-14, LAT Nr. 678648 (300 Lt), 2013-02-26 LAT Nr. 678636 (300 Lt), 2012-01-19 LAT 602339 (100 Lt), 2012-03-02 LAT Nr. 602346 (600 Lt)), kurios pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos nukentėjusiajai R.

R. iÅ¡ A. U. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis). Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ArÅ«no Sabansko įmonei (1 t., 26 b. l.), grÄ Å¾intas pagal pakvitavimÄ saugoti A. U. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme (1 t., 23-24 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininko ArÅ«no Sabansko įmonės nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudÄ 20 MGL (2600 Lt) dydžio.Baudos mokėjimÄ A. U. iÅ¡dėstyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group R. R. naudai 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) turtinės žalos atlyginimo ir 8632 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt du litus) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ArÅ«no Sabansko įmonės R.

R. naudai 1368 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ A. U. R. R. naudai 1300 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus litų) advokato iÅ¡laidoms apmokėti.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininko ArÅ«no Sabansko įmonės nuosavybei.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Asta Čebatoriūtė