Legislator Case Law & Legislation
368e3830-fe0e-41c1-913b-4f4e7b3ab484 AI generated

368e3830-fe0e-41c1-913b-4f4e7b3ab484 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 368e3830-fe0e-41c1-913b-4f4e7b3ab484
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Ekra“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti BAB bankÄ SnorÄ (toliau – Bankas) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pagal Garantijų suteikimo sutartis Nr. 270/VG/110721351, Nr. 270/VG/100830282 ir Nr. 270/VG/110617302 pervestus Bankui 1 850 979 Lt finansinius užstatus, kuriais ieÅ¡kovas užtikrino garantijÄ jo atliekamiems darbams, netaikant Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto.

Legislator headnote

AI generated

368e3830-fe0e-41c1-913b-4f4e7b3ab484 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas tinkamai ir pagrįstai vertino pateiktÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tinkamai taikė CPK 144 straipsnio kriterijus. IeÅ¡kovas atsakovui pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl lėšų grÄ Å¾inimo, netaikant Ä®BÄ® nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, remdamasis Å¡alių sudarytomis keturiomis Garantijų suteikimo sutartimis bei Kredito sutartimi. Atsakovo suteiktų garantijų įvykdymo užtikrinimui, atsakovui buvo įkeistos ieÅ¡kovui priklausančios lėšos ir perduotos atsakovui, kaip finansinis užstatas be nuosavybės teisės perdavimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1049/2013Teismo proceso Nr. 2-55-3-00033-2013-7Procesinio sprendimo kategorija:110.1.;(S)                                                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 15 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2741-611/2013 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Ekra“ ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl lėšų grÄ Å¾inimo.               Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Ekra“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti BAB bankÄ SnorÄ (toliau – Bankas) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pagal Garantijų suteikimo sutartis Nr. 270/VG/110721351, Nr. 270/VG/100830282 ir Nr. 270/VG/110617302 pervestus Bankui 1 850 979 Lt finansinius užstatus, kuriais ieÅ¡kovas užtikrino garantijÄ jo atliekamiems darbams, netaikant Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto.

IeÅ¡kinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo valdyme esančius 1 850 979 Lt, uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, paliekant galimybę atsakovui grÄ Å¾inti Å¡ias lėšas ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo AB „Ekra“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla ir visos atsakovo lėšos bus naudojamos atsakovo administravimui bei atsiskaitymui su kreditoriais, todėl sprendė, kad egzistuoja tikimybė, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptu negalimu, nes atsakovas yra nemokus ir tokiu atveju, ieÅ¡kovas turėtų stoti į kreditorių eilę, o atsakovo turto gali neužtekti atsiskaityti su visais kreditoriais ir su ieÅ¡kovu.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kinys preliminariai (lot. - prima face) pagrįstas, todėl siekiant užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , esamos padėties iÅ¡likimÄ per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ , sprendė, kad yra tikslinga taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atsakovas BAB bankas Snoras atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kinys preliminariai yra pagrįstas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad Bankas yra bankrutuojanti įmonė, o reikalavimÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, ne dėl materialaus daikto iÅ¡reikalavimo, kuris galimai nepatektų į bankrutuojančios įmonės turto masę, o bÅ«tent dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, netaikant įstatymų nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra pareikÅ¡tas dėl lėšų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

Preliminariai įvertinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kovas gali bÅ«ti pripažintas turinčiu tik reikalavimo teisę į ginčo objektu esančias lėšas ir toks reikalavimas jau yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22d. nutartimi atsakovo bankroto byloje, todėl ieÅ¡kinys dėl lėšų grÄ Å¾inimo ar iÅ¡reikalavimo negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nes tai reikÅ¡tų dvigubÄ reikalavimo patenkinimÄ .             2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tuo pagrindu, kad pasibaigus atsakovo suteiktos garantijos ieÅ¡kovo naudai terminui, atsakovas nebeturi teisės į prievolės užtikrinimo įvykdymÄ , todėl įkeistas pinigines lėšas privalo grÄ Å¾inti.

Pažymi, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kadangi pinigai nėra daiktai (CK 1.98 str.), tačiau yra „kitas turtas“ (CK 4.38 str.), nuosavybės teisė į negrynuosius pinigus nėra ginama remiantis daiktinės teisės normomis, todėl ieÅ¡kovas, perdavęs pinigus bankui (nepaisant to, ar tai yra lėšų sÄ skaitoje įkeitimas, ar indėlis), o vėliau Bankui bankrutavus, negali tikėtis atgauti tų lėšų anksčiau, nei kiti kreditoriai. Bankas neteikė pinigų saugojimo paslaugų, tačiau Å¡ias lėšas apskaitė sÄ skaitoje, todėl ieÅ¡kovas turi tik reikalavimo teisę į lėšas.

Todėl ieÅ¡kinys dėl lėšų grÄ Å¾inimo nėra net tikėtinai pagrįstas.             3. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti apie CPK 144 straipsnyje numatytas pasekmes. Aplinkybė, kad atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla, savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti įvykdytas. Å iuo metu Bankas yra patenkinęs tik pirmosios eilės kreditorių reikalavimus, todėl negalima teigti, jog neareÅ¡tavus atsakovo lėšų, nebÅ«tų galima tikėtis įvykdyti teismo sprendimÄ .

Be to, ieÅ¡kovo reikalaujama suma, lyginant jÄ su vieÅ¡ai skelbiama atsakovo turto verte, sudaro nežymiÄ dalį, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė yra labai nedidelė - labiau teorinė, nei reali. Nėra jokių objektyvių aplinkybių iÅ¡vadai, kad atsakovas siektų slėpti turtÄ , mėgintų savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip mėgintų sumenkinti savo turtinę padėtį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomas.             4.

PanaÅ¡ioje byloje praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4888-611/2012, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas, tokio praÅ¡ymo netenkino nurodydamas, kad atsakovo bankroto byloje jau buvo patvirtintas ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas tai pačiai sumai.              IeÅ¡kovas AB „Ekra“ atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Teismas tinkamai ir pagrįstai vertino pateiktÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tinkamai taikė CPK 144 straipsnio kriterijus. IeÅ¡kovas atsakovui pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl lėšų grÄ Å¾inimo, netaikant Ä®BÄ® nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, remdamasis Å¡alių sudarytomis keturiomis Garantijų suteikimo sutartimis bei Kredito sutartimi. Atsakovo suteiktų garantijų įvykdymo užtikrinimui, atsakovui buvo įkeistos ieÅ¡kovui priklausančios lėšos ir perduotos atsakovui, kaip finansinis užstatas be nuosavybės teisės perdavimo.

Garantijų suteikimo sutartyse buvo nurodyta, kad šalių santykiams vykdant sutartis taip pat yra taikomas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas. Pagal sudarytas sutartis tarp šalių susiklostė garantijos ir įkeitimo teisiniai santykiai, todėl savo reikalavimus ieškovas grindė vadovaudamasis sutartimis ir materialiosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis garantijos ir finansinio užstato, be nuosavybės teisės įkeitimo teisinius santykius. Iš pateiktų prie ieškinio įrodymų yra akivaizdu, kad tarp šalių pasirašytos sutartys buvo vykdomos.

Tokių duomenų teismui pakako, kad galėtų prima face įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir susidaryti nuomonę, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.             2. Atsakovo nurodytų klausimų sprendimas, tokių kaip: ieÅ¡kovui priklausančių pinigų priskyrimas ar ne priskyrimas bankrutuojančios įmonės turtui, ieÅ¡kovui priklausančių pinigų saugojimas ir apskaitymas, kaip tik ir apima konkrečių aplinkybių, teisinių argumentų ir įrodymų vertinimÄ .

IeÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas atsakovo bankroto byloje ir ieÅ¡kinio pateikimas visai nereiÅ¡kia dvigubÄ reikalavimo patenkinimÄ . Iki ieÅ¡kinio padavimo ir pačiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs, kad atsakovui grÄ Å¾inus 1 850 979 Lt finansinius užstatus, ieÅ¡kovas Å¡ioje dalyje atsisako pateikto kreditorinio reikalavimo, bet tai galėtų bÅ«ti sprendžiama tik iÅ¡nagrinėjus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės Å¡ioje byloje.              3. Teismas teisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo ir jas taikė, vertindamas tai, kad atsakovas yra nemokus, jam yra iÅ¡kelta bankroto byla ir visos atsakovo lėšos bus naudojamos atsakovo administravimui bei atsiskaitymui su atsakovo kreditoriais.

Aplinkybė, kad Å¡iuo metu atsakovas turi turto, negarantuoja, kad teismui iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , jį bus įmanoma įvykdyti. Atsakovo turimas turtas kiekvienÄ dienÄ mažėja ir baigus bankroto procedÅ«rÄ jo neliks. Kadangi atsakovas yra nemokus ir jam iÅ¡kelta bankroto byla, galima pagrįstai teigti, kad visų kreditorių reikalavimai visa apimtimi realiai nebus patenkinti, o atsakovo turto nebeliks. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas visai neturėtų lėšų ir bÅ«tų negalima tikėtis įvykdyti teismo sprendimÄ .

             4. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto argumentais, jog nėra duomenų, kad atsakovas siektų savo turtÄ realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį. BÅ«tina įvertinti aplinkybę, kad atsakovui yra vykdoma bankroto procedÅ«ra, kurios metu realizuojamas bankrutuojančio banko turtas ir atsiskaitinėjama su kreditoriais.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal ieÅ¡kovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalykÄ sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areÅ¡tavo bankrutavusio Banko valdyme ieÅ¡kovo reikalavimų apimtyje esančias lėšas.

Å is klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.             Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.             Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja iÅ¡ esmės dviem argumentais: atsižvelgiant į ieÅ¡kovo reikalavimo pobÅ«dį, ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priimtas palankus teismo sprendimas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino prima facie ieÅ¡kinio pagrįstumo, be to atsakovas turi pakankamai turto, todėl nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimas galėtų bÅ«ti neįvykdytas.             Kaip teisingai nurodo apeliantas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieÅ¡kovui bus priimtas palankus sprendimas.

Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ . Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutavusiam Bankui. IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡alių sudarytomis Garantijos sutartimis, kuriomis Bankas garantavo tinkamÄ ieÅ¡kovo prievolių įvykdymÄ , o ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus Bankui užtikrino nekilnojamojo turto ir lėšų įkeitimu, kuris buvo laikomas finansiniu užstatu (CK 4.170 str., 4.198 str., 6.93 str.).

Lėšas atsakovas nusirašė nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos ir persivedė į savo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alys susitarė, kad Å¡alių santykiams bei sutartims bus taikomas Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 61-2183, aktuali redakcija). Pagal minėto įstatymo 5 straipsnį finansinio užtikrinimo susitarimų objektu – finansiniu užstatu – gali bÅ«ti pinigai ir įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatytos finansinės priemonės pagal finansinio užtikrinimo susitarimÄ užtikrinančios atitinkamų finansinių įsipareigojimų įvykdymÄ .

Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme įtvirtinti dviejų rūšių sandoriai – finansinio užtikrinimo susitarimai be nuosavybės teisės perdavimo ir finansinio užtikrinimo susitarimai su nuosavybės teisės perdavimu. Abi Å¡ios finansinio užtikrinimo susitarimo rūšys yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo – tai įkeitimo susitarimas, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatÄ užstato turėtojui ar jo naudai, užtikrindamas atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui įvykdymÄ ir nuosavybės teisė į finansinį užstatÄ lieka užstato davėjui (2 str. 8 d.).

Finansinio užtikrinimo susitarimas su nuosavybės teisės perdavimu - susitarimas, įskaitant atpirkimo sandorius, kai užstato davėjas pateikia finansinį užstatÄ užstato turėtojui, siekdamas užtikrinti atitinkamų finansinių įsipareigojimų užstato turėtojui įvykdymÄ , ir nuosavybės teisė į finansinį užstatÄ perduodama užstato turėtojui (2 str. 9 d.). IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ bÅ«tent grindžia aplinkybe, kad Å¡alių susitarimas kvalifikuotinas, kaip finansinis užtikrinimas be nuosavybės teisės perdavimo, todėl atsakovas, nors ir yra bankrutavęs Bankas, privalo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti finansinius užstatus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ių aplinkybių vertinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas ir Å¡ie klausimai gali bÅ«ti sprendžiami tik teismui bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, tačiau atsižvelgiant ieÅ¡kovo reikalavimo pobÅ«dį, teisės normas, kuriomis ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus, negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kinys preliminariai įvertinus jį yra nepagrįstas ir negalėtų bÅ«ti tenkinamas. Apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4888-611/2012, kurioje, kaip nurodo apeliantas, esant panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau apeliantas neatsižvelgia į tÄ aplinkybę, jog minėtoje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl terminuotojo indėlio sutarties pripažinimo negaliojančia.

Finansinio užtikrinimo ir finansinio indėlio teisinius santykius reglamentuoja skirtingos teisės normos, šios bylos ir minėtos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi minėta nutartimi. Be to, apelianto nurodomoje byloje, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, vis tik ieškovui buvo priimtas palankus teismo sprendimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo, ar kad šiuo atveju, ieškovui negali būti priimtas palankus teismo sprendimas.

Kaip jau minėta, preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės.              Bankrutuojančios bendrovės statusas reiÅ¡kia, kad bendrovė yra nemoki, t. y. nesugeba laiku vykdyti turimų turtinių įsipareigojimų ir jos turto gali neužtekti visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Vienas iÅ¡ bankroto procesÄ reglamentuojančių įstatymų tikslų – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas bÅ«tų panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiÅ¡kumo principų – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimÄ proporcingai pagal priklausančiÄ kiekvienam kreditoriui sumÄ (Ä®BÄ® 35 str.).

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas atsiliepime, visas bankrutavusios įmonės turtas - tiek faktiÅ¡kai turimas bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.). Ä®BÄ® įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama optimaliai patenkinti ir suderinti įmonės kreditorių interesus, atsižvelgiant ir į pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovo atsiliepimo argumentams, kad aplinkybė, jog Å¡iuo metu atsakovas turi turto, savaime neužtikrina ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovo turimas turtas kiekvienÄ dienÄ mažėja ir baigus bankroto procedÅ«rÄ ir teismui iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės ir priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , Å¡io turto Bankas gali nebeturėti. Kaip teisingai pažymi ieÅ¡kovas, kadangi atsakovas yra nemokus ir jam iÅ¡kelta bankroto byla, galima pagrįstai teigti, kad visų kreditorių reikalavimams patenkinti atsakovo turto nepakaks, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog teismo sprendimo neįvykdymo tikimybė yra labai nedidelė ir pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina panaikinti.

Kadangi, atsakovas nepateikė duomenų dėl nepakeliamų apribojimų, taip pat atsižvelgiant į atsakovo statusÄ , ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ , preliminarų reikalavimo įvertinimÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties.              Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto skundo motyvais Å¡ios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė  Â