36988f43-9f94-4c8c-bf49-85b97ea3fe55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                             Administracinė byla Nr. I-505-562/2011                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-01960-2010-2                                             Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

J. praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,            n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. J. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. 2 461,32 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.

V. J. taip pat prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PraÅ¡yme (b. l. 1-3) paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus AVPK Å venčionių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigose. Pagal iki 2007 m. spalio 1 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir Ä®statymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , kuris su tam tikromis iÅ¡imtimis įsigaliojo 2007 m. spalio 1 d.

Å io įstatymo 11 str. buvo papildyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p.; 2002 m. balandžio 23 d. redakcija) bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 5 p.; 2007 m. birželio 7 d. redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.Nurodė, kad taikant minėtÄ teisinį reguliavimÄ , jam nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo neiÅ¡mokėta 2 461,32 Lt priemokų ir priedų.

Å ie priedai ir priemokos yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog minėtas reguliavimas yra neteisėtas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Al-638/2005 nurodė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, jog tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinÄ prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos vidaus tarnybos pareigÅ«nas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Å ioje byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėja atliko savo, kaip pareigÅ«no pareigas, už kurių atlikimÄ nebuvo teisingai atlyginta. Taigi bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ inter alia darbo, poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Pažymi, kad kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismÄ kreipiasi po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A8-648-06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. Al2-219/2004, Al-638/2005).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 298 str. numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias iÅ¡mokas už daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiÅ¡kai palankiausiÄ trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas. AnalogiÅ¡kai minėtÄ straipsnį taiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priteisdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį už trejus kalendorinius metus, juos skaičiuoja atgal ne nuo kreipimosi su skundu į teismÄ dienos, bet nuo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos (2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009, 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1030/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-850/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje A143-57/2010).

Pagal pateiktus darbdavio Vilniaus AVPK suvestinio atsiskaitymo lapelius, paskutinį kartÄ atsakovas pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo viso darbo užmokesčio 2008 m. gruodžio 31 d. Todėl priteistina darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina už paskutinius iki pastarojo laikotarpio (t. y. 2008 m. gruodžio 31 d.) trejus metus, o Å¡iuo atveju nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad darbo užmokesčio nepriemokos už 2006 m. bei už 2007 m. sausio, balandžio ir gegužės mėn. (1081,74 Lt) patenka į ieÅ¡kinio senatį, todėl praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymi, kad administracinėse bylose, kuriose darbo užmokesčio nemokėjimas buvo susijęs su antikonstitucinio teisės akto taikymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį terminÄ atnaujino (A-1285/2009, A-969/2009, A-159/2010). Kadangi tokios aplinkybės buvo taikomo aukÅ¡tos kvalifikacijos teisėjų bylose, tai nepažeidžiant asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo, analogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir Å¡ioje byloje, sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d., atnaujintinas.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o taip pat taikyti senatį už 2006 metus bei 2007 m. sausio-gegužės mėn. Patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK taip pat prašė paÅ¡alinti jį iÅ¡ atsakovų bei stabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės bylÄ Nr. 43/2010.

Atsiliepime (b. l. 11-15) paaiÅ¡kino, kad Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus AVPK pareiÅ¡kėjui taikomų apribojimų iÅ¡mokant darbo užmokestį teisėtumas. Atsakovas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kurio funkcijas, teises bei pareigas reglamentuoja konkrečios teisės normos, Å¡iuo atveju susijusios su darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, todėl Vilniaus AVPK veiksmų teisėtumas turi bÅ«ti nustatytas jų atitikties įstatymų reikalavimams atžvilgiu, t. y. nustatant, ar Vilniaus AVPK pažeidė įstatymų, reglamentuojančių darbo apmokėjimo tvarkÄ , nuostatas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Viena iÅ¡ valstybės tarnautojų teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str., yra gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytÄ darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 str. statutiniams valstybės tarnautojams yra taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23-26 str. nustatyta darbo apmokėjimo tvarka.

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str., valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga (pagrindinis atlyginimas), priedai ir priemokos (papildomi uždarbiai). Aptariamo straipsnio 2 d. buvo įtvirtinta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Šioje byloje kilo ginčas dėl 70 procentų taikomo apribojimo. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2005 m. gegužės 13 d. ataskaitoje Nr. 1030-2-27 buvo nurodytas trūkumas dėl 70 procentų ribojimo netaikymo, t. y.

„Eskortavimo rinktinėje, Vilniaus m. VPK ir Utenos rajono policijos komisariate nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo 70 procentų pareiginės algos“ (Valstybinio audito ataskaitos 7 psl.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 20 str. nuostatomis, audituotas subjektas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų ar per kitÄ valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų nustatytÄ terminÄ , bet ne trumpesnį kaip trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų, informuoja Valstybės kontrolę apie sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimų paÅ¡alinimÄ , nurodymų, teikimų ir siÅ«lymų vykdymÄ , privalėjo nustatytus trÅ«kumus iÅ¡taisyti.

Vilniaus AVPK apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Nurodo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51 /01 -26/02-19/03-11 /03-26/03-27/03).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatymu. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime nurodė, jog nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė. Tai, jog prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A5-264/2003). Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, kadangi jie turi būti taikomi kol neteks galios arba tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nebus konstatuota, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikso Konstitucijai. Kadangi Vilniaus AVPK, mokėdamas priedus ir priemokas pareiškėjui, nepažeidė nė vieno teisės akto, Vilniaus AVPK veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu, ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Vilniaus AVPK sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Tokia teisės aiÅ¡kinimo be taikymo praktika pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-256/2008).Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri Å¡io asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Lietuve Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).

Vilniaus AVPK įgaliotas iÅ¡mokėti atlyginimÄ pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus. Atkreipia dėmesį, į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 str. 1 d., str., 7 str., Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 8 str., Vilniaus AVPK skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris turi tam tikras įstatymų numatytas teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. sausio 7 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-93 informavo, kad kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų, todėl tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl to susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas galintis sÄ lygoti paties bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimo klausimÄ .Valstybės tarnautojų profesinė veikla turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, biudžete turi bÅ«ti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.

Å ių metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 70 procentų ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) bÅ«tų buvusios grÄ Å¾intos į biudžetÄ . Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus AVPK, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus.Pažymi, kad Lietuvos valstybė, kaip valstybės tarnautojo darbdavys, klausimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo turėtų spręsti atskiru sprendimu kaip analogijÄ imant 2006 m. liepos 14 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Mano, kad Vilniaus AVPK Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Vilniaus AVPK skiriami asignavimai, tarp jų – iÅ¡laidoms (atskirai – darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti. Vilniaus AVPK, bÅ«damas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytÄ paskirtį.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus, Vilniaus AVPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus AVPK, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Mano, kad vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kad tokio pobÅ«džio bylose atsakove turi bÅ«ti traukiama Lietuvos valstybė patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, „plenarinė sesija pažymi, kad vienas iÅ¡ ginčo materialinių teisinių santykių subjektų yra Valstybė - Lietuvos Respublika.

Nors Valstybė nagrinėjamos bylos procesiniuose dokumentuose nėra tiesiogiai dalyvaujančiu byloje asmeniu ir Å¡ia prasme dalyvaujantys byloje asmenys nėra tiksliai identifikuoti, tačiau plenarinė sesija, atsižvelgdama į tai, kad dalyvaujantis byloje asmuo yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri yra viena iÅ¡ valstybės valdžiÄ vykdančių institucijų ir kuri tokiose kaip nagrinėjama bylose pagal 2001 m. CK 6.273 str. analogijÄ atstovauja Valstybei <....>. Valstybės, kaip dalyvaujančio byloje asmens, įtraukimo dalyvauti byloje klausimas spręstinas pagal 2002 m.

CPK 45 straipsnio nuostatas <...>“ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1285/2009, todėl pareiÅ¡kėjas turėtų tikslinti Å¡alis Å¡ioje byloje. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 2 461,32 Lt iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio nepriemokÄ . IÅ¡ pateiktų suvestinių atsiskaitymo lapelių matyti, kad 2006 m. pareiÅ¡kėjui 70 procentų ribojimas buvo taikytas (sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, spalio gruodžio mėn.) 581,05 Lt sumai. 2007 m. pareiÅ¡kėjui 70 procentų ribojimas buvo taikytas (sausio, balandžio-birželio, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėnesiais) 644,01 Lt sumai. 2008 m. pareiÅ¡kėjui 70 procentų ribojimas buvo taikytas (rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn.) 1 236,26 Lt sumai.

IÅ¡ viso – 2 461,32 Lt. Reikalavimams dėl darbo užmokesčio ar kitų socialinių garantijų iÅ¡mokų priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trijų metų senaties terminas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti dalį lėšų, kurios buvo atskaitytos (neiÅ¡mokėtos) 2006 m. (sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, spalio–gruodžio mėn.) 581,05 Lt sumai bei 2007 m. (sausio, balandžio, gegužės mėnesiais) 500,69 Lt, iÅ¡ viso 1081,74 Lt Å ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ skundui paduoti, nes į teismÄ kreipėsi ne anksčiau kaip 2010 m. birželio 18 d., o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 6 p. sudaro pagrindÄ bylos nutraukimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. priėmė nutarimÄ Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuriame konstatuojama, kad 2008 m. pabaigoje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Vilniaus AVPK yra įgaliotas iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus. Papildomų lėšų Å¡ių metų Vilniaus AVPK biudžete nenumatyta. 2010 m. sausio 7 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raÅ¡te Nr. 5-S-93, nurodyta, kad tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas turės dengti iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas galintis sÄ lygoti paties pareiÅ¡kėjo ir kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimo klausimÄ . 2010 m. gegužės 17 d.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tu Nr. 5-S-2855 pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 3 d. pasitarimo protokolo iÅ¡raÅ¡Ä Nr. 32 „Dėl vidaus tarnybos ir Kalėjimų departamento sistemos pareigÅ«nams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies“, kurio 2 p. yra numatyta, kad 2010 m. valstybės biudžete Å¡iam tikslui nenumatyta, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose atstovaujantiems asmenims praÅ¡yti teismų, kad sprendimų vykdymas bÅ«tų atidėtas vieniems metams ir nesumokėta darbo užmokesčio dalis bÅ«tų priteisiama ne daugiau kaip už trejus metus nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas 2010 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu Nr. 10-S-9655 taip informuoja, kad skirto finansavimo 2010 m. nepakanka darbuotojų darbo užmokesčiui. Dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį bei pateiktÄ informacijÄ apie Vilniaus AVPK finansinę padėtį, tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡ome, atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams. Atsakovas taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės bylÄ Nr. 43/2010.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ institucijai buvo praneÅ¡ta tinkamai. Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nepateikė. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.            Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui dirbant Vilniaus AVPK Å venčionių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigose, už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant priedus bei priemokas jam buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to jam buvo neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų 2 461,32 Lt (b. l. 4-6).

           Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Å is nustatytas teisinis reguliavimas aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi vadovaujantis juo buvo apribotas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų dydis ir jis negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal teismui teikiamas pažymas apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio pareiÅ¡kėjui ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 2461.32 Lt. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 yra konstatavusios, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje. Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 11 d. (paskelbtas 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę.               Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK).

DK 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK 298 str. (2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009 ir kt.). Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ , darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėti priedai ir priemokos, dėl kurių reiÅ¡kiami reikalavimai, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio. Tokiu bÅ«du laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija imperatyvaus DK nustatyto trejų metų termino. Kartu pažymėtina, kad DK 27 straipsnis, reglamentuojantis ieÅ¡kinio senaties taikymo pagrindus, nustato, jog bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡io Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Å¡is Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (DK 27 str.2d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ ginti pažeistai pareiÅ¡kėjo teisei dėl darbo užmokesčio nepriemokos 581,05 Lt sumai, neiÅ¡mokėtos 2006 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, spalio–gruodžio mėnesiais, bei 500,69 Lt sumai, neiÅ¡mokėtai 2007 m. sausio, balandžio, gegužės mėnesiais (iÅ¡ viso - 1081,74 Lt).Ä®vertinus bylos duomenis, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-06-28, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas praleido DK 27 str.2 d. nustatytÄ terminÄ reikalavimams dėl 1081.74 Lt nepriemokos už laikotarpį 2006 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, spalio–gruodžio mėnesius bei 2007 m. sausio, balandžio, gegužės mėnesiais.

CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato pažeistos teisės gynimo galimybę tik tuo atveju, jei ieÅ¡kinio senatis praleista dėl svarbios priežasties. PareiÅ¡kėjas iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nagrinėjamu atveju nėra pakankama termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-510/2011).

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡oma priteisti suma sumažintina 1081,74 Lt sumai. Tokiu bÅ«du, skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo 1379,58 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.         Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad valstybė yra atsakinga dėl neteisėto teisinio reguliavimo, todėl ji turėtų atlyginti pareiÅ¡kėjui patirtÄ Å¾alÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su atsakovu, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu Å¡iuo atveju yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas.           Vertinant atsakovo praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo vykdymÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo instituto taikymo iÅ¡imtinumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Tai reiÅ¡kia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas ir tokio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas taikytinas tik iÅ¡imtinais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iÅ¡ karto negalima dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju tokių svarbių aplinkybių nenustatyta, o teismo sprendimo vykdymo atidėjimas be pakankamo ir pagrįsto įrodymais pagrindo, paneigtų pareiÅ¡kėjo teisėtus interesus bei teises. Atsižvelgdama į tai, tenkinti Å¡io atsakovo praÅ¡ymo nėra pagrindo.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. J. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1379,58 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis Lt 58 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Priteista neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

           Teisėja                                                            Rosita Patackienė