36901249-19eb-4b2c-aa7c-394c0e168ebe · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1S-1375-487/2015                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.1.4.; 2.12.3.; 2.12.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičienės 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, n u s t a t ė: 2015 m. rugpjūčio 6 d.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje gautas VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo teisininko L. J. 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. PareiÅ¡kime nurodyta, kad 2015-07-30 09.26 val. „15 min.“ interneto svetainėje (www.15min.lt) pasirodė straipsnis pavadinimu „Vilniaus romų tabore per gaisrÄ Å¾uvo kÅ«dikis“, asmuo, pasivadinęs „a“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), po minėtu straipsniu parašė komentarÄ :

„lai visi jie sudega, negaila nei kiek“. PareiÅ¡kėjo nuomone, minėtu veiksmu padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 str. 3 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorė Agnė StankevičiÅ«tė, susipažinusi su pareiÅ¡kėjo 2015-08-03 pareiÅ¡kimu, prie pareiÅ¡kimo pateikta medžiaga, 2015-08-14 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Prokurorės nutarimas motyvuotas tuo, kad nėra objektyvių duomenų, kuriuose bÅ«tų BK 170 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių. PareiÅ¡kėjui nesutikus su prokurorės nutarimu ir apskundus jį Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundÄ atmetė, nutartį motyvuodamas tuo, kad prokurorė teisingai nutarime nurodo, kad paskelbtu komentaru asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę, neigiamÄ požiÅ«rį į tam tikrÄ asmenų grupę.

Å is subjektyvus vertinimas, jo paskelbimas savaime nėra neapykantos kurstymas, nes žodžio laisvė, numatyta LR Konstitucijos 25 str., apima ir galimybę nepritarti bei vertinti vykstančius procesus. Nors komentaras turi neigiamÄ ir niekinamÄ pobÅ«dį, gali bÅ«ti vertinamas kaip nekorektiÅ¡kas, prasilenkiantis su etiÅ¡ku informacijos nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinka BK 170 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ medžiagos, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra kurstoma ar skatinama imtis kažkokių aktyvių veiksmų prieÅ¡ atitinkamÄ Å¾monių grupę, vieÅ¡ai tyčiotis ar niekinti jÄ , iÅ¡sakyta nuomonė nėra kažkaip motyvuota, siekiant įtikinti kitus asmenis, kad ji yra teisinga.

Padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Apylinkės teismas konstatavo, kad VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondas inicijavo baudžiamÄ jį procesÄ , nepaisydamas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraÅ¡tutinės priemonės (ultima ratio) principo ir prokurorė A.

StankevičiÅ«tė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo tikslingumÄ , pagrįstai ir teisingai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , vadovaudamasi protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis. Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad medžiagoje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 3 d. PareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo nusikalstamų veikų skyriaus prokurorės A.

StankevičiÅ«tės 2015-08-14 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-03 nutartį atmesti atskirÄ jį skundÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Skunde nurodoma, kad prokurorės 2015-08-14 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nutartis atmesti atskirÄ jį skundÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra neteisėti, nepagrįsti ir turi bÅ«ti panaikinti, kadangi buvo padaryti esminiai materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo bei taikymo pažeidimai.

PareiÅ¡kėjo nuomone, prokurorė, prieÅ¡ priimant nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba bÅ«tų atskleista nusikalstama veika bei iÅ¡aiÅ¡kintos jos padarymo aplinkybės. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad viena iÅ¡ ikiteisminio tyrimo prielaidų yra tikėtina informacija apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ji nebÅ«tinai gali bÅ«ti gaunama esant nukentėjusiojo skundui. Veika, numatyta BK 170 str., nepriklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl Å¡iuo atveju už duomenų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ rinkimÄ yra atsakingas prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas.

Ikiteisminio tyrimo prielaidos (veiksmai, lemiantys jo pradėjimÄ ) kaip tik gali bÅ«ti nurodomos pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime. Deja, 2015-08-06 VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo pareiÅ¡kime pateikta informacija apskritai net nebuvo tikrinama. Prokurorei atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , to pasėkoje nebuvo atlikti jokie bÅ«tini procesiniai veiksmai ir visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių nebuvo imtasi tam, kad bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms bÅ«tų atskleista galima nusikalstama veika.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas, ieÅ¡komas ir apklausinėjamas komentarÄ patalpinęs asmuo; nebuvo pavesta atlikti ekspertizę siekiant iÅ¡tirti, ar pateiktu komentaru nėra vieÅ¡ai kurstoma smurtauti, fiziÅ¡kai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės (romu). PareiÅ¡kėjo nuomone, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui prieÅ¡ priimant sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pirmiau turi bÅ«ti atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir turi bÅ«ti imamasi visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, neatsižvelgiant į tai, buvo padaryta nusikalstama veika ar ne, ar tam tikri veiksmai sudaro atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tik po to, kai buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir kai buvo imtasi visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatymų numatytų priemonių ir to pasėkoje nustatyta, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ir arba tam tikri veiksmai nesudaro atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti nutrauktas. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiu neveikimu buvo pažeista EŽTK 6 str. 1 d. ir BPK 7 str. 2 d., pareiÅ¡kėjo teisė į sÄ Å¾iningÄ procesÄ ir EŽTK 13 str.

įtvirtinta teisė į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonę. PareiÅ¡kėjas nesutinka su prokurorės ir teismo iÅ¡vadomis, kad komentaru asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyvų nepritarimÄ ir negatyviÄ nuomonę apie tam tikrÄ asmenų grupę, kadangi objektyvių duomenų apie subjektyviÄ jÄ nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 3 d., pusę nebuvo galima gauti dėl prieÅ¡ tai BPK XII (Kitos procesinės prievartos priemonės) ir XIV (Ikiteisminio tyrimo veiksmai) skyriuose įtvirtintų visų bÅ«tinų procesinių veiksmų bei visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių neiÅ¡naudojimo, kadangi nei įtariamieji, nei liudytojai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti, ieÅ¡komi ir apklausinėjami.

PareiÅ¡kėjo nuomone, pastarųjų asmenų apklausa neiÅ¡vengiamai padėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 3 d., subjektyviosios pusės. PareiÅ¡kėjo nuomone, komentaras akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams, jame yra pateiktos Å¡aliÅ¡kos, neobjektyviai parinktos ir iÅ¡dėstytos žinios, nuomonės ir vertinimai, iÅ¡reiÅ¡kiančios kraÅ¡tutinai neigiamÄ , niekinantį žeminantį veikiančio asmens nusistatymÄ prieÅ¡ tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar jai priklausančius asmenis (romus).

Tokie veiksmai vieÅ¡oje elektroninėje erdvėje bÅ«tent ir sudari BK 170 str. 3 d. numatytos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Atkreipia dėmesį į tai, kad „15 minučių“ yra viena populiariausių lietuviÅ¡kų interneto svetainių ir joje yra pakankamai gausus skaitytojų lankomumas, todėl tai nepaneigia fakto, jog nemažas skaitytojų ratas jau yra su juo susipažinę, galbÅ«t net tokiam pareiÅ¡kimui yra pripratę. Tokio pareiÅ¡kimo adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas yra atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamÄ nusistatymÄ .Atsiliepimų į skundÄ negauta.PareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.

Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Å i konstitucinė nuostata yra perkelta į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 str. 1 d. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamasis procesas yra tikslingas tik tuomet, kai jį pradėjus bei tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta padaryta nusikalstama veika ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas jÄ padaręs asmuo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad prokurorė, prieÅ¡ priimant nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba bÅ«tų atskleista nusikalstama veika bei iÅ¡aiÅ¡kintos jos padarymo aplinkybės.BPK 168 str. neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Å ioje normoje įtvirtinta prokuroro ar pareigÅ«no teisė nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus tikslu patikslinti duomenis. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK iÅ¡dėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra bÅ«tinas.

Akcentuotina ir tai, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (iÅ¡imtinio pobÅ«džio) priemonė, todėl turi bÅ«ti pradedamas tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, kad prokurorė tinkamai iÅ¡analizavo visus pareiÅ¡kime nurodytus duomenis ir įvertino ikiteisminio tyrimo tikslingumÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prokurorė A.StankevičiÅ«tė, nagrinėdama pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl veikos, numatytos BK 170 str. 3 d. bei patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, priėmė teisingÄ sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nustatyta, jog nepadaryta tokio pavojingumo veika, kuri galėtų vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 170 str.Tiek prokurorės nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai, dėl ko buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jų argumentacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankama.

SkundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti tokių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su priimtais sprendimais, nereiÅ¡kia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo, pareiÅ¡kėjas Europos žmogaus teisių fondas siekia asmenį, paraÅ¡iusį neigiamÄ komentarÄ naujienų portale www.15min.lt, patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 170 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.BK 170 str. 3 d. numatyta, kad tas, kas vieÅ¡ai kurstė smurtauti, fiziÅ¡kai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokiÄ veiklÄ , baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Å io nusikaltimo objektas – žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų bendrumo pagrindu, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas, lygiateisiÅ¡kumas su kitais žmonėmis. Nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę sudaro aktyvÅ«s veiksmai – tam tikro turinio vieÅ¡i pareiÅ¡kimai neapibrėžtam asmenų ratui.Taigi, vertinant, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 170 str. 3 d., pirmiausia nustatytina, ar internetiniu komentaru „lai visi jie sudega, negaila nei kiek“ yra vieÅ¡ai kurstoma smurtauti, fiziÅ¡kai susidoroti su tam tikra žmonių grupe.SkundÄ nagrinėjančio teismo manymu, nėra nė vieno iÅ¡ BK 170 str. nurodytų alternatyvių nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių.

Nagrinėjant pateikiamÄ internetinį komentarÄ , konstatuotina, kad frazė „lai visi jie sudega, negaila nei kiek“ nėra niekaip nukreipta iÅ¡imtinai prieÅ¡ romų tautybės asmenis, kaip pareiÅ¡kime teigia pareiÅ¡kėjas. Internetinio komentaro iÅ¡sireiÅ¡kimas „lai visi jie sudega, negaila nei kiek“ vertintinas kaip amoralus, neetiÅ¡kas ir piktybinis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo vienkartiniu iÅ¡sireiÅ¡kimu yra vieÅ¡ai kurstoma smurtauti ar fiziÅ¡kai susidoroti su romų tautybės asmenimis.

Kaip teisingai nurodyta prokurorės 2015-08-14 nutarime, nors komentaras turi neigiamÄ ir niekinamÄ pobÅ«dį, gali bÅ«ti vertinamas kaip nekorektiÅ¡kas, prasilenkiantis su etiÅ¡ku informacijos nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinka BK 170 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų. Taigi, tam, kad asmens veika bÅ«tų pripažįstama nusikalstama, nepakanka vien to, kad ji formaliai atitiktų BK specialiosios dalies straipsnyje (ar jo dalyje) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Veika turi bÅ«ti ne tik prieÅ¡inga teisei, tačiau ir pavojinga. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra kurstoma ar skatinama imtis kažkokių aktyvių veiksmų prieÅ¡ atitinkamÄ Å¾monių grupę, vieÅ¡ai tyčiotis ar niekinti jÄ , iÅ¡sakyta nuomonė nėra kažkaip motyvuota, siekiant įtikinti kitus asmenis, kad ji yra teisinga. Teismas pagrįstai nurodė, kad straipsnio komentaras pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas Å¡iuos veiksmus padariusiems asmenims.

Taigi, baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, tai reiÅ¡kia, kad, esant galimybei, kilusį ginÄÄ , atsakomybės klausimÄ iÅ¡spręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, kad kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-11-10 nutarimas).

Teismo vertinimu, vien tai, kad vienkartinis internetinis komentaras yra laikytinas neetiÅ¡ku, nesudaro pagrindo teigti, kad jo autorius turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad objektyvÅ«s duomenys apie subjektyviÄ jÄ nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 3 d., pusę nebuvo gauti, nes nebuvo atlikti visų bÅ«tini procesiniai veiksmai bei nebuvo iÅ¡naudotos visos bÅ«tinos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos priemonės, kuo buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, aplinkybė, kad nebuvo nustatyti BK 170 str. 3 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, paneigia reikalingumÄ nustatyti įtariamuosius ar liudytojus. Nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, t.y. nesant nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas yra nereikÅ¡mingas, nes, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra bÅ«tina nusikalstamos veikos sudėties objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusės požymių visuma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad tiek prokurorės nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos teisėtos ir pagrįstos iÅ¡vados, konstatuojant, kad pareiÅ¡kėjo nurodytu internetiniu komentaru nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 3 d. Todėl naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d., n u t a r ė: atmesti VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                           Jolanta Čepukėnienė