2019-08-22 Nr. AB-15997-3-63-3-00201-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2421-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00201-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M., daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viltė 2“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 1 658,59 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su R. M. laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. sudarė transporto priemonės „Ford Galaxy“ draudimo sutartį. 2015 m. liepos 6 d. Kretingos g. 8, Klaipėdoje, iš Klevų g. pusės ant automobilio užkrito nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino, padaryta žala yra 1 758,59 Eur, kurią pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, išmokėjo transporto priemonės savininkei 1 659,59 Eur draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t. y. į atsakovą.

3. Pareiškėjas teigė, kad savivaldybė yra atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, todėl privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietoje, t. y., prie namo Kretingos g. 8, Klaipėdoje, iš Klevų g. pusės augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

4. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad draudiminio įvykio vieta yra neaiški, nes nėra duomenų, ar automobilis stovėjo Klevų ar Kretingos gatvėje, ar gyvenamojo namo kieme, todėl savivaldybė neatsakinga už atsiradusią žalą. Pagal Google Street View 2012 m. liepos mėnesį užfiksuotus vaizdus, ties gyvenamuoju namu, esančiu Kretingos g. 8, medžiai auga tik prie Kretingos g. pusės, o prie Klevų g. medžiai auga už gyvenamojo namo. Teigė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus, gyvenamajam namui, esančiam Kretingos g. 8, priskirta didelė teritorija, kurios išorinės ribos yra išilgai gatvių ir apima: 1) iš Kretingos gatvės pusės tarp parkavimo aikštelės ir gyvenamojo namo esančius šaligatvius, įskaitant želdynų plotą su augančiais medžiais; 2) iš Klevų gatvės pusės teritoriją iki pat šaligatvio, įskaitant želdynų plotą su augančiais medžiais iki pat Klevų g. 2 esančių garažų masyvo.

6. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-40 patvirtino Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles (toliau – ir Švaros taisyklės) (su pakeitimais), kuriose buvo nustatyti už miesto teritorijų priežiūrą atsakingi asmenys, t. y. butų savininkai (iki bus įsteigta bendrija ar paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius), gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Švaros taisyklių 6 punktą, bendrojo naudojimo objektų valdytojai užtikrina švarą ir tvarką daugiabučiams namams ir kitos paskirties pastatams, administruojamiems bendrojo naudojimo objektų valdytojų, priskirtuose žemės sklypuose. Pažymėjo, kad pagal Švaros taisykles, privalomi darbai yra genėti ir kirsti medžius, vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – ir Želdinių taisyklės), patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-389. Želdinių taisyklėmis buvo nustatytos atitinkamos pareigos gyvenamųjų namų administratoriams, susijusios su želdinių priežiūra, pvz., Želdinių taisyklių 23.5, 23.6 punktuose numatyta pareiga prižiūrėti ir rūpintis želdiniais.

7. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 2018 m. liepos 8 d. duomenis, gyvenamojo namo, esančio Kretingos g. 8, administratorius yra daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Viltė 2“, kuri ir turėjo pasirūpinti priskirtoje teritorijoje augančiais želdiniais (medžiais).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB „Viltė 2“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės argumentais nesutinka, siūlė pareiškėjo skundą tenkinti.

9. Nurodė, kad Kretingos g. 8 namo kieme medžiai neauga. Medžiai, augantys greta Kretingos gatvės, neįeina ir niekada neįėjo į DNSB „Viltė 2“ tvarkomą plotą, o medžiai, augantys greta Klevų gatvės, į DNSB „Viltė 2“ tvarkomą plotą nebuvo įtraukti pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 149 patvirtintą teritorijos prie gyvenamojo namo Kretingos g. 8 detalųjį planą.

10. Pažymėjo, kad apie tai, jog tvarkomas plotas Klaipėdos miesto savivaldybės buvo išplėstas, DNSB „Viltė 2“ nebuvo informuota. Teigė, kad apie DNSB „Viltė 2“ priklausomo tvarkyti ploto išplėtimą sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 3 d. Nurodė, kad DNSB „Viltė 2“ neturi nei teisinių, nei ekspertinių, nei techninių priemonių įvertinti tvarkomoje teritorijoje augančių medžių būklės, tą atlieka Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri sužymi kirstinus ir/ar genėtinus medžius ir juos tvarko. Nurodė, kad nėra svarbu, kurioje vietoje stovėjo apgadintas automobilis, nes bet kokiu atveju jo stovėjimo vieta po medžiais buvo ne namo tvarkomoje teritorijoje, nes namo tvarkomoje teritorijoje automobilį pastatyti po medžiais neįmanoma.

11. Atsakovas remiasi Švaros taisyklėmis, tačiau prie jų pridedamas priskirtos tvarkymui teritorijos žemėlapis patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 13 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2394, o išleistas praėjus daugiau nei mėnesiui po draudiminio įvykio. Teigė, kad prievolės tvarkyti daugiabučių namų kiemus ir aplink esančias teritorijas pačioms bendrijoms nebuvo iki 2015 m. liepos 30 d., tokia prievolė atsirado patvirtinus naujos redakcijos Švaros taisykles.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

13. Paaiškino, kad jos automobilis „Ford Galaxy“ draudiminio įvykio metu stovėjo ne Kretingos g. 8 gyvenamojo namo kieme, o toliau už įvažiavimo į patį namą, iš Klevų g. pusės.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Priteisė pareiškėjui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 1 658,59 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 52,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 7 d. su R. M. laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. sudarė transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Draudiminio įvykio metu, kuris įvyko 2015 m. liepos 6 d., adresu: Kretingos g. 8, Klaipėda, iš Klevų g. pusės automobilį apgadino užkritusi nulūžusi medžio šaka. Pareiškėjas, atlyginęs R. M. padarytą žalą, 2015 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovas atsisakė juos atlyginti ir nurodė, kad nėra atsakingas už želdinių (medžio) priežiūrą draudiminio įvykio metu.

16. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), savivaldybės atsakomybės už padarytą žalą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Želdynų įstatymų nuostatomis, įvertinęs atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumą, nurodė, kad atsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Taip pat svarbu nustatyti, ar želdynų priežiūros funkcijas savivaldybė vykdė pati, ar pagal sudarytas sutartis tą darė kiti subjektai, jei dėl teritorijų (taip pat želdinių bei želdynų) priežiūros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi būti sprendžiamas ir šių subjektų civilinės atsakomybės klausimas.

17. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2015 m. liepos 16 d. rašte Nr. 30-S-77584 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2015 m. liepos 6 d. policijos komisariate buvo gautas R. M. pareiškimas apie tai, jog 2015 m. liepos 6 d. apie 23.15 val., policijos pareigūnai informavo, kad prie Kretingos g. 8, Klaipėda, namo stovėjęs automobilis „Ford Galaxy“ apgadintas nulūžusios medžio šakos. Rašte nurodyta, kad patikrinimo metu buvo susisiekta su Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriumi, kurio atsakinga darbuotoja paaiškino, jog žaliasis plotas, esantis prie Kretingos g. 8, Klaipėda, iš Klevų g. pusės, kuriame auga medžiai, kurių šakos nukrito ant R. M. automobilio, prižiūrimas Klaipėdos mieto savivaldybės. Apgadinto automobilio savininkė R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad draudiminio įvykio metu jos automobilis stovėjo ne daugiabučio namo (Kretingos g.) kieme (nes nedidelis kiemas), o Klevų g., toliau už įvažiavimo į patį namą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti R. M. parodymais dėl automobilio stovėjimo vietos, nes jie patvirtinti policijos surinkta medžiaga.

18. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentą, jog jam nepriskirta žaliosios zonos, esančios greta gyvenamojo namo Kretingos g. 8, Klaipėda, Klevų g., paneigia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 149 patvirtinto Teritorijos prie gyvenamojo namo Kretingos g. detaliojo plano brėžinys, iš kurio matyti, kad žalioji zona, kurioje auga medžiai greta Klevų g., į suprojektuotų žemės sklypų 8, 8a, 8b teritoriją nepateko. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T2-180 1 punktu patvirtintos naujos redakcijos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.), kurių 2 punkte pavesta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. parengti daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių tvarkomų faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarką. Švaros taisyklių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.) 6 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo objekto valdytojas, vadovaudamasis šių taisyklių 3.3 papunkčio apibrėžimu, 7 punktu ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka, apskaičiuoja daugiabučiam gyvenamajam namui priklausantį faktiškai naudojamą teritorijos plotą ir jį įrašo į namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. AD-2394 buvo nustatyta daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka ir DNSB „Viltė 2“ papildomai priskirta teritorija, kurioje įvyko draudiminis įvykis. Draudiminis įvykis įvyko 2015 m. liepos 6 d., o prievolės tvarkyti daugiabučių namų kiemus ir aplink esančias teritorijas bendrijoms, taip pat ir DNSB „Viltė 2“, atsirado po įvykusio draudiminio įvykio.

19. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, galiojantį teisinį reguliavimą, sprendė, kad atsakovas draudiminio įvykio metu buvo atsakingas už priežiūrą teritorijos, kurioje buvo apgadintas automobilis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. (5.58-10)-B8-2605 nustatyta, jog 2016 m. liepos 6-osios vakare ir liepos 7-osios naktį didžiausias vėjo greitis siekė 15 m/d, kritulių nebuvo. Tai įrodo, kad draudiminio įvykio metu 2015 m. liepos 6 d. nebuvo kilusi audra ir žalos atsiradimą, medžio šakoms užvirtus ant automobilio, nulėmė ne gamtos reiškiniai. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala automobiliui galėjo būti buvo padaryta dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl jo veiksmų – netinkamos medžio priežiūros. Teisės aktai nagrinėjamu atveju nustato atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad atsakovo valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti.

20. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad medžio šakos nulūžo pačios, neveikiamas tokios vėjo ar lietaus jėgos, kuri galėtų nulaužti sveiko medžio šakas, kitų asmenų veiklos nulaužiant šio medžio šakas nenustatyta, todėl konstatavo, jog savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl teismas sprendė dėl pareiškėjui priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio. Nurodė, kad pareiškėjo patirtų nuostolių dydis – 1 658,59 Eur, kuris patvirtintas transporto priemonės apžiūros defektų aktu, surašytu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas transporto žalų vertintojo, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vidukas“ PVM sąskaita faktūra, serija RAM Nr. 201, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2015 m. liepos 14 d. žalos sąmata Nr. 490853085. Atsakovas neginčija pareiškėjo nurodyto patirtų nuostolių dydžio. Teismas pažymėjo, kad padarytą žalą, kaip draudikas, atlygino pareiškėjas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išmokėdamas atitinkamo dydžio draudimo išmoką draudėjai R. M.. Tai patvirtina Swedbank AB banko 2015 m. liepos 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. HAN-131072, kuriuo pareiškėjas draudėjai pervedė už draudiminį įvykį 1 658,59 Eur. Nagrinėjamu atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 658,59 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą dėl palūkanų priteisimo. Nurodė, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2018 m. kovo 21 d., todėl pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo 2018 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 21. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 149 patvirtinto Teritorijos prie gyvenamojo namo Kretingos g. detaliojo plano brėžinį, žalioji zona, kurioje auga medžiai greta Klevų gatvės, į suprojektuotų žemės sklypų 8, 8a, 8b teritoriją nepateko. Šio tarybos sprendimo grafinėje dalyje aiškiai matyti, kad iš Klevų gatvės važiuojamosios (asfaltuotos) dalies į gyvenamojo namo kiemą atsišakoja važiuojamasis (asfaltuotas) keliukas į vidinį namo kiemą Kretingos g. 8 (dėl pastarojo egzistavimo tarp šalių ginčo nebuvo). Nėra ginčo dėl to, jog tarp Klevų g. važiuojamosios (asfaltuotos) gatvės dalies ir teritorijos Kretingos g. 8 likęs tam tikras tarpas, tačiau jį sudaro tik šaligatvis. Pažymi, kad popierinėje grafinėje dalyje po lentele yra pastaba: „1 Sklypų kampų ir centrų koordinatės bei kraštinių ilgius žiūr. brėž. „SKLYPŲ KOORDINATĖS“ (lapas 2a).“. Pagal grafinėje dalyje minimas koordinates buvo išviešinta skaitmenizuota grafinės dalies versija, kuri paneigia teismo argumentus: skaitmenizuotoje versijoje matyti, jog gyvenamojo namo Kretingos g. 8 geltonai pažymėta teritorija eina beveik iki pat Klevų gatvės važiuojamosios (asfaltuotos) dalies, t. y. iki šaligatvio. Pagal Google Steet View 2012 m. liepos mėnesį užfiksuotus vaizdus, ties gyv. namu Kretingos g. 8, medžiai iš Klevų g. pusės auga dideliu atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies (vizualiai tai galima įvertinti pagal kelkraštyje stovinčių automobilių proporcijas), arba auga maždaug viduryje tarp gatvės važiuojamosios dalies ir gyv. namo. Todėl netgi taip apytiksliai įvertinant augančių medžių vietą, akivaizdu, kad medžiai niekaip negali patekti į gatvės ribas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurio būtent medžio šaka nulūžo (iki šiol neaiški tiksli įvykio vieta).

23. Atsakovas nesutinka ir su teismo argumentu, kad po 2015 m. liepos 6 d. draudiminio įvykio buvo nustatytas Klaipėdos teritorijų priežiūros reglamentavimas. Atsakovas buvo pateikęs Teisės aktų registre viešinamą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. T2-389 „Dėl „Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“, kur buvo nustatytos atitinkamos pareigos gyv. namų administratoriams, susijusios su želdinių priežiūra. Švaros taisyklėse taip pat buvo nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka, atsakingi asmenys, t. y. butų savininkai (iki bus įsteigta bendrija ar paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius), gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Švaros Taisyklių 6 punktą, bendrojo naudojimo objektų valdytojai užtikrina švarą ir tvarką daugiabučiams namams ir kitos paskirties pastatams, administruojamiems bendrojo naudojimo objektų valdytojų, priskirtuose žemės sklypuose. Pagal Švaros taisyklių 7.2. punktą, privalomi darbai yra genėti ir kirsti medžius, vadovaujantis Želdinių taisyklėmis.

24. Tesimas nepagrįstai nustatė, kad pavėluotai, t. y. po 2015 m. liepos 6 d. draudiminio įvykio buvo nustatytas Klaipėdos teritorijų priežiūros reglamentavimas ir pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto neegzistuotų ar prarastų prasmę. Šiuo atveju buvo ignoruotas ne tekstas, o patys teisės aktai.

25. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro 2018 m. liepos 8 d. duomenimis, gyv. namo Kretingos g. 8 administratorius yra DNSB „Vitė 2“, kuris ir turėjo pasirūpinti priskirtoje teritorijoje augančiais želdiniais (medžiais). Jeigu administratorius tinkamai nevykdė savo pareigų, o, pavyzdžiui, trečiasis suinteresuotas asmuo (vairuotojas), matydamas tokią situaciją, nesiėmė atitinkamų veiksmų, tai minėti asmenys turi prisiimti tokių savo veiksmų pasekmes. Posėdžio metu administratoriaus atstovas nurodė, kad nėra atsakingas už draudiminį įvykį, nes tik po draudiminio įvykio iš atsakovo darbuotojo sužinojo, jog tariamai yra padidinta administratoriui priskirta prižiūrėti teritorija. Todėl tik po tariamo „priskirtos prižiūrėti teritorijos padidinimo“ sužinojimo, administratorius jau rūpinsis teritorija, įskaitant medžius. Administratorius nurodė, jog atsakomybės neprisiima tik todėl, kad tariamai nežinojo apie tikslias priskirtos prižiūrėti teritorijos ribas, kurias sužinojo tik po atsakovo darbuotojo priminimo. Taip pat pripažino, kad dabar jau būtų sunku paneigti, jog už medžius administratorius jau nėra atsakingas.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Atsiliepime nurodo, kad pareikšdamas prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo įgyvendino teisės aktuose numatytą draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), t. y. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nurodo, kad sutinka su teismo įstatyminio reguliavimo teisiniu vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Teigia, kad būtent atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą, o atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia jam taikytinos civilinės atsakomybės. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo bei apeliacinio skundo, atsakovas įrodinėja, kad žemės sklypas aplink daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Kretingos g. 8, Klaipėda, yra teritorija priskirta DNSB „Viltė-2“ ir būtent šioje teritorijoje auga žalos padaręs medis. Atsakovo teigimu, pagal 2000 m. spalio 26 d. detalųjį planą apibrėžta teritorija apėmė ir nuo Klevų g. pusės augančius medžius. Savo teiginius atsakovas grindžia pateikta popierine 2000 m. spalio 26 d. teritorijos prie gyvenamojo namo Kretingos g. 8 detaliojo plano versija ir teigia, kad pateikta 2018 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto plano skaitmeninė kopija žymi tos pačios apimties teritoriją. Pareiškėjas su nurodytais atsakovo teiginiais nesutinka. Pateikta popierinė versija yra sunkiai įskaitomas dokumentas, kuriame niekaip neatsispindi jokios teritorijų, statinių, gatvių ašių, želdinių koordinatės. Pateikto brėžinio pastabose nurodoma, jog „sklypų kampų ir centrų koordinates bei kraštinių ilgius žiūr. brėž „Sklypų koordinatės“ (lapas 2A)“, tačiau byloje atsakovas nėra pateikęs jokio brėžinio, kuriama būtų fiksuotos tikslios minimos koordinatės.

28. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog 2000 m. spalio 26 d. detaliojo plano popierinė versija yra perkelta į skaitmenizuotą Klaipėdos miesto planą ir pažymėta teritorija apie Kretingos g. namą Nr. 8 atitinka detaliuoju planu gyvenamajam namui priskirtą teritoriją. Pažymi, kad niekur nėra išviešinta ir atsakovo atstovas konkrečiai nenurodė, kada būtent yra sudarytas ir paskelbtas Klaipėdos miesto savivaldybės skaitmeninis žemėlapis. Taip pat skaitmeniniame žemėlapyje apie Kretingos g. Nr. 8 namą pažymėta teritorija nepateikia jokių tikslių matmenų, jokių koordinačių, kurios tiksliai įvardintų/leistų nustatyti teritorijos ribas/tikslius matmenis. Taip pat skaitmeniniame žemėlapyje nėra jokių nuorodų į dokumentus, kurių pagrindu sudarytos ir apibrėžtos konkrečios teritorijos, taip pat ir ginčui aktuali teritorija.

29. Pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta, jog viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacija ir apskaita, todėl jei atsakovas tinkamai vykdė įstatymines pareigas inventorizuoti ir apskaityti želdinius, juos stebėti, siekdamas pagrįsti savo poziciją, teismui atsakovas turi teikti savo inventorizacijos ir apskaitos duomenis, leidžiančius tiksliai identifikuoti medžio augimo vietą, o ne remtis 2012 m. (3 m. prieš įvykį) internetine informacija ir siūlyti „apytiksliai vertinti augančių medžių vietą“. Šiuo atveju atsakovas neįrodė (nepateikė jokių įrodymų), jog teritoriją, kurioje augo žalos padarę medžiai, turėjo prižiūrėti ne atsakovas, o kitas asmuo.

30. Atkreipia dėmesį į Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistės 2018 m. gegužės 23 d. el. laišką, kuriuo informuojama, kad Miesto tvarkymo skyrius, vykdydamas želdinių priežiūros darbus Klevų gatvėje, nustatė būtinybę genėti probleminius medžius. Šie atsakovo veiksmai papildomai patvirtina, kad atsakovas iki šiol vykdo prie Kretingos g. namo Nr. 8 želdynų priežiūrą, o tinkamai neatlikęs savo pareigos, turi pareigą atlyginti žalą dėl 2015 m. liepos 6 d. įvykio. Pažymi, kad pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypas prie namo Kretingos g. 8, Klaipėda, nustatyta tvarka nesuformuotas ir viešame registre neįregistruotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tik naudojimosi žemės sklypu faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį želdynų ir želdinių valdytoju. Minėtas naudojimas turi būti teisiškai pagrįstas. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo teigti apie teisinių pareigų prižiūrint želdynus ir želdinius sukūrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui prie pastato, esančio Kretingos g. 8, Klaipėda.

31. Pareiškėjas dėl įvykio vietos nurodo, kad teismo procese dalyvavusi R. M. betarpiškai teismo posėdyje pateiktame žemėlapyje nurodė įvykio vietą ir leido teismui įsitikinti konkrečia įvykio vieta: automobilis buvo pastatytas nakčiai Klevų g. tarp Kretingos g. namo Nr. 8 ir už namo esančio įvažiavimo į privačius garažus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šioje Klevų g. atkarpoje auga trys dideli medžiai, kuriuos Miesto tvarkymo skyrius pripažino keliančiais pavojų aplinkiniams. Be to, į įvykio vietą vyko policijos pareigūnai ir fiksavo patį įvykį, kuris įvyko nakties metu. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, taigi ne tik pareiškėjas, paduodamas skundą turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, bet ir atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdė jai įstatymais nustatytas pareigas, taigi atsakovas neįrodė, jog želdinių priežiūra ginčo teritorijoje buvo perduota kitam asmeniui.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB „Viltė-2“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

33. Nurodo, kad apeliacinis skundas byloje pareikštas ne siekiant įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, bet siekiant vilkinti pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo atsakomybės pagal skundo reikalavimus. Taigi yra pagrindas teigti, kad atsakovas piktnaudžiauja procesine teise teikti apeliacinį skundą, todėl svarstytinas baudos už piktnaudžiavimą administraciniu proceso skyrimo atsakovui klausimas.

34. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, medžiai, augantys prie Klevų g., nepateko į teritorijos prie gyvenamojo namo Kretingos g. 8 detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Turi būti vertinami grafiniai detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos matyti atvaizduoti medžiai, augantys už suplanuotos teritorijos ribų. Nurodo, kad detaliojo plano sprendinių turinys, nors ir klaidinamai interpretuojamas atsakovo, neturi įtakos sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad DNSB „Viltė-2“ nebuvo atsakinga už teritorijos, kurioje įvyko draudiminis įvykis, priežiūrą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Švaros taisyklių 6 punktą, bendrojo naudojimo objektų valdytojai užtikrina švarą ir tvarką daugiabučiams namams ir kitos paskirties pastatams, administruojamiems bendrojo naudojimo objektų valdytojų, priskirtuose žemės sklypuose. Pagal šių taisyklių 7.2 punktą, privaloma genėti ir kirsti medžius. Atsakovui negali būti nežinoma, kad nurodytas reguliavimas netaikomas DNSB „Viltė-2“ atžvilgiu, o visa daugiabučio Kretingos g. 8 teritorija iki Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. T2-180 įsigaliojimo privalėjo būti tvarkoma ir medžiai prižiūrimi būtent atsakovo.

36. Nurodo, kad namas, esantis Kretingos g. 8, neturi priskirto, t. y. registruoto žemės sklypo. Tai reiškia, kad pagal draudiminio įvykio metu galiojusį reguliavimą, tai buvo faktiškai naudojama teritorija, kurios tvarkymą ir valymą organizuoja ir koordinuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Faktiškai naudojamų teritorijų tvarkymas ir valymas buvo perduotas daugiabučių namų savininkų bendrijoms Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. T2-180, kurios įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 20 d. Byloje nėra ginčo, kad draudiminis įvykis įvyko 2015 m. liepos 6 d., t. y. iki Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2015 m. redakcijos patvirtinimo ir įsigaliojimo. Taigi draudiminio įvykio metu už teritorijos ir želdinių tvarkymą ir priežiūrą atsakingas buvo būtent atsakovas, todėl skundas atsakovo atžvilgiu tenkintas visiškai pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 37. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ergo Insurance SE Lietuvos filialas prašo atlyginti turtinę žalą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kurią vertina 1 658,59 Eur (vienu tūkstančiu šešiais šimtais penkiasdešimt aštuoniais eurais ir penkiasdešimt devyniais centais) ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

39. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249, 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 7 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 1-3 dalių bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos. Šios teisės normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

41. Pagal anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas atsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybė – būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu Kretingos g. 8, Klaipėda, iš Klevų g. pusės augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių, jog anksčiau minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė.

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jiems pritaria. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą. Teismas, įvertinęs įrodymus (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2015 m. liepos 16 d. raštas Nr. 30-S-77584 „Dėl informacijos pateikimo“, R. M. paaiškinimus, policijos medžiagą apie įvykį, Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 149 patvirtinto Teritorijos prie gyvenamojo namo Kretingos g. detaliojo plano brėžinį ir kt.) padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas draudiminio įvykio metu buvo atsakingas už priežiūrą teritorijos, kurioje buvo apgadintas automobilis. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. pažymos Nr. (5.58-10)-B8-2605 matyti, kad 2016 m. liepos 6-osios vakare ir liepos 7-osios naktį didžiausias vėjo greitis siekė 15 m/d, kritulių nebuvo, kas rodo, kad draudiminio įvykio metu 2015 m. liepos 6 d. nebuvo kilusi audra ir žalos atsiradimą, medžio šakos užvirtus ant automobilio, nulėmė ne gamtos reiškiniai (force majeure). Taigi atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad žala automobiliui galėjo būti padaryta dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl jo veiksmų – netinkamai teisės aktais priskirtos funkcijos (vykdyti želdynų ir želdinių priežiūrą) atlikimo.

43. Pažymėtina, kad nei vienas iš apeliacinio skundo argumentų, taip pat bylos įrodymų nepatvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB „Viltė 2“ buvo atsakingas už teritorijos, kurioje įvyko draudiminis įvykis, tvarkymą ir želdinių priežiūrą. Vėlesnis sužinojimas apie pareigą tvarkyti teritoriją pagal nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. T2-180) neturi nieko bendro su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina pridėti dokumentai.

45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. DSNB „Viltė 2“ prašoma priteisti suma (400 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (1,3 x 895,20 Eur = 1163,20 Eur), todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir jam iš atsakovo priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viltė 2“ (kodas 300613465) iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė