3689689e-783e-4520-8d86-e6ae855acfc5 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1658-390/2015;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10872-2011-2;Procesinio sprendimo kategorija:2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

S. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-929-587/2015 pagal ieÅ¡kovės L. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. S., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. D., tretieji asmenys BIGBANK AS filialas, B. J., K. S., UAB „Kauno Å¡vara“, V. B., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo formos pakeitimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, sandorio Å¡alių pakeitimo bei pagal atsakovo A.

S. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. S., atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. D., tretieji asmenys BIGBANK AS filialas, B. J., K. S., UAB „Kauno Å¡vara“, V. B., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo dydžio bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumažinimo, santuokinio turto padalinimo, prievolių pripažinimo asmeninėmis.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė    IeÅ¡kovė L. S. patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 7, b. l. 136–154) prašė santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 1328, tarp ieÅ¡kovės L. S. ir atsakovo A. S. nutraukti dėl atsakovo A. S. kaltės, priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. ieÅ¡kovei L. S. 20 000 Lt neturtinės žalos, nustatyti nepilnametės dukters K. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina L. S., pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteisto iÅ¡laikymo formÄ - nuo teismo spendimo priėmimo priteisti nepilnametei dukrai K.

S. iÅ¡laikymÄ po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ atsakovo, taip pat priteisiant nepilnametei dukrai K. S. iÅ¡laikymÄ konkrečiu turtu - A. S. nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (1-1, 1-2, 1-3, 1-4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 67,01 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatyti A. S. turtui priverstinę hipotekÄ - butui - kambariui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, siekiant užtikrinti K.

S. iÅ¡laikymo prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , po santuokos nutraukimo A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (900 Lt vertės); transporto priemonę Pontiac, Trans Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 350 Lt vertės); transporto priemonę - motociklÄ YAMAHA, 3LF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 470 Lt vertės); 1/5 dalį pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 000 Lt vertės); butÄ - kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (37 500 Lt vertės); pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (12 600 Lt vertės); pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (1 990 Lt vertės); pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (675 Lt vertės); pastatÄ - tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Raseinių r. (823 Lt vertės); pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r. (406 Lt vertės); metalinį garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (3 000 Lt vertės);

A. S. įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas; transporto priemonę - VOLVO 240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį VW - MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 890 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 100 Lt vertės); transporto priemonę - krovininį automobilį Mercedes BENZ, 609, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt vertės); viso turto už 70 704 Lt, po santuokos nutraukimo ieškovei L.

S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (1-1, 1-2, 1-3, 1-4), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 67,01 kv. m ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (39 500 Lt vertės); butÄ su rÅ«siu 23,76 kv. m pažymėtu R-l ir garažu 23,96 kv. m pažymėtu G- 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (170 000 Lt vertės), viso turto už 209 500 Lt, priteisti ieÅ¡kovei L. S. 88 165,24 Lt iÅ¡ atsakovo A. S. kaip negautas Å¡eimos pajamas, pripažinti 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį, reg.

Nr. 1590, sudarytÄ tarp V. D. ir Lietuvos Respublikos, apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo teises ir pareigas nuo sutarties sudarymo momento pagal 2006-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1590, perkelti atsakovui A. S., po santuokos nutraukimo A. S. asmeninės  nuosavybės  teise priteisti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Jonava (19 500 Lt vertės), ieÅ¡kovei L. S. priteisti 9 750 Lt piniginę kompensacijÄ už A. S. atitenkantį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Jonava (19 500 Lt vertės), ieÅ¡kovei palikti santuokinę S. pavardę, pripažinti prievolę kreditoriui BIGBANK AS filialui (pagal 2012 m. spalio 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1201313/95ba) solidaria prievole ir priteisti likusiÄ mokėti skolÄ pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ L.

S. ir A. S. solidariai; pripažinti prievolę kreditoriui B. J. (pagal 2014 m. birželio 1 d. neprotestuotinÄ vekselį) solidaria prievole ir priteisti likusiÄ mokėti skolÄ pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ L. S. ir A. S. solidariai; pripažinti prievolę kreditoriui V. B. (pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. neprotestuotinÄ vekselį) solidaria prievole ir priteisti likusiÄ mokėti skolÄ pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ L. S. ir A. S. solidariai, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas A.

S. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 6, b. l. 131–142) prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡as Nr. 1328, tarp L. S. ir A. S. dėl ieÅ¡kovės L. S. kaltės, palikti pavardes: L. S. – S., A. S. – S., nustatyti dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. S., sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi priteisto iÅ¡laikymo dydį ir iÅ¡ A. S. priteisti dukros K. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 450 Lt, mokant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinÄ L.

S., įpareigojant jÄ teikti ataskaitas kas mėnesį kaip panaudojamos vaiko iÅ¡laikymui skirtos lėšos, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ taip: priteisti A. S. negyvenamÄ jÄ patalpÄ - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas ir 1/5 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas; garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (26 000 Lt vertės) bei virÅ¡ jo esantį kambarį, pažymėtÄ indeksu 1-8/24.66 kv. m (57 457,80 Lt vertės);

A. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ : automobilį VOLVO 240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Lt vertės); krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Lt vertės); viso A. S. tenkanti nekilnojamojo turto vertė – 210 465,70 Lt, transporto priemonių - 900,00 Lt, viso – 209 565,70 Lt; priteisti L. S.: butÄ /patalpÄ -kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas; 4 kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, (188 542,20 Lt vertės, iÅ¡minusavus S. tenkantį kambarį virÅ¡ garažo, kurio vertė 57 457,20 Lt); gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Raseinių rajonas; krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Lt vertės); krovininį automobilį VW-MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (400 Lt vertės); krovininį automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Lt vertės); viso L.

S. tenkanti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė -203 128,90 Lt, transporto priemonių – 1 100 Lt, viso 204 228,90; pripažinti skolÄ UAB „Kauno Å¡vara“, juridinio asmens kodas 132616649, solidaria A. S. ir L. S. prievole; priteisti L. S. iÅ¡ A. S. 5 986,80 Lt kompensacijÄ ; pripažinti prievoles pagal 2011-06-01 paprastÄ jį vekselį ir 2012-10-24 vartojimo kredito sutartį Nr. 1201313/95ba asmeninėmis L. S. prievolėmis; sumažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; priteisti iÅ¡ L. S. visas atsakovo A.

S. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 1328, tarp A. S. ir L. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; L. S. paliko santuokinę S. pavardę, A. S. paliko pavardę S.; nustatė dukters K. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama L. S.; atmetė ieÅ¡kovės bei atsakovo praÅ¡ymus pakeisti iÅ¡laikymo dydį bei formÄ , sumažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ K.

S.; skolÄ UAB „Kauno Å¡vara“, priteistÄ 2012-06-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7023-199/2012, pripažino solidaria A. S. ir L. S. skola; priteisė A. S. iÅ¡ L. S. ½ dalį Å¡ios sumokėtos skolos - 250 Lt (72,41 Eur); priteisė iÅ¡ A. S. L. S. 1 088,10 Eur (3 757 Lt) už V. D. aukcione sumokėtos sumos dalį; priteisė ieÅ¡kovei L. S. 5 kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu ir garažu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas bei automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); priteisė A.

S. transporto priemonę Pontiac, Trans Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę - krovininį automobilį VW - MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę - krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonę - krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ; transporto priemonę - krovininį automobilį Mercedes BENZ, 609, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė A.

S. nekilnojamÄ jÄ patalpÄ parduotuvę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso 2/5 dalys Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r.; metalinį garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; priteisė A.

S. A. S. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); priteisė A. S. iÅ¡ L. S. 17 465,54 Eur (60 305 Lt) piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį, kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ A. S. L. S. 150,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ L. S. A. S. 1 038,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ L. S. valstybei 411,80 Eur žyminio mokesčio; valstybei priteisė iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iÅ¡ A.

S. – 16,72 Eur, iÅ¡ L. S. – 25,08 Eur.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovė girtavo ir dėl to iÅ¡iro jų Å¡eima, tačiau neginčytinų įrodymų dėl to nepateikė. Dukra K. gimė 1999 metais, ji augo Å¡eimoje, ir atsakovui nusprendus iÅ¡eiti iÅ¡ namų dėl nesutarimų su ieÅ¡kove, nepilnametė dukra toliau liko gyventi ir iki Å¡iol gyvena su ieÅ¡kove, kuri ja rÅ«pinasi, atsakovas to neneigė, dukros pas save gyventi nepasiėmė.

Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų nesirÅ«pinusi dukra, atsakovas nebÅ«tų mažametės dukters palikęs su alkoholiu piktnaudžiaujančia, Å¡eima negalinčia pasirÅ«pinti mama, todėl atsakovas neįrodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės girtavimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės bei smurtavimo, tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių taip pat neįrodė. Teismas nustatė, kad Å¡alys nuo 2005 metų pradėjo gyventi atskirai, kadangi nerado savitarpio supratimo.

Tai, kad atsakovas išėjo gyventi iÅ¡ bendro su ieÅ¡kove gyvenamo ploto į kitas patalpas, neįrodo, kad jis turėjo kitÄ moterį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas buvo neiÅ¡tikimas iki faktinio santuokos iÅ¡irimo 2005 metais. 2005 metais, kai iÅ¡ namų iÅ¡sikraustė atsakovas, ieÅ¡kovė ir atsakovas nebegyveno kaip Å¡eima, jų Å¡eima jau buvo faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, atsakovui ateinant į bendrus namus jie nuolat konfliktavo. Ä®vertinęs tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas pripažino, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismo vertinimu, faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima.

Å alys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrÄ sutuoktinių gyvenimÄ padarė negalimu. Abi Å¡alys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras Å¡alių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.

Kadangi teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo atmetė kaip neįrodytÄ .Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , kadangi santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtas įgytas santuokoje, atsakovas iÅ¡laikymÄ dukrai dalinai teikia, iÅ¡laikymas yra priteistas. Aplinkybė, jog dukra lieka gyventi su ieÅ¡kove taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 1998 metais ji gavo 80 000 Lt dovanų, tačiau ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog už Å¡ias lėšas buvo pirktas nekilnojamasis turtas, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog Å¡ios lėšos buvo panaudotos bendriems Å¡eimos tikslams. Teismo nuomone, nurodyta aplinkybė dėl ieÅ¡kovės pablogėjusios sveikatos galėtų bÅ«ti pagrindu praÅ¡yti priteisti iÅ¡laikymÄ jai pačiai, bet ne nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtÄ . Teismas nelaikė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo ir tai, kad atsakovas nemoka ieÅ¡kovei darbo užmokesčio, kadangi tai yra susiję su darbo santykiais, o ne su Å¡alių turto dalinimu.

Teismas nustatė, kad Å¡alys santuokoje įgijo turto už 424 790 Lt. Kadangi Å¡alys tarpusavyje ypatingai konfliktuoja, negali ramiai net pasikalbėti, nevysto dialogo, iÅ¡imtinai negerbia viena kitos, nėra viena kitai lojali, todėl teismas sprendė, kad turtÄ reikalinga dalinti taip, kad Å¡alys ateityje iÅ¡vengtų konfliktų bei teisminių ginčų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su dukra K. S. gyvena bute (duomenys neskelbtini), Kaune daugiau nei 10 m., o atsakovas 10 m. negyvena, todėl Å¡is nekilnojamasis turtas turi likti ieÅ¡kovei.

Nors atsakovas ir nurodė, kad jis nori dalies Å¡io turto patalpų, tačiau teismas laikė, kad toks padalinimas bÅ«tų neracionalus ir vedantis dar prie didesnių ginčių bei pykčių tarp Å¡alių, todėl visÄ Å¡Ä¯ nekilnojamojo turto objektÄ , kurio vertė 272 000 Lt, priteisė ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovei taip pat priteisė jos vardu registruotÄ automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 700 Lt vertės. Viso ieÅ¡kovei turto priteisė už 272 700 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas A.

S. užsiima įmonės „(duomenys neskelbtini)“ verslu, todėl jam priteisė Å¡iÄ Ä¯monę bei visus likusius automobilius, kadangi jie reikalingi verslui vystyti, bei kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ patalpÄ -parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso 2/5 dalys Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 106 000 Lt vertės; butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 33 000 Lt vertės; gyvenamÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių r., 1 600 Lt vertės; metalinį garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 3 000 Lt vertės; transporto priemonę Pontiac, Trans Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2 210 Lt vertės; transporto priemonę VOLVO 240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 750 Lt vertės, transporto priemonę - krovininį automobilį VW - MAN, 8.90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 890 Lt vertės; transporto priemonę - krovininį automobilį VW, LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 890 Lt vertės; transporto priemonę - krovininį automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 100 Lt vertės; transporto priemonę - krovininį automobilį Mercedes BENZ, 609, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 650 Lt vertės, viso turto už 152 090 Lt.

Kadangi ieÅ¡kovei atiteko 120 610 Lt didesnė turto dalis, iÅ¡ ieÅ¡kovės L. S. atsakovui teismas priteisė 60 305 Lt (120 610/2) kompensacijÄ .Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo pusę 88 164,88 Lt sumos kaip negautų Å¡eimos pajamų. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gavo 167 910,48 Lt pajamų 2005 metais, buvo naudojamas bendras įmonės turtas. Byloje buvo pateiktas 2013-04-10 VÅ¡Ä® „Kauno klinikos“ praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, jog A.

S. įmonei pagal pasiraÅ¡ytas paslaugų teikimo sutartis Nr. 1838, 2006-11-16, Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-04-24 ir Nr. LBS1030 2009-08-13 buvo iÅ¡mokėta 167 910,48 Lt. Teismo nuomone, iÅ¡mokėta suma sudarė pajamas, bet ne pelnÄ . Pajamos naudojamos ir mokesčiams mokėti, iÅ¡laikyti automobilius, iÅ¡mokėti atlyginimus (pati ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“), todėl teismas laikė, kad Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti dalinamas tik grynasis įmonės pelnas, atskaičius minėtas sumas.

Kadangi turto padalinimo dalyje teismas nėra aktyvus, Å¡alys turi advokatus, nei viena iÅ¡ Å¡alių neteikė ir neprašė iÅ¡reikalauti įrodymų apie grynÄ jį įmonės pelnÄ ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu, be to Å¡iÄ sumÄ , gautÄ per beveik 10 metų, teismas laikė nedidele, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimas atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas nustatė, kad 2012-06-05 teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo A. S. yra priteistas 1 114,57 Lt įsiskolinimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, komunalinių atliekų tvarkymÄ už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2011-12-22.

Dalį 500 Lt Å¡ios skolos atsakovas yra sumokėjęs. Atsižvelgęs į tai, kad Å¡i skola susidarė naudojant turtÄ , kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (ieÅ¡kovė jame ir gyvena), už Å¡iÄ skolÄ yra atsakinga ir ieÅ¡kovė, todėl Å¡iÄ skolÄ teismas pripažino solidaria sutuoktinių prievole. Atsakovas yra sumokėjęs dalį skolos - 500 Lt, jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, t. y. 1/2 dalį sumokėtos skolos 250 Lt, kuriÄ teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

S. atsakovui A. S.. Teismas skolÄ UAB „Kauno Å¡vara“, priteistÄ 2012-06-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7023-199/2012 pripažino solidaria A. S. ir L. S. skola.Dėl prievolės pagal 2011-06-01 paprastÄ jį vekselį B. J. pripažinimo asmenine ar solidaria, dėl 2012-10-24 BIGBANK AS vartojimo kredito sutarties pripažinimo asmenine ar solidaria, dėl prievolės kreditorei V. B. pagal 2014-08-07 neprotestuotinÄ vekselį pripažinimo solidaria, teismas nurodė, kad nenustatė, jog lėšos, gautos iÅ¡ sandorių pagal 2014-06-01 paprastÄ jį vekselį ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytÄ B.

J., 2012-10-24 BIGBANK AS vartojimo kredito sutartį, pagal prievolę kreditorei V. B. pagal 2014-08-07 iÅ¡raÅ¡ytÄ neprotestuotinÄ vekselį bÅ«tų panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Tai, kad ieÅ¡kovė dalį laiko nedirbo, teismo nuomone, nebuvo pagrindo ieÅ¡kovei imti paskolas Å¡eimos poreikiams tenkinti ir po to praÅ¡yti dalį jų atlyginti atsakovÄ , kadangi kiekvieno darbingo, rÅ«pestingo asmens pareiga yra ieÅ¡koti darbo, stengtis iÅ¡laikyti save bei savo gerbÅ«vį, vaikus, o ne nukreipti paieÅ¡kas į lėšų skolinimÄ si.

Atsakovo sutikimo ar pritarimo minėtoms paskoloms gauti ieškovė nebuvo gavusi, todėl teismas ieškovės reikalavimus pripažinti minėtas prievoles solidariomis atmetė kaip neįrodytus.Teismas nustatė, kad tarp ieškovės L. S. ir atsakovo A. S. 2007-12-13 buvo sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo įsiskolinimo 16 800 Lt sumokėjimo K. S. bei 700 Lt išlaikymo mokėjimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, nurodant, kad K. S. lėšų tvarkytoja bus ieškovė L.

S.. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė 700 Lt iÅ¡laikymo dydį bei iki Å¡ios dienos susikaupusio iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį sumažinti, nurodydamas, kad jis yra atidaręs sÄ skaitÄ dukros vardu ir jai į sÄ skaitÄ teikė iÅ¡laikymo dalį, nes dukra vis nurodydavo, kad namie neturi kÄ valgyti, pirko jai rÅ«bų, mokėjo už keliones į užsienį. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas dukros iÅ¡laikymui pinigų nedavė, dėl to iÅ¡kelta baudžiamoji byla, dukra jai irgi iÅ¡ savo sÄ skaitos nuimtų lėšų neduodavo, todėl prašė pakeisti 2007-12-13 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteisto iÅ¡laikymo formÄ , priteisinat dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyti Å¡iam turtui priverstinę hipotekÄ .

IeÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¡ioje dalyje teismas atmetė. Taikos sutartimi, kuriÄ patvirtino teismas, buvo aiÅ¡kiai susitarta dėl iÅ¡laikymo dydžio K. S. priteisimo. IÅ¡laikymo dydis nepilnamečiam vaikui gali bÅ«ti keičiamas tik iÅ¡ esmės pasikeitus asmens, teikiančio iÅ¡laikymÄ , materialinei padėčiai. Nors atsakovas nurodė, kad taikos sutartį jis pasirašė darant jam spaudimÄ , tačiau tokių įrodymų, be jo paaiÅ¡kinimo byloje, nebuvo pateikta. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie pasikeitusiÄ jo turtinę padėtį po minėtos taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas laikė, kad Å¡alių dukra K. S. auga, ji sportuoja, jos poreikiai taip pat auga, todėl nėra jokio teisinio pagrindo mažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ar iÅ¡laikymo dydį. Teismas taip pat laikė, kad nėra jokio pagrindo keisti K. S. nustatytÄ iÅ¡laikymo formÄ periodinėmis iÅ¡mokomis į iÅ¡laikymÄ turtu ir nustatyti jam priverstinę hipotekÄ , kadangi poreikių tenkinimui reikalingos pastoviai teikiamos piniginės lėšos, atsakovas gauna periodines pajamas, be to, padalinus turtÄ , atsakovas asmeninės nuosavybės teise turės nekilnojamojo turto, į kurį, nemokant periodinių iÅ¡mokų vaiko iÅ¡laikymui, įstatymų nustatyta tvarka galės bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2007-12-13 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteisto iÅ¡laikymo formos bei dydžio nėra teisinio pagrindo keisti. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio teismas nepasisakė, kadangi skaičiuoti, kiek priteisto iÅ¡laikymo yra sumokėjęs atsakovas, nėra teismo funkcija, tÄ gali daryti antstolis, kadangi antrÄ kartÄ spręsti iÅ¡laikymui priteistų lėšų priteisimÄ , jų mažinimÄ ar didinimÄ teismas neturi teisinio pagrindo, nes dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 153–159) ieÅ¡kovė L. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ dalyje dėl kaltės nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir Å¡ioje dalyje patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, priteisiant ieÅ¡kovei didesnę dalį santuokoje įgyto turto. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, toks nesÄ Å¾iningas atsakovo elgesys yra sutuoktinio kaltės prezumpcija, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo A.

S. kaltės. Å eimos iÅ¡irimÄ nulėmė atsakovo netinkamas elgesys Å¡eimoje, pastovÅ«s konfliktai, kuriuos inicijuodavo atsakovas, fizinio ir psichologinio smurto vartojimas, netgi vaikų akivaizdoje, bei atsakovo neiÅ¡tikimybė. Atsakovas nuolatos smurtaudavo, skriaudė ir vaikus, mažino turto vertę: be ieÅ¡kovės žinios iÅ¡nuomojo Å¡alių bendrÄ turtÄ , gaudamas pajamas ir jas panaudodamas savo ir draugės poreikių tenkinimui (pirko jos vardu nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , slėpė pajamas), visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo Å¡eimos iÅ¡laikymo, nuo 2005 metų gyvena su kita moterimi V.

D. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Žinodamas apie ieÅ¡kovės sveikatos problemas, atsakovas vengia vykdyti bet kokias pareigas, vengia taikiu bÅ«du nutraukti santuokÄ ir reikalauja neįmanomų sÄ lygų, atsisako spręsti ginÄÄ taikiai. Atsakovo netinkamas elgesys ieÅ¡kovės atžvilgiu pablogino ieÅ¡kovės sveikatÄ , kadangi nuolatos gyvena įtampoje, baimėje, 2004-09-20 buvo sumuÅ¡ta, buvo gydyta KMUK veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Ne kartÄ dėl atsakovo elgesio ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ , tačiau atsakovas vis iÅ¡vengdavo baudžiamosios atsakomybės. Netgi teisminio proceso metu, t. y. 2011-08-26 atsakovas sumušė ieÅ¡kovę, dėl Å¡io fakto baigtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, procesinis sprendimas nėra priimtas.

Å iuo metu atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo iÅ¡laikyti dukrÄ K. S.. Sveikatos sutrikimų turi ir nepilnametė dukra K. S., tačiau jos interesų atsakovas taip pat nepaiso: nemoka teismo priteisto iÅ¡laikymo, neprisideda prie papildomo ugdymo, auklėjimo, tik dukters iniciatyva kartais prisideda prie dukters poreikių tenkinimo minimaliomis lėšomis. Tęstinis atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieÅ¡ ieÅ¡kovę lėmė ieÅ¡kovės emocinį skausmÄ ir pažeminimÄ .

IeÅ¡kovė atsakovui jaučia nuolatinę baimę, jis turi savo vardu registruotÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ . IeÅ¡kovė susirgo įvairiomis ligomis, kurios paÅ«mėjo nervinės įtampos pasėkoje. Dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovė iÅ¡gyveno emocinę krizę, kuomet atsakovas paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡sikėlė gyventi pas kitÄ moterį, su kuria gyvena ir Å¡iuo metu ir visiÅ¡kai jÄ iÅ¡laiko. Tikėdamasi, kad atsakovas pakeis savo požiÅ«rį į Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė nesikreipė į teismo medicinos ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo nustatymo, tačiau ne kartÄ buvo gydyta tiek ligoninėje, tiek ambulatoriÅ¡kai.

Tokiais atsakovo veiksmais ieškovei yra padaryta neturtinė žala, todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 20 000 Lt neturtinės žalos.Ieškovės nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį nei atsakovui. 1998-04-30 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovės tėtis V. O. dovanojo ieškovei 40 000 Lt ir 1998-04-30 ieškovės mama M. O. ieškovei dovanojo 40 000 Lt, kurie buvo panaudoti bendram šeimos turtui renovuoti ir jo būklei pagerinti.

Atsakovas nuo 2006 metų pradžios negyvena kartu, paliko Å¡eimÄ ir prie bendro Å«kio vedimo neprisideda, slepia Å¡eimos pajamas, kurias gauna iÅ¡ Å¡eimos įmonės veiklos bei iÅ¡ Å¡eimos turto nuomos. Å ias pajamas naudoja savo asmeniniams interesams tenkinti. 2011 m. vasario mėnesį ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas, negavęs ieÅ¡kovės sutikimo ir jai nežinant, sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkui perleido ne tik savo dalį turto, bet ir ieÅ¡kovės turto dalį, iÅ¡ ko gauna pajamas, ieÅ¡kovei neduodamas jokių pinigų.

Pajamas gauna ir už ieÅ¡kovės dalį. Sutartis sudaryta 2009-09-01, nuomos kaina sutartyje nurodyta 150 Lt, tačiau realios gaunamos pajamos yra 1 000 Lt, tai pagrindžia atsakovo ranka raÅ¡yti raÅ¡teliai. Sutarties 6.2 p. numatyta, kad jokių apribojimų, draudžiančių sudaryti tokiÄ sutartį nėra, tačiau ieÅ¡kovės sutikimas negautas ir už ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį atsakovas neteisėtai gauna pajamas be ieÅ¡kovės žinios, trukdo ieÅ¡kovei naudotis daiktu pagal jo tikslinę paskirtį.

Be ieÅ¡kovės sutikimo ir žinios perleisdamas Å¡eimos turtu naudotis už atlygį tretiesiems asmenims, atsakovas asmeniÅ¡kai gavo turtinės naudos 11 000 Lt, skaičiuojant po 500 Lt už 22 mėnesius (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.), Å¡iÄ pinigų sumÄ atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, ieÅ¡kovė lieka gyventi su nepilnamete dukra, kuri yra silpnos sveikatos, o atsakovas dukrai materialinio iÅ¡laikymo neteikia, yra susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas, todėl yra visi pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant Å¡alių bendrÄ turtÄ .

Apeliaciniu skundu (t. 9, b. l. 162–166) atsakovas A. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, turto padalijimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007 priteistÄ iÅ¡laikymo dydį sumažinti iki 500 Lt (145 Eur), padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ pagal atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, panaikinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

S. priteistÄ 1 088,10 Eur kompensacijÄ , bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo teiktus paaiÅ¡kinimus. Atsakovas neneigia, kad taikos sutarties, patvirtintos Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17981-254/2007, metu atsakovo pajamos per mėnesį nebuvo didelės, tačiau spaudžiamas ieÅ¡kovės atsakovas suliko teikti lėšas dukters iÅ¡laikymui po 700 Lt per mėnesį, nors iÅ¡ tiesų tokios galimybės jis neturėjo ir taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, kÄ patvirtina ir Å¡iai dienai susidaręs įsiskolinimas.

Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nesiaiÅ¡kino ar Å¡alis bus pajėgi realiai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nors jau tuo metu atsakovo turtinė padėtis nebuvo proporcinga priteistam iÅ¡laikymo dydžiui. Taikos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta esant ekonominiam pakilimui, todėl atsakovas pagrįstai vylėsi, kad tokio dydžio iÅ¡laikymÄ jis bus pajėgus skirti. Tačiau 2008 metais prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, kuri ženkliai sumažino visų sektorių pajamas. Be to, prie atsakovo įmonės pajamų sumažėjimo prisidėjo ir pati ieÅ¡kovė, kuri sÄ moningai žlugdė įmonės veiklÄ , joje dirbdama savinosi įmonės klientus, slėpė gaunamas iÅ¡ Å¡ios įmonės pajamas, o atsakovui įdarbinus įmonėje naujÄ darbuotojÄ , ieÅ¡kovė jÄ terorizavo, trukdė dirbti, dėl ko darbuotoja buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovė atsakovo įmonės verslÄ sužlugdė, kadangi nei pati dirbo, nei leido dirbti įdarbintam žmogui, dėl ko laidojimo paslaugos yra nebeteikiamos, o įmonė laikosi faktiÅ¡kai iÅ¡ medicininių atliekų laidojimo veiklos, iÅ¡ kurios pajamos per metus sudaro apie 20 000–25 000 Lt neatskaičius sÄ naudų (iÅ¡laidų, susijusių su medicininių palaikų pervežimu, laidojimu, nustatytų mokesčių valstybei mokėjimu ir kt.). Atsakovas pagrindė aplinkybę dėl pajamų dydžio ir gebėjimo teikti priteistÄ iÅ¡laikymo dydį pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais.

Ä®vertinus bylos faktines aplinkybes, teisinius argumentus, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, darytina iÅ¡vada, kad 290 Eurų mėnesiui iÅ¡laikymo suma atitinka atsakovo turtinę padėtį ir leidžia patenkinti dukters bÅ«tinus poreikius. Kadangi iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai, kurie turi lygias teises, tai dukters poreikių tenkinimui skiriamÄ sumÄ turi mokėti abu tėvai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra apie 2 000 Lt, todėl ji yra pajėgi skirti tokio paties dydžio iÅ¡laikymÄ - 145 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymo dydis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nuo 700 Lt mažintinas iki 500 Lt. 700 Lt yra suma, kuri buvo priteista, tuo tarpu faktiÅ¡kai Å¡iai dienai su indeksavimu atsakovo mokėtina iÅ¡laikymo suma per mėnesį sudaro 922 Lt, kas reiÅ¡kia, kad dukters poreikiai faktiÅ¡kai yra tenkinami tik iÅ¡ atsakovo skiriamų lėšų.

Nepilnametė dukra paaiÅ¡kino, kad atsakovas nuolat teikia dukteriai papildomÄ paramÄ , kuri į iÅ¡laikymo sumÄ neįskaitoma, atsakovas nuolat vežioja dukterį į sporto treniruotes (nuveža, perveža), jau nekalbant apie tai, kad jis perka tiek maisto produktus, tiek rÅ«bus, nuo 2008 metų lapkričio mėnesio moka už internetÄ , rÅ«pinasi dukterimi, su ja bendrauja ir kt. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai nepakeitė pagal 2007-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinto dukteriai K.

S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyto iÅ¡laikymo dydžio, jo nesumažindamas nuo 700 Lt/202,73 Eur iki 500 Lt/145 Eur. Vaikui skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jo interesais. Nepilnametė dukra nuolat kartoja, kad ji neturi kÄ valgyti, praÅ¡o nupirkti maisto, todėl atsakovui kyla pagrįstos abejonės dėl to, kaip ieÅ¡kovė naudoja nepilnametei dukrai skirtas lėšas. Atsakovas prašė teismo įpareigoti atsakovę teikti ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimÄ , pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Å is atsakovo reikalavimas teismo nebuvo iÅ¡spręstas, teismas dėl Å¡io reikalavimo visiÅ¡kai nepasisakė. Dėl Å¡io reikalavimo teismas turėjo pasisakyti nepriklausomai nuo to ar priteisto iÅ¡laikymo dydis mažintinas ar ne.Pirmosios instancijos teismas, padalindamas santuokoje įgytÄ turtÄ , nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl turto padalinimo ir įrodymų vertinimo. Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti sandorį apsimestiniu ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas, tačiau priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pusę sumokėtos sumos, laikydamas lėšas sutuoktinių turtu.

Atsakovas A. S. 2005-11-18 už V. D. sumokėjo 450 Lt pradinį įnaÅ¡Ä , o 2005-11-30 A. S. praÅ¡ymu jo įmokėta 6 700 Lt pinigų suma buvo užskaityta už V. D. nupirktÄ butÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys patvirtina, kad pinigai buvo mokėti atsakovo A. S., kad jie buvo V. D. įrodymų nepateikta. Atsakovas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada. Teismas pripažino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is sandoris bÅ«tų apsimestinis, t. y. kad šį turtÄ V. D. vardu bÅ«tų įgijęs A.

S.. A. S. bei V. D. dalyvavo VMI organizuotame aukcione individualiai, tačiau V. D. negalėjo padaryti įmokų savo vardu, kadangi tuo metu dar nebuvo pasibaigęs jos skyrybų procesas, todėl ji savo vardu nei daryti įmokų, nei įgyti turto negalėjo, todėl pažįstamo A. S. paprašė padėti. V. D. nurodė, kad ji A. S. perdavė pinigines lėšas tiek pradiniam įnaÅ¡ui įmokėti, tiek vėliau sumokėjo jam visÄ buto įgijimo kainÄ , Å¡iam padarius užskaitymÄ . V. D. dar kurį laikÄ delsė įregistruoti nuosavybę, kadangi nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. 2006-01-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00353-422/2006 V.

D. santuoka teisme buvo nutraukta. V. D. paaiÅ¡kino, kad ji ne tik įgijo šį turtÄ , tačiau jį savo lėšomis ir suremontavo, šį butÄ nuomojo, o dėl nuomininkės padarytų nuostolių, iÅ¡ jos buvo priteistos skolos už komunalinius mokesčius, dėl ko iÅ¡ jos vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. V. D. dėl Å¡io turto įgijimo ne tik davė paaiÅ¡kinimus, tačiau savo nurodytas aplinkybes pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Jokie paskolos raÅ¡teliai, apie kuriuos kalbėjo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas, tarp Å¡alių nebuvo raÅ¡omi, kadangi pinigines lėšas V.

D. A. S. perdavė Å¡ių veiksmų atlikimo momentu, t. y. prieÅ¡ padarant mokėjimo pavedimus. Teismo padaryta iÅ¡vada, kad turto įgijėja yra V. D. yra pagrįsta ir teisinga, tačiau visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka teismo padaryta iÅ¡vada, kad šį turtÄ V. D. įgijo už A. S. lėšas. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė 5 kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su garažu 26 000 Lt vertės, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 272 000 Lt. Teismas, priteisdamas visÄ Å¡Ä¯ turtÄ ieÅ¡kovei, konstatavo, kad ieÅ¡kovei tenka didesnė dalis turto, ko pasėkoje atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 60 305 Lt/17 465,54 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas neginčija, kad 5 kambarių butas su rÅ«siu ir garažu yra registruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, tačiau garažas bei patalpos virÅ¡ jo, pažymėtos indeksais 1-8, 1-9, 1-10, yra priestate 2a2p, kuris buvo Å¡alių pastatytas gyvenant santuokoje, kai tuo tarpu pats namas statytas 1930 metais. Å iuo adresu yra registruota A. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o patalpose, pažymėtose indeksais 1-8, 1-9, 1-10 buvo Å¡ios įmonės ofiso patalpos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiÅ¡kino ar ieÅ¡kovė turės galimybę iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

IeÅ¡kovė, gyvendama 5 kambarių bute, (duomenys neskelbtini), Kaunas, turi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, dėl ko dalis skolų jau yra priteista, o dėl skolos UAB „BÅ«sto valda“ byla dar nagrinėjama, be to, ieÅ¡kovei už skolas buvo atjungtos dujos, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė galimybės sumokėti piniginę kompensacijÄ atsakovui neturi, teismo sprendimas tampa neįvykdytinu. Teismui nesumažinus iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos, tarpusavio skolų užskaita negalima, kadangi iÅ¡laikymo įsiskolinimo lėšos turi bÅ«ti iÅ¡imtinai naudojamos vaiko poreikių tenkinimui, o ne ieÅ¡kovės turtinių problemų sprendimui.

Atsakovo siÅ«lytas Å¡io turto padalinimo bÅ«das yra galimas, kadangi patalpos: garažas ir patalpos, pažymėtos indeksais 1-8- 1-9, 1-10, yra priestate 2a2p. Ä® Å¡ias patalpas yra atskiras įėjimas iÅ¡ laiptinės, t. y. Å¡iuo metu į butÄ galimÄ patekti per du atskirus įėjimus iÅ¡ laiptinės. Priestato patalpos, pažymėtos indeksais 1-8, 1-9, 1-10 su buto patalpomis susisiekia per patalpÄ 1-3 ir 1-9. UžmÅ«rijus šį praėjimÄ , į priestato patalpas, pažymėtas indeksais 1-8, 1-9, 1-10, bÅ«tų galima patekti tik iÅ¡ laiptinės, t. y. buto ir priestato patalpos taptų atskiros, kas leistų šį turtÄ atidalinti į du atskirus turtinius vienetus.

Priestato patalpoje yra atskiri vandens skaitikliai. Patalpoje 1-9 yra pastatytas dujinis katilas, kuriuo Å¡ildomos (duomenys neskelbtini), Kaune, buto patalpos, tačiau Å¡is katilas nėra priduotas, todėl atsakovas įsipareigoja savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dujų katilÄ perkelti į ieÅ¡kovei priteistinas patalpas - į patalpÄ 1-3, o taip pat įsipareigoja savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užmÅ«ryti praėjimÄ tarp patalpų 1-3 ir 1-9.

Priteisus atsakovui garaÅ¾Ä ir patalpas, pažymėtas indeksais 1-8, 1-9, 1-10, ieÅ¡kovei nebeliktų pareigos iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijos. Toks turto padalinimas nepažeistų nei ieÅ¡kovės, Å¡alių nepilnametės dukters interesų, kadangi ieÅ¡kovė liktų gyventi 4 kambarių bute, dėl ko sumažėtų jos iÅ¡laidos komunaliniams mokesčiams. Patalpos virÅ¡ garažo nei dabar, nei anksčiau nebuvo naudojamos Å¡eimos poreikių tenkinimui, kadangi patalpose buvo A. S. įmonės ofiso patalpos.

Padalinus turtÄ atsakovo siÅ«lomu bÅ«du, ieÅ¡kovei tektų turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio rinkos vertė – 168 528,90 Lt, o atsakovui -77 535,74 Lt. Atsižvelgiant į tai, turtas turi bÅ«ti dalinamas pagal atsakovo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. ieÅ¡kovei priteisiant dar ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei gyvenamÄ jį namÄ su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi ieÅ¡kovės galimybių iÅ¡mokėti kompensacijÄ atsakovui, todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.Teismas, padalindamas kilnojamÄ jį turtÄ - transporto priemones, Å¡io turto vertes nustatė paimdamas ieÅ¡kovės ir atsakovo kainų vidurkius, nurodydamas, kad kitokių įrodymų apie jų vertes nenurodyta.

Atsakovas nesutinka su tokiu kilnojamojo turto verčių skaičiavimu ir tvirtina, kad transporto priemonės yra senos, jos jau ne vienerius metus yra neeksploatuojamos, nėra atliktos jų techninės apžiÅ«ros, Å¡ias transporto priemones reikalinga nuraÅ¡yti, priduodant jas į metalo lauÅ¾Ä , tačiau to padaryti negalima dėl taikytų areÅ¡tų. IeÅ¡kovė pateikė transporto priemonių kainas remdamasi VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis, tačiau VÅ¡Ä® „Emprekis“ negali garantuoti duomenų, gautų iÅ¡ nepriklausomų Å¡altinių tikslumo, patikimumo bei iÅ¡samumo, todėl neprisiima atsakomybės už galimus netikslumus bei kitokius trÅ«kumus.

Be to, vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė, turint omenyje, kad transporto priemonė yra normalios techninės bÅ«klės, neapgadinta transporto įvykiuose ir yra vidutiniÅ¡kai nusidėvėjusi. Atsakovas pateikė duomenis, jog dalijami automobiliai yra techniÅ¡kai netvarkingi, sugedę, fiziÅ¡kai visiÅ¡kai nusidėvėję. Å ių automobilių rinkos vertės nustatymas specialisto pagalba yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas, kadangi vieno automobilio vertinimo kaina 450 Lt, kas faktiÅ¡kai sudaro automobilio kainÄ .

Atsakovas sutinka, kad dalijami automobiliai ieÅ¡kovės nurodytomis kainomis atitektų ieÅ¡kovei, kas iÅ¡ karto iÅ¡spręstų automobilių kainų klausimÄ (visas turtas, į kurį pretenduoja ieÅ¡kovė, yra įvertintas ženkliai mažesnėmis, nepagrįstomis kainomis, o turto, kurį siÅ«lo pasilikti atsakovui – didesnėmis). Teismas turėtų vadovautis atsakovo nurodytomis transporto priemonių kainomis, o automobilio OPEL OMEGA iÅ¡ viso neįtraukti į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä , kadangi Å¡is automobilis, stovėjęs prie (duomenys neskelbtini), Kaunas, namo, dingo prieÅ¡ kelerius metus, jo buvimo vieta nėra žinoma nei ieÅ¡kovei, nei atsakovui.Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turtÄ turėjo padalinti pagal atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Taip turtÄ padalinus atsakovei L. S. tenka mažesnė turto dalis, todėl jai priteistina kompensacija 4 168,40 Lt (l 207,25 Eur), iÅ¡ kurios iÅ¡skaičiavus 250 Lt atsakovo sumokėtos skolos UAB „Kauno Å¡vara“, ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo 3 918,40 Lt (1 134,85 Eur).Teismas priteisė atsakovui garaÅ¾Ä 3 000 Lt vertės nurodydamas, kad Å¡is garažas yra (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai, kad Å¡alys yra įgiję metalinį garaÅ¾Ä , atsakovas neginčija, tačiau Å¡is garažas yra ne (duomenys neskelbtini), Kaune, o prie (duomenys neskelbtini), Kaunas namo.

Å is garažas yra užfiksuotas atsakovo pateiktose fotonuotraukose, garaže laikomas neeksploatuojamas įmonės automobilis. Kadangi atsakovas pretenduoja į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, priestate, todėl Å¡is metalinis garažas priteistinas ieÅ¡kovei, atitinkamai mažinant jai iÅ¡mokamos kompensacijos dydį iki 918,40 Lt/265,99 Eur.Atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 10, b. l. 6–7) atsakovė V. D. nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ A. S. L. S. 1 088,10 Eur (3 757 Lt) už V.

D. aukcione sumokėtos sumos dalį piniginę kompensacijÄ , teismas Å¡ioje dalyje neatsižvelgė į atsakovų nurodytus argumentus. Ginčo turtas yra įgytas tik už atsakovės V. D. asmenines pinigines lėšas, todėl teismo sprendimas priteisiant iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ yra neteisingas. Tiek V. D., tiek A. S. įrodė, kad turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Jonava, buvo įgytas V. D. už jos asmenines lėšas, tik pasinaudojant A. S., kaip trečiuoju asmeniu, kadangi V. D. savo vardu įgyti turto (daryti įmokas už jį) dėl tuo metu vykusio skyrybų proceso negalėjo.

Kadangi A. S., atlikdamas mokėjimus V. D. praÅ¡ymu, mokėjimus atliko V. D. asmeninėmis lėšomis, V. D. šį turtÄ Ä¯registravo savo vardu, todėl jokie turtiniais piniginiai santykiai tarp V. D. ir A. S. nesusiklostė, o esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovė L. S. neturi teisėto pagrindo pretenduoti į tai, kas nėra nei jos, nei atsakovo A. S. nuosavybė, t. y. ji neturi teisės pretenduoti nei į pinigines lėšas, nei į nekilnojamÄ jį turtÄ , įgytÄ už Å¡ias lėšas.Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta aplinkybė ar ieÅ¡kovė turės galimybę iÅ¡mokėti priteistÄ piniginę kompensacijÄ apeliantui. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Pagal bendrÄ jÄ CPK 322 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apelianto nurodytas argumentas nesudaro pagrindÄ teismui spręsti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kios ir atskleistos, Å¡alių pozicijos iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡alys davė paaiÅ¡kinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, pagal esamÄ bylos medžiagÄ negalėtų dėl Å¡alių ginčo priimti teisingo sprendimo.Apeliaciniai skundai atmestini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai IeÅ¡kovė prašė teismo pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – kad dėl ieÅ¡kovės kaltės. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo abiejų Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylÄ nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę ir apeliantei nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.           CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį stengiantis iÅ¡saugoti santuokÄ tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos 3K-3-2/2011; 2015m. balandžio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).           Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys jau nuo 2005 metų pradėjo gyventi atskirai ir faktiÅ¡kai nuo Å¡io laiko Å¡eima jau buvo iÅ¡irusi, nes sutuoktiniai nepalaikė artimų santykių.

Teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas buvo neiÅ¡tikimas iki faktinio Å¡alių santuokos iÅ¡irimo bei smurtavo, byloje taip pat nepateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė girtavo ir dėl to iÅ¡iro Å¡alių Å¡eima. Teismas įvertinęs Å¡alių byloje pateiktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai Å¡alių Å¡eima iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes buvo abiejų sutuoktinių netinkamas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas dėl Å¡eimos iÅ¡saugojimo.

Å alys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos. Apylinkės teismas akcentavo Å¡alių abipusius pažeidimus, kurie vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iÅ¡irti ( CK 3. 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliantų apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ pripažįsta, kad byloje abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du, t. y.

Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , kaltino viena kitÄ nesÄ Å¾iningumu. Pagal teismo nustatytas aplinkybes abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti Å¡eimos darnos abipusiu susitarimu ir pagarba, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( C K 3. 61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apylinkės teismas remdamasis CK 3. 70 straipsnio 2 dalies nuostata pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ .

           Dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo          IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priimant sprendimÄ buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau teismas jos pareikÅ¡tų visų ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstai nepatenkino. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta argumentacija.          Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobÅ«dis.

Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas. CK 3.123 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis. Teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali jas pripažinti svarbiomis kaip ir bet kurias kitas aplinkybes. Dalijant turtÄ , reikÅ¡mingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto paskirstymas natÅ«ra.

Sutuoktiniai įgyja turto, kuris nėra vienarÅ«Å¡is ir lygiavertis. CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato bÅ«tinumÄ parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgti į aplinkybes, kurios nurodytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje kaip reikÅ¡mingos nukrypstant nuo santuokinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas, dalydamas santuokinį turtÄ , turi nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kartu parinkti tinkamesnį turto padalijimo bÅ«dÄ ir turto paskirstymÄ tarp sutuoktinių bÅ«dÄ .

Priklausomai nuo aplinkybių, teismai gali nurodyti, kad konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai gali pakakti atitinkamo turto padalijimo bÅ«do taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natÅ«ra, turto dalių vertės skirtumÄ kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004m. rugsėjo 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004).         IeÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ prašė dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuodama tuo, kad atsakovas naudoja Å¡eimos turtÄ , slepia savo pajamas, nemoka iÅ¡laikymo dukrai, su ieÅ¡kove lieka gyventi nepilnametė dukra, yra pablogėjusi ieÅ¡kovės sveikata.

Pirmosios instancijos teismas tokio ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino nustatęs, kad Å¡alys turtÄ Ä¯gyto santuokos metu, atsakovas vaikui iÅ¡laikymÄ dalinai teikia ir toks iÅ¡laikymas yra priteistas. Ta, aplinkybė, jog su ieÅ¡kove lieka gyventi dukra nesudaro pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo dalinant turtÄ . Teisėjų kolegija apylinkės teismo sprendime iÅ¡dėstytai motyvacijai pritaria ir papildomai atkreipia dėmesį, kad teismas paskirdamas ieÅ¡kovei natÅ«ra penkių kambarių butÄ jau atsižvelgė į nepilnametės dukros interesus.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks turto padalijimo bÅ«do parinkimas ieÅ¡kovei yra vertingesnis santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«das, o kitų byloje aplinkybių neįrodžius, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nebuvo teisinio pagrindo ( CK 3. 123 straipsnis).           Nagrinėjamoje byloje Å¡alys nesutarė dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto – penkių kambarių buto padalijimo bÅ«do. Atsakovas šį turtÄ pageidavo padalinti natÅ«ra ir savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas šį turtÄ paskirdamas natÅ«ra ieÅ¡kovei neįvertino aplinkybės, kad turtas yra dalus ir netinkamai pritaikė CK 3. 127 straipsnio nuostatas bei nesivadovavo teismine praktika, tokio pobÅ«džio bylose.

         C K 3. 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natÅ«ra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs kiekvienu konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas ( nurodytas C K 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3. 127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka sutuoktinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ , taip pat dalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes ( C K 3. 123 straipsnio 1 dalis, 3. 127 straipsnio 3 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).             Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas gali bÅ«ti ir natÅ«ra nepadalintas.

Tokie atvejai galėtų bÅ«ti dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. sausio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, 2008m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008 ir kt.). Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra galimas taikyti teismui pasiriktas bÅ«das, t.y. vienam sutuoktiniui turto natÅ«ra priteisimas, kitam sutuoktiniu atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

           Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto – penkių kambarių buto padalijimo natÅ«ra ir jo paskyrimo ieÅ¡kovei nurodė, kad taikant tokį padalijimo bÅ«dÄ atsižvelgtina į sutuoktinių, Å¡alių nepilnametės dukros, nusistovėjusias, įprastines gyvenamÄ sias vietas, užsiimamu darbu, verslu. Apylinkės teismas taip pat įvertinęs aplinkybes, kad Å¡alys ypatingai konfliktuoja, negerbia viena kitos ir nevysto jokio dialogo sprendė, kad kiek įmanoma turtÄ reiktų padalinti taip, kad tarp Å¡alių nekiltų konfliktų dėl turto naudojimo ar jo disponavimo.

Teismas taip pat pabrėžė, kad ieÅ¡kovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta daugiau kaip deÅ¡imt metų yra (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovas Å¡ioje vietoje daugiau kaip 10 metų negyvena. Teisėjų kolegija, įvertinusi konstatuotas faktines aplinkybes laiko jas teisingomis bei pripažįsta, jog apylinkės teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pagrįstai parinko santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«dÄ ir aptartÄ nekilnojamÄ jį turtÄ paskyrė ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo konstatuotos aplinkybės ir ieÅ¡kovės duoti paaiÅ¡kinimai teisme yra svaresni ir pripažintini turintys objektyvius poreikius gauti šį ginčo turtÄ natÅ«ra.

Taip pat, teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes nemano, kad vienam sutuoktiniui paskyrus ginčo turtÄ natÅ«ra, o kitam iÅ¡ pastarojo priteisus piniginę kompensacijÄ , bÅ«tų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad parenkant tokį turto padalijimo bÅ«dÄ netinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios santuokoje įgyto turto padalijimÄ ar buvo nukrypta nuo Kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Esant nurodytam pripažintina nepagrįsta atsakovo apeliacinio skundo argumentacija aukščiau aptartu klausimu.             Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl buto sandorio pripažinimo apsimestiniu, bet priteisdamas iÅ¡ atsakovo pusę sandorio sumokėtos sumos neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Byloje medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu nustatė, jog ginčo butas daugiai kaip 10 metų buvo valdomas ir tvarkomas tik vienos ieÅ¡kovės, o atsakovas prie jo tvarkymo bei skolų mokėjimo nebuvo prisidėjęs. Pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus teismas nustatė, kad pinigai buvo mokėti tik atsakovo.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sandorį pripažinti apsimestiniu nėra teisinio pagrindo, tačiau teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo pusę sumokėtos sumos, nes jos buvo mokamos iÅ¡ abiejų sutuoktinių santuokoje įgytų lėšų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles numatytas CPK 185 straipsnyje.            Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad tokiu bÅ«du kaip pirmosios instancijos teismas padalijo tarp Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovė neturės galimybės iÅ¡mokėti apeliantui piniginės kompensacijos.

Atsakovas taip pat mano, kad teismas padalindamas transporto priemones tarp Å¡alių, neteisingai nustatė jų kainas. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo yra priteista sumokėti 1088,10 Eurų piniginė kompensacija, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui yra priteista 17465,54 Eurų piniginė kompensacija. Tai reiÅ¡kia, kad pagal tokį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovė turės atsakovui sumokėti didesnę kompensacijÄ nei atsakovas ieÅ¡kovei. Tačiau, kolegijos nuomone, didesnės dalies piniginių lėšų sumokėjimas ieÅ¡kovės atsakovui nėra esminė ir reikÅ¡minga aplinkybė teismui padalinant santuokoje įgytÄ turtÄ ir parenkant sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ .

Bylos duomenimis Å¡alys autotransporto priemones įgijo santuokos metu, todėl teismas pagrįstai jas laikė bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. Teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus Å¡alių įrodymus ( CPK 178 straipsnis) teisingai nustatė ginčo transporto priemonių vertę, todėl apelianto teiginiai aptartu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini. Dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė iÅ¡ esmės pasikeitusios savo turtinės padėties bei nepaneigė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti dukrai iÅ¡laikymÄ , netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo pateiktus paaiÅ¡kinimus.

          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu. Tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaikÄ auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pažymėtina, kad tėvai pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. IÅ¡laikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį ir pakeisti iÅ¡laikymo formÄ , jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir formÄ ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydžio ir formos klausimÄ , o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės ir yra tikslinga peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

NuostatÄ , kad iÅ¡laikymas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas tik tada, kai iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydžio ir formos peržiÅ«rėjimas galimas ir iÅ¡ esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį bÅ«tina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti.

Taigi turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ . Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Bylos duomenimis nagrinėjant bylÄ buvo nustatyta, kad 2007m. gruodžio 13d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai mokėti 16800 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir 700 Lt iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, nurodant, jog dukros lėšų tvarkytoje bus ieÅ¡kovė. Atsakovas praÅ¡ydamas sumažinti iÅ¡laikymo dydį bei priteistÄ iÅ¡laikymÄ kas mėnesį įrodinėjo, kad jis atidaręs sÄ skaitÄ dukros vardu, nes dukra teigusi, jog neturi kÄ valdyti, pirkęs jai drabužius ir mokėjęs keliones į užsienį.

Tvirtino, kad taikos sutartį pasirašęs dėl patirto spaudimo. IeÅ¡kovė atsikirsdama įrodinėjo, kad atsakovas dukros iÅ¡laikymui pinigų nedavė dėl to yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Prašė jau priteistÄ iÅ¡laikymo formÄ pakeisti ir priteisti dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, taikant priverstinę hipotekÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo pateiktus reikalavimus atmetė, konstatavęs, jog nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neįrodė aplinkybių iÅ¡ esmės pasikeitus turtinei padėčiai asmens, kuris turi teikti materialinę pagalbÄ vaiko iÅ¡laikymui.

Taip pat teismas įvertinęs Å¡alių nepilnametės dukros vis didėjančius poreikius dėl jos amžiaus bei pomėgius sportuoti, darė iÅ¡vadÄ , jog nėra teisinio pagrindo mažinti esamo įsiskolinimo bei priteisto iÅ¡laikymo dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo tokia padaryta iÅ¡vada yra pakankamai motyvuota ir argumentuota ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), teisinga ir atlikta visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrus bylos įrodymus ( CPK 177, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ir Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡antis sumažinti/pakeisti iÅ¡laikymo dydį turi įrodyti aplinkybes iÅ¡ esmės pasikeitus teikiančio materialinį iÅ¡laikymÄ asmens turtinei padėčiai ir vaiko gaunančio tokį iÅ¡laikymÄ poreikių sumažėjimÄ .

Teismas nenustatęs nurodytų aplinkybių neturi teisinio pagrindo aptartÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti ( C K 3. 201 straipsnis).            Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį teismo sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).Esant iÅ¡dėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pagal apeliantų apeliacinių skundų argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, kolegija, n u t a r i a:          Apeliacinius skundus atmesti.          Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Kolegijos teisėjai                                                                                   Raimondas Buzelis                                                                        Virginija Gudynienė                                                                                               Algimantas Kukalis                                                                                                     Â