2021-09-22 Nr. AB-19373-3-61-3-03908-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1978-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03908-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 129 420 Eur žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas išspręstas netinkamai. Pareiškėjui buvo klaidingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajone jam negali būti grąžinta paveldima žemė ir kad, pateikus prašymą gauti žemę kitoje apskrityje, jam toje apskrityje bus paskaičiuotas priedas už valstybės išperkamą žemę, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, pareiškėjui priklausė 100 proc. priedas, skiriamas nepriklausomybės kovų savanorių vaikams ir tremtiniams, kurio pareiškėjas neatsisakė, bet vis tiek negavo. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kuris atsisakė paskaičiuoti priedus už valstybės išperkamą žemę. Kauno apskrities viršininkė patvirtino, kad paskaičiuoti priedų už valstybės išperkamą žemę kitose kadastrinėse vietovėse negalima.

3. Pareiškėjas teigė, kad, vykdant sklypų ribų ir plotų nustatymo kadastrinius matavimus, nustatyti klaidingi duomenys. Pagal Kauno apskrities viršininko 2003 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), bendras paveldimos žemės plotas buvo 17,8 ha, o ne 17,08 ha. Tarnybos komisija 2016 m. birželio 15 d. patikrino sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų atitiktį planui ir nustatė, kad 0,3 ha neprivatizuojama. Pareiškėjo nuomone, šis plotas apgaulės būdu buvo nusavintas ir paskirtas kaimynams. Į sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą buvo įskaičiuotas namų valdos sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas. Taigi institucijos, kurioms ši funkcija priskirta, turėjo atlikti pakartotinius kadastrinius matavimus. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras prašė Tarnybos patikrinti pateiktų duomenų tikrumą ir įregistravimo teisėtumą, tačiau pareiškėjas negavo informacijos apie tokių veiksmų atlikimą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisės pareiškėjui galėjo būti atkurtos į 5,26 ha žemės. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra baigta, nes Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjui suteikta žemės (duomenys neskelbtini) raj., o Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu – (duomenys neskelbtini) raj. Šie sprendimai nebuvo apskųsti, todėl laikytini pagrįstais.

6. Atsakovas nurodė, kad individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Kėdainių geodezija“, dalyvaujant pareiškėjui ir žemės sklypo bendraturčiui A. Z., 2009 m. rugsėjo 23 d. paženklino atliekant kadastrinius matavimus 17,08 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje. Kadangi šį žemės sklypą skiria bendrojo naudojimo kelias, kuris į šio žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du žemės sklypai: 5,4615 ha ir 11,9185 ha ploto, kurių bendras plotas – 17,4100 ha. Pareiškėjas ir A. Z. sutiko su paženklintomis žemės sklypų ribomis, pasirašydami žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, ir suderino žemės sklypų planus. Kauno apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, pareiškėjas neapskundė šio įsakymo. 2010 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 5,4915 ha bei 11,9185 ha ploto žemės sklypai, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastre.

7. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą nepagrįstas konkrečiais duomenimis ar dokumentais. Pareiškėjas neįrodė ir pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti.

8. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. rašte prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra buvo užbaigta prieš daugiau nei dešimt metų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo B. Z. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1999 m. kovo 8 d. pateikė prašymą iš priklausančios 5,26 ha žemės 2,12 ha perkelti į (duomenys neskelbtini) rajoną. Pareiškėjas kartu su kitais asmenimis 1999 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į Žemės pertvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos Josvainių skyrių, prašydamas skirti žemės asmeniniam ūkiui valstybės išperkamos žemės teritorijoje, atsižvelgti į tai, kad žemė J. Z. (pareiškėjo tėvui) buvo paskirta kaip 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų savanoriui. Pareiškėjas su kitais asmenimis 1999 m. balandžio 19 d. rašte Žemės pertvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos Josvainių skyriaus prašė nuosavybės teises į J. Z. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime atkurti natūra buvusioje vietoje.

11. Kauno apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 27 d. išvadoje nustatė, kad buvęs savininkas J. Z. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 26,30 ha žemės; pagal susitarimą pareiškėjas turi teisę atkurti 2,12 ha žemės, kurios visas plotas priskirtas valstybės išperkamai žemei.

12. Pareiškėjas 2001 m. sausio 26 d. pateikė prašymą Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai, paaiškinti priežastis, dėl kurių atkuriamas žemės sklypo plotas negali būti padidintas, nurodė, kad pareiškėjo tėvas buvo 1918 metų kariuomenės savanoris, o pareiškėjas – tremtinys, todėl, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 8 punkto 2 dalį, paveldimos žemės sklypo dydis gali būti padidinamas iki 100 proc. Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 14 d. raštu pareiškėjas informuotas, kad pagal jo 1999 m. kovo 8 d. ir 1999 m. gruodžio 27 d. prašymus parengta Kauno apskrities viršininko išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2,12 ha žemės sklypo iškėlimui į (duomenys neskelbtini) raj.; pareiškėjas informuotas, kad jam, kaip tremtiniui, žemės plotai bus didinami pagal tos teritorijos, į kurią išsikelia savo paveldimą žemę, apskrities viršininko įsakymu patvirtintą padidinimo procentą iš laisvo valstybinės žemės fondo, esančio toje kadastro vietovėje.

13. Pareiškėjas 2002 m. birželio 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, prašydamas įpareigoti Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyrių apskaičiuoti grąžinamos žemės lygiavertiškumą ir kompensuoti kainų skirtumą, padidinant grąžinamos žemės plotą iš greta esančios žemės arba pasiūlant suformuoti atskirą sklypą.

14. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į 3,14 ha žemės (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrasavininkais (viso 17,80 ha), nurodydamas, kad nuosavybės teisės į 2,12 ha žemės bus atkuriamos vėliau, ir suteikė pareiškėjui 2,96 ha ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės – vietoje turėtos 2,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 5,89 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 1,12 ha, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 0,62 ha ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 4,15 ha) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini).

15. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisės į turėtą žemę grąžinamo 5,89 ha bendro ploto sklypų padidinimo 30 ar 100 proc. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad jis turėtų pateikti Kauno apskrities viršininko išvadą, kad šioje apskrityje nėra laisvos žemės fondo, iš kurios būtų galima pareiškėjui grąžinti padidintą žemės sklypą, bei prašymą Vilniaus apskrities viršininkui, jog tarpininkautų dėl padidinto žemės sklypo grąžinimo Vilniaus apskrityje. Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. vasario 6 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jis nepateikė prašymo dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o Kauno apskrityje laisvos valstybinės žemės fonde žemės buvo ir yra pakankamai; paaiškino, kad Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. gruodžio 14 d. rašte turėjo parašyti, kad žemės plotų padidinimas galimas tik Kauno apskrityje, o, nesant laisvos valstybinės žemės Kauno apskrityje, turėjo būti vykdomas apskrities viršininko tarpininkavimas.

16. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte nurodė, kad, Kauno apskrities Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengiant žemėtvarkos projektą, už valstybės išperkamą žemę iš laisvos žemės fondo pareiškėjui galėjo būti suteiktas iki 30 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas, o kaip tremtiniui – iki 100 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas Kauno apskrities teritorijoje; pareiškėjas 1999 m. kovo 8 d. prašyme pageidavo lygiavertį žemės sklypą gauti ne Kauno apskrities teritorijoje, o Vilniaus apskrityje; pareiškėjui Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. raštu suteikta neišsami, klaidinanti informacija, kad jam, kaip tremtiniui, žemės plotai bus didinami toje kadastro vietovėje, kurioje jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus ir pažymėjo, kad atsakovas savo neteisėtus veiksmus pripažino teismui pateiktuose sprendimuose. Pirma, Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas klaidingai informuotas apie galimybę padidinti žemės plotą pagal tos teritorijos, į kurią iškelia savo paveldimą žemę, apskrities viršininko įsakymu patvirtintą padidinimo procentą iš laisvo valstybinės žemės fondo, esančioje toje kadastro vietovėje. Taigi apskrities viršininko administracija savo pateikta informacija sudarė lūkestį, kad pareiškėjas galės padidinti žemės plotą toje teritorijoje, į kurią bus iškeltas paveldimos žemės plotas. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai perduoti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte paaiškino, kad 2001 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui suteikta netiksli informacija apie galimybę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą – iš tiesų už valstybės išperkamą žemę Kauno apskrities teritorijoje pareiškėjui galėjo būti suteiktas iki 100 proc. padidintas lygiavertis žemės sklypas, tačiau toks sklypo didinimas negalėjo būti atliktas Vilniaus apskrityje, nes Kauno apskrityje tuo metu buvo pakankamai žemės laisvos žemės fonde (Atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d.).

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pretendavo atkurti nuosavybės teises į 5,26 ha plotą, kurio 2,12 ha žemės sklypo iškėlimui į Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) rajoną pritarta Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 27 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui išaiškinta, kad žemės plotas, kaip tremtiniui (100 proc.) bus didinamas iš tos teritorijos, į kurią yra iškeliamas žemės sklypas, laisvos žemės fondo. Nepaisant to, žemės plotą padidinti atsisakyta tuo pagrindu, kad nepadidinti žemės sklypai pareiškėjui suteikti atkuriant nuosavybės teises natūra (3,14 ha) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Kauno apskrityje, pareiškėjas nepateikė prašymo dėl lygiaverčio sklypo suteikimo šioje apskrityje. Aplinkybė, kad Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui suteikė klaidingą informaciją, nustatyta tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. raštu. Pareiškėjas pagal tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį žemės ploto padidinimo galėjo prašyti tik Kauno apskrityje, tačiau, gavęs neteisingą informaciją, nepateikė tokio prašymo. Teismas padarė išvadą, kad dėl netinkamo Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigų vykdymo pareiškėjas galėjo prarasti galimybę padidinti žemės plotą, tai laikytina neteisėtais Tarnybos veiksmais.

19. Teismo vidiniu įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai, kad vykdant sklypų ribų ir plotų nustatymo kadastrinius matavimus nustatyti klaidingi duomenys, yra pagrįsti bei teisingi. Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 22 d. pateikė prašymus Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui, prašydamas patikslinti 0,72 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 17,08 žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nes buvo atlikti šių žemės sklypų geodeziniai matavimai. Kauno apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte nurodė, kad, vykdant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vykdytojas privalėjo matuoti tomis pačiomis ribomis, kurios nurodytos pirminiuose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentuose, o nustačius, kad pagal šiuos pirminius dokumentus žemės sklypo plotas yra didesnis, ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, apie tai turėjo informuoti pareiškėją ir žemėtvarkos skyrių, tačiau tokie veiksmai neatlikti. Tarnyba 2017 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 2003 m. kovo 13 d. paženklintos žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vėliau (2009 m. rugsėjo 23 d.), IĮ „Kėdainių geodezija“ atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, buvo pakeistos (ribų linijų ilgiai atlikus kadastrinius matavimus skiriasi 62,96 m ir 23,06 m nuo suformavimo dokumentuose nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių), pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų tvarką, reikalavimus. Taigi Tarnyba pripažino, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šio žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tarnybos veiksmai, tikslinant žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, laikytini neteisėtais.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą grindžia laiko (darbo) sąnaudomis, dalį žalos grindžia turtiniais nuostoliais dėl dokumentų rengimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, papildomą stresą, dideles laiko sąnaudas, siekiant padidinti žemės sklypų plotą bei ištaisyti netikslius kadastro duomenis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad susirašinėjimas su institucijomis truko jau nuo 1999 metų iki 2017 metų. Tokius nepatogumus, laiko, pastangų, darbo sąnaudas, rengiant raštus ir prašymus institucijoms, pareiškėjas patyrė dėl netikslios ir nesavalaikės informacijos gavimo iš Tarnybos (tuometinių apskrities viršininkų administracijų), todėl tiek žala, tiek priežastinis ryšys tarp minėtų neteisėtų veiksmų ir žalos laikytini nustatytais.

21. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėjo, kad pareiškėjas prisidėjo prie minėtos neturtinės žalos (nepatogumų, streso, laiko sąnaudų) kilimo, todėl neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas. Teismas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. raštu ir Tarnyba 2017 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino tvarką, kuria vadovaujantis pareiškėjas galėtų pakeisti netikslius žemės sklypo kadastrinius duomenis, t. y. jis turėtų pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pagal kurią Tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjas galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Pareiškėjas nesiėmė nurodytų aktyvių veiksmų šiam klausimui spręsti, bet toliau prašė ištaisyti netikslius kadastro duomenis. Pareiškėjo veiksmai, siekiant padidinti lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities teritorijoje, taip pat nebuvo pakankamai aktyvūs. Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte išaiškino pareiškėjui teisę apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galimybę atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl sprendimų, kuriais jam atkurtos nuosavybės teisės. Žemės ūkio ministerija 2013 m. gegužės 30 d. rašte pateikė pareiškėjui visą informaciją, kokius veiksmus reikėtų atlikti, siekiant jam, kaip tremtiniui, iki 100 proc. padidinti lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities teritorijoje, tačiau pareiškėjas, turėdamas tokią informaciją, pasirinko kitokį savo elgesio būdą, neginčijo nurodytų sprendimų.

22. Teismas, atsižvelgdamas į ilgą laikotarpį (nuo 1999 m. iki 2007 m.), kurio metu pareiškėjas ir Tarnyba susirašinėjo ir sprendė klausimus dėl pareiškėjui atitekusio žemės sklypo ploto padidinimo ir kadastrinių duomenų keitimo, į aplinkybę, kad apskrities viršininkų administracijos informacija, pateikta pareiškėjui, buvo klaidinanti, neišsami, dėl ko jis galėjo prarasti galimybę padidinti žemės sklypo plotą, į aplinkybę, kad Kauno apskrities viršininko 2010 metų įsakymu pareiškėjui priklausančių žemės sklypų duomenys patikslinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjui grąžinamų žemės sklypų ploto vertę, nusprendė priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taikyti ieškinio senaties terminą.

24. Atsakovas pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, nustatantį trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra užbaigta prieš daugiau nei dešimt metų. Visi teismo minimi raštai parengti prieš daugiau nei trejus metus, pareiškėjui buvo žinoma apie tariamą jo teisių pažeidimą. Teismas neatsižvelgė į 2020 m. kovo 18 d. rašte pateiktą prašymą pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nebuvo suformulavęs reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o teismas negalėjo šio klausimo spręsti savo iniciatyva. Pateiktas pareiškėjo skaičiavimas nurodo jo neva patirtos turtinės žalos dydį, todėl teismas nepagrįstai priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas B. Z. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo prašo apskaičiuoti turtinės žalos dydį.

26. Pareiškėjas teigia, kad teismas jam priteisė tik neturtinės žalos atlyginimą, bet neapskaičiavo turtinės žalos. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, pakartotinai tvirtina, jog jis buvo suklaidintas valstybės institucijų dėl priedų skyrimo tvarkos. Esminė klaida ta, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakyme nenurodyti priedai už valstybės išperkamą žemę, dėl to paveldėtojai neteko 5,76 ha. Be to, pareiškėjas pakartoja savo argumentus dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų (iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai paimta 0,50 ha, o iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,23 ha).

Ši klaida atsirado dėl, pareiškėjo nuomone, paimtų klaidingų kadastrinių matavimų išeities duomenys, t. t. vietoj 17,80 ha nurodyta 17,08 ha. Pareiškėjas teigia, kad Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas įpareigojo Tarnybą kreiptis į prokuratūrą (žr. įstatymo Nr. I-446 32.3.15 str.). VĮ Registrų centras 2015 m. lapkričio 13 d. prašė Tarnybos patikrinti pateiktų duomenų tikrumą ir įregistravimo teisėtumą, tačiau pareiškėjas iki šiol negavo informacijos apie šių veiksmų atlikimą. Pareiškėjo įsitikinimu, pareiga ištaisyti padarytas klaidas turi tekti planą parengusiai institucijai (žr. nuostatų Nr. 695 125 p.), juolab, kad pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų.

Tarnybos direktorius įpareigojo IĮ „Kėdainių geodezija“ matininkę L. P. iki 2015 m. liepos 1 d. pašalinti klaidas, tačiau ji neįvykdė šio įpareigojimo ir todėl buvo panaikintas jai išduotas kvalifikacijos pažymėjimas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo teiginiu, jog jis nebuvo pateikęs prašymo dėl priedų paskyrimo (duomenys neskelbtini) raj., tačiau tai netiesa, be to, pagal įstatymo Nr. VIII-319 21.4 straipsnį, jokio prašymo nereikėjo. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo teismui pateikti dokumentai yra klaidingi (Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d.

įsakyme nenurodyti priedai, klaidingai nurodytos datos ir kt.). Jis paaiškina, kad, siekdamas išaiškinti kadastrinių matavimų klaidas, jis dar 2013 metais kreipėsi į daugybę institucijų. Pareiškėjas Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymą gavo tik 2015 metais, iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijos. Tarnybos komisija 2016 m. gegužės 15 d. rašte pripažino kadastrinių matavimų metu padarytas klaidas. Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2013 m. kovo 13 d. raštą, turėjo suprasti, kad įregistruoti sklypų kadastriniai duomenys klaidingi, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jiems ištaisyti.

Apibendrindamas pareiškėjas tvirtina, jog jis patyrė žalą:

a) nacionalizuota 0,72 ha žemės;

b) apgaulės būdu nusavinta 0,3 ha žemės;

c) nepaskirti žemės priedai už 5,76 ha. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į savo darbo laiko sąnaudas.

27. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose („pastabose“) iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus apie Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakyme nenurodytus priedus (pareiškėjui ir jo seseriai nebuvo paskaičiuoti priedai už, atitinkamai, 2,12 ha ir 4,64 ha žemės), klaidingus kadastrinius matavimus ir jo neinformavimą apie kadastrinius matavimus, valstybės institucijų klaidų pasekmių perkėlimą jam. Pažymi, kad teismo sprendime neteisingai nurodytos datos, t. y. vietoj 1991 m. spalio 2 d. turėt būti 1992 m. spalio 8 d. Teiginys, kad 0,3 ha neprivatizuojama, nepagrįstas, nes minėtas plotas yra privatizuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtyje. Pareiškėjas teigia, kad 1 ha žemės sklypo kainą nustačius pagal sklypų našumo balų santykį, padaugintą iš 1 ha kainos (58.2 / 22 x 3 000 Eur = 7 600 Eur), žalos dydis tikslintinas – 155 256 Eur. Pareiškėjas dėl teismo sprendimo 3 lapo 2 pastraipos pažymi, kad išvadoje nurodyta paveldima žemės dalis, o ne žemės priedai, nors jų plotai ir vienodi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, pasak pareiškėjo, kilusios dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, atlyginimo dydžio.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas 1 000 Eur neturtinės žalos dydį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui procedūra užbaigta prieš daugiau nei dešimt metų. Visi pirmosios instancijos teismo minimi raštai parengti prieš daugiau nei trejus metus, pareiškėjui buvo žinoma apie tariamą jo teisių pažeidimą. Teismas neatsižvelgė į 2020 m. kovo 18 d. rašte pateiktą prašymą pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Be to, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nebuvo suformulavęs reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o teismas negalėjo šio klausimo spręsti savo iniciatyva. Pateiktas pareiškėjo skaičiavimas nurodo jo neva patirtos turtinės žalos dydį, todėl teismas nepagrįstai priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jam priteisti ir turtinę žalą.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

34. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).

36. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1960-520/2021; kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjui padaryta jo nurodoma žala dėl atsakovo atstovo Tarnybos neteisėtų veiksmų.

38. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

39. Analizuojant ir vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos veiksmais jam padaryta turtinė žala, matyti, kad pareiškėjas mano, jog tą turtinę žalą patyrė dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos neišsamios, klaidinančios informacijos, kuri, kaip konstatuota tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. rašte, sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Paminėtina, kad prašymą pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį pareiškėjas teikė dar 2001 m. spalio 26 d., tačiau į šį prašymą pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises nebuvo atsižvelgta būtent dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad Kauno apskrities viršininkas 2003 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į 3,14 ha žemės (duomenys neskelbtini), kartu su kitais bendrasavininkais (viso 17,80 ha), nurodydamas, kad nuosavybės teisės į 2,12 ha žemės bus atkuriamos vėliau, ir suteikė pareiškėjui 2,96 ha ir 0,18 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės – vietoje turėtos 2,12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 5,89 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 1,12 ha, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 0,62 ha ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 4,15 ha) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini). Tiek Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantys, nenuginčyti, vadinasi, sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo baigtas 2008 m. balandžio 10 d.

40. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo darbuotojai nagrinėjamu atveju veikė nepakankamai atidžiai ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstė neišsamią, klaidinančią informaciją. Tačiau tai nepaneigia, kad pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo baigtas 2008 m. balandžio 10 d. Argumentas, kad dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, nėra pagrįstas, nes pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę, tiek Kauno apskrities viršininko 2003 m. spalio 17 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais būtent ir buvo atkurta nuosavybė pareiškėjui, yra galiojantys, nenuginčyti, o papildomos lengvatos, numatytos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, nesuteikimas, nesant tam tinkamų dokumentų, nelaikytinas nuosavybės teisės pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-366-552/2018). Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjo pateikti subjektyvūs objektyviais duomenimis negrįsti skaičiavimai nurodo tik menamos turtinės žalos dydį, kurio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė.

41. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjas apie, jo nuomone, teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos žinojo jau tada, kai tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. rašte buvo nurodyta, kad minėta klaidinanti informacija sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. rašte prašė taikyti ieškinio senatį.

42. Paminėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; kt.). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apie, jo nuomone, teisių pažeidimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos žinojo jau tada, kai tiek Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 30 d. rašte buvo nurodyta, kad minėta klaidinanti informacija sukliudė pareiškėjui pateikti prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti jokių objektyvių priežasčių nėra. Todėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos negalima ir šiuo pagrindu.

44. Pareiškėjas taip pat turtinę žalą grindė Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, neteisėtumu. Paminėtina, kad šis įsakymas nėra paneigtas teismine tvarka, nors apie jį pareiškėjas sužinojo 2015 metais iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijos. Vadinasi, ir šiuo atveju, nesant objektyvių priežasčių atnaujinti praleistam trejų metų ieškinio senaties terminui (į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 15 d., prašydamas atlyginti turtinę žalą dėl teismine tvarka nenuginčyto Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra jokio teisinio pagrindo priteisti turtinę žalą, grindžiamą Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumu. Juolab, kad pareiškėjo pateikti subjektyvūs objektyviais duomenimis negrįsti skaičiavimai nurodo tik menamos turtinės žalos dydį, kurio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neprašė priteisti neturtinės žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas visgi priteisė minėtą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos, nors, kaip minėta, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1960-520/2021; kt.), todėl jos priteisti pagrindo nebuvo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjui B. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buvo priteista 1 000 eurų (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo B. Z. skundą atmesti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis