2013-10-07 Nr. AB-5896-3-61-3-01742-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1420/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01742-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio viceministro A. Ą. A. 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (35.3-34)-3-2817, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2011 m. kovo 2 d. išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 160d (toliau – ir Pažymėjimas) galiojimas.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), kuriuo buvo sureguliuoti bankroto administratorių atsakomybės, jiems taikytinų nuobaudų bei jų priėmimo mechanizmo klausimai. Todėl Ūkio ministerija buvo priversta pagal naujojo ĮBĮ reikalavimus koreguoti ir savo įsakymus. Pareiškėjo Pažymėjimo galiojimo panaikinimui turėjo būti laikomasi naujos redakcijos 2011 m. balandžio 29 d. ūkio ministro įsakymo Nr. 4-281 nuostatų – 2012 m. vasario 29 d.

įsakymo Nr. 4-205 redakcijos. Naujos redakcijos Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) numatė, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija (toliau – ir Komisija) teisę siūlyti ministerijai panaikinti bankroto administratorių pažymėjimo galiojimą įgyja tik tada, kai yra konstatuojami ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 2-4 punktuose nustatyti pagrindai (Taisyklių 34 punktas).

Todėl neatlikus pareiškėjo veiksmų vertinimo pagal ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies reikalavimus, Komisijos kreipimasis į Ūkio ministeriją nebuvo galimas. Pareiškėjo veiksmai Komisijos narių niekada nebuvo vertinami per ĮBĮ Trečiojo skirsnio reikalavimų prizmę. Kadangi 2012 m. balandžio 30 d. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariams turėjo būti žinomi naujos redakcijos Taisyklių reikalavimai, priimtas Komisijos sprendimas pripažintinas pažeidžiančiu Taisyklių 34 punkto reikalavimus. Ministerijai priėmus toliau nagrinėti Komisijos siūlymą bei šio siūlymo pagrindu surašius skundžiamą aktą, buvo pažeistas Taisyklių 34 punkto reikalavimas, kas daro skundžiamą aktą neteisėtą.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jam skirtos nuobaudos negali būti pripažintos galiojančiomis ir teisėtomis, nes jos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-502-12/2012 buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Todėl pareiškėjo Pažymėjimo galiojimas galėjo būti panaikintas tik esant ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 2-4 punktuose nustatytiems pagrindams. Pareiškėjas pažymėjo, jog tai, kad Ūkio ministerijoje buvo priimtas nagrinėti Komisijos siūlymas panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą, prieštaravo Taisyklių 34 punkto nuostatoms ir dėl to, kad Komisijai priėmus nagrinėti papildomą informaciją dėl pareiškėjo Pažymėjimo galiojimo, ji privalėjo pareikšti Ūkio ministerijai motyvuotą siūlymą, kodėl vis tik yra būtina Pažymėjimo galiojimą panaikinti.

Tačiau šios savo pareigos Komisija 2012 m. gegužės 16 d. posėdyje (protokolo Nr. B-5) neatliko ir nenurodė, kodėl papildomai pateikta advokato S. A. 2012 m. balandžio 12 d. teisinė išvada nesudaro teisinio pagrindo Pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad atsižvelgus į 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ĮBĮ pakeitimus, 2012 m. vasario 29 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-205 buvo pakeistos ir Taisyklės. Iš Komisijos 2012 m. vasario 27 d. posėdžio protokolo Nr. B-2 išrašo matyti, jog pareiškėjas tuo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas, kurios jam buvo skirtos vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Taigi tuo metu jau buvo konstatuotas faktas, kad pareiškėjas pažeidė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tokie pažeidimai yra įvardyti ir ĮBĮ 11(7) straipsnio 1 dalyje. Iki minėtų naujų ĮBĮ nuostatų įsigaliojimo Taisyklių 47.5 punkte, Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (toliau – ir Kontrolės taisyklės), 17 ir 19 punktuose buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos, kuriomis vadovaujantis galėjo būti panaikinamas bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas. Naujų ĮBĮ ir Taisyklių nuostatų įsigaliojimas neeliminavo fakto, kad pareiškėjas buvo pažeidęs įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl Komisija neturėjo pareigos pakartotinai tikrinti, ar pareiškėjas nėra padaręs ĮBĮ 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje I-502-12/2012, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalimi, oficialiai buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ 2012 m. gegužės 30 d., o Ūkio ministerijos sprendimas panaikinti Pažymėjimą buvo priimtas 2012 m. gegužės 21 d. Komisijos siūlymas ministerijai buvo pateiktas 2012 m. gegužės 18 d. Taigi pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nustatyti ir nuobaudos jam buvo skirtos vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nurodė, kad vadovaudamasi Taisyklių 35 punktu, Ūkio ministerija, gavusi Komisijos siūlymą panaikinti Pažymėjimo galiojimą, pagal Komisijos protokolą nustatė, kad minėtas siūlymas priimtas nepažeidžiant Komisijos nuostatų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) su pareiškėjo skundu nesutiko.

Paaiškino, kad ĮBĮ buvo papildytas trečiuoju skirsniu, taigi ir 11(5) straipsniu, kuriame nustatyti pagrindai bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimui panaikinti. Vienas jų – administratorius nuobaudos už šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus galiojimo laikotarpiu pakartotinai padaro vieną iš šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų (ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tiek iki 2012 m. kovo 3 d. galiojusi Taisyklių 47.5 punkto redakcija, tiek ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 3 punktas numatė pagrindą panaikinti Pažymėjimą, jei nustatomi dar galiojant Įmonių bankroto valdymo departamento paskirtai nuobaudai pakartotinai padaryti teisės aktų pažeidimai. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą 2012 m. gegužės 30 d. paskelbus leidinyje „Valstybės žinios“, Taisyklių 17 punktas negalėjo būti taikomas ir laikomas teisėtu nuo 2012 m. gegužės 31 d. Todėl Kontrolės taisyklių 17 punkto nuostatos nuo Kontrolės taisyklių įsigaliojimo (2006 m. spalio 15 d.), iki jos neteko galios (2012 m. balandžio 3 d.), buvo taikytos pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, jog Taisyklių nustatyta tvarka atlikęs V. B. veiklos administruojant BUAB „ABRISAS“ patikrinimą bei UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ veiklos administruojant BUAB „Lietuvos aidas“ patikrinimą, nustatęs padarytus teisės aktų pažeidimus ir atsižvelgęs į jų reikšmingumą, priėmė sprendimus skirti V. B. Taisyklių 17 punkte nustatytas nuobaudas. Pareiškėjas šių sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, tuo sutikdamas su skirtų nuobaudų pagrįstumu ir teisėtumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija su pareiškėjo skundu nesutiko.

Paaiškino, kad pareiškėjo ir jo atstovo pasisakymais Komisijos posėdžio metu, kaip ir advokato dr. S. A. teisine išvada buvo bandoma kvestionuoti Įmonių bankroto valdymo departamento priimtus ir įsigaliojusius sprendimus, tačiau, Komisijos nuomone, ji nėra tas subjektas, kuriam, vadovaujantis teisės aktais, skundžiami viešojo administravimo subjekto sprendimai. Be to, iki 2012 m. kovo 3 d. galiojusi Taisyklių 47.5 punkto redakcija ir ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 3 punktas numatė pagrindą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimą, jei nustatomi dar galiojant minėto departamento paskirtai nuobaudai pakartotinai padaryti teisės aktų pažeidimai. Todėl nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog Komisijos kreipimasis į Ūkio ministeriją dėl Pažymėjimo galiojimo panaikinimo nebuvo galimas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriame nebuvo nurodyta, kad Kontrolės taisyklių 17 punktas negalioja nuo Taisyklių (17 punktas) priėmimo dienos, paskelbus 2012 m. gegužės 30 d. (Nr. 61-3080) leidinyje „Valstybės žinios“, Taisyklių 17 punktas negalėjo būti taikomas ir laikomas teisėtu nuo 2012 m. gegužės 31 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo XI-1867 redakcija) nustatyta, jog bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai administratorius nuobaudos už šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus galiojimo laikotarpiu pakartotinai padaro šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų (3 punktas). Pagal ĮBĮ 11(7) straipsnio 1 dalį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobaudos: 1) įspėjimas;

2) viešas įspėjimas, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Nuobaudos galioja vienus metus (ĮBĮ 11(7) straipsnio 3 dalis). Nustatė, kad Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus 2011 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-85 V. B. už ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 12, 14 punktų ir Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pažeidimus buvo skirtas įspėjimas, o departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-94 – už ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalies, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkto pažeidimus skirtas viešai paskelbiamas įspėjimas. ĮBĮ 11(7) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas nei vienos nuobaudos teismine tvarka nenuginčijo. ĮBĮ 11(7) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad asmuo galiojant nuobaudai pakartotinai padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, turi kreiptis į Komisiją dėl sprendimo siūlyti panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti asmenį iš Sąrašo.

ĮBĮ 11(6) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis išbraukia iš Sąrašo, kai panaikinamas fizinio asmens bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas (2 punktas). Teismas nustatė, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas į Komisiją kreipėsi pareiškėjui paskyrus antrąją nuobaudą. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą teismui iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys, padarius pakeitimus ĮBĮ ir priėmus ūkio ministro 2012 m. vasario 29 d.

įsakymu Nr. 4-205 patvirtintas Taisykles, nesilaikė Taisyklių 34 punkto reikalavimo.

Teismas nurodė, kad Taisyklių 34 punkte nustatyta, jog Komisija, priėmusi sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose nustatytais pagrindais (pareiškėjui pažymėjimo galiojimas panaikintas Įmonių bankroto įstatymo 11(5) straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu), ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Komisijos posėdžio protokolo pasirašymo dienos šio protokolo išrašą išsiunčia Įmonių bankroto valdymo departamentui. Departamentas raštu įspėja asmenį dėl galimo pažymėjimo panaikinimo, nurodydamas, kad, jei departamentas per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negaus naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas.

Komisija, įvertinusi atsiliepime pateiktą naują informaciją, pateikia motyvuotą siūlymą Ūkio ministerijai dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo arba motyvuotą pranešimą departamentui dėl Komisijos sprendimo nesiūlyti Ūkio ministerijai naikinti pažymėjimo galiojimą. Šiuo atveju Įmonių bankroto valdymo departamentas 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. (6.14)A2-905 išsiuntė pranešimą V. B., o advokato S. A. išvada departamentui buvo pateikta 2012 m. balandžio 12 d. Teismas sprendė, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas ir Komisija įvykdė Taisyklių 34 punkto reikalavimus, sušaukė pakartotinį Komisijos posėdį ir, įvertinusi S. A. išvados turinį, pasiliko prie savo nuomonės – pasiūlė Ūkio ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą.

Pareiškėjo ir jo atstovo nepakvietimas į antrąjį Komisijos posėdį, teismo vertinimu, negali būti laikomas esminiu, grubiu procedūrų pažeidimu, nes abiems buvo sudaryta galimybė teikti Komisijai paaiškinimus žodžiu (pirmojo posėdžio metu), teikti dokumentus, kurie buvo antrajame Komisijos posėdyje įvertinti. Tiek Komisijos sprendimas likti prie ankstesnės nuomonės, priimtas išnagrinėjus advokato S. A. išvadą, tiek atsakovo pozicija panaikinti pažymėjimo galiojimą yra teisėti, pagrįsti teisės aktų reikalavimais, nes teisės aktais nėra numatyta ikiteisminė skundų dėl nuobaudų paskyrimo nagrinėjimo tvarka, t. y. nei Komisija, nei Ūkio ministerija neturi teisės revizuoti nuobaudų paskyrimo teisėtumo, tai galėjo padaryti tik teismas, kuriam, be kitų įrodymų, galėjo būti pateikta ir minėtoji S. A. išvada.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 30 d. leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 61 paskelbtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. I-502-12/2012, kuriuo pripažinta, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Taisyklių 17 punktas prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, apie norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes nekalbama, kas reiškia, jog Taisyklių 17 punktas negali būti taikomas nuo 2012 m. gegužės 30 d. (ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis).

Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d., galiojant senųjų Taisyklių 17 punktui pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra neteisėtos.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ūkio viceministro A. Ą. A. 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (35.3-34)-3-2817, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui 2011 m. kovo 2 d. išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 160d galiojimas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai savo dėmesį akcentavo į pareiškėjui skirtų nuobaudų teisėtumą, kadangi teisme pareiškėjo keltas ginčas buvo susijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimu sprendžiant pareiškėjo, kaip bankroto administratoriaus, Pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimus, o ne su bandymu ginčyti jam paskirtų nuobaudų teisėtumą. Tai reiškia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas savo skundžiamame sprendime nurodydamas pareiškėjui paskirtų nuobaudų teisėtumą kaip pagrindinį pareiškėjo skundo atmetimo motyvą, akivaizdžiai nukrypo nuo teisme kelto ginčo esmės, kas lėmė netinkamą teisės aktų taikymą ir aiškinimą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas aktas galėjo būti grindžiamas tik jau pakeistų norminių aktų nuostatomis, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių teisės aktų buvo laikomasi. Pareiškėjo tvirtinimu, neatlikus pareiškėjo veiksmų vertinimo pagal ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies reikalavimus, pats Komisijos kreipimasis į Ūkio ministeriją nebuvo galimas. Be to, Komisija privalėjo užtikrinti pareiškėjo teisę dalyvauti posėdyje ne tik pirmuoju, bet ir antruoju atveju, nes būtent antrame posėdyje pareiškėjo klausimas buvo išspręstas iš esmės (2012 m. balandžio 30 d. posėdis). Pareiškėjui nedalyvaujant Komisijos posėdyje 2012 m. balandžio 30 d., iš pareiškėjo buvo atimta galimybė teikti komisijai papildomus paaiškinimus, susijusius su papildomų rašytinių dokumentų įteikimu, teisė teikti papildomus argumentus savo pozicijai pagrįsti ir kt., kas galėjo turėti įtakos apsisprendžiant dėl Pažymėjimo galiojimo panaikinimo (Taisyklių 33 punktas). Pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie 2012 m. balandžio 30 d. Komisijos posėdį, nei apie jame 2012 m. gegužės 6 d. protokolu patvirtintą Komisijos sprendimą, kas atėmė pareiškėjui galimybę skųsti Komisijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad Komisijos atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog advokato S. A. pateikta teisinė išvada apskritai vertinama nebuvo, todėl, pareiškėjo manymu, turi būti konstatuotas Taisyklių 34 punkto pažeidimas. Atsakovas turėjo pareigą iš Komisijos gautus dokumentus įvertinti atsakingai ir esant Taisyklių pažeidimams, klausimą dėl pareiškėjo Pažymėjimo galiojimo panaikinimo grąžinti Komisijai nagrinėti iš naujo.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad Ūkio ministerijos sprendimo panaikinti apelianto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo metu buvo taikomos jo priėmimo metu galiojusių teisės normų ir byloje priešingą faktą patvirtinančių duomenų nėra. Pažymi, kad iki naujų ĮBĮ nuostatų įsigaliojimo (2012 m. kovo 1 d.) Taisyklių 47.5 punkte ir Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-377, 17 ir 19 punktuose buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos, kuriomis vadovaujantis galėjo būti panaikinamas bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas. Naujų ĮBĮ ir Taisyklių nuostatų įsigaliojimas neeliminavo fakto, kad apeliantas buvo pažeidęs įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas teigia, kad Komisijos 2012 m. balandžio 30 d. posėdyje klausimas dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo nebuvo sprendžiamas, tad ir teisių, nurodytų Komisijos nuostatų, patvirtintų ūkio ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 4-107, 13 punkte, apeliantas neturėjo. Minėtame posėdyje buvo apsvarstytas departamento 2012 m. kovo 13 d. raštas Nr. (6.26)A2-1336 ir nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių apelianto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti pakartotinai nagrinėjimas Komisijoje, todėl minėtų nuostatų 13 punkte numatytos apelianto teisės nebuvo pažeistos. Nesutinka, kad pažeidė Taisyklių 34 punktą, kadangi, pasak atsakovo, šiame punkte jokių teisių ir pareigų Ūkio ministerijai nėra nustatyta. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Ūkio ministerija pažeidė Taisyklių 35 punktą, pažymi, jog ministerija nenustatė jokių Komisijos nuostatų pažeidimų, todėl grąžinti apelianto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo klausimą nagrinėti iš naujo Komisijai nebuvo teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Įmonių bankroto valdymo departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad, kaip numato Taisyklių 33 punktas, pirmajame Komisijos posėdyje, vykusiame 2012 m. vasario 13 d., V. B. kartu su savo atstovu dalyvavo ir turėjo galimybę teikti Komisijai paaiškinimus žodžiu. Pažymi, jog Taisyklių 34 punktas, skirtingai nei pirmojo Komisijos posėdžio dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimo svarstymo tvarką nustatantis Taisyklių 33 punktas, nenustato reikalavimo kviesti į antrąjį Komisijos posėdį bankroto administratoriaus ir (ar) jo atstovų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos ūkio viceministro A. Ą. A. 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (35.3-34)-3-2817, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui V. B. 2011 m. kovo 2 d. išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 160d galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės konstatavo, jog pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir nenustatė pagrindo jį naikinti. Pareiškėjas apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka.

2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11-1 straipsniu ir trečiuoju-1 skirsniu įstatymu Nr. XI-1867 ĮBĮ nuo 2012 m. kovo 1 d. buvo papildytas trečiuoju skirsniu „Teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir teisė dirbti administratoriaus padėjėju“. Būtent šio skirsnio nuostatos aktualios nagrinėjant šią bylą.

ĮBĮ (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. kovo 1 d.) 11(5) straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto administratoriaus pažymėjimus Komisijos siūlymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda ir jų galiojimą panaikina Ūkio ministerija. Pagal šio straipsnio 5 dalies 3 punktą bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai administratorius nuobaudos už šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus galiojimo laikotarpiu pakartotinai padaro šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.

ĮBĮ 11(7) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Administratoriui paskirta nuobauda galioja vienus metus (ĮBĮ 11(7) straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis ĮBĮ 11(7) straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad asmuo galiojant nuobaudai pakartotinai padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, turi kreiptis į Komisiją dėl sprendimo siūlyti panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti asmenį iš Sąrašo.

Iš esmės analogiškas nuostatas įtvirtino ir Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 15 d. iki 2012 m. balandžio 6 d.). Šių taisyklių 17 punkte nustatyta, jog Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: 1) įspėjimą; 2) viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje. Už vieną pažeidimą gali būti taikoma tik viena nuobauda. Jeigu administratorius per metus nuo tos dienos, kai jam buvo paskirta nuobauda, nepadarė naujo teisės akto pažeidimo, laikoma, kad nuobauda jam nebuvo paskirta (18 punktas). Departamentas, nustatęs reikšmingus ar galiojant nuobaudai pakartotinai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo (19 punktas).

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad Departamento direktorius 2011 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-85 už ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 12, 14 punktų ir Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nustatytus atlikus BUAB „Lietuvos aidas“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ veiklos patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ įgaliotam asmeniui V. B., kuris vykdė BUAB „Lietuvos aidas“ bankroto procedūras, skyrė įspėjimą (t. I, b. l. 47). Departamento direktorius 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-94 už ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalies, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus BUAB „Abrisas“ bankroto administratoriaus V. B. veiklos patikrinimą, bankroto administratoriui V. B., kuris vykdė BUAB „Abrisas“ bankroto procedūras, skyrė viešai paskelbiamą įspėjimą (t. I, b. l. 48–49). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtus Departamento direktoriaus sprendimus būtų apskundęs ABTĮ nustatyta tvarka, nors tokią galimybę suteikia ĮBĮ 11(7) straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi pirmiau nurodyti Departamento direktoriaus įsakymai yra nepanaikinti, galiojantys.

Pagal bylos duomenis Departamentas 2012 m. sausio 4 d. raštu Nr. (6.26)A2-70, vadovaudamasis tuo metu galiojusių Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 19 punktu, kreipėsi į Komisiją dėl V. B. administratoriaus pažymėjimo Nr. 160d galiojimo panaikinimo (t. I, b. l. 81–82). Komisija, 2012 m. vasario 27 d. (posėdžio protokolo Nr. B-2), apsvarsčiusi Departamento 2012 m. sausio 4 d. raštą Nr. (6.12)A2-70 ir nustačiusi, kad V. B. turi dvi galiojančias nuobaudas, kurios nebuvo apskųstos teisės aktų nustatyta tvarka, o V. B. ir jo įgalioto atstovo pateikta papildoma informacija nepaneigė Direktoriaus įsakymų dėl nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir patvirtino pažeidimų faktus, pasiūlė Ministerijai panaikinti Pažymėjimo galiojimą ir apie priimtą sprendimą informuoti V. B. (t. I, b. l. 25).

Pagal naujos redakcijos Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių (redakcija, įsigaliojusi 2012 m. kovo 4 d.) 34 punktą Komisija, priėmusi sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose nustatytais pagrindais, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Komisijos posėdžio protokolo pasirašymo dienos šio protokolo išrašą išsiunčia Departamentui. Departamentas raštu įspėja asmenį dėl galimo pažymėjimo panaikinimo, nurodydamas, kad, jei Departamentas per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negaus naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas. Departamentas, gavęs informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas iš naujo, nedelsdamas pateikia informaciją ir dokumentus Komisijai dėl klausimo įtraukimo į artimiausio Komisijos posėdžio darbotvarkę. Komisija, įvertinusi atsiliepime pateiktą naują informaciją, pateikia motyvuotą siūlymą Ūkio ministerijai dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo arba motyvuotą pranešimą Departamentui dėl Komisijos sprendimo nesiūlyti Ūkio ministerijai naikinti pažymėjimo galiojimą. Minėtų Taisyklių 35 punkte nustatyta, jog Komisijos nuostatuose nustatyta tvarka surašytą ir pasirašytą Komisijos posėdžio protokolą Komisijos sekretorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo protokolo pasirašymo dienos pateikia Ūkio ministerijai ir Departamentui. Ūkio viceministras sprendimą panaikinti pažymėjimo galiojimą pagal Komisijos pateiktą siūlymą pasirašo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio protokolo pateikimo dienos. Ūkio ministerijos sprendimo panaikinti pažymėjimo galiojimą pasirašymo diena yra pažymėjimo galiojimo panaikinimo diena. Jei Ūkio ministerija pagal Komisijos protokolą nustato, kad Komisijos siūlymas panaikinti pažymėjimo galiojimą priimtas pažeidus Komisijos nuostatus, pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo.

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. (6.14)A2-905 informavo V. B. apie priimtą Komisijoje sprendimą siūlyti Ministerijai panaikinti Pažymėjimo galiojimą, vadovaudamasis Taisyklių 34 punktu, išaiškino, jog jei Departamentas per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negaus naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių Pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo, Pažymėjimo galiojimas bus panaikintas (t. I, b. l. 67). Departamente 2012 m. balandžio 12 d. buvo gauta advokato S. A. teisinė išvada dėl V. B. galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, kurioje nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad bankroto administratoriaus veiksmai pažeidė ĮBĮ, nes nėra duomenų, kad jis paėmė bankrutuojančios bendrovės pinigus ir tenkino tik vieno iš kreditorių reikalavimą (t. I, b. l. 71–76). Departamentas 2012 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (6.26)A2-1336 pateikė Komisijai advokato S. A. teisinę išvadą ir paprašė klausimą dėl V. B. pažymėjimo galiojimo panaikinimo įtraukti į artimiausio Komisijos posėdžio darbotvarkę (t. I, b. l. 70). Komisija, 2012 m. gegužės 16 d. (posėdžio protokolo Nr. B-5), apsvarsčiusi Departamento 2012 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (6.26)A2-1336, kuriuo buvo persiųsta advokato S. A. 2012 m. balandžio 12 d. teisinė išvada, ir nenustačiusi reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas Komisijoje iš naujo, nutarė nekeisti 2012 m. vasario 13 d. posėdžio metu priimto sprendimo siūlyti Ministerijai panaikinti V. B. išduoto Pažymėjimo galiojimą (t. I, b. l. 24). Komisija 2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (9.9)-A2-1807 kreipėsi į Ministeriją, pagal Taisyklių 34 punktą siūlydama panaikinti V. B. išduoto Pažymėjimo galiojimą (t. I, b. l. 22–23). Ministerija 2012 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (35.3-34)-3-2817 pranešė Departamentui ir Komisijai, kad, vadovaudamasi Taisyklių 36 punktu, atsižvelgusi į Komisijos siūlymą, panaikina V. B. išduoto Pažymėjimo galiojimą (t. I, b. l. 26).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darė išvadą, jog tiek Komisijos sprendimas likti prie ankstesnės nuomonės, tiek atsakovo pozicija panaikinti pažymėjimo galiojimą yra teisėti, pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Teismas nenustatė Taisyklių 34 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos teisinius ir faktinius aspektus, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, kad pareiškėjas galiojant nuobaudai pakartotinai padarė teisės aktų pažeidimus ir kreipėsi į Komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, vadovaudamasis tuo metu galiojusių Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 19 punktu. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies 3 punktą bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai administratorius nuobaudos už šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus galiojimo laikotarpiu pakartotinai padaro šio įstatymo 11(7) straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Šiuo atveju būtent ir buvo nustatytas pakartotinis pareiškėjo pažeidimas galiojant nuobaudai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami pagal ĮBĮ 11(5) straipsnio 5 dalies reikalavimus ir todėl buvo pažeistas Taisyklių 34 punktas, iš esmės yra nepagrįstas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat įvardija ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos nuostatų 13 bei 29 punktų pažeidimus. Pareiškėjas teigia, jog Komisija privalėjo užtikrinti pareiškėjo teisę dalyvauti posėdyje ne tik pirmuoju, bet ir antruoju atveju, kad pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie 2012 m. balandžio 30 d. Komisijos posėdį, nei apie jame 2012 m. gegužės 6 d. protokolu patvirtintą Komisijos sprendimą, kas atėmė pareiškėjui galimybę skųsti Komisijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos nuostatų 13 punkte nustatyta, jog posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo, turi teisę dalyvauti asmuo, kurio pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas sprendžiamas, ir (ar) jo įgaliotas atstovas. Jei asmens ar jo įgalioto atstovo neatvykimo į posėdį priežastys nežinomos ar Komisija jas pripažįsta nesvarbiomis, klausimas nagrinėjamas pirmiau nurodytiems asmenims nedalyvaujant. Šių nuostatų 29 punkte įtvirtinta nuostata, jog Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo įgaliotas atstovas buvo kviečiami dalyvauti 2012 m. balandžio 30 d. vykusiame Komisijos posėdyje ar buvo informuoti apie šį posėdį. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad tokiu būdu jam buvo apribota galimybė teikti paaiškinimus žodžiu, tačiau tai nelaikytina esminiu jo teisių pažeidimu, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai jau buvo antrasis posėdis, pareiškėjui (jo atstovui) buvo sudaryta galimybė teikti Komisijai paaiškinimus žodžiu pirmojo posėdžio metu, be to, jie turėjo galimybę teikti informaciją, dokumentus, įrodymus, kurie antrajame Komisijos posėdyje buvo įvertinti. Be to, byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjui buvo apribota galimybė, sužinojus apie Komisijos sprendimus, juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008).

Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas ar jo įgaliotas atstovas nedalyvavo antrajame Komisijos posėdyje, galėjo daryti įtaką Lietuvos Respublikos ūkio viceministro A. Ą. A. 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (35.3-34)-3-2817, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui Pažymėjimo galiojimas ir kuris buvo priimtas remiantis Taisyklių 36 punktu bei Komisijos posėdžių 2012 m. vasario 27 d. protokolu Nr. B-2 ir 2012 m. gegužės 16 d. protokolu Nr. B-5, teisėtumui, bei sudaro teisinį ir faktinį pagrindą abejoti minėto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Darytina išvada, jog pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos ūkio viceministro A. Ą. A. 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (35.3-34)-3-2817 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad advokato S. A. pateikta teisinė išvada apskritai vertinama nebuvo, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, minėta išvada Departamento raštu buvo teikta Komisijai svarstyti, buvo rengiamas Komisijos posėdis, kuriame ir buvo svarstoma ši išvada (t. I, b. l. 24, 70).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog 2012 m. gegužės 30 d. leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 61 paskelbtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. I-502-12/2012, kuriuo pripažinta, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Taisyklių 17 punktas prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, apie norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes nekalbama, kas reiškia, jog Taisyklių 17 punktas negali būti taikomas nuo 2012 m. gegužės 30 d. (ABTĮ 116 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d., galiojant senųjų Taisyklių 17 punktui, pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra neteisėtos. Pažymėtina, jog šioje byloje iš esmės nebuvo nagrinėjamas pareiškėjui paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Šiuo atveju nuobaudų paskyrimas pareiškėjui buvo aktualus, pasisakant dėl nuobaudų pakartotinumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 81, 86 straipsniai). Dėl nutartyje nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys