2016-09-27 Nr. AB-18498-3-61-3-02745-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1468-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02745-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.3; 9.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo STRABAG Wasserbau GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo STRABAG Wasserbau GmbH skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas STRABAG Wasserbau GmbH (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–16), kurį patikslino (b. l. 49–64), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2014 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM320087S; 2) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2015 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 1A-34 „Dėl STRABAG Wasserbau GmbH skundo“ dalis; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. S-60 (7-35/2015) „Dėl STRABAG Wasserbau GmbH skundo“ dalį, kuria patvirtinta Muitinės departamento 2015 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 1A-34 dalis, kuria pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė: 73 404 Eur akcizas, 27 196 Eur akcizo delspinigiai, 7 340 Eur bauda, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento 2015 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 1A-34 dalį, kuria pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė: 73 404 Eur akcizas, 27 196 Eur akcizo delspinigiai, 7 340 Eur bauda, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Pareiškėjas nurodė, kad dyzelinius degalus, tiektus nesavaeigiui laivui „MP-27“, importavo ne Josef Möbius Bau – Aktiengesellschaft (dabar – STRABAG Wasserbau GmbH), o uždaroji akcinė bendrovė „Gindana“ (toliau – ir UAB „Gindana“), kuri deklaravo Klaipėdos teritorinei muitinei, kad degalus tiekė laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams, bei pritaikė Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvatą. Klaipėdos teritorinė muitinė mokesčius pareiškėjui skaičiuoja remdamasi UAB „Gindana“ dokumentais, apie kuriuos pareiškėjas, įsigydamas kurą, negalėjo žinoti, kurie nebuvo pateikti supaprastinto patikrinimo metu, todėl ginčo ataskaita neturėjo būti patvirtinta.

Jei UAB „Gindana“ Klaipėdos teritorinei muitinei deklaravo neteisingus duomenis, tai tik jos pareiga sumokėti privalomus importo mokesčius. Pareiškėjas niekada nei Klaipėdos teritorinei muitinei, nei UAB „Gindana“ nenurodė ir nepateikė dokumentų, kad nesavaeigis laivas „MP-27“ gali naudoti kurą laivų navigacijos tikslais. Kad UAB „Gindana“ nurodė tokią paskyrą ir nesumokėjo mokesčių, pareiškėjui tapo žinoma tik po 4 metų ir tik patikrinimo metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792 patvirtintų Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių (toliau – ir Tiekimo taisyklės) 10 punktas numato, jog asmuo, pritaikęs akcizo lengvatą, privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad degalai patiekti tiems tikslams, kuriais taikomos akcizų lengvatos.

Pagal Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prekes tiekiantis asmuo turi įsitikinti, kad pirkėjas turi teisę pasinaudoti lengvata. UAB „Gindana“, neįsitikinusi esant sąlygoms dėl lengvatos, jai priklausančią pareigą perkėlė pareiškėjui. Pabrėžė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė sprendimus priėmė ir mokesčius pareiškėjui priskaičiavo, remdamasi išskirtinai UAB „Gindana“ pateiktais dokumentais ir informacija, kuri yra prieštaringa ir neatitinka Klaipėdos teritorinės muitinės ir Mokestinių ginčų komisijos priimtų sprendimų.

Nei vienas UAB „Gindana“ Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktas dokumentas nebuvo pateiktas pareiškėjui nei įsigyjant kurą, nei ginčo metu. Buvo apribota pareiškėjo galimybė įvertinti visus Klaipėdos teritorinės muitinės įrodymus, kuriais grindžiama prievolė. Susipažinus su dokumentais, pasitvirtino tai, kad duomenys nėra objektyvūs. Pareiškėjo teigimu, sprendimai priskaičiuoti mokėtinas sumas priimti, remiantis vienu iš argumentų, kad ant UAB „Gindana“ pateiktų važtaraščių uždėtas spaudas dėl kuro žymėjimo.

Pareiškėjui pateikti trys kuro tiekimo važtaraščiai, ant kurių tokio spaudo nėra. Jo nėra ir ant Klaipėdos teritorinės muitinės turimo 2010 m. lapkričio 15 d. važtaraščio Nr. OM-1129. Tai patvirtina, kad spaudai buvo dedami vėliau. UAB „Gindana“ pateikti kuro žymeklio apskaitos žiniaraščių ir kuro žymeklio nurašymo aktai turi būti vertinami kaip nepagrįsti, kadangi jie buvo pateikti tik patikrinimo metu ir sudaryti UAB „Gindana“ atstovų. Byloje pateiktas Muitinės departamento patvirtintas 2015 m. gegužės 16 d.

UAB „Gindana“ tik vienas prašymas Klaipėdos teritorinei muitinei su žyma „Pakrauti leista“, tačiau jame nurodytos visai ne tos deklaracijos, kurios pateiktos byloje. Pareiškėjo skunduose, iš pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų matyti, kad dyzelinio kuro kaina, pateikta baržoms SM-MB-1 ir SM-MB-3 bei ekskavatoriui „MP-27“, ženkliai skiriasi. 2011 m. vasario 9 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tikrino degalų laivuose SM-MB-1 ir SM-MB-3 bei „MP-27“ įsigijimą ir jokių pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės minimame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2061-580/2013 faktinės aplinkybės yra kitos ir jis negali būti taikomas šioje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas niekada neteikė dokumentų, kad „MP-27“ naudos degalus navigacijai ir nesudarė pagrindo manyti, kad juos teiks. Pažymėjo, jog Mokestinių ginčų komisija bylą sprendė formaliai, neįsigilino į bylai reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į byloje esančius prieštaravimus, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl visi įrodymai vertinami UAB „Gindana“ naudai, kai šis asmuo yra savo veiklos profesionalas, neatsižvelgia, kad pareiškėjas niekada nedeklaravo turintis galimybę naudoti beakcizį kurą ir siekiantis jo įsigyti.

Atleidimo nuo akcizo mokesčio tvarka nėra aiški ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti kuro tiekėjams. Tiekimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad atsargų krovimui į laivą privaloma įrašyti atsargų pakrovimo važtaraštį. Pareiškėjas pasitikėjo UAB „Gindana“ ir neįtarė, kad tiekiamas beakcizis kuras. Taigi Muitinės departamento 2015 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 1A-34 dalis, kuria pareiškėjui buvo įregistruota mokestinė prievolė – 73 404 Eur akcizas, 27 196 Eur akcizo delspinigiai, 7 340 Eur bauda, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 94–96) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad žemkasės „MP-27“ naudojamam kurui negalėjo būti taikomas atleidimas nuo akcizų. Pareiškėjo įsigytas kuras buvo deklaruotas Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodu 2710 19 45, pateko į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 792 „Dėl atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 792) 2.2 punkte nurodytus degalus ir privalėjo būti pažymėtas.

Mokestinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad būtent asmuo, sunaudojęs nuo akcizų atleidžiamą kurą ne pagal paskirtį, ir yra atsakingas už akcizo bei su šiuo mokesčiu susijusių papildomų prievolių įvykdymą. Galutinis prekės panaudojimas vienai ar kitai paskirčiai nepriklauso ir negali priklausyti nuo prekes importuojančio ir galutiniam vartotojui prekes tiekiančio asmens valios. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato lengvatų taikymo sąlygos.

Pažymėjo, jog prekių pardavėjas UAB „Gindana“ įvykdė visus reikalavimus, keliamus importuojant neapmokestinamą importo muitais ir atleidžiamą nuo akcizų kurą. Įformindama bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkinius, UAB „Gindana“ Klaipėdos teritorinei muitinei taip pat pateikė atsargų pakrovimo į laivą važtaraščius, kurių langelyje „Pastabos“ uždėtos žymos, jog pristatytos prekės – laivų degalai (variklių kuras), pažymėti laikantis nustatytų reikalavimų. Kuras žymimas prieš išleidžiant į apyvartą.

UAB „Gindana“ turėjo pagrindą manyti, jog jos tiekiamas kuras yra naudojamas būtent laivų navigacijos tikslais. Pareiškėjas niekada nereiškė prieštaravimų dėl prekių perdavimo dokumentuose – atsargų pakrovimo važtaraščiuose – dedamų antspaudų dėl kuro žymėjimo. Nėra abejonės, kad pareiškėjas privalėjo žinoti laivo naudojimo būdą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog laivo įgula nekalbėjo lietuviškai ir dėl to nesuprato pasirašomų dokumentų esmės. Pareiškėjas iš verslo partnerio galėjo reikalauti tokių dokumentų, kurių turinys jam būtų visiškai aiškus ir suprantamas, taip pat privalėjo imtis priemonių bei įgalioti pasirašyti dokumentus tik asmenis, suprantančius lietuvių kalbą.

Dėl pareiškėjo argumento, kad spaudas dėl kuro žymėjimo galėjo būti uždėtas ir po dokumentų pasirašymo, atsakovas pažymėjo, kad važtaraščiai nėra pripažinti suklastotais ar kitokiu būdu paneigti, todėl laikytini priimtinais įrodymais tiek dėl prekių perdavimo, tiek dėl prekių tapatumo. Pasisakydamas dėl prekės kainos, atsakovas pažymėjo, kad ji yra pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio susitarimo dalykas. Tam, kad būtų pašalinti kilę neaiškumai bei įsitikintų akcizo mokesčio sumokėjimu, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į pardavėją su prašymu pateikti reikiamus dokumentus, patvirtinančius mokesčio sumokėjimą.

UAB „Gindana“ importuotas kuras atsargų pakrovimo į laivą važtaraščiuose buvo įvardijamas kaip žymėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 89–93) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, atlikus patikrinimą dėl nepagrįstai pritaikytos akcizų lengvatos importuotiems ir pagal sąskaitas faktūras iš UAB „Gindana“ įsigytiems dyzeliniams degalams, nustatyta, kad pareiškėjo pontonu (žemkase) „MP-27“ atliekamiems Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste akvatorijos valymo ir gilinimo darbams sunaudotas dyzelinis kuras importo metu nepagrįstai neapmokestintas akcizo mokesčiu, todėl 2014 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę: 253 452,00 Lt akcizo, 53 227,00 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio, 93 903,00 Lt akcizo delspinigių, 19 778,00 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 30 668,00 Lt baudos, iš viso: 451 028,00 Lt.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nesavaeigio laivo pontono (žemkasės) „MP-27“ savininkas yra pareiškėjas, kuris 2010–2012 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos valymo ir gilinimo darbus. Pareiškėjas 2010–2012 m. pagal sąskaitas faktūras: GIN Nr. 0020410 (2010 m. spalio 25 d.), GIN Nr. 0020515 (2010 m. lapkričio 4 d.), GIN Nr. 0020645 (2010 m. lapkričio 15 d.), GIN Nr. 0020799 (2010 m. lapkričio 27 d.), GIN Nr. 0020943 (2010 m. gruodžio 7 d.), GIN Nr. 0021174 (2010 m. gruodžio 23 d.), GIN Nr. 0021601 (2011 m. vasario 1 d.), GIN Nr. 0026241(2012 m. sausio 3 d.), GIN Nr. 002263880 (2012 m. sausio 17 d.), GIN Nr. 0026523 (2012 m. sausio 27 d.), GIN Nr. 0026848 (2012 m. vasario 24 d.), GIN Nr. 0027937 (2012 m. gegužės 16 d.), įsigijo iš UAB „Gindana“ muitinės sandėlio pontonui (žemkasei) „MP-27“ skirtą dyzelinį kurą, kuris išleidimo į laisvą apyvartą muitinio įforminimo metu buvo neapmokestintas akcizų mokesčiais.

UAB „Gindana“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad, laikantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 193 patvirtintų Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių (toliau – ir Žymėjimo taisyklės), jie pažymėti spaudu „laivų degalai (variklių kuras)“, tikrinamuoju laikotarpiu žemkasei „MP-27“ buvo panaudota 8,6 1 žymeklio. Muitinė surinko duomenis, kad pareiškėjui priklausantis pontonas (žemkasė) „MP-27“ yra nesavaeigis laivas. Pareiškėjas muitinei nurodė, jog neturi pagrindo mokėti akcizus už degalus, įsigytus iš UAB „Gindana“, pagal muitinės rašte nurodytas PVM sąskaitas faktūras, nes dyzeliniai degalai buvo įsigyti su akcizu.

Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, muitinė nustatė, kad juose nėra jokios informacijos apie akcizų apskaičiavimą arba akcizų mokesčio įskaičiavimą į prekės pardavimo kainą. Patikrinimo metu muitinė nustatė, kad importuotų ir akcizų mokesčiu neapmokestintų žemkasei „MP-27“ supiltų dyzelinių degalų muitiniam įforminimui pateikti atsargų pakrovimo į laivą važtaraščiai pastabų langelyje pažymėti spaudu „laivų degalai (variklių kuras) pažymėti laikantis Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. 193”. Šios žymos taip pat uždėtos patikrinimo metu UAB „Gindana“ muitinei pateiktuose dokumentuose, bunkeriavimo važtaraščiuose ir kokybės pažymėjimuose, visi atsargų pakrovimo į laivą važtaraščiai pasirašyti nesavaeigės žemkasės „MP-27“ laivo atstovo. Užpiltas kuras buvo pažymėtas, todėl STRABAG Wasserbau GmbH žinojo, kad įsigijo akcizų mokesčiu neapmokestintą kurą. Aukštesnė prekės kaina dar nėra įrodymas, kad buvo mokėti mokesčiai, todėl duomenų apie tam tikrus kainų skirtumus muitinė negali laikyti įrodymais dėl akcizų sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Dokumentų, įrodančių pritaikytos akcizų lengvatos pagrįstumą, STRABAG Wasserbau GmbH nepateikė, todėl nebuvo tenkinama pagrindinė atleidimo nuo akcizų mokesčių sąlyga ir, pažeidžiant Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, mokesčio lengvata buvo pritaikyta nepagrįstai. 2010 m. balandžio 1 d. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus.

Vadovaujantis 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo, iš dalies pakeistos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EB (toliau – ir Direktyva), 8 straipsnio 1 dalies c punktu, valstybės narės savo pačių iniciatyva nustatytomis sąlygomis, nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, nuo akcizo gali atleisti mineralines alyvas, tiekiamas kaip laivų degalai navigacijos Bendrijos vandenyse tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus privačius pramoginius laivus. Direktyvos 8 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos teisę – Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos komentare dėl Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažymėta, kad minima lengvata taikoma tik tiems degalams, kuriuos Europos Sąjungos vandenyse naudoja savaeigiai plaukiojantys įrenginiai (įskaitant, pvz., žemsiurbes) judėjimo tikslais. Tačiau lengvata netaikoma, kai tokie degalai naudojami tokių savaeigių plaukiojančių įrenginių varikliuose, skirtuose kitiems nei judėjimo vandenyje tikslams (pvz., žemsiurbės variklyje, kuris skirtas uosto dugno valymui), ar naudojami gaminant, tobulinant ar bandant laivus.

Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nustačius, kad importuoti dyzeliniai degalai, kuriems pritaikyta importo mokesčių lengvata, buvo panaudoti kitiems nei muitinei deklaruotiems, 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems tikslams, atsiranda prievolė mokėti akcizus. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatos taikymo sąlygos. Įvertinus tai, kad dyzelinio kuro pirkėjas įsigijo akcizų mokesčiais neapmokestintą nesavaeigiam pontonui (žemkasei) „MP-27“ skirtą kurą (atsargų pakrovimo į laivą važtaraščiai pastabų langelyje su spaudu „laivų degalai (variklių kuras) pažymėti laikantis Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr. 193“ yra pasirašyti laivo gavėjo atstovo, o kuras supiltas į nesavaeigį pontoną (žemkasę) „MP-27“ pažymėtas), ir po importo muitinės procedūrų įforminimo nustačius, jog importuotas dyzelinis kuras buvo panaudotas ne pagal deklaruotą paskirtį, atsakingu už akcizų mokėjimą tampa įsigijusi dyzelinius degalus su akcizų mokesčio lengvata ir panaudojusi šią prekę ne pagal paskirtį STRABAG Wasserbau GmbH. Teigė, kad Mokestinių ginčų komisija įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Palaikė Muitinės departamento išdėstytą poziciją ir argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (b. l. 112–120) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui įregistruotos mokestinės prievolės – 73 404 Eur akcizo, 27 196 Eur akcizo delspinigių, 7 340 Eur baudos. Nesutikdamas su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, pareiškėjas nurodė, jog niekada neteigė, kad nesavaeigis laivas „MP-27“ gali naudoti kurą laivų navigacijos tikslais, UAB „Gindana“, neįsitikinusi esant sąlygoms dėl lengvatos, jai priklausančią pareigą perkėlė pareiškėjui, muitinė sprendimus priėmė, remdamasi išskirtinai UAB „Gindana“ pateiktais dokumentais ir informacija, Mokestinių ginčų komisija neįsigilino į bylai reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į byloje esančius prieštaravimus, pareiškėjas pasitikėjo UAB „Gindana“ ir neįtarė, kad tiekiamas beakcizis kuras.

Teismas nurodė, kad mokestinių patikrinimų metu Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, jog UAB „Gindana“, įformindama BAD importo rinkinius, importavo degalus (kurą laivams), kurį pagal laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. išrašytas sąskaitas faktūras pardavė pareiškėjui. Įsigytą kurą pareiškėjas panaudojo navigacijai nepritaikytam laivui pontonui (žemkasei) „MP-27“, kurio sunaudotas kuras privalėjo būti apmokestintas akcizo mokesčiu. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog žemkasė „MP-27“ nėra naudojama navigacijai, o jos sunaudojamas kuras privalėjo būti apmokestintas akcizo mokesčiu. Byloje ginčas iš esmės keliamas dėl to, ar pagrįstai pirkėjas (pareiškėjas) buvo pripažintas skolininku dėl akcizo mokesčių už dyzelinį kurą, kuriam netaikoma mokestinė lengvata.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 9 straipsnio 6 dalimi ir padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tuo atveju, kai yra pažeidžiamas nustatytas reguliavimas ir prekės, kurios buvo importuotos ar įsigytos be akcizų, yra panaudotos kitiems, nei įstatyme nustatytiems tikslams (nagrinėjamu atveju – ne laivų navigacijai), atsiranda pareiga sumokėti akcizus, ir tai turi padaryti asmuo, panaudojęs akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizo taikymo lengvata. Galutiniu kuro, skirto žemkasei „MP-27“, naudotoju buvo pareiškėjas.

Teismas nustatė, kad mokestinio ginčo metu pareiškėjas teigė, jog jis manė, kad už įsigytą kurą yra sumokėti akcizo mokesčiai, pasitikėjo UAB „Gindana“ ir neįtarė, kad tiekiamas beakcizis kuras. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui pateiktose sąskaitose faktūrose nėra duomenų apie akcizo mokesčio apskaičiavimą ar jo įskaičiavimą į kuro pardavimo kainą.

Teismas nurodė, kad prekes įvežantis asmuo, kuris siekia įgyti teisę į Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą lengvatą, deklaruoja degalų panaudojimo tikslą ir išleidžia prekes vartojimui. Tai atlikdamas jis turi pateikti mokesčių administratoriui pakankamus įrodymus, kad šis galėtų įsitikinti, jog asmuo siekia prekes panaudoti nurodytam tikslui. Po muitinės procedūrų atlikimo mokesčių administratoriui nustačius, jog prekės buvo panaudotos ne pagal deklaruotą paskirtį, atsakingu už akcizų mokėjimą tampa asmuo, kuris panaudoja degalus ne pagal paskirtį (Akcizų įstatymo 9 str. 1 d. 4 p.).

Teismas vadovavosi Tiekimo taisyklių 11.5, 11.6 punktais ir nustatė, kad UAB „Gindana“ yra pateikusi važtaraščius ir paminėtame teisės akte numatyti rekvizitai į šiuos važtaraščius yra įtraukti (laivo pavadinimas – „MP-27“, vėliava – Vokietija, laivas priskirtinas 3-iajam laivo tipui (teikiantis kitokias paslaugas už atlygį), nurodomi skaitiklio rodmenys prieš ir po įpylimo, pastabų skiltyje įrašomas sertifikato numeris, taip pat yra spaudas, kad pristatytos prekės – laivų degalai (variklių kuras), pažymėti laikantis Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 193). Važtaraščiai pasirašyti tiek kuro tiekėjo UAB „Gindana“, tiek ir pareiškėjo atstovo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, taip pat skunde teismui teigė, jog neįtarė, kad žemkasei „MP-27“ tiekiamas lengvatinis kuras, o šie spaudai apie kuro žymėjimą važtaraščiuose galėjo būti uždėti vėliau, ir šiam teiginiui pagrįsti pateikė tris pakrovimo į laivą važtaraščių kopijas, kuriose šio spaudo nėra. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius vertino dvylika degalų pakrovimo į laivą važtaraščių, pateiktų prie BAD importo rinkinių. Trys pareiškėjo pateikti važtaraščiai be spaudo apie degalų žymėjimą teismui neleido daryti išvados, jog visais atvejais tiekiant kurą žemkasei šio spaudo nebuvo, todėl jis sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, jog spaudo keliuose važtaraščiuose neuždėjimas negalėjo būti žmogiškojo faktoriaus klaida.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog mokėtini mokesčiai apskaičiuoti remiantis UAB „Gindana“ dokumentais, apie kuriuos, įsigydamas kurą, jis negalėjo žinoti, kuro žymeklio apskaitos žiniaraščiai ir žymeklio nurašymo aktai yra pateikti UAB „Gindana“ ir turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti, nes įmonė ir jos vadovas yra nuteisti už dokumentų klastojimą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-361/2015). Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šis nuosprendis nėra priimtas dėl pareiškėjui išrašytų sąskaitų faktūrų ar važtaraščių, todėl nesudaro pagrindo išvadai, jog byloje aktualūs važtaraščiai, žymeklio apskaitos žiniaraščiai ir nurašymo aktai yra suklastoti. Todėl, teismo vertinimu, šie dokumentai laikytini priimtinais įrodymais dėl prekių perdavimo, jų tapatumo, žymeklio panaudojimo ir nurašymo.

Teismas nurodė, kad pakartotinio patikrinimo metu pateiktais kuro žymeklio žiniaraščiais teritorinė muitinė nustatė, jog žemkasei „MP-27“ pagal tam tikrus važtaraščius pakrautiems degalams žymėti buvo panaudota 8,6 l žymeklio, juose pateikti duomenys atitinka importo metu pateiktų važtaraščių duomenis (data, Nr., pakrautas į laivą dyzelino degalų kiekis, laivo pavadinimas). Taip pat buvo nustatyta, jog kuro nurašymo aktų duomenys atitinka kiekvieną mėnesį sunaudoto kuro kiekius. Be to, 2014 m. lapkričio 6 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje yra nurodyta, jog, muitinės duomenimis, buvo patikrintas dyzelinio kuro, įforminto muitinės deklaracijoje Nr. 12LTLU9000IM0057E8 (2012 m. vasario 24 d.), pažymėjimas, o tikrinimo rezultatas įformintas žyma – „Atitinka“, tai teismui leido spręsti, jog šiuo atveju buvo įsitikinta, kad pareiškėjui pagal šį BAD importo rinkinį tiektas kuras buvo tinkamai pažymėtas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog už žemkasei „MP-27“ tiekiamą kurą jis mokėjo didesnę kainą, nei įsigyjant kurą laivams SM-MB-1, SM-MB-3, tačiau ši aplinkybė nepaneigė fakto, jog akcizo mokesčiai už žemkasei tiektą kurą nebuvo sumokėti. Siekdamas įsitikinti akcizo mokesčio sumokėjimu, pareiškėjas iš kuro pardavėjo galėjo pareikalauti dokumentų, patvirtinančių šio mokesčio sumokėjimą, taip pat sudarant pirkimo sandorį numatyti, jog šie duomenys pardavėjo jam turi būti pateikiami. Taip pat teismas pažymėjo, jog, pildant žemkasę degalais, pareiškėjo atstovai turėjo matyti, jog tiek žemkasei, tiek navigacijai naudojamiems laivams tiekiamas žymėtas kuras, t. y. kuras, kuriam taikoma mokesčio lengvata, todėl pareiškėjui turėjo kilti abejonės dėl akcizo mokesčio sumokėjimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog mokesčių administratoriai ir Mokestinių ginčų komisija tinkamai ištyrė ir įvertino šiam mokestiniam ginčui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog pardavėjas tinkamai įvykdė importuotojui keliamus reikalavimus, susijusius su kuro išleidimu į laisvą apyvartą, ir nusprendė, jog prievolė sumokėti akcizus tenka pareiškėjui, kurą panaudojusiam ne pagal paskirtį. Pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuoti akcizai ir su šiuo mokesčiu susijusios sumos, todėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nekeičiamas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 123–137) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dyzelinius degalus, tiektus „MP-27“, importavo ir deklaravo, kad degalai tiekiami su Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto lengvata, ne Josef Möbius Bau – Aktiengesellschaft (dabar – STRABAG Wasserbau GmbH), o UAB „Gindana“. Tai patvirtina Klaipėdos teritorinės muitinės ataskaitos ir Muitinės departamento sprendimai, Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktos importo deklaracijos ir kiti dokumentai.

2. Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste darytina išvada, kad bet kokios mokesčio lengvatos, sudarančios išimtį iš bendrų taisyklių, turi būti aiškinamos griežtai (plečiamasis aiškinimas nėra leidžiamas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-879/2014). Tiekimo taisyklės nenustato baigtinio dokumentų ar įrodymų sąrašo, tačiau nurodo pareigą asmeniui, pritaikiusiam Akcizų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą – ginčo atveju UAB „Gindana“ – turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės patiektos tiems tikslams, kuriais taikomos akcizų lengvatos.

3. Akivaizdu, kad jeigu UAB „Gindana“, importuodama dyzelinius degalus, tiektus „MP-27“, nurodė, kad šie degalai bus naudojami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams, ji privalėjo turėti dokumentus, įrodančius, kad ji tiekia laivui, kuris turi teisę įsigyti akcizu neapmokestinamus degalus. Jei UAB „Gindana“ Klaipėdos teritorinei muitinei deklaravo neteisingus duomenis, tai tik jos pareiga sumokėti privalomus mokesčius.

4. Klaipėdos teritorinė muitinė sprendimus priėmė ir mokesčius priskaičiavo, remdamasi išskirtinai UAB „Gindana“ pateiktais dokumentais ir informacija. Paprašius pateikti šiuos dokumentus patikrinimo metu, Klaipėdos teritorinė muitinė atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad tai neviešo pobūdžio informacija. Tik po Mokestinių ginčų komisijos posėdžio buvo sudaryta galimybė susipažinti su UAB „Gindana“ pateiktais dokumentais, kurių pagrindu priskaičiuotos mokėtinos sumos. Susipažinus su dokumentais, pasitvirtino informacija, kad duomenys nėra objektyvūs.

5. Kuro žymėjimas yra ne lengvatos sąlyga, o lengvatos teisingumą užtikrinanti priemonė. Ne žymėjimo sąlyga nulemia akcizų lengvatos taikymo galimybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1770/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-879/2014). Teismas nepasisakė dėl į bylą pateiktos UAB „Gindana“ 2015 m. birželio 8 d. pažymos.

6. STRABAG Wasserbau GmbH skunduose, iš pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų matyti, kad dyzelinio kuro kaina, pateikta baržoms SM-MB-1 ir SM-MB-3 bei ekskavatoriui „MP-27“, ženkliai skiriasi.

7. 2011 m. vasario 9 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tikrino degalų laivuose SM-MB-1, SM-MB-3 ir „MP-27“ įsigijimą ir jokių pažeidimų nenustatė. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija operatyvinio patikrinimo metu patvirtino, kad „MP-27“ nuo 2010 m. spalio 28 d. įsigijo 118 400 l akcizais apmokestinamo kuro.

8. Klaipėdos teritorinės muitinės minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2061-580/2013, kuriuo remiantis priimtas sprendimas priskaičiuoti mokesčius STRABAG Wasserbau GmbH, negali būti taikomas šioje situacijoje, nes visiškai neatitinka faktinės aplinkybės.

9. Klaipėdos teritorinė muitinė sprendimą priėmė ir mokėtinas sumas bei delspinigius apskaičiavo už ketverius metus, remdamasi ne nauja informacija, o informacija, kuria disponavo prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu, ir turėjusi pareigą išleidžiant į laisvą apyvartą patikrinti prekes ir dokumentus.

10. Teismas formaliai, neobjektyviai išsprendė bylą, neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, rėmėsi išimtinai tik Muitinės departamento ir UAB „Gindana“ byloje pateiktais dokumentais bei paaiškinimais, todėl padarė neteisingas išvadas.

11. Teismo sprendimas turės įtakos UAB „Gindana“ teisėms ir pareigoms. Teismas trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėjo įtraukti UAB „Gindana“.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 143–145) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad apelianto skundas iš esmės paremtas tais pačiais argumentais, kurie buvo atmesti teismo bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimais. Pažymi, kad būtent asmuo, sunaudojęs nuo akcizų atleidžiamą kurą ne pagal paskirtį, ir yra atsakingas už akcizo bei su šiuo mokesčiu susijusių papildomų mokestinių prievolių įvykdymą. Prekių pardavėjas – UAB „Gindana“ – įvykdė visus reikalavimus, keliamus importuojant neapmokestinamą importo muitais ir atleidžiamą nuo akcizų kurą. Žymėjimo pareiga teko išimtinai UAB „Gindana“ ir negalėjo būti perkelta kurą įsigyjančiam asmeniui – apeliantui.

Būtent apeliantas, kaip laivą eksploatuojantis asmuo, privalėjo žinoti apie šio laivo naudojimo būdą ir jam teko atsakomybė informuoti pardavėją apie akcizais neapmokestinamo kuro įsigijimo negalimumą. Apeliantas, kaip atsakingas ir rūpestingas ūkio subjektas, galėjo ir turėjo iš savo verslo partnerio reikalauti tokių dokumentų, kurių turinys jam būtų visiškai aiškus ir suprantamas, taip pat privalėjo imtis priemonių bei įgalioti pasirašyti dokumentus tik asmenis, suprantančius valstybinę kalbą. Atsargų pakrovimo į laivą važtaraščiai nėra pripažinti suklastotais ar kitokiu būdu paneigti, todėl laikytini priimtinais įrodymais tiek dėl prekių perdavimo apeliantui, tiek ir dėl pačių prekių tapatumo.

Teismas pagrįstai pasisakė, kad apelianto nurodyti faktai dėl UAB „Gindana“ vadovo nuteisimo baudžiamojoje byloje nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Be to, pats apeliantas niekada nėra kreipęsis į teisėsaugos institucijas, siekdamas pripažinti paminėtus dokumentus suklastotais. Prekės kaina yra pirkėjo bei pardavėjo tarpusavio susitarimo dalykas, o aukštesnė prekės kaina dar nėra įrodymas, kad buvo sumokėti mokesčiai. Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnis suteikia teisę gauti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su mokesčių mokėtojo atžvilgiu apskaičiuotomis mokestinėmis prievolėmis, o 155 straipsnio 2 dalyje numatyta analogiška teisė susipažinti su Mokestinių ginčų komisijoje nagrinėjamos bylos medžiaga.

UAB „Gindana“ 2015 m. birželio 8 d. raštas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, nes jame kalbama apie dyzeliną, parduotą pagal 2015 m. birželio 2 d. išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas laikantis teisės aktų ir įvertinus byloje esančius įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141–142) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, palaiko jo argumentus, atsikirtimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo skundžiamais sprendimais (šių sprendimų pareiškėjo skundžiamomis dalimis) jam buvo nustatyta pareiga apmokėti akcizu dyzelinį kurą, kuris per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. buvo importuotas UAB „Gindana“, po importo įforminimo ir jo išleidimo į laisvą apyvartą šios bendrovės buvo parduotas pareiškėjui, kuris šį kurą sunaudojo eksploatuodamas jam priklausantį nesavaeigį laivą pontoną (žemkasę) „MP-27“.

Teisės taikymo požiūriu byloje nėra kvestionuojama, kad įstatymo lygmeniu ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuojami Akcizų įstatymo 9 straipsnio (2010-04-01 įstatymo Nr. XI-722 redakcija) ir šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1185 redakcija), kuriuose yra nustatyta, kad: „nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus“ (43 str. 1 d. 2 p.), „prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio įstatymo 19, 27 ar 43 straipsniuose nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams“ (9 str. 1 d. 4 p.), „šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatos taikymo sąlygos <...>“ (9 str. 6 d.).

Nurodytų teisės normų taikymo požiūriu byloje iš esmės nėra kvestionuojamos šios faktinės aplinkybės: 1) paminėto dyzelinio kuro importo metu jo importuotojas (UAB „Gindana“) buvo atleistas nuo importo akcizo Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, muitinei konstatavus, kad šis kuras yra skirtas tiekti laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams; 2) paminėtas nesavaeigis laivas pontonas (žemkasė) „MP-27“, kurio eksploatavimui buvo panaudotas nurodytas kuras, Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo požiūriu negali būti priskirtas jame nurodytų laivų kategorijai, todėl išvardytų Akcizų įstatymo 9 straipsnio nuostatų taikymo požiūriu tai leidžia daryti išvadą, kad paminėtam kurui turi būti pritaikytas importo akcizas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo skundžiamais sprendimais (šių sprendimų dalimis dėl jam įregistruotos prievolės sumokėti 73 404 Eur akcizą, 27 196 Eur akcizo delspinigius ir 7 340 Eur baudą), išreiškė iš esmės dviejų grupių pagrindinius argumentus: 1) kad ginčo kuro importuotojas (UAB „Gindana“) importo metu neteisingai deklaravo, jog kuras yra skirtas Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems laivų navigacijos tikslams, todėl, pareiškėjo manymu, paminėta mokestinė prievolė turi būti priskirta ne pareiškėjui, o UAB „Gindana“; 2) nurodyto kuro importuotojas, parduodamas šį kurą pareiškėjui, nenurodė pareiškėjui (suklaidino jį), kad šiam kurui buvo pritaikyta paminėta mokestinė lengvata, todėl pareiškėjas neturėjo pakankamos informacijos dėl šios lengvatos taikymo požiūriu leistino kuro panaudojimo būdo ir dėl to negali būti pripažintas skolininku muitinei.

Atsakydama į pirmosios grupės pareiškėjo argumentus, kolegija pažymi, kad kuro, kuris pagal savo fizines galimybes gali būti panaudotas įvairiems tikslams, tarp jų ir, siejamiems su Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos mokestinės lengvatos taikymu (atleidimu nuo akcizo), importuotojas, siekdamas pasinaudoti šia lengvata, įformindamas muitinės procedūrą, turi ne tik tinkamai įforminti muitinei pateikiamus dokumentus, bet ir sužymėti importuojamą kurą specialiu (Žymėjimo taisyklių nustatytu) būdu, t. y. tinkamai atlikti teisės aktų nustatytus privalomus veiksmus – procedūrą, kuri yra būtina sąlyga paminėtos lengvatos suteikimui. Kolegija pažymi ir pabrėžia, kad informacijos apie nurodytos procedūros tinkamą atlikimą šaltiniai yra ne tik importuotojo muitinei pateikti dokumentai, bet ir šios procedūros tinkamumą kontroliavusioje muitinėje esantys dokumentai. Tai reiškia, kad muitinė, nagrinėjamoje situacijoje suteikdama aptariamą mokestinę lengvatą kuro importuotojui UAB „Gindana“, buvo įsitikinusi, kad importuotojo atlikti importo įforminimo ir kuro žymėjimo veiksmai buvo tinkami ir pakankami tam, kad jam (importuotojui) būtų galima suteikti aptariamą mokestinę lengvatą, t. y., išleidžiant kurą į laisvą apyvartą, atleisti UAB „Gindana“ nuo importo apmokėjimo akcizu. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti nurodytos procedūros atlikimo tinkamumą Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme. (Pastebėtina, kad pareiškėjas iš esmės ir neneigia paminėtos mokestinės lengvatos suteikimo UAB „Gindana“ pagrįstumo). Todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad ginčo kuras jo importo metu buvo deklaruotas neteisingai (t. y., kaip paminėtą lengvatą turintis kuras), kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Pasisakydama dėl antrosios (iš pirmiau paminėtų) grupės pareiškėjo argumentų, kolegija pirmiausia pažymi, kad teisiniai santykiai dėl Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos mokestinės lengvatos panaudojimo pagal šioje teisės normoje nurodytą paskirtį teisės taikymo požiūriu yra (susiklosto) tarp tokią lengvatą suteikusios ir jos sąlygų laikymąsi kontroliuojančios muitinės įstaigos ir šią lengvatą turinčio kuro panaudotojo. Tai yra suponuojama pirmiau nurodytų Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 6 dalies nuostatų, pagal kurias prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatos taikymo sąlygos. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, tai reiškia, kad kitų asmenų (šiuo atveju UAB „Gindana“) dalyvavimas šiuose mokestiniuose santykiuose, kartu ir jų dalyvavimas, sprendžiant dėl šių santykių kilusį mokestinį ginčą mokestinės teisės taikymo prasme, nėra būtinas ir prasmingas. Be to, iš bylos matyti, kad pareiškėjas įsigijo ginčo kurą iš importuotojo (UAB „Gindana“) iš karto po to, kai šio kuro atžvilgiu buvo baigta importo įforminimo procedūra ir jis (kuras) muitinės buvo išleistas į laisvą apyvartą. Pastaroji faktinė aplinkybė kartu su pirmosios instancijos teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, kolegijos manymu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjas, įsigydamas ginčo kurą, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai ir sau prisiėmė galimą mokestinę riziką. Tačiau kolegija pabrėžia, kad ir tokiu atveju atleisti pareiškėją nuo aptartos (ginčo) mokestinės prievolės pagrindo nebūtų.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpiūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo STRABAG Wasserbau GmbH apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė