2019-08-28 Nr. AB-16491-3-61-3-03032-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4879-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03032-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), ir Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)) 2017 m. liepos 17 d. raštą Nr. 96-3281 (toliau – ir Lukiškių TI-K Raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą (sprendimą) Nr. 2S-5356 (toliau – ir Departamento Sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 7 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo

2. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K neteisėtai sunaikino jam priklausančią USB informacijos laikmeną „Sandisk“, kurią teisėtai įsigijo Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Teigė, kad atsakovas šio fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad kratos metu rasta laikmena pareiškėjui nepriklausė ir nebuvo galimybės nustatyti laikmenos savininko, todėl buvo sunaikinta. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau gautame atsakyme nebuvo nurodyta svarių ir įtikinančių įrodymų, kuriais remiantis Lukiškių TI-K pareigūnai galėjo nustatyti, kad USB laikmena pareiškėjui nepriklauso. Taip pat prieš paimant ir sunaikinant USB laikmeną, nebuvo kreiptasi į pareiškėją, siekiant išsiaiškinti USB laikmenos įsigijimo aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, laikmena sunaikinta tyčia, sąmoningai, siekiant jam atkeršyti dėl dažno kreipimosi į teismą ir kitas institucijas. Įrodymus surinko ir tarnybinį pranešimą surašė Lukiškių TI-K darbuotojas, kuris negali būti nešališkas ir objektyvus pareiškėjo atžvilgiu, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06168-15. Teigė, kad remiantis Lukiškių TI-K Raštu, pareiškėjui priklausanti USB informacijos laikmena buvo nurašyta 2016 m. spalio 25 d. Tačiau atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gegužės 2 d. raštu Lukiškių TI-K nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. surašius kratos metu rastų daiktų sunaikinimo aktą, sunaikintas ir pareiškėjui priklausanti USB laikmena. Pareiškėjas tvirtino, kad sunaikintoje laikmenoje saugojo aktualius ir svarbius dokumentus ir įrodymus, kurių atsakovas nepasiūlė prieš sunaikinimą išsaugoti kitoje laikmenoje, todėl informacijos praradimas sukėlė daug rūpesčių ir nerimo. Patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur pinigine suma.

3. Papildomai pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. spalio 30 d. pažymą Nr. 4D-2017/1-616 (toliau – ir Pažyma) (b. l. 65–69), kurioje buvo nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl A. L. veiksmų (neveikimo), t. y. pareiškėjo skundo nagrinėjimo galimai nesilaikant objektyvumo principo, yra pagrįstas. Seimo kontrolierius Lukiškių TI-K direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų kreipimaisi būtų nagrinėjami laikantis konstitucinio atsakingo valdymo (gero administravimo) ir kitų viešojo administravimo principų, o pareigūnai, rengdami atsakymus į šiuos kreipimusis, vengtų net šališkumo regimybės.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 20–23).

5. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Lukiškių TI-K Raštas nesukėlė pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, nes šiame rašte yra pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, bet ne privalomi nurodymai, kurie įtakotų pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nes raštas yra informacinio pobūdžio. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. kovo 28 d. atliktos kratos metu buvo paimta USB atminties laikmena „Sandisk“ su nutrintu užrašu apie jos talpą bei kiti daiktai, kurių savininkai nebuvo nustatyti, todėl 2017 m. balandžio 16 d. jie buvo sunaikinti, surašius naikinimo aktą Nr. 87-110.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su juo nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–35).

7. Kalėjimų departamentas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 ir teigė, kad 2017 m. balandžio 19 d. daiktų sunaikinimo aktu yra konstatuota, jog kratos metu pas pareiškėją rasti daiktai yra sunaikinti, kadangi jie nepriklauso pareiškėjui ir daiktų savininkus nustatyti nėra galimybės. Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 73–78) pareiškėjo skundo dalį dėl žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, kitoje dalyje bylą nutraukė.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 84–90), kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 7 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. liepos 7 d. prašymais kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris 2017 m. liepos 17 d. pateikė atsakymą Nr. 96-3281, informuodamas, kad 2015 m. lapkričio 17 d. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje pareiškėjas pirko USB informacijos laikmeną „Sandisk“, kuri 2016 m. gruodžio 28 d. buvo nurašyta. 2016 m. gruodžio 28 d. smulkiajame pakete jam buvo atsiųsta USB informacijos laikmena „Kingston“ 32 GB. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime (raštu) Nr. 2S-5356 nustatė, kad dėl laikmenos sunaikinimo fakto pareiškėjas jau kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 96-3028 jam pateikė atsakymą, taip pat nurodė, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas su skundu gali kreiptis į administracinį teismą.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu bylos dalį dėl ginčijamų raštų panaikinimo, konstatavęs, kad jie yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jais nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, taip pat nėra taikomos jokios poveikio priemonės, nutraukė, o likusią dalį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog laikmena sunaikintai teisėtai, t. y. nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto. Teismas nurodė, kad iš skundžiamų raštų turinio akivaizdu, jog juose pateikta informacija dėl pareiškėjo turėtų informacijos laikmenų, pareiškėjo skundo vertinimas kaip kartotinio ir išaiškinama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. raštai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, jais nėra priimtas joks valinis sprendimas, pats savaime sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, taip pat nėra taikomos jokio poveikio priemonės. Taip pat teismas nustatė, kad iš Lukiškių TI-K gautų dokumentų nuorodų (į 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. liepos 7 d. prašymus) matyti, kad tai atsakymai į pareiškėjo pateiktus prašymus. Teismas darė išvadą, kad bylos dalis dėl raštų panaikinimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes net ir panaikinus šiuos raštus pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pastarasis pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo atžvilgiu šališko pareigūno nesiaiškino ir nenustatinėjo. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepripažino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ginčijamų raštų panaikinimo neteisėta, todėl šioje byloje iš naujo šių aktų teisėtumas nevertintinas, be to, ir pats pareiškėjas teismo posėdyje šiuo aspektu neišreiškė naujų argumentų.

15. Teismas, siekdamas įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, kaip liudytoją apklausė Lukiškių TI-K pareigūną A. L.. Jis teismo posėdyje paaiškino, kad priešiškumo pareiškėjui nebuvo. Buvo sunaikinta atminties laikmena Sandisc, nenustačius daikto savininko. Pažymėjo, kad buvo patikrinti visi dokumentai bei pareiškėjo asmens byla, siekiant nustatyti, kam priklausė laikmena. Nurodė, kad netikrino, kas atminties laikmenoje buvo įrašyta. Patvirtino, kad pareiškėjo nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš, jo vertinimu, neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, sunaikinat jam priklausiusią laikmeną. Jis savo teiginiams pagrįsti pateikė 2015 m. lapkričio 17 d. kvitą, kuriame užfiksuota, kad, be kita ko, pareiškėjas įsigijo ir „Raktas USD 4 GB „Sandisk“. Tačiau byloje pateikti duomenys, kad minėta laikmena 2016 m. spalio 25 d. buvo nurašyta. Pareiškėjo vertinimai, kad laikmena negalėjo būti nurašyta, kadangi ją 2017 m. balandžio 19 d. kratos metu rastų daiktų sunaikinimo aktu sunaikino, yra jo pozicija. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateikta informacija ir jos patikimumu. Savaime ta aplinkybė, kad pareiškėjas įsigijo atminties laikmeną 2015 m., negali būti vertinama, kad kratos metu būtent ta pati laikmena ir buvo rasta.

17. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. smulkiajame pakete pareiškėjui atsiųsta kito gamintojo USB atminties laikmena „Kingston“ 32 GB, Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, kad 2015 m. įsigyta USB laikmena yra ta pati USB „Sandisk“ laikmena, kuri ir buvo sunaikinta. Kitų aplinkybių ar duomenų dėl minėtos laikmenos priklausymo jam pareiškėjas nei Lukiškių TI-K administracijai, nei Departamentui, nei teismui nepateikė.

18. Dėl pareigūno A. L. priešiškumo pareiškėjo atžvilgiu teismas nurodė, kad pareigūnas A. L. atliko pagal pavedimus priskirtus veiksmus ir nebuvo šališkas ar priešiškas pareiškėjo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus pažyma, pagal kurią A. L. negalėjo turėti tiesioginio kontakto su pareiškėju, priimta 2017 m. spalio 30 d., t. y. po tyrimo praėjus beveik pusei metų. Taigi, tyrimas atliktas 2017 m. balandžio mėnesį, kai Seimo kontrolierius patikrinimo nebuvo atlikęs ir tai negalėjo turėti įtakos, vertinant pareigūno veiksmus.

19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog atsakovo išvada, kad nenustačius daikto (ginčui aktuali tik atminties laikmena) savininko, laikmena turėjo būti sunaikinta, yra pagrįsta. Lukiškių TI-K veiksmus sunaikinant USB atminties laikmeną Sandisk nenustačius daikto savininko, teismas pripažino teisėtais. Pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo argumentų, jog Lukiškių TI-K pareigūnas, kuris teismo posėdyje buvo apklaustas tiesiogiai kaip liudytojas, pareiškėjo atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai ir tyčia siekė pakenkti jam ar teikti klaidinančią ar melagingą informaciją, nepagrindė.

20. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstus.

III. 21. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 7 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 177–182).

22. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

22.1. Tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino ir dėl to nekyla ginčo šiuos faktus (byloje yra patvirtinanti juos medžiaga):

22.1.1. 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje nusipirko 4 GB talpos USB atminties laikmena „Sandisk“.

22.1.2. 2017 m. kovo 28 d. kratos metu iš pareiškėjo buvo paimta, o vėliau ir sunaikinta jau kaip pareiškėjui nepriklausanti 4 GB talpos USB atminties laikmena „Sandisk“.

22.1.3. Sprendimą sunaikinti pas pareiškėją rastą 4 GB talpos USB atminties laikmeną „Sandisk“ priėmė A. L..

22.1.4. A. L. yra suinteresuotas asmuo (suinteresuotas asmuo baudžiamojoje byloje kurioje jis buvo apklaustas liudytoju, o vėliau spec. liudytoju dėl Lukiškių TI-K pareigūnų smurtinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu).

22.2. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad 2017 m. kovo 28 d. kratos metu iš pareiškėjo paimta USB atminties laikmena nepriklausė pareiškėjui.

22.3. Prokurorė V. G. 2016 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2.S–2084-52026 „Dėl nuteistojo R. R. laikymo sąlygų“ prašė Lukiškių TI-K ir Departamento imtis visų įmanomų priemonių, kad A. L. neturėtų jokio tiesioginio kontakto su pareiškėju. Seimo kontrolierius Pažymoje taip pat nurodo, kad būtų imtasi visų priemonių, kad A. L. nedalyvautų jokiose procedūriniuose sprendimuose ir jokių procedūrų kaip pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu nevykdytų.

22.4. Kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. L. nebuvo šališkas, nes teismas rėmėsi A. L. parodymais, bet yra akivaizdu, kad A. L. ne liudytų prieš save. Teismas, remdamasis A. L. parodymais, nepaisė elementarios logikos.

22.5. A. L. neturėjo dalyvauti priimant sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, o nagrinėjamu atveju A. L. vienašališkai priėmė sprendimą sunaikinti pareiškėjui priklausančius daiktus.

22.6. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymi, kad USB laikmenoje buvo ypatingą reikšmę pareiškėjui turinti informaciją, todėl ją praradus pareiškėjas patyrė išgyvenimus, kurie yra išlikę iki šiol, todėl nėra trumpalaikiai ar vienkartinio pobūdžio.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 188–191).

24. Vilniaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, todėl, Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 194–195) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 7 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

27. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjo turėta USB laikmena „Sandisk“ sunaikinta teisėtai ir teismo vertinimu, pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai ir tyčia siekia jam pakenkti ar teikti kalėjimo administracijai apie jį neobjektyvią, klaidinančią bei melagingą informaciją, todėl pareiškėjo teiginius apie pareigūnų kerštą vertino kritiškai.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinių skundų ribų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje sprendžiamas tik turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas.

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, nurodytus šios Nutarties 22.1.1 ir 22.1.2 papunkčiuose, pažymi, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad pareiškėjo 2015 m. lapkričio 17 d. nupirkta 4 GB talpos USB laikmena „Sandisk“ buvo iš jo (pareiškėjo) paimta kratos metu, kaip pareiškėjui jau nepriklausanti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš byloje pateiktos medžiagos (duomenys iš Lukiškių TI-K kompiuterinės sistemos „Įskaita“ (toliau – ir „Įskaita“) (b. l. 30–32) matyti, kad pareiškėjo 2015 m. lapkričio 17 d. nupirkta 4 GB talpos USB laikmena „Sandisk“ buvo nurašyta 2016 m. spalio 25 d. Tai patvirtina ir Lukiškių TI-K Raštas (b. l. 11). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Įskaitos duomenis 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjo 4 GB talpos USB laikmena „Sandisk“ buvo nurašyta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 2017 m. kovo 28 d. kratos metu pas pareiškėją rasta USB laikmena buvo jo teisėtai turima. Pastebėtina, kad pareiškėjas teisėtai turėjo kitą USB laikmeną (32 GB talpos „Kingston“), tačiau kratos metu rasta buvo būtent „Sandisk“ USB laikmena, todėl ji buvo pagrįstai iš pareiškėjo paimta, kaip jam nepriklausanti.

31. Dėl A. L. šališkumo teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog A. L. yra suinteresuotas asmuo (suinteresuotas asmuo baudžiamojoje byloje kurioje jis buvo apklaustas liudytoju, o vėliau spec. liudytoju dėl Lukiškių TI-K pareigūnų smurtinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu) ir sprendimą sunaikinti pas pareiškėją rastą 4 GB talpos USB atminties laikmeną „Sandisk“ priėmė A. L.. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kaip liudytoją apklausė Lukiškių TI-K pareigūną A. L. ir nenustatė, kad šis būtų šališkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. L. nevykdė kratos asmeniškai (b. l. 29), o tik turėjo įvertinti ar kratos metu rasti daiktai priklauso pareiškėjui ar ne. Kratos metu rastus daiktus sunaikino kiti pareigūnai, o ne A. L. (b. l. 43). Vertindama A. L. tarnybinio pranešimo turinį (b. l. 46–47), teisėjų kolegija nurodo, kad pareigūnas A. L., nustatęs, kad rasti daiktai, inter alia (liet. be kita ko) nepriklauso pareiškėjui, taip pat neįmanoma nustatyti jų savininko, konstatavo, kad yra pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka (pagal Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo 10 punktą) sunaikinti kratos metu rastus daiktus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju A. L. veikė teisės aktų nustatyta tvarka, neturėjo diskrecijos teisės veikti kitaip, be to, teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad asmeniškai A. L. veiksmų nėra skundęs, o pareiškėjo nurodytoje baudžiamojoje byloje A. L. buvo liudytojas. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnas A. L. atliko pagal pavedimus priskirtus veiksmus ir nebuvo šališkas ar priešiškas pareiškėjo atžvilgiu.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

33. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūną veiksmų nėra vienos iš būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė