36987cbe-35c7-4d1b-9958-e37b75fdf53f · Varėnos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-87 -547/2013Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00451-12-7Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                                              1.1.7.2.6.; 1.2.28.4..; 2.1.10.1.;                                                                                                                                   2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.;                                                                                                                                                                              2.3.6.4.5.

    (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 12 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, advokatui V. M., nukentėjusiajam A. K., jo laikinajai rÅ«pintojai – civilinei ieÅ¡kovei V. K.-M., nukentėjusiojo atstovui advokatui A. B., nukentėjusiajam G. U., Varėnos rajono savivaldybės VTAS atstovei V. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

B. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas - aukÅ¡tasis, Å«kininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-30 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 10 mėnesių, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :  M. B. savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartÄ : 2012 m. rugsėjo 9 d. apie 15 val. Krivilių k., Vydenių sen., Varėnos r., prie Krivilių tvenkinio esančiame miÅ¡kelyje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo tėvo V.

B. tikrÄ teisę atgauti pinigus, t. y. suduodamas kumščiu ne mažiau dviejų smÅ«gių mažamečiui A. K., gim. 1999 m., į kaktÄ , suduodamas smÅ«gį į veidÄ nepilnamečiui G. U., gim. 1997 m., bei prispausdamas A. K. ir G. U. prie žemės, grasindamas, kad sumuÅ¡, reikalavo grÄ Å¾inti pinigus - 200 litų, kuriuos jo tėvas V. B. tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡keitė, gavęs netikrÄ banknotÄ su užraÅ¡u ,,PirÅ¡lio bankas 200 litrų“ į tikrus pinigus, iÅ¡ A. K. paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 3110 Classsic 220 litų vertės su SIM kortele ,,Ežys“ 30 litų vertės, tuo padarydamas A.

K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kaktos sumuÅ¡imo ir 250 litų turtinę žalÄ .Tokiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Â LR BK 294 str. 2 d.   Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad nemušė nei A., nei G., jų teisių nevaržė, be jų leidimo jų nevežė, į automobilį jie sulipo patys. Kaltinamasis nurodė, kad G. U. pusbrolis A. paminėjo, kad jie atėjo paskui iki automobilio, jo kaltė nepagrįsta, jis jaučiasi nekaltas.

A. C. buvo klausta, ar jis matė kÄ A. kaktoje, jis atsakė – guzo nematė. Kai jis atėjo prie suoliuko, ant kurio sėdėjo vaikai, suoliukas buvo atremtas ant akmenų, gal vaikai krÅ«ptelėjo ir patys nukrito, jie gal patys iÅ¡sigando dėl jų pačių visų padarytų veiksmų. Jie buvo prisigėrę, kai J. nupirko jiems alkoholio, gal dėl to, be to, prie jų buvo priėjęs C. ar kažkas kitas. Kaltinamasis nurodė, kad su A. jo santykiai buvo tik tokie, kad pažinojo iÅ¡ matymo. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad V.

J. atjęs pas jo tėvÄ , pakeitė „PirÅ¡lio banko“ pinigus. Vėliau, tai pastebėję, jo tėvukai pasakė apie J. elgesį, todėl pas jį nuvyko, mama su juo pakalbėjo. Kaltinamasis nurodė, kad J. V. motina paprašė tuos vaikus atvežti iÅ¡siaiÅ¡kinti. Todėl jis nuvyko prie stadiono, rado Å . ir A. C., kurie pasakė, kd trijulė gali bÅ«ti prie ežero. Ten nuvykus juos rado, iÅ¡lipo, pasikalbėjo ir viskas. Ä® automobilį susėdo A., G. ir V.. Dar nuvažiavo pas U. brolį pasiimti 30 Lt, kuriuos turėjo atiduoti.

A. paprašė nuvykti pas G. U. brolį, ir pasakė, kad paduos 30 Lt. Kaltinamasis nurodė, kad G. paprašė pinigų, bet jam nedavė, tada A. atidavė savo telefonÄ ir 30 Lt tėvukui. Jis su A. K., G. U. ir V. vyko pas V.. Kai įvažiavo į kiemÄ , įlipo ir mama. Tuo metu iÅ¡lipo A. K., nuėjo pakalbėti su močiute. Kiti du vaikai nelipo, nes bijojo. V. prašė atvežti vaikus. Ji yra M. V. močiutė. A. verkdamas grįžo atgal, visas raudonas, sakė,kad Å¡itame kieme jo nepaleisčiau, nuvežčiau toliau.

Pinigus netikrus matė. Jie buvo automobilio durelėse, nes tėvai buvo iÅ¡kvietę policijos pareigÅ«nus. Krata buvo atlikta, buvo rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nokia, kuris priklausė, turbÅ«t, A. K.. Telefonas turbÅ«t grÄ Å¾intas. Policija atvykusi tÄ dienÄ aiÅ¡kinosi aplinkybes, klausė, kur vaikai, norėjo pamatyti padirbtus pinigus. Vienas tų vaikų yra nepilnametis, rodos, A.. Pinigų buvo atėję tik iÅ¡sikeisti, nieko nepirko, kaltinamasis nurodė, kad prikurti galima daug, cigarečių nebuvo ir niekas jų nepirko.

Vaikai su savimi turėjo sidro, cigarečių neturėjo. Vaikai sidrÄ paliko, cigarečių jis neėmė. Sesei reikėjo vykti į Vilnių, pamatė netikrus pinigus. Kaltinamasis tvirtino, kad jis vaikų prie fermos nevežė. Tėtis sakė, kad J. V. atėjo pasismulkinti pinigų, tėtis smulkius pinigus paėmė iÅ¡ sesers. Kaltinamasis nurodė nežinÄ s, kodėl J. V. sako, kad pirko cigaretes pas jo tėvÄ . Vaikų ieÅ¡kojo, nes prašė tėvai, tai bendras Å¡eimos biudžetas, 200 Lt beveik trečdalis atlyginimo.

Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis vaikams smÅ«gių nesudavė, nieko nesukėlė, net minties tokios nebuvo.  Nepilnametis nukentėjusysis A. K. parodė, kad jam yra 13 metų. Nuvyko į Krivilius, susitiko M., G.. Jis paaiÅ¡kino, kad po sesers vestuvių rado netikrÄ pinigÄ iÅ¡ pirÅ¡lio banko ir nutarė pajuokauti. Šį netikrÄ 200 litų pirÅ¡lio pinigÄ paduodami J. V. ir iÅ¡siuntė pas B. nupirkti cigarečių. Jis patvirtino, kad J. parnešė cigarečių ir pasakė, kad 2 pakeliai jam priklauso, už tai, kad nupirko.

Vėliau jis jiems nupirko dar ir sidro. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad paėmę sidrÄ , jie nuėjo prie ežero gerti, kur po kurio laiko atvyko M. B. . Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad neprisimena, kÄ M. sakė ateidamas, tačiau priėjęs jam trenkė du kartus į kaktÄ , buvo guzas, paguldė ant žemės, prispaudė veidÄ prie žemės, grasino, kad atiduotų jo pinigus ir reikalavo atiduoti telefonÄ , grasino, kad trenks dar kartÄ . Kartu buvusiems draugams trenkė, bet kur pataikė – nežino.

Nukentėjusysis nurodė, kad M. M. irgi trenkė ranka, bet nepamena kur pataikė, buvo Å¡alia M., sėdėjo greta ant suoliuko, kaip ir G.. M. atvyko prie ežero su V., A., Å .. Nukentėjusysis nurodo, kad bijojo M., jo reikalavimų, todėl telefonÄ pareikalavus atidavė, kažkiek pinigų turėjo – paėmė ir juos, kiek turėjo pinigų – nepamena. TelefonÄ atidavė, nes M. grasino, kad atims, jei savo noru nebÅ«tų jo atidavęs, nes jis brangus dalykas. Nukentėjusysis nurodė, kad mušė M.

B. visus tris. Ä® maÅ¡inÄ juos nuvedė M. B. . A. K. nurodė, kad M. B. laikė jį už rankos. Kiti M. B. draugai nieko iÅ¡ jo nereikalavo, smÅ«gių nesudavė. Jis paaiÅ¡kino, kad M. B. juos vežėsi , automobilį įsėdo ir jo mama, juos nuvežė iki fermų ir ten paleido. Sidro buteliai, kuriuos nupirko J. buvo 6 po 1,5 litro. Buvo iÅ¡gėrę 4 butelius, buvo likę dar du. Kiek laiko gėrė – nepamena, iÅ¡gėręs vaikščiojo normaliai, kiek laipsnių sidras buvo – nežino, anksčiau yra gėręs tik Å¡ampano.

Tuo metu buvo labai iÅ¡sigandęs, verkė, bijojo, nes jį mušė. Baimė ir prisiminimai nepraėjo, stovėdamas dabar prieÅ¡ M. nemaloniai jaučiasi, todėl praÅ¡o atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ .  Nukentėjusysis G. U. parodė, kad jam 16 metų. Susitiko A. su M., jam pasiÅ«lė nueiti pas M. B. nusipirkti cigarečių ir pasakė, kad tai – netikri pinigai. Susitiko J. V., davė jam tuos netikrus 200 litų ir liepė jam nueiti nupirkt cigarečių, jis nuėjo ir nusipirko. Liepė nupirkti 2 blokus, jis buvo ilgai, tad galvojo, kad jį pagavo, suprato, kad pinigai netikri, bet pamatė. kad ateina su dviem blokais cigarečių.

Jis paprašė jam duoti pinigų alui, davė jam ir kartu prašė nupirkt 2 blokus sidro. J. V. nupirko sidro, tai nuėjo prie ežero ir gėrė trise. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gėrė bendrai 4-5 butelius ir atėjo M.. Jis visus tris paguldė ant žemės. Nežino tiksliai, ar davė A. į kaktÄ , bet jam tai nedavė. Juos M. nusivedė į maÅ¡inÄ , nuvyko iki J., ten kažkÄ paėmė, nuvežė netoli fermų iki kÅ«dros, susitarė ir juos paleido. Ko M. atvyko – nesuprato, jis nieko iÅ¡ jo nereikalavo, iÅ¡ kitų reikalavo pinigų ir cigarečių.

Blokų jis nematė, bet klausė kur jie, todėl blokus parodė, padavė cigaretes, bet ne visas, nes kitos buvo pas jį, keletÄ pakelių buvo surÅ«kę. M. klausė, kur likusieji pinigai. 30-40 Lt dar buvo pas A. ir A. pinigus grÄ Å¾ino. Jie trise buvo prie ežero miÅ¡kelyje, stovėjo vienas prie kito prie pat, Å¡alia. M. pinigų reikalavo jau sėdėdamas maÅ¡inoj. SmÅ«giai kaip buvo suduoti – nematė. A. buvo apsiverkęs. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pats telefono nedavė, nes neturėjo.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad į maÅ¡inÄ jis nuėjo savo noru, nejautė baimės, nes netikri pinigai buvo ne jo. M. liepė eiti į maÅ¡inÄ ir su V. nuėjo, o A. vedė už rankos. A. verkė, laikėsi kita ranka už kaktos, tuo momentu, kai buvo vedamas į automobilį. M. viskÄ sakė griežtesniu, reikalaujančiu tonu, po M. pasakymų jis neiÅ¡sigando, o A. gal iÅ¡sigando, nes A. pradėjo aÅ¡aroti. Nukentėjusysis G. U. nurodė, kad į automobilį susėdus nuvyko pas J., M. su savo mama nuėjo reikalauti pinigų.

Nuvykus pas J. V., M. su mama buvo iÅ¡lipęs. Jie visi trys liko sėdėti, jiems nieko nesakė, negalėjo iÅ¡lipti, kodėl – nežino, negalvojo apie tai. Kai M. su mama grįžo – nuvežė prie fermos, susitarė, kad grÄ Å¾ins pinigus ir juos paleido. Derybos vyko tarp jo, M., jo mamos, A.. Ar grasino M. – neatsimena, nes praėjo daug laiko. Nukentėjusysis G. U. paaiÅ¡kino, kad jam M. netrenkė, tik buvo prispaudęs su koja. Gal ne taip apklausos metu tyrėjui pasakė, jo nemušė, tik atsisėdo ant kojos.

Mama dalyvavo, kai jį apklausė. Jis taip sakė, nes nebijo M. B., grasinimų po Å¡io įvykio nebuvo. Duotus parodymus galėjo primirÅ¡ti dėl praėjusio laiko. Ikiteisminio tyrimo meytu G. U. paaiÅ¡kino, kad M. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pribėgo prie jų ir nieko nesakydamas kumščiu kelis kartus sudavė A. į kaktos sritį, po to sudavė vienÄ kartÄ kumščiu jam į veidÄ bei M. ir tada pradėjo Å¡aukti, reikalavo atiduoti 200 Lt bei cigaretes (b. l. 53-55, T1). Å ioje apklausoje dalyvavo ir vaiko motina, G.

U. pats parašė, kad protokolÄ perskaitė ir Å¡ie žodžiai yra teisingi.  Nepilnamečio nukentėjusiojo A. K. globėja O. C., kuri Å¡iuo metu mirusi, parodė, kad išėjo vaikas su draugais, po to skambino marti, sakė, kad B. muÅ¡a vaikus ir susisodinęs iÅ¡vežė į fermas. Ji labai serga, todėl jai pasidarė bloga, anÅ«kių nebuvo. Vaikui skambino gal 10 kartų, bet jis neatsiliepė, jau buvo vakaras. Nuvažiavo berniuko ieÅ¡koti jo brolis, buvo iÅ¡kviesta policija. Jeigu bÅ«tų atvykę pas jÄ B., bÅ«tų atidavusi pinigus iki cento.

Su sveikata jai nuo to buvo labai negerai, pablogėjo labai, jÄ iÅ¡vežė į Vilnių, verkė savaitę. Nukentėjusiojo A. K. globėja sakė, kad vaikų nereikėjo muÅ¡ti ir gÄ sdinti. Kai iÅ¡leido į kiemÄ A., jis buvo sveikas, jokių žymių nesimatė, o po įvykio vaikÄ vežė pas gydytojus, nes svaigo galva, kitÄ dienÄ â€“ į Alytų. Jis praverkė visÄ dienÄ . Varėnoj sakė, kad buvo bloga dėl to, kad iÅ¡gėręs, o Alytuj buvo pas teismo med. specialistÄ , matėsi pailgas guzas ant kaktos.

A. elgesys pasikeitė, vaikas tapo labai nervingas, jei kÄ pasakai, labai verkia. Vaikas pasakojo verkdamas, sakė, kad norėjo pajuokauti, pažaisti. A. sakė, kad labai iÅ¡sigando, bijojo, kad muÅ¡, sakė, jog darė, kÄ liepė, nes M. bÅ«tų dar jį mušęs. Buvo vaikai nuvežti į fermÄ , prie mėšlo. Sakė, kad jį mušė B. . Ä® kaimÄ parvažiavo abi berniuko seserys net iÅ¡ Vilniaus. PirÅ¡lio banko kupiÅ«ros 500 Lt ir 200 Lt, buvo likusios nuo anÅ«kės vestuvių, ant jų buvo uÅ¡raÅ¡yta „PirÅ¡lio bankas“, jie tiesiog voliojosi, vaikas juos paėmė jai nežinant.

Ji kiekvienÄ dienÄ vaikui duoda po 5 Lt ir jis niekuomet negrįžo iÅ¡gėręs. Vaikams sidrÄ pirko V., ar jis įpirÅ¡o, ar vaikai prašė sidro – nežino, A. sakė, kad prašė. A. niekada negėrė, tai buvo pirmas kartas, niekuomet niekas ir nėra sakęs, kad jis geria. Per naujus metus Å¡ampano Å¡iek tiek iÅ¡gėrė. Ä® VarėnÄ , Alytų su A. vyko pati, Varėnoj buvo vyras daktaras, sakė, kad yra galvos sutrenkimas, be to, jis Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Vyko tÄ pačiÄ dienÄ , vežė sesuo V.

K.-M.. Pas gydytojÄ ji ėjo kartu, buvo kabinete kartu. Sakė, kad blogumas vaikui dėl to, kad yra ir sutrenkimas, bet gal ir todėl, kad iÅ¡gėręs, liepė vežti į Alytų. Gydytojas neklausė, kiek galėjo iÅ¡gerti. Gydytojas tuomet budėjo, buvo po darbo valandų, apie 6-7 val. vakaro. V. K.-M., kuri Å¡iuo metu yra nepilnamečio nukentėjusiojo laikinoji globėja bei civilinė ieÅ¡kovė, parodė, kad yra A. sesuo. Ji visada padėdavo močiutei. TÄ dienÄ ji paskambino O. C., kuri pasakė, kad A. paėmęs vestuvinius pinigus davė V., prašė nupirkti cigarečių, pinigai buvo iÅ¡keisti.

Ji paskambino M. tėčiui V. B. , klausė kas atsitiko, jis atÅ¡ovė – „nieko neatsitiko“. Paskambino policijai, pasakė, kad jos brolis ir kiti vaikai pas M., bet policijos ekipažas jau važiavo, kažkas jau buvo pranešęs. Ji skambino A., tačiau niekas neatsakė, nes tuo metu M. jau buvo atėmęs telefonÄ . Grįžo į kaimÄ tÄ dienÄ , rado A., močiutė verkė, visa drebėjo, A. gulėjo lovoj, verkė, jam skaudėjo galvÄ . A. vežė į poliklinikÄ , suleido vaistų ir kitÄ dienÄ vyko į Alytų.

A. kaktoje buvo guzas, jis labai bijojo M.. Vyko į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Tuo metu poliklinika nebedirbo, buvo vėlu. Su gydytoju bendravo močiutė, ji stovėjo Å¡alia tarpduryje ir girdėjo kÄ kalbėjo gydytojas. Jis palietė guzÄ broliui, sakė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, iÅ¡kvietė kitÄ gydytojÄ , sakė, kad reikia perÅ¡viesti, kad nebÅ«tų smegenų sukrėtimo. Brolis pats sakė, kad jam skauda galvÄ , gydytojas atsakė, kad reikia galvÄ perÅ¡viesti dėl smegenų sukrėtimo.

PerÅ¡vietus sakė, kad sukrėtimo smegenų nėra. Ji patvirtino, kad palaiko dar močiutės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o , kad jis bÅ«tų patenkintas. Nepilnamečio nukentėjusiojo G. U. atstovė pagal įstatymÄ Z. U. paaiÅ¡kino, kad buvo sekmadienis, sÅ«nus G. po pietų išėjo. Atvyko M. maÅ¡ina, pradėjo ieÅ¡koti G., suprato, kad kažkas atsitiko. Po 2 val. M. nuvyko pas J. V., vaikai visi trys sėdėjo maÅ¡inoj, ji tai matė. Ji paaiÅ¡kino, kad išėjo ant kelio, sustabdė jų automobilį, matė, kad A. verkė, M. mama, O.

B. pasakė, kad veža vaikus į policijÄ . Ji pasakė gerai, o pati grįžusi paskambino į policijÄ ir pranešė, kad turi pristatyti vaikus. Policija atvyko pas B. ir vaikus rado prie fermos, A. labai verkė. Mano, kad reikėjo su tėvais kalbėti dėl to, kas įvyko, o ne vežti vaikus ir juos gÄ sdinti. Vaiko apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ji pati pasirašė ant protokolo. Tyrėjas klausinėjo ir užraÅ¡inėjo, po to vaikas pasirašė. Vaikas Å¡nekėjo iÅ¡sigandęs, buvo labai nervingas, gal kÄ ir pamirÅ¡o.

SÅ«nus sakė, kad jam trenkė tik „biÅ¡kį“ (truputį). Pasekmių vaiko sveikatai dėl to nebuvo. Jai atidarius dureles, liepė sÅ«nui lipt iÅ¡ automobilio, bet vaikai buvo labai iÅ¡sigandę, A. visas net raudonas buvo. Å i kupiÅ«ra buvo nuneÅ¡ta cigaretėms nusipirkti, o po valandos B. apsižiÅ«rėjo, kad ji netikra. Reikėjo žiÅ«rėti iÅ¡ karto. Su O. B. nebendravo. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė paaiÅ¡kino, kad vaikus iÅ¡vežė prieÅ¡ jos valiÄ , dėl ko skambino policijai ir pranešė, kad juos turi pristatyti.

Ji suprato, kad vaikus pagrobė. Policija atskambino, pranešė, kad vaikų dar nėra. Atvykus policijai, pradėjo jų ieÅ¡koti. PirmÄ kartÄ atvykęs M. buvo be vaikų, o kai ant kelio sustabė, vaikai jau buvo maÅ¡inoje. Vidury gale sėdėjo A. K.. SÅ«nus kartÄ buvo gėręs alaus, tačiau Å¡iaip vaikas negeria.  Liudytojas Å . V. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, gyvena tame pačiame kaime, jų santykiai geri, su nukentėjusiaisiais santykiai geri taip pat. Jis buvo stadione Kriviliuose su A.

C., V. ir atvyko M. su automobiliu, sakė važiuojam padirbti. Ä®sėdo A. C., V. ir jis. Nuvyko prie ežero, prie maÅ¡inos pastovėjo ir M. atvedė G., M. ir A.. Liudytojas nurodė, kad jis gerai neprisimena įvykio aplinkybių. Jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju 2013-01-07 (b. l. 34-35, T1) jis parodė, kad matė, jog A. K. kaktoje buvo guzas. Vaikus susodino į automobilį, o jam ir C. B. liepė laukti prie tvenkinio. Dar tos pačios dienos vakarÄ sutikęs A., M. ir G., Å¡ie pasakojo, kad M. juos prie tvenkinio buvo prispaudęs prie žemės dėl to, kad jie apgavo jo tėvÄ .

 Liudytojas V. V. parodė, kad jam 14 metų. KaltinamÄ jį pažįsta, nukentėjusiuosius pažįsta irgi, visi gyvena viename kaime, tik A. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, su visais sutaria gerai. Apie konfliktÄ nieko nežino. Mokykloje buvo apklaustas, nieko neÅ¡nekės ir nesakys. Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. V. buvo apklaustas liudytoju 2013-01-07 paaiÅ¡kino, kad su M. B. nuvažiavo prie Krivilių tvenkinio, ieÅ¡kojo A., G. ir M.. B. greitai iÅ¡lipo ir nubėgo prie vaikų, jis pats nuėjo iÅ¡ paskos ir matė, kaip kad M.

B. laiko prispaudęs ant žemės A., M., G.. Reikalavo jų atiduoti pinigus. A. iÅ¡ kiÅ¡enės išėmė telefonÄ ir atidavė jam. Tuomet M. liepė vaikams sėsti į auotomoblilį, kartu važiavo ir jis ir nuvažiavo pas B. tėvÄ , kuriam atidavė A. telefonÄ . Liudytojas nurodė, kad kai vaikai buvo M. prispausti prie žemės, tai A. nuolat prašė, kad paleistų, jis verkė.Liudytoja K. C. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, santykių nepalaiko, nukentėję jos vyro Å¡eima.

Ji paskambino anytai O. C. ir pasakė, kad pas B. yra A.. Atėjo draugai pas jos vaikus ir pasakė, kad B. iÅ¡sivežė A.. Ji privalėjo paskambinti ir pasakyti, kad paimtų A.. Liudytojas A. C. parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai normalÅ«s. Jis nematė, kad M. A. trenktų, iÅ¡ kur apie tai girdėjo – nepamena. To įvykio nepamena, praėjo daug laiko. Apklaustas pareigÅ«nų buvo policijoje, apklausoje dalyvavo mama ir VTAS atstovė. Dabar beveik nieko neatsimena, A. buvo iÅ¡gėręs, jis nesvirduliavo, negriuvinėjo.

Jis buvo iÅ¡gėręs, kaip ir visi kiti trys. Nežino ar jie kÄ kalbėjo, jie susėdo į automobilį patys, kas pasiÅ«lė sėsti – nežino, kur ketino vykti – nežino, pats kartu nevyko. B. pradžioj susėdus ir pradėjus važiuoti iÅ¡ stadiono prašė padėti surasti A.. Kam jam jo reikėjo – nežino. Kai vaikai sėdo į automobilį, buvo Å¡alia. Ar buvo kuris iÅ¡ vaikų apsiverkęs – nežino, gal A.. NesikiÅ¡o į tai ir nesiÅ«lė giminaičiui A. jo parvesti į namus.

B. nebijo. Kaip B. bendravo su vaikais nematė. G. su M. kitÄ dienÄ buvo sutikęs, apie muÅ¡imÄ kažkÄ užsiminė, bet nepamena, seniai vyko tai. Apie viskÄ sužinojo gal po savaitės. Liudytojas M. V. parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai geri. Nelabai kÄ prisimena. Viskas atsitiko dėl pinigų, kurie buvo skirti vestuvių žaidimams, ant jų buvo užraÅ¡yta „PirÅ¡lių bankas“. Tai buvo A. 200 Lt kupiÅ«ra. Jis norėjo apgauti M., apgaulė pavyko: susitiko J.

V., padavė pinigus, kad nupirktų cigarečių pas M. B. . J. nupirko, atnešė 2 blokus. Kai atnešė cigaretes, jiems dar davė 100 Lt grÄ Å¾Ä . Už likusius pinigus J. nupirko pakuotę (6 vnt. 1 L talpos) sidro. Turėdami cigarečių ir sidro jis, A. ir G. nuėjo prie ežero, ten gėrė. Jie pasidalino buteliais, gėrė iÅ¡ butelio, iÅ¡gėrė virÅ¡ bambalio, kiek iÅ¡gėrė A. – nežino, pats iÅ¡gėrė apie du butelius. M. atvažiavęs ir atėjęs iÅ¡ karto pradėjo muÅ¡tis.

Kam kur sudavė – nematė, jam nesudavė. A. sakė, kad jam sudavė, žymės matėsi – buvo ant kaktos gumbas. Iki to laiko, kol atėjo M., pas A. gumbo nebuvo. A. vėliau verkė, kai vyko automobiliu. M. pribėgo, jį pastÅ«mė ir pradėjo juos muÅ¡ti, reikalavo atiduoti pinigus, A. atidavė 30 Lt, M. dar cigaretes pasiėmė, cigaretės buvo ant žemės, jų buvo 18 pakelių. A. atidavė savo telefonÄ , praÅ¡ydamas nesakyti policijai. Kai visi daiktai buvo atiduoti, M. juos nuvežė ir paleido, grasino, kad veÅ¡ į policijÄ .

Važiuojant A. verkė.  Liudytojas J. V. parodė, kad tÄ kart buvo iÅ¡gėręs, kažkuris vaikas jam davė 200 Lt ir paprašė nupirkt rÅ«kyt. Nuėjo pas žmogų. Tuomet nepamanė, kad ten vestuviniai pinigai, nepastebėjo. Su tais pinigais nuėjo pas V. B. ir nusipirko 2 blokus cigarečių. GrÄ Å¾os jam davė 100 Lt. Vaikai prašė nupirkti sidro – nupirko, grÄ Å¾Ä jiems atidavė. Sidro nupirko pakuotę, vaikai iÅ¡sisklaidė. B. parduotuvės neturi. Jis pardavinėja cigaretes, bet parduotuvės neturi.

Jis neapsižiūrėjo dėl tų netikrų pinigų. Liudytoja S. L. parodė, kad paliudyti nieko negali, su K. yra bendradarbės, girdėjo apie įvykį iš kalbų, bet nieko nematė. Kiek girdėjo, pinigus perdavė B.. Nesakė, kad seserys sumušė A.. Liudytoja nurodė, kad ji negali liudyti apie tai, ko nematė.   Liudytoja T. V. parodė, kad nėra B. giminaitė, nukentėjusiuosius pažįstu, bet nesueina, nedraugauja. Ji gyvena Krivilių kaime, K. A. nepažįsta, G. U. pažįsta, nes gyvena netoli.

Pati gyvena su vyru ir sūnumi J.. Apie sūnų ir netikrus pinigus nieko nežino, pas juos namuose susirinkę niekas nebuvo. Aiškinimosi dėl netikrų pinigų nebuvo, nieko jai nesakė, nieko nežinojo, aiškintis niekas nebuvo dėl tų pinigų. Nieko dėl sūnaus nežino. Su B. šeima nebendravo dėl netikrų pinigų. M. B. atlikti kokius veiksmus ar paslaugų neprašė. V. ir M., Š. V. jos anūkai. M. apie netikrus pinigus nieko nepasakojo, su ja negyvena. J. V. vaikų tame tarpe nėra.

B. tik buvo atvažiavusi ir iÅ¡važiavo, sakė vaikų ieÅ¡ko. Neatsimena kokių vaikų. Ar B. buvo viena – nežino, su tamsiu lengvuoju automobiliu buvo, vairuoja ji pati. Atrodo, kad buvo viena, klausė kokie ten vaikai. Ar sakė kodėl jų ieÅ¡ko – neprisimena. Ar B. su J. kalbėjo – nežino. Kalba vyko kieme. Ä® namus, atrodo, užėję nebuvo, neatsimena, jos niekas neklausė. Kaime jÄ vadina V.. M. nieko neprašė, jis pas jÄ atėjęs nebuvo, vienas anÅ«kas gyvena jos namuose, V. ir Å . gyvena su motina kitam namo gale.

J. V. yra jos sÅ«nus. J. B. gal pažįsta, nes viename kaime gyvena. Ar sÅ«nus užeidavo pas B. nežino, paskui jį nevaikÅ¡to, jis iÅ¡geria, bet jis nedraugauja su niekuo, jei alaus nusiperka, grįžta namo. Liudytoja kategoriÅ¡kai patvirtino, kad ji neprašė M. B., kad Å¡is atvežtų vaikus pasiaiÅ¡kinti dėl netikrų pinigų ir vaikai pas jÄ namuose nebuvo.      Liudytojas A. K. parodė, kad pažįsta abu nukentėjusiuosius ir kaltinamÄ jį. Jo santykių su kaltinamuoju nėra jokių nuo to laiko, kai viskas atsitiko, iki to jie nebuvo nei draugai, nei prieÅ¡ai.

M. B. sumušė jo brolį A.. Kada buvo įvykis – neatsimena. Brolis nuo sesers vestuvių likusius pinigus paėmė ir nuėjęs į M. namus nusipirko cigarečių, tokiu bÅ«du dar iÅ¡sikeitė dirbtinius pinigus į tikrus pinigus, dėl ko vėliau pagavo ir primušė jo brolį. Pats nematė muÅ¡tynių, viskÄ Å¾ino iÅ¡ brolio žodžių. Jo brolį primušė M. B. Krivilių gyvenvietėj. Brolį rado Krivilių kaime prie ežero, jis buvo sumuÅ¡tas, atrodė ne kaip, buvo mėlynės, guzai ant veido, kaklo, vaizdas nebuvo malonus.  Brolis minėjo, kad pas juos nusipirko cigarečių, vėliau primušė, atėmė telefonÄ â€žNokia“.

Kai rado sumuÅ¡tÄ brolį, telefono jis neturėjo, jį atgavo prasidėjus teismams. Močiutei O. C. paskambino A. C. ir pasakė, kad A. paėmė B. ir kad jo reikia ieÅ¡koti. Vaikai buvo iÅ¡gėrę visi, bet tikrai negriuvinėjo. Tai toks ir buvo atvejis, kai iÅ¡gėrė brolis, ar rÅ«ko – nežino, už rankos nėra pagavęs jo rÅ«kančio. Su netikrais pinigais ėjo pas B. pirkti cigarečių, žino, kad ten parduoda kontrabandines cigaretes, tuo metu pas brolį jų nematė, jas jau buvo atėmęs muÅ¡eika, taip sakė brolis.

Liudytojas paaiškino, kad po šio konflikto brolio savijauta buvo ne kokia, kaip vaiko. Brolio A. veidas buvo raudonas, guzas ant kaktos, jis prašė vežti į ligoninę, jam skaudėjo, buvo apsiverkęs, išsigandęs, akys pasruvusios ašaromis. Kiti vaikai sakė, kad jiems irgi kažkas atsitiko, bet po to laiko susitiko su mušeika ir viskas pasikeitė, nes vėliau juos matė kartu su M. B. , visi kiti vaikai buvo sakę, kad M. B. juos mušė, bet daugiausiai kliuvo jo broliui, sakė, kad mušė rankomis, vaikų veidai buvo nuraudę.      Liudytojas V.

B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-09 po pietų pas jį atėjo J. V., iÅ¡keitė 200 litų kupiÅ«rÄ . Po kiek laiko duktė suprato, kad pinigas netikras. Jo sÅ«nus M. su žmona O. važinėjo po kaimÄ , ieÅ¡kojo vaikų, kurie davė J. V. netikrÄ pinigÄ . Jam bÅ«nant namuose, prie sodybos privažiavo sÅ«nus M., automobilyje sėdėjo A. K., M. V., G. U.. Per automobilio langÄ jam A. K. padavė 30 litų ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA“, pasakė, kad dabar duoda telefonÄ ir pinigus kaip užstatÄ , vakare grÄ Å¾ins likusius pinigus.

Pinigus ir telefonÄ jis padėjo namuose, sekcijoje. Vėliau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, aiÅ¡kinosi dėl netikrų pinigų (b. l. 47, T1).                  Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-09 pas dukrÄ J. pamatė netikrÄ 200 litų kupiÅ«rÄ su užraÅ¡u „pirÅ¡lių bankas“, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad kupiÅ«rÄ J. V. davė jos vyrui, o J. V. gavo iÅ¡ A. K.. TÄ dienÄ apie 15 val. ji su T. V. ieÅ¡kojo A., nes norėjo pasiaiÅ¡kinti.

BÅ«nant prie buvusios Muitinės pastato, privažiavo sÅ«nus M., automobilyje ji pamatė A. K., G. U., M. V., visi nuvažiavo pas jÄ , nes A. pasakė, kad nori jos vyrui atiduoti 30 litų ir telefonÄ . Nuvažiavus A. atidavė 30 litų ir telefonÄ â€žNOKIA“ jos vyrui, po to visi nuvažiavo pas J .V. pasiaiÅ¡kinti. A. iÅ¡ J. jai atnešė ir atidavė butelį alaus. Vaikai liko prie J. namų o ji su M. grįžo į namus. Nei ji, nei sÅ«nus vaikams negrasino (b. l. 32-33, T1).   Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė patvirtinama ir kita bylos medžiaga.   O.

C. protokolu – pareiÅ¡kimu policijai (2012-09-10), kuriame nurodė, kad 2012-09-09 M. B. sumušė jos globotinį A. K., gim. 1999 m. ir atėmė telefonÄ Nokia 3110 classic su SIM kortele „Ežys“ (b. l. 7-8).      Nukentėjusiojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai jis parodė vietÄ , kurioje M. B. jam ir G. U. sudavė smÅ«gius (b. l. 22-25).                  Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 868/12 (06), kad A. K. nustatyta kaktos sumuÅ¡imas, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 58-59).

                  Kratos protokolu, kad kratos metu M. B. namuose (duomenys neskelbtini), Varėnos r. rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 3110c“ (b. l. 71-72).                  Daikto - mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia 3110c“ apžiÅ«ros protokolu (b. l. 73-76). Mobilaus ryÅ¡io telefonas grÄ Å¾intas O. C. (b. l. 78).      Nors kaltinamasis M. B. neprisipažino dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, tačiau teismas laiko, kad tai yra įrodyta nukentėjusiųjų ir jų tėvų, globėjų, liudytojų parodymais.

Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 294 str. 2 d., nes kaltinamasis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ kito asmens tariamÄ teisę, panaudodamas fizinę (smÅ«gių sudavimas) prievartÄ . Nors kaltinamasis tvirtino, kad vaikų jis ieÅ¡kojo ir vežė juos ne savo iniciatyva, o tik papraÅ¡ytas T. V., tačiau liudytoja apklausta T. V. patvirtino teismui, kad ji neprašė atvežti vaikų ir vaikai nebuvo atvežti į jos namus, ji su jais apie netikrus pinigus nesikalbėjo.

Tai patvirtino ir nukentėjusysis A. K., kuris taip pat nurodė, kad su T. V. jis nekalbėjo. A. K. viso tyrimo metu ir teisme vienodai ir nuosekliai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, patvirtindamas, kad ne mažiau dviejų smÅ«gių į veidÄ jam sudavė M. B. . M. V. patvirtino, kad A. sudavė smÅ«gius, buvo gumbas kaktoje, vaikai patvirtino, kad juos M. B. buvo prispaudęs prie žemės, tai taip pat yra smurtiniai veiksmai. J. U. nurodė, kad B. automobilyje A. sėdėjo galinėje sėdynėje, jis verkė.

G. U. patvirtino, kad jam trenkė, bet nestipriai. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimo sudėtis yra materiali (bÅ«tinas sudėties požymis yra ir padariniai), ir remiantis tyčinės kaltės samprata veiko­se, apraÅ¡ytose materialiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kartu pažymėti­na, kad sava­valdžiavimo bylose ypatingÄ reikÅ¡mę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip at­skleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ ir atribojant baudžiamÄ jÄ ir kitų rÅ«Å¡ių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis Å¡io nusikal­ti­­­­mo padarymo bÅ«das. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų, taigi ir BK 294 straipsnio 2 da­­­lies, aiÅ¡kinimas negali apsiriboti vien tik lingvistinio metodo taikymu, kai įstatymo tekstas aiÅ¡kinamas tik paraidžiui, tačiau turi bÅ«ti remiamasi ir sisteminio, lo­gi­nio teisės aiÅ¡kinimo metodais, kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir to, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu.

Taigi pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 294 straips­nio 2 dalį turi bÅ«ti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struk­tÅ«rÄ , nagrinėjamos bylos kontekstÄ , pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl raginimo grÄ Å¾inti pinigus, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kad kaltininko veiksmais sukuriama bau­ginamo pobÅ«džio situacija.

Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik iÅ¡girsti grasini­mus, bet ir suprasti jų realų pavojingumÄ , didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Konkrečiu atveju kaltinamasis panaudojo psichinę ir fizinę prievartÄ prieÅ¡ mažamečius ir nepilnamečius nukentėjusiuosius, konkrečiai prieÅ¡ A. K. ir G. U.. Smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį yra baudžiamas, atsakomybė už tai numatyta Baudžiamojo Kodekso net keliuose straipsniuose. Svarbi aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis, bÅ«damas teisės studentas, žinodamas, kad nukentėjusieji yra nepilnamečiai, vis tiek pasirinko tokį, neteisėtÄ santykių aiÅ¡kinimÄ si, ignoruodamas teisės reikalavimus.

Smurto, fizinių smÅ«gių sudavimas nepilnamečiams, yra nepateisinamas jokioje situacijoje, o Å¡iuo atveju, kaltinamasis smÅ«gius sudavė A. K. ir G. U. draugų akivaizdoje, kas juos ypač žeidė ir žemino. Kaltininko neteisėti veiksmai sukėlė nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus, psichologinį diskomfortÄ , sveikatos pablogėjimÄ , nes jis vengė lankytis kaime, bijojo sutikti kaltinamÄ jį ir Å¡iuo metu prieÅ¡ jį jaučiasi nesaugiai. Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ir jo artimiems asmenims sukėlė pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.

BK 294 straips­nio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan. Kaip jau buvo nurodyta fizinė prievarta buvo panaudota prieÅ¡ nepilnamečius, vaikai buvo pasodinti į automobilį, kurį laikÄ vežiojami, jų tėvai ir globėjai apie tai nieko nežinojo, skambino policijai, pranešė , kad reikia ieÅ¡koti vaikų, tad įtampÄ ir baimę pajuto ne tik patys vaikai , bet ir jų artimieji .

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo nusikaltimu buvo padaryta ir didelė žala. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Kaltinamasis M. B. teisiamas antrÄ kartÄ , paskutinis teistumas neiÅ¡nykęs. Jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis (LR BK 11 str. 4 d.). Jis administracine tvarka baustas (b. l. 95-97). Kaltinamojo charakteristikoje seniÅ«nė nurodžiusi, kad M. B. įsiregistravo jaunuoju Å«kininku ir dirba savarankiÅ¡kai. SeniÅ«nija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 88). 2010-11-30 jis buvo nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 laisvės apribojimo bausme 10 mėn. BK 294 str. 2d. numato dvi bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ .

M. B. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, vėl padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis yra recidyvistas LR BK 27 str. 1 d. prasme. LR BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis jau bÅ«damas teistas, kai teismas parodė jam pasitikėjimÄ ir skyrė vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių bausmės rÅ«Å¡ių, numatytų sankcijoje, nepateisino parodyto pasitikėjimo ir padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ir buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam M. B. skirtinas areštas.               BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.              Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.              Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.282 bei 6.283 str. nurodytais kriterijais.

Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .              Byloje nukentėjusiojo A. K. įstatyminė atstovė (civilinė ieÅ¡kovė) O.

C. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. B. jos naudai 5000 Lt neturtinės žalos, 106,90 Lt turtinės žalos bei po 14,88 Lt už kiekvienÄ paskesnį atvykimÄ Ä¯ teismÄ , turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisti iÅ¡ M. B. nukentėjusiojo A. K. naudai 5000 Lt neturtinės žalos. O. C. 2013-07-31 mirė (b. l. 184).               O. C. teisių perėmėjai V. K.-M., R. C., A. K. ir J. L. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jiems lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamojo M.

B. jų naudai 106,90 Lt turtinės žalos bei po 14,88 Lt už kiekvienÄ paskesnį atvykimÄ Ä¯ teismÄ , nukentėjusiųjų turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiosios V. K.-M. naudai 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti iÅ¡ M. B. nukentėjusiojo A. K. naudai 5000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu A. K. rÅ«pintoja V. K.-M. patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikė. Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

IÅ¡ kaltinamojo M. B. priteistina O. C. teisių perėmėjams V. K.-M., R. C., A. K. ir J. L. lygiomis dalimis 106,90 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 14,88x 3 kartų = 44,64 Lt kelionės iÅ¡laidų. Kaltinamasis tyčinius veiksmus atliko prieÅ¡ mažametį A. K. jo nepilnamečių draugų akivaizdoje, tuo ypač jį pažemindamas ir padarydamas didelę žalÄ jo psichologiniam stabilumui. A. K. neiÅ¡laikęs daromo fizinio ir psichologinio spaudimo, pradėjo verkti, tačiau ir po to M. B. savo veiksmų nenutraukė ir tai ypač traumavo psichologiÅ¡kai A.

K.. Kaip jis nurodė ir Å¡iuo metu jis nejaukiai jaučiasi prieÅ¡ kaltinamÄ jį. Kaltinamasis neteisėtus, smurtinius veiksmus atliko prieÅ¡ žymiai silpnesnį asmenį ir tai rodo kaltinamojo didesnį pavojingumÄ .Nukentėjusioji V. K. M., kuri po močiutės O. C. mirties tapo laikinÄ jÄ A. K. globėja, kartu su močiute iÅ¡ karto po įvykio rÅ«pinosi savo broliu: vežė jį pas gydytojus, ramino jį, vežiojo į visas medicinines įstaigas ir kitas įstaigas, kuomet buvo tiriama byla. Ji patvirtino, kad sužinojusi, jog nėra brolio labai iÅ¡sigando, skambino jam daug kartų, bet telefono niekas nekėlė, tad ji taip pat patyrė didelį stresÄ , buvo susijaudinusi ir jaudinasi iki Å¡iol dėl savo nepilnamečio brolio sveikatos ir savijautos.                      Teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytus kriterijus dėl neturtinės žalos dydžio, nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo laipsnį, pobÅ«dį ir pasekmes, fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir pažeminimÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nukentėjusiajai V.

K.-M. priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. K. priteistina 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.BPK 106 str. 2 d. nurodoma, jog pripažinus kaltinamÄ jį kaltu teismas turi teisę priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokatui. Teismui yra pateikti kvitai, jog advokatui V. K. M. mokėjo 2013-10-01 – 400 Lt, 2013-10-29 – 400 Lt ir O. C. 2013-06-03 – 500 Lt. Advokatas Å¡ioje byloje rengė civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo nukentėjusįjį teisme trijuose posėdžiuose, tad nurodyta 1300 Lt suma yra reali ir nevirÅ¡ijanti Teisingumo ministro rekomendacijose nurodytų dydžių ir ji priteistina iÅ¡ kaltinamojo.Vadovaudamasi LR BPK 297-308 str. teismas n u s p r e n d ė :M.

B. pripažinti kaltÄ padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 294 str. 2d. ir jam paskirti penkiasdeÅ¡imt (50) parų areÅ¡to.  Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme nuo 2012-09-12 iki 2012-09-14 įskaitytinai iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (dvi paras).KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Priteisti iÅ¡ M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis V. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini), R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J.

L., a. k. (duomenys neskelbtini), 151,54 Lt ( vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 54 centus) turtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), V. K.-M., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.Konfiskuoti ir sunaikinti Å¡ovinio sudedamÄ sias dalis – kulkÄ ir tÅ«telę, paimtus kratos metu pas V.

B. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. ir saugomos Varėnos r. PK.Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.          Teisėja (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                        Silvana Girdenienė