Legislator Case Law & Legislation
3699c4de-8dbd-4f0d-a645-f6a15227c19f AI generated

3699c4de-8dbd-4f0d-a645-f6a15227c19f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 3699c4de-8dbd-4f0d-a645-f6a15227c19f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

„Vilbalas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilbalas“ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – pripažinimo neteisėta bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡mokėjimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilbalas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo,Â

Legislator headnote

AI generated

3699c4de-8dbd-4f0d-a645-f6a15227c19f · Klaipėdos apygardos teismas: gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilbalas“ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – pripažinimo neteisėta bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡mokėjimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilbalas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo,Â

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Bronius Valius

Pranešėjas Bronius Valius                                                            Civilinė byla Nr. 2A-648-125/2010

Teisėjas Darius Kurpavičius                                                          Procesinio

sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                                     11.9.10.8Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant

atsakovės atstovei advokatei Audronei Petronytei, išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės

„Vilbalas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

V. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilbalas“ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – pripažinimo neteisėta bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡mokėjimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilbalas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo,Â

 n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. neteisėtu, negrÄ Å¾inant į pirmesnį darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 3 120 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nuo 2008-11-01 iki 2009-02-09 dalį –   1 500 Lt bei 10 000

Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo    2007-10-01 pagal neterminuotÄ darbo

sutartį buvo priimtas dirbti UAB „Vilbalas“ vadybininku. 2009-01-15 personalo direktorė jo ligos metu paprašė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru. Jam atsisakius tai padaryti, buvo pagrasinta, jog bus atleistas už netinkamai atliekamas pareigas ir darbo drausmės pažeidimus. Grįžus į darbÄ po ligos 2009-02-02, jam 2009-02-05 ir 2009-02-06 buvo pateikti du reikalavimai

pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų – pravaikštų ir įmonės piniginių lėšų

panaudojimo savo reikmėms. 2009-02-09 įsakymu Nr. K-174 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. IeÅ¡kovas nurodė, kad atleidimas iÅ¡ darbo yra nepagrįstas, nes nedarbingumo laiku jis nesinaudojo įmonės kreditine kortele ir minėta kortele nuo 2008-10-24 iki 2008-12-05 nemokėjo už kurÄ , tuo laikotarpiu kortele naudojosi R. R. ir J. B.. IeÅ¡kovas teigė, jog 2008-12-25, 2008-12-26, 2008-12-30 kortele mokėjo už degalus, kadangi tuo metu privalėjo dirbti, nors sirgo. Už įmonės lėšas remontavo savo automobilį, kuris buvo naudojamas įmonės reikmėms. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2009-02-03 iki 2009-02-06 buvo darbe, ir pažymėjo, kad jo darbo vieta nėra susieta su konkrečiu darbovietės adresu ar struktÅ«rinio padalinio buvimo vieta, jis turi prižiÅ«rėti ne vienÄ parduotuvę Klaipėdoje, todėl reikalavimas bÅ«ti darbo vietoje yra nelogiÅ¡kas. Be to, ieÅ¡kovas teigė, kad darbdavys, jį atleisdamas iÅ¡ darbo, nesupažindino pasiraÅ¡ytinai su įsakymu apie atleidimÄ , įsakymu nebuvo konstatuota, jog skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, neaiÅ¡ku, kokie jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Taip pat nurodė, jog 2008-10-22 įsakymu vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo pakeistos darbo apmokėjimo sÄ lygos ir mėnesinė alga sumažinta nuo 2 000 Lt iki

1 300 Lt, todėl prašė už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-02-09 priteisti sumažinto atlyginimo dalį, kuri sudaro   1 500 Lt. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, buvo pažemintas jo orumas, todėl prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Â

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-09 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo 2009-02-09 įsakymu Nr. DA-09/05 pagal DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. (DK 136 str. 3 d. 2 p.) neteisėtu. Nutarė

A. V. į darbÄ negrÄ Å¾inti ir laikyti, kad darbo sutartis su juo yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė: dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 4 000 Lt – iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-02-09 iki 2009-12-09 – 20 000 Lt. Atsakovę įpareigojo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį po 90,90 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2009-12-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė 1 500 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį bei 1 000 Lt neturtinės žalos. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė neginčijamų duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbe nuo 2009-02-02 iki 2009-02-06, todėl pripažino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo pagal DK 235 str. 9 p. atleistas neteisėtai. Taip pat teismas, nenustatęs, kad ieÅ¡kovas pažeidė taisykles, reglamentuojančias įmonei priklausančio turto naudojimÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo pagal DK 235 str. 7 p., 4 p. atleistas neteisėtai. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo teismas nustatė, jog darbdavys pažeidė Darbo kodekso nuostatas, vienaÅ¡aliÅ¡kai, t. y. neįspėjęs bei negavęs raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, sumažindamas ieÅ¡kovui darbo užmokestį, todėl iÅ¡ atsakovės priteisė nesumokėtÄ 1 500 Lt darbo užmokesčio dalį. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ iÅ¡ darbo, dėl to ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, emocinį sukrėtimÄ , stresÄ bei pažeminimÄ , todėl priteisė         Â

1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė konkrečių vidaus dokumentų, nustatančių nuosavo automobilio naudojimo sÄ lygas, ribas, kuro sunaudojimo normas, kitų duomenų, įrodančių, jog ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas ir lėšas automobiliui bei kurui gavo neturėdamas tam pagrindo, nėra, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas neįvertino pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose buvo pažymimas darbuotojų darbo laikas jų darbo vietose, pateiktuose žiniaraščiuose yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo konkrečiame struktÅ«riniame padalinyje, todėl teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas savo darbines funkcijas galėjo atlikti ir namuose. Apeliantė teigia, jog teismo iÅ¡vada, kad yra daugiau galimybių, jog ieÅ¡kovas dirbo, nors ne savo darbo vietoje, o ne kad nedirbo, yra absurdiÅ¡ka, nes byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, susiję su 2009-01-03 ir 2009-01-04 pravaikÅ¡tomis, nepaneigti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat teismas, ignoruodamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009-02-03 – 2009-02-06 dirbo. Be to, teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu, kadangi į bylÄ buvo pateikti duomenys ir pats ieÅ¡kovas pripažino, jog nedarbingumo laikotarpiu bent 3 kartus naudojosi kuro kortele, kuri leido užsipilti kuro į jo paties asmeninį automobilį, nors jokių duomenų, kad Å¡is automobilius buvo naudojamas įmonės naudai ar jos interesams, byloje nebuvo pateikta. Dėl 1 500 Lt darbo užmokesčio dalies priteisimo apeliantė nurodo, kad teismas, priteisdamas 1 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-02-09, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu faktiÅ¡kai dirbo tik kelias darbo dienas, nes tuo laikotarpiu arba buvo nedarbingas, arba atostogavo, todėl nesuprantama, kodėl jam už šį laikotarpį turi bÅ«ti mokama po

500 Lt. Be to, atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovui už jo nedarbingumÄ mokėjo ne tik atsakovė, bet ir VSDFV, todėl teismas privalėjo į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti Å¡iÄ institucijÄ . Taip pat apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad skiriant nuobaudÄ buvo padaryti nuobaudos skyrimo pažeidimai, nes ieÅ¡kovas, nors jam ir buvo praneÅ¡ta apie nuobaudÄ , vengė atvykti įforminti darbo sutarties nutraukimÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovė nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas pagrįstai, todėl ieÅ¡kovui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija nustatė DK 95 str. 1 d. pažeidimÄ , nes darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbo vieta, todėl ieÅ¡kovas teigia, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tyrimo rezultatus ir pagrįstai konstatavo, kad darbo vieta nei sutartyje, nei pareiginiuose nuostatuose nėra nustatyta. Taip pat ieÅ¡kovas pažymi, kad atsižvelgiant į jo darbo funkcijas, kad jis privalėjo kontroliuoti Klaipėdoje esančių parduotuvių darbÄ , pats organizuodavo savo darbo laikÄ , namuose dirbdavo kompiuteriu ir atsižvelgiant į tai, kad tokio draudimo iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo, nurodo, jog teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, kad vadybininkas savo darbines funkcijas galėjo atlikti ir savo gyvenamojoje vietoje. Todėl ieÅ¡kovas teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. yra neteisėtas. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas ignoravo byloje pateiktus įrodymus, ir nurodo, kad teismas aptarė visus įrodymus. Teigia, kad byloje yra pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodoma, kad jis nedarbingumo laikotarpiu nesinaudojo įmonės kuro kortele bei kad įmonės darbuotojams buvo leista piltis kurÄ Ä¯ darbo reikmėms naudojamus automobilius, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jis vengė susipažinti su įsakymu, todėl teismas teisingai nurodė, kad atsakovė pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo taisykles. Dėl 1 500 Lt darbo užmokesčio dalies priteisimo ieÅ¡kovas nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi tyrimÄ , nurodė, kad darbdavys vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisdamas darbo apmokėjimo sÄ lygas, pažeidė DK 203 str., todėl ieÅ¡kovas teigia, kad darbdavys privalo kompensuoti ne vidutinio darbo užmokesčio skirtumÄ nuo nustatyto ar realaus atlyginimo, o skirtumÄ nuo sulygto darbo užmokesčio.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-10-01 tarp Å¡alių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas į darbÄ UAB „Vilbalas“ vadybininku ir nustatytas          1 300 Lt darbo užmokestis. IeÅ¡kovas organizavo Klaipėdoje esančių prekybos centruose „Studlendas“ ir „BIG“ atsakovės parduotuvių darbÄ .2009-02-09 įsakymu Nr. DA-09/05 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, t. y. už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamos priežasties bei už pasinaudojimÄ pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų ir turto pasisavinimo. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nurodė, jog nebuvo Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimų ir jo atleidimas yra neteisėtas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas detalus Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kurio 9 punkte yra numatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikoma neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo dienÄ

(pamainÄ ); 2) darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios

laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ , tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui) (CPK       178 str.). IeÅ¡kovas teigia, kad tomis dienomis – 2009-02-02–2009-02-05, už kurias darbdavys prašė pateikti pasiaiÅ¡kinimus dėl nebuvimo darbe, jis atliko savo darbines funkcijas, nors ir nebuvo įtrauktas į 2009 m. vasario mėnesio darbo grafikÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad jis dirbdamas Klaipėdoje prižiÅ«ri ne vienÄ parduotuvę, todėl tomis dienomis taip pat buvo prekybos centruose „Studlendas“ ir „BIG“. Bylos duomenimis nustatyta, kad

ieškovas 2009-02-06 pasiaiškinime nurodė, jog          2009-02-02–2009-02-06 jis dirbo

parduotuvėse, nes jis nesuprato, kuri tiksli jo darbo vieta, kadangi į vasario mėnesio darbo grafikÄ nebuvo įtrauktas (t. 1, b. l. 38). Bylos duomenimis nustatyta, kad pardavėja-konsultantė G. V. 2009-02-05 pareiÅ¡kime nurodė, jog 2009-02-03, 2009-02-04, jai dirbant prekybos centro „BIG“ parduotuvėje „Party Line“, vadybininkas A. V. į darbÄ nebuvo atvykęs (t. 1, b. l. 71). Dizainerė J. B. 2009-02-05 pareiÅ¡kime taip pat nurodė, jog 2009-02-03, 2009-02-04, jai dirbant prekybos centre „Studlendas“ vadybininkas į darbÄ nebuvo atvykęs (t. 1, b. l. 72). Kaip liudytojos teisme apklaustos prekybos centre „BIG“ dirbanti G.

V. ir prekybos centro „Studlendas“ dirbanti L. N. bei nuo 2009-01-19 vadybininke dirbanti L. R. patvirtino, kad ieškovas 2009-02-03, 2009-02-04 šiuose prekybos centruose darbe nebuvo. Vadybininkė L. R. 2009-02-06 pareiškime nurodė, kad 2009-02-05, apie 12 val., parduotuvėje „Party line“ prekybos centre

„Studlendas“ pamatė nepažįstamÄ vyrÄ , kuris, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, buvo A. V. (t. 1, b. l. 69). IÅ¡ atsakovo darbo apskaitos

žiniaraščio matyti, kad 2009-02-03–2009-02-05 dienos pažymėtos PB, t. y. pravaikÅ¡tos arba kitoks neatvykimas į darbÄ (t. 1, b. l. 77). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė teismui neginčijamų duomenų teismui, kad ieÅ¡kovas nuo 2009-02-02 iki 2009-02-06 nebuvo darbe (CPK 178 str., 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinimuose nurodė, kad dirbo parduotuvėse, tačiau vėliau ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad tomis dienomis jis dirbo namie, t. y. vėlesni jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja jo pasiaiÅ¡kinimams. Atsižvelgiant į byloje pateiktus raÅ¡ytinius duomenis bei į prieÅ¡taringus paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo

atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 235 str. 9 p. neteisėtu, todėl Å¡i  sprendimo dalis naikintina ir ieÅ¡kovo

reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 235 str.   2 d. 9 p. neteisėtu atmestinas. Darbo sutarties nutraukimÄ be įspėjimo reglamentuoja DK 136 str., kurio 3 d. 2 p. numato atleidimÄ už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , o pažeidimų sÄ raÅ¡Ä konkretizuoja DK 235 str. Atsakovė netiksliai nurodė atleidimo pagrindÄ , todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Be to, pažymėtina, kad nors Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad atsakovė pažeidė DK 95 str. 1 d. nuostatas, nenurodydama konkrečios ieÅ¡kovo darbo vietos, tai negali bÅ«ti pagrindas neatvykti į darbÄ bei nevykdyti darbinių funkcijų.

Kolegija sutinka, kad ieÅ¡kovas nepadarė DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p. nurodytų pažeidimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė prašė ieÅ¡kovÄ pasiaiÅ¡kinti, kodėl savo nedarbingumo laikotarpiu naudojosi įmonės kreditine kortele pilant kurÄ , atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovas pasinaudojo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų, pasisavino įmonei priklausantį turtÄ . Å iuo atveju sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas darbo reikalais naudojo savo automobilį. Tai, kad ieÅ¡kovui buvo leista darbo reikalas naudoti savo automobilį bei apmokėti automobilio remonto iÅ¡laidas, patvirtina tuo metu įmonės direktoriaus pavaduotoju dirbusio            E. S. raÅ¡tas (t. 1, b. l. 36), todėl atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovas neteisėtai pasinaudojo įmonės pinigais, pagrįstai atmesti. Dėl atsakovės teiginių, jog ieÅ¡kovas su įmonės kuro kreditine kortele neteisėtai pylėsi degalus, pažymėtina, kad duomenų, nustatančių nuosavo automobilio naudojimo sÄ lygas, ribas, kuro sunaudojimo normas, atsakovė nepateikė. Ikiteisminio tyrimo medžiaga bei bylos medžiaga buvo nustatyta, kad tuo metu, kai ieÅ¡kovas pylėsi degalus, jis atliko darbines funkcijas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas neneigė, jog ligos laikotarpiu jis 2008-12-25, 2008-12-26, 2008-12-30 mokėjo įmonės kuro kortele už degalus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo nedarbingumo laikotarpiu elektroniniu paÅ¡tu atliko užklausimus, vyko į susirinkimÄ Vilniuje, 2008-12-24 pasirašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 321055. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, nustatančių kuro naudojimo sÄ lygas bei normas, darytina iÅ¡vada, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas pažeidė taisykles, reglamentuojančias įmonei priklausančio turto naudojimÄ . Be to, pažymėtina, kad dėl įmonės turto pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2009-07-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, jog ieÅ¡kovo veikoje nėra nusikaltimo požymių.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo, nors ir nepasirašė, tačiau įsakymÄ gavo ir laiku teismui pateikė ieÅ¡kinį. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nebuvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka.  Â

Dėl ieškovo

reikalavimo priteisti 1 500 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį priteisimo nustatyta, kad Valstybinė darbo

inspekcija 2009-02-17 konstatavo, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisdamas darbo apmokėjimo sÄ lygas, darbdavys pažeidė DK 203 str., todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog darbdavys turi sumokėti sumažinto darbo užmokesčio dalį. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovui visi pinigai buvo sumokėti, tačiau teismas šį atsakovės teiginį atmetė, kadangi atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių Å¡ių pinigų pervedimÄ . Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė patikslintus duomenis apie piniginių sumų iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovui buvo sumokėta 333,33 Lt darbo užmokesčio skirtumas nuo 1 300 Lt iki           2

000 Lt. Be to, tokie duomenys buvo pateikti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 63, t. 2. b. l. 31). Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio yra nepagrįstas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 1 500 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo naikintina ir Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovui už atostogas ir ligos laikotarpį buvo kompensuojama pagal atlyginimÄ gautÄ iki atlyginimo sumažinimo. Â

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo konstatuotina, jog nustačius, kad ieÅ¡kovas atleistas pagrįstai, teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina ir ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.  Â

Dėl apeliantės teiginių, jog į bylos nagrinėjimÄ teismas privalėjo įtraukti VSDFV, kadangi teismui turėjo kilti abejonė dėl fiktyvios ieÅ¡kovo ligos, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju fiktyvi liga nesusijusi su ieÅ¡kovo atleidimu Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, be to, Å¡is klausimas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡is apeliacinio skundo motyvas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str.

1 d. 2 p.), sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, paliktina nepakeista. IÅ¡ dalies panaikinus teismo sprendimÄ ir atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovė, paduodama apeliacinį skundÄ , sumokėjo 795 Lt žyminio mokesčio. Kadangi iÅ¡ dalies tenkinant atsakovės apeliacinį skundÄ sprendimo dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo liko nepakeista, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 739 Lt (795 Lt – 1 865,58 Lt x 3 proc.). Atmetus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjimu. IeÅ¡kovas už teisinę pagalbÄ sumokėjo 2 000 Lt pirmosios instancijos teisme ir 600 Lt už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo advokatui už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ 400 Lt, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 400 Lt už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ,

50 proc. turėtų iÅ¡laidų, susijusių su advokato atstovavimu teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, t. y. 800 Lt, bei 50 proc. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , t. y. 300 Lt, iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina            1 500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 98 str.). Kadangi priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, Å¡ie prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai įskaitytini ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 761 Lt (1 500 Lt – 739 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „pripažinti ieÅ¡kovo A. V. atleidimÄ iÅ¡ darbovietės UAB „Vilbalas“ vadybininko pareigų 2009-02-09 įsakymu Nr. DA-09/05 pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4, 7, 9 punktus (DK 136 str. 3 d. 2 p.) neteisėtu. A. V. į darbÄ negrÄ Å¾inti ir laikyti, kad darbo sutartis su juo yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. IÅ¡ atsakovės UAB „Vilbalas“ ieÅ¡kovui A. V. priteisti: 1. Dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 4000 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; 2. Vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-02-09 iki

2009-12-09 – 20000 Lt. Atsakovę UAB „Vilbalas“ įpareigoti ieškovui A. V. išmokėti vidutinį darbo užmokestį po 90,90 Lt už

kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2009-12-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. IeÅ¡kovui

A. V. iš atsakovės UAB „Vilbalas“ priteisti 1500 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Ieškovui A. V. iš

atsakovės UAB „Vilbalas“ priteisti 1000 Lt neturtinės žalos. Ieškovui A. V. iš atsakovės UAB „Vilbalas“ priteisti išlaidas,

susijusias su advokato pagalba - 1400 Lt bei 280 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Iš atsakovės UAB „Vilbalas“ į valstybės pajamas priteisti 795 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atmesti.

Konstatuoti, kad ieškovas A. V. iš darbovietės UAB „Vilbalas“ vadybininko pareigų 2009-02-09 įsakymu Nr. DA-09/05 atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d.

2 p.

Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Vilbalas“ prieÅ¡ieÅ¡kinis, palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės UAB „Vilbalas“ ieškovui A. V. 761 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Bronius Valius

Kolegijos teisėjai                                                                                                Savinijus

Katauskas

                                                                                                                   Â

                                                                  Â

                                                         Eugenija

Morkūnienė

                                                                                                                              Â