36944d6c-e6c3-4dc4-8121-2cc9f2edf094 · Kauno apygardos teismas

                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-582-2014                          Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00541-2013-4                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorui M.

Å ., nuteistajam M. V., jo gynėjai advokatei J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuoM. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas 15 MGL (1950 Lt) bauda, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ .Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

M. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 29 d., apie 19.29 val., Kauno raj., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno link, 17,910 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų, jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, dėl ko, įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį ir sukdamas į deÅ¡inę, automobilio nesuvaldė, įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu J.

K., Å¡io automobilio keleivei O. A. padarė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu M. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 metams. Skunde nuteistasis pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iÅ¡ valstybės prievartos priemonių, padedančių įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 68 str. nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.), taigi nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas. Tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas to visiÅ¡kai nemotyvavo. Tokiu bÅ«du skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-13/2008, 2K- 135/2008, 2K-366/2008).Apelianto nuomone, pagal Å¡ios bylos aplinkybes, nėra pagrindo jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , kadangi veikos padarymo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas nepriskiriamas prie grubių pažeidimų, todėl yra mažai pavojingas, be to, inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ , buvo blaivus, važiavo leistinu greičiu, tiesiog nesuvaldė automobilio, kadangi sankryža buvo duobėta ir žvyruota.

Nuteistasis skunde teigia esantis atsakingas, pareigingas asmuo, dirba toje pačioje įmonėje nuo 2008 metų, kelia kvalifikacijÄ , yra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, darbdavio ir užsakovų yra vertinamas puikiai. Pagal savo darbo pobÅ«dį rengia projektus visoje Lietuvoje, tad reikia vykti į komandiruotes, derinti projektus su atitinkamomis institucijomis. Todėl apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ypač neigiamai paveiktų apelianto interesus, nepagrįstai apribotų ir suvaržytų galimybę dirbti ir užsidirbti lėšas pragyvenimui.M.

V. skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai individualizavo bausmę, t. y. bausmė paskirta, neatsižvelgiant į kaltininko asmens bruožus ir resocializacijos poreikius. Kaltinamajame akte nurodyta, taip pat ir prokuroras nurodė, kad pripažįsta apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl ir nuosprendį priėmęs teismas turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe arba nurodyti motyvus, kodėl daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nuoÅ¡irdžiai nesigaili.

Ypač dėl to, kad nuteistasis viso proceso metu buvo linkęs taikytis su nukentėjusiaisiais, nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo, byloje nėra nustatyta jo piktybiÅ¡kumo, veika padaryta ne dėl tyčios.IÅ¡vardintų aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir jų pagrindu nepagrįstai M. V. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones. Å i priemonė yra pernelyg griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų ir jos įgyvendinimas pažeistų proporcingumo reikalavimÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo M.

V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.Apeliacinio skundo argumentus, kad teismo paskirta bausmė netinkamai individualizuota, nuteistasis grindžia tuo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, prieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinamajame akte, nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Su Å¡iais skundo argumentais apygardos teismas sutinka.Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156/2010).

Nagrinėjamu atveju M. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nagrinėjant bylÄ teisme siekė susitaikyti su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, kas rodo, kad nuteistasis iÅ¡gyvena dėl nusikaltimo ir savo poelgį vertina kritiÅ¡kai. Todėl Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.Nustačius apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, spręstinas klausimas dėl jam paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo neatsargų pobÅ«dį ir jo sunkumÄ (nesunkus nusikaltimas), į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra jauno amžiaus, dirbantis, taip pat tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusprendė jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , sankcijoje numatytos Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ , ir nustatė jos dydį, žymiai mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis, numatytas už neatsargių nusikaltimų padarymÄ pagal BK 47 str. 3 d. 5 p. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M.

V. paskirtoji bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu yra teisinga ir neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str.), todėl, net ir pripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nėra pagrindo jÄ dar labiau Å¡velninti.Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apelianto praÅ¡ymÄ panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo dėl nuteistojo specialiosios teisės atėmimo detaliai neargumentavo, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė M.

V. skirta teisėtai ir pagrįstai.BK 67 str. numato, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimti ar apriboti galimybę nuteistiems daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , kartu su bausme kaltininkui gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta vairuojant transporto priemonę, kai nuteistasis dėl neatsargumo gana Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko nukentėjusiajai O.

A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nuteistojo atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones minimaliam vienerių metų laikotarpiui. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra nustatyta M. V. piktybiÅ¡kumo ar kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra mažai pavojingas. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, M.

V., neatsižvelgęs į važiavimo sÄ lygas (pradėję temti), vietovės reljefÄ (sankryža duobėta ir žvyruota), neįvertinęs savo vairuojamo automobilio galingumo ir nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį nepasirinko saugaus greičio, dėl ko jo vairuojamas automobilis tapo nebevaldomas ir iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ kliudė ja važiavusį kitÄ automobilį. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo stipriai apgadinti, o nukentėjusieji teisme parodė, kad M.

V. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog eismo įvykis bÅ«tų kilęs dėl kokių nors nuteistojo vairuojamo automobilio gedimų ar netikėtų kelyje atsiradusių kliūčių, darytina iÅ¡vada, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne atsitiktinai, o dėl rizikingo paties vairuotojo elgesio ir atsainaus požiÅ«rio į kitų eismo dalyvių saugumÄ . Å iuo atveju tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta automobilių susidÅ«rimo kaktomuÅ¡a ir sunkesnių pasekmių, todėl M.

V. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, laikytina pavojinga.Apeliantas praÅ¡ymÄ panaikinti baudžiamosios poveikio priemonės taikymÄ grindžia ir tuo, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio ir Å¡ios teisės atėmimas nepagrįstai apriboja ir suvaržo jo galimybę dirbti ir užsidirbti lėšas pragyvenimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra įstatymo numatyta procesinė prievartos priemonė, o ne asmens socialinių teisių varžymas.

Tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis yra tik laikinai netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau tai jokiu bÅ«du nedraudžia jam dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla ir gauti už tai atitinkamÄ atlyginimÄ , todėl nagrinėjamu atveju draudimas naudotis vairavimo teise nereiÅ¡kia M. V. teisės dirbti atitinkamÄ darbÄ atėmimo. Galiausiai, baudžiamasis įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant baudžiamojo poveikio priemones, užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, padariusio veikÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo įvykdytu nusikaltimu.

Bet kurios įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes kaltininkui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas iÅ¡ viso netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl, net ir įvertinus nuteistojo darbo pobÅ«dį bei teigiamÄ jo charakteristikÄ , panaikinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymÄ nėra jokio objektyvaus pagrindo.Ä®vertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimÄ .

Todėl skundžiamÄ teismo nuosprendį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a : Nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Dmitrijus Korsakovas Teisėjai             Svetlana Jurgaitienė              Olegas Å ibkovas