2021-09-01 Nr. AB-17459-3-61-3-02195-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-535-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02195-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. SP-5 (toliau – ir Sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateiktu skundu siekia panaikinti Kontrolieriaus Sprendimą, nes, pareiškėjos vertinimu, jame nėra nurodytas aiškus tyrimo dalykas, sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir tuo yra pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas, nustatęs, kad Sprendime, pareiškėjos atžvilgiu, nėra suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, konstatavo, kad toks sprendimas negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku. Pabrėžė, kad pareiškėjos suinteresuotumas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai suteikiantis teisę apskųsti jai bet kokį viešojo administravimo institucijos priimtą sprendimą. Papildomai pažymėjo, jog nors pareiškėja Sprendimo neteisėtumą grindžia neatitikimu VAĮ nuostatoms, tačiau net ir tuo atveju, jei teismas nagrinėtų Sprendimo teisėtumą VAĮ nuostatų aspektu ir Sprendimą (dėl jo turinio neišsamumo) pripažintų neteisėtu, pareiškėjos teisės vis tiek nebūtų apgintos. Vien tik Sprendimo, kaip prieštaraujančio VAĮ nuostatoms, panaikinimas pareiškėjos teisių ir pareigų apimties nepakeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

III. Pareiškėja R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pagrindinio pareiškėjos argumento – kad Kontrolieriaus Sprendimas gadina kolektyvo, įskaitant ir pareiškėją, reputaciją, pasėja abejones, jog akademinės bendruomenės nariai, įskaitant ir pareiškėją, nuskriaudė D. I. Pareiškėjos nuomone, Kontrolierės L. T. veikla neskundžiama ir jokia kitokia tvarka, o ji pati niekam neatskaitinga. Pažymi, kad skundas teismui iš esmės yra susijęs su tiriamo asmens administracinio persekiojimo ir jo rezultato teisėtumo kontrole. Nurodo, kad dėl administracinio persekiojimo patyrė stresą, nervinę įtampą, kuri kenkė pareiškėjos kūrybinei bei darbinei veiklai bei pažeidė pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog niekas iš atsakingų asmenų klausimo dėl jos persekiojimo teisėtumo tęstinumo nenagrinėja. Seimo valdyba vietoj to, kad spręstų Kontrolierės L. T. veiksmų teisėtumo klausimą ir pakeistų Kontrolierę L. T. kompetentingesniu pareigūnu, apskritai nesivadovauja galiojančiu įstatyminiu reglamentavimu dėl administracinės procedūros bei siūlo pareiškėjai dalyvauti įstatymų projektų svarstymuose.

Kadangi, pareiškėjos nuomone, Sprendimas yra priimtas ją menkinančiais ir nereabilituojančiais pagrindais, ji turi teisę tokį Sprendimą skųsti teismui. Nurodo, kad dėl to yra pažeistos jos žmogaus teisės. Mano, kad teismo pareiga yra įvertinti Kontrolierės L. T. veiksmų teisėtumą. Nurodo, kad pareiškėjos netenkina Kontrolierės pasirinktas tyrimo nutraukimas, jis jos nereabilituoja, kenkia pareiškėjos reputacijai, dėl to Kontrolierės L. T. veiksmus priimant Sprendimą būtina patikrinti, ištirti ir įvertinti teismine tvarka.

Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net jei teismas nagrinėtų Sprendimo teisėtumą, Sprendimą pripažintų neteisėtu, pareiškėjos teisės vis tiek nebūtų apgintos, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, nurodo, kad tokią išvadą būtų galima padaryti tik išnagrinėjus skundą iš esmės, o ne teigti tai vienareikšmiškai sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjos nuomone, Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip skleidžiantis abejonę dėl jos reputacijos. Pareiškėja pažymi, kad tyrimas, nesant tyrimo dalyko, Kontrolierės negalėjo būti atliekamas, nėra pagrindų Kontrolierių įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus, o pareiškėjos teisės bus apgintos tai konstatavus teismo sprendime ir panaikinus skundžiamą aktą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl galimybės ginčyti individualaus administracinio akto, kuriuo paskleidžiamos abejonės dėl akademinės veiklos reputacijos, pagrįstumą ir teisėtumą. Jos nuomone, įstatymai suteikia jai teisę apskųsti valstybinio administravimo subjektų teisės aktus ir veiksmus (ginčyti jų teisėtumą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos R. A. skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad savaime Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. SP-5 pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Kitaip tariant, skundas yra priimtinas tik su sąlyga, kad šis asmuo turi esamą ir aktualų suinteresuotumą dėl ginčijamo akto panaikinimo.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Įvertinusi ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo turinį, atsižvelgusi į ABTĮ bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentus bei juos pagrindžiančių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta Kontrolieriaus kompetencija nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 23 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Sprendimo matyti, kad Kontrolieriaus tyrimas buvo pradėtas gavus skundą, kuriame buvo nurodyti mokslo darbai, kuriuos publikavo kartu su LSU docente D. I. dirbusios LSU docentės S. S. ir Kauno technologijos universiteto docentė I. K. Mokslo darbuose panaudoti LSU docentės D. I., kuri tam tikruose mokslo darbuose autore nenurodyta, tyrimo duomenys. Skunde taip pat nurodyta, jog LSU docentės D. I. leidimas publikuoti jos tyrimo rezultatus nebuvo duotas. Išnagrinėjęs šį skundą, Kontrolierius priėmė siekiamą apskųsti Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad įvertinti LSU docentės D. I. rinkimo ir jos surinktų dauginio (multifidinio) raumens ultragarsinio matavimo duomenų pasisavinimą bei panaudojimą mokslo darbuose ir nustatyti, kas mokslo darbuose panaudotus tyrimo duomenis surinko, t. y. kas yra matavimo duomenų savininkas, ir kas mokslo darbuose panaudotus tyrimo duomenis sukūrė, kas yra matavimo duomenų autorius mokslo darbuose dėl duomenų trūkumo nėra galimybės. Remdamasis tuo, Kontrolierius skundo narinėjimą nutraukė.

Tvirtindama, kad ginčijamas Sprendimas jai sukelia teisines pasekmes, pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad jos netenkina Kontrolieriaus pasirinktas tyrimo nutraukimas, kadangi jis nereabilituoja pareiškėjos, kenkia jos reputacijai.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu dėl to, kad nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-896-520/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-822/2017; 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017). Administracinių teismų praktikoje paprastai panašiais atvejais skundai priimami nagrinėti ir tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje sprendžiama dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1532-858/2017; 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. SP-5 įtakos pareiškėjos teisiniam statusui nesukelia. Pabrėžtina, kad tai gali būti nustatyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (prireikus spręsti dėl skundo trūkumų šalinimo) kadangi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė