AS-858-679-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-679/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00071-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Studija 33”) dėl atsisakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė patikslintą skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ skundą (b. l. 3-6) atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Studija 33“ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (4.39)-R2-3783, kuriuo atsisakyta derinti pateiktą žemės sklypo planą prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, panaikinimo bei įpareigojimo šį planą suderinti.

Patikslintu skundu, be nurodytų reikalavimų, pareiškėjas reiškė naują reikalavimą panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-206 „Dėl apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ dalį dėl koncepcijos patvirtinimo 51932 kv. m. bendro ploto žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nurodė, kad į patvirtintos koncepcijos teritoriją patenka teritorija, kurioje pareiškėjas turi nekilnojamąjį turtą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (b. l. 86-88) pareiškėjo UAB „Prima Sensus” patikslintą skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patikslintu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-206 „Dėl apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo” dalį, nes detaliojo plano koncepcija patvirtinta, neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus ir negavus pareiškėjo sutikimo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.2 punktu, koncepcijos nustatymo stadija – teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas. Teismas pažymėjo, jog iš viešai Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje www.klaipeda.lt>teisės aktai> įsakymai (http://www.klaipeda.lt/index.php) paskelbto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. AD1-1110 „Dėl detaliųjų planų rengimo” matyti, kad yra nuspręsta ginčo teritorijoje pradėti rengti detalųjį planą (1.3 p.). Šio įsakymo 2 punkte numatyta, kad detalusis planas rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir teikiamas tvirtinti bendra tvarka; detaliojo plano rengimo etapo metu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai teikiama tvirtinti detaliojo plano koncepcija.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuotas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas. Miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas. Kadangi detaliojo plano koncepcija nepatenka į detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašą ji negali būti laikytina detaliojo planavimo proceso galutiniu rezultatu. Esant nurodytai aplinkybei teismas sprendė, jog materialinio pobūdžio teisines pasekmes pareiškėjui gali sukelti galutinis detaliojo planavimo proceso rezultatas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas. Kadangi patikslintu skundu ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-206 „Dėl apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo” yra tik tarpinis detaliojo planavimo proceso dokumentas ir negali sukelti materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui, reikalavimas jį panaikinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikimo su ginčijamu sprendimu motyvus pareiškėjas gali reikšti įstatymų nustatyta tvarka, ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje, t. y. ginčydamas patvirtintą detalųjį planą.

Teismas pažymėjo, jog detalusis teritorijų planavimas yra viešas (Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. 1 d.). Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuota pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pareiškėjui, kaip suinteresuotam asmeniui, dėl pradėto rengti detalaus plano, teisės aktai, tame tarpe ir Teritorijų planavimo įstatymas, numato procedūras, kuriomis pareiškėjas turės teisę pasinaudoti, kad rengiant detalųjį planą nebūtų nepažeisti jo teisės bei teisėti interesai.

Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas reikalavimą panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-206 „Dėl apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo” dalį atsakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Pareiškėjas UAB „Prima Sensus“ atskiruoju skundu (b. l. 90-92) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog Teritorijų planavimo įstatyme yra numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūros metu tarpusavyje suderinami parengtų ir patvirtinančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje yra numatyti teritorijų planavimo tikslai, vienas kurių yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės jų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Pažymi, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Koncepcijos nustatymas yra viena iš teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo dalių (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 3 d.) ir jau šio etapo metu turėjo būti svarstymas bei konsultavimasis su pareiškėju. Tačiau skundžiamas sprendimas priimtas be pareiškėjo sutikimo ir ir nustatyta bendro naudojimo teritorija ten, kur yra pareiškėjo nuomojamas turtas.

Pareiškėjas nurodo, jog, nepasibaigus teisminiam ginčui dėl savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. (4.39)-R2-3783 teisėtumo, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo patvirtino koncepciją, į kurios teritoriją patenka pareiškėjo ginčo teritorija su jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu. Nurodo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. Kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 30 d raštu Nr. (6.3)-2D-14448 bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 23 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-136 išsakė poziciją, jog savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 10 d. atsisakymas Nr. (4.39)-R2-3783 yra iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas, kol teismas nepriėmė galutinio ir neskundžiamo sprendimo nagrinėjamoje byloje, negalėjo būti priimtas skundžiamas sprendimas.

Paaiškino, jog Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka, o 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

Mano, jog administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės pažeistos. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti skundą ar nutraukti bylą.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog detaliojo plano koncepcijos parengimas ir tvirtinimas yra tarpinis dokumentas, konkrečias teisines pasekmes sukelia detalizuoti detaliojo plano sprendiniai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-208/2012).

Pažymi, jog koncepcijos nustatymo stadija yra rengimo etapo antra stadija. Išankstinė bylos, susijusios su teritorijų planavimu, nagrinėjimo ne teismo tvarka privaloma nuo planavimo sąlygų išdavimo momento iki valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų išvados (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-507/2007).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Prima Sensus” patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-206 „Dėl apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo” dalį dėl koncepcijos patvirtinimo 51932 m. bendro ploto žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodytą pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-206 „Dėl apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo” yra tik tarpinis detaliojo planavimo proceso dokumentas ir reikalavimas jį panaikinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Atskiruoju skundu pareiškėjas su tokiu teismo išaiškinimu nesutinka ir pabrėžia, kad koncepcijos nustatymas yra viena iš teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo dalių ir jau šio etapo metu turėjo vykti svarstymas bei konsultavimasis su juo, tačiau skundžiamas sprendimas priimtas be pareiškėjo sutikimo, koncepcijoje yra nustatyta bendro naudojimo teritorija toje dalyje, kurioje yra pareiškėjo nuomojamas turtas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus paaiškinimus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo naikinti priimtą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą, be kita ko, pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas nurodytas teisės normas, yra pasisakęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS146-327/2011, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS146-201/2009).

Teisėjų kolegija nurodo, jog teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš viešai Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje paskelbto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. AD1-1110 „Dėl detaliųjų planų rengimo” matyti, kad jo 1.3 punktu buvo nuspręsta pradėti rengti detalųjį planą teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės. Detaliojo plano rengimo tikslai – planuoti Danės gatvės tęsinį, visuomenės poreikiams paimamą žemę ir pastatus, pėsčiųjų ir dviračių takus, tiltus, apželdinimą prie upės, suformuoti žemės sklypus visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, infrastruktūros ir rekreacinėms teritorijoms, nustatyti reglamentus ir naudojimo sąlygas. Minėto įsakymo 2 punkte pabrėžiama, kad detalusis planas rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir teikiamas tvirtinti bendra tvarka; detaliojo plano rengimo etapo metu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai teikiama tvirtinti detaliojo plano koncepcija. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti apie 15 ha teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepciją (b. l. 84). Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis inter alia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: 1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad koncepcijos nustatymo stadija yra viena iš teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudarančių stadijų, kurios metu nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 3 d. 2 p.).

Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės), 27.2.2 punktas numato, jog koncepcijos nustatymo stadijoje nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai bei įstatymų numatytais atvejais atliekamas strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas, pagal 27.2.3 punktą sprendinių konkretizavimo stadijoje numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Užbaigus koncepcijos nustatymo ir sprendinių konkretizavimo stadijas turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas. Parengus ir patvirtinus koncepciją, detaliojo plano rengimo procese turi būti atliekamos kitos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nustatytos detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo procedūros: viešas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas. Planavimo organizatoriai apie koncepcijos, jei ji rengiama, patvirtinimą, parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, o žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Remiantis nurodytų teisės normų sisteminiu aiškinimu darytina išvada, kad detaliojo plano koncepcijos tvirtinimas yra viena iš teritorijų detaliojo planavimo proceso sudedamųjų dalių. Detaliojo plano koncepcijos parengimas ir tvirtinimas yra tarpinis dokumentas, o konkrečias teisines pasekmes sukelia būtent detalizuoti detaliojo plano sprendiniai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-208/2012).

Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis negali būti vertinama kaip atimanti teisę pareiškėjui kreiptis į teismą, kadangi ši teisė turi būti įgyvendinama ABTĮ nustatytose ribose. Be to, tokia teisė sietina su teisės skųsti atitinkamą administracinį aktą turėjimu. Kitaip tariant, asmuo besikreipiantis skundu į teismą, turi turėti teisę ginčyti atitinkamą administracinį aktą, o toks aktas neturi būti tik tarpinio pobūdžio, nenustatantis besikreipiančiam subjektui teisių ir pareigų. Priešingu atveju būtų pažeidžiami administracinio proceso principai, teisingumo ir protingumo kriterijai, o pareiškėjo teisės, kurios, jo nuomone, yra pažeistos, vis tiek negalėtų būti apgintos, teismui priėmus galutinį procesinį teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka. Neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo panaikina teismas. Pareiškėjas taip pat remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo aspektu nurodo, jog, kaip minėta, pareiškėjo teisės tarpiniu teritorijų planavimo dokumentu nėra ir negali būti pažeistos ir teismui dėl tokio akto nagrinėjant ginčą ir priimant galutinį sprendimą pareiškėjo teisės ir teisėti interesai vis tiek negalėtų būti apginti, todėl pareiškėjo įvardintos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas sprendimas tėra tarpinis detaliojo teritorijų planavimo proceso dokumentas ir reikalavimas jį panaikinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino kilusio ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista ir pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „Prima Sensus“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas