3687fca3-5f49-4d5f-9783-ca199bd351a7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-232/2013 (S)                                                                                        Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       27.7.; 36.1.; 44.5.2.17. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų T.

B. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-213-343/2011 pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovams T. B., D. L. ir A. Å . dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų T. B., D. L. ir A. Å . 121 837 Lt įmokÄ , sumokėtÄ UAB „Saulės bÅ«stas“ pagal preliminariÄ jÄ sutartį, 60 918,90 Lt baudÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė žalos patyrė UAB „Saulės bÅ«stas“ nevykdant su ieÅ¡kove 2007 m. gruodžio 18 d. sudaryta preliminariosios gyvenamojo ploto/buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki 2008 m. liepos 1 d. pabaigti statybos darbus ir iki 2008 m. liepos 31 d. organizuoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedÅ«rÄ . IeÅ¡kovė avansu UAB „Saulės bÅ«stas“ (pardavėjui) sumokėjo 121 837 Lt, be to, patyrė 28 996,64 Lt nuostolių, susijusių su kredito, skirto įsigyti bÅ«stÄ , iÅ¡ banko gavimu.

Pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pastarasis privalo sumokėti pirkėjui (ieÅ¡kovei) 15 proc. visos kainos dydžio baudÄ , t. y. 60 918,90 Lt. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų, kurie yra UAB „Saulės bÅ«stas“ akcininkai, avansu UAB „Saulės bÅ«stas“ (pardavėjui) sumokėtÄ 121 837 Lt įmokÄ ir 60 918,90 Lt baudÄ , į baudos dydį įskaitant minėtus 28 996,64 Lt nuostolius. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Saulės bÅ«stas“ bankroto bylÄ , o 2011 m. birželio 13 d. priėmė sprendimÄ dėl įmonės veiklos pabaigos.

IeÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas UAB „Saulės bÅ«stas“ bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau su ja nebuvo atsiskaityta. Tai patvirtina įmonės likvidavimo aktas. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Saulės bÅ«stas“ negalėjo įvykdyti ieÅ¡kovei preliminariÄ ja sutartimi prisiimtos prievolės dėl nesÄ Å¾iningų įmonės dalyvių (atsakovų) veiksmų (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovai pažeidė ir bendro pobÅ«džio pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis).

Atsakovas T. B. yra UAB „Saulės bÅ«stas“ steigėjas, nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Atsakovas A. Å . 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir 2008 m. spalio 30 d. iÅ¡ T. B. įsigijo 49 proc. bendrovės akcijų. Atsakovė D. L. 2008 m. spalio 30 d. iÅ¡ T. B. įsigijo 10 proc. bendrovės akcijų. Tai, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ negali įvykdyti prievolės ieÅ¡kovei dėl nesÄ Å¾iningų bendrovės dalyvių veiksmų, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina Å¡ios aplinkybės. Atsakovai pasirinko neadekvatų vykdomai veiklai bendrovės įstatinį kapitalÄ â€“ 10 000 Lt.

Bendrovė įregistruota 2007 m. rugpjūčio 18 d., o jau 2007 m. rugpjūčio 21 d. turėjo 700 000 Lt įsiskolinimÄ už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovės nuomone, atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes kiekvienas atidus ir protingas žmogus turėjo suprasti, kad su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu, bendrovei neturint jokių finansavimo Å¡altinių, nevykdant veiklos, bendrovėje dirbant dviems darbuotojams, neįmanoma pastatyti gyvenamojo namo, kurio statybos vertė yra 1 152 706,60 Lt.

Atsakovai, sudarydami su ieÅ¡kove preliminariÄ jÄ sutartį, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes turėjo informacijÄ , kad dėl buto Å¡iame objekte be ieÅ¡kovės kreipėsi dar tik vienas žmogus. Nuo ieÅ¡kovės buvo nuslėpta aplinkybė, kad 2007 m. rugsėjo 29 d. statybos rangos sutartis buvo sudaryta su UAB „AI statybos“, kurios direktoriumi buvo atsakovas A. Å .. Vėliau UAB „AI statybos“ direktoriumi tapo atsakovas T. B.. Å iuo atveju nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ .

IÅ¡ AB DnB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad stambiausios pinigų sumos iÅ¡ UAB „Saulės bÅ«stas“ buvo pervestos į UAB „AI statyba“ sÄ skaitÄ . Kadangi visi darbai nebuvo atlikti, ieÅ¡kovės manymu, nebuvo pagrindo lėšas pervesti į UAB „AI statyba“ sÄ skaitÄ . Dalis ieÅ¡kovės avansu sumokėtų pinigų buvo panaudota kitoms atsakovų reikmėms – vadovo algai, automobilio nuomai ir kt. Atsakovai nuslėpė nuo ieÅ¡kovės faktÄ , kad už žemės sklypÄ nėra atsiskaityta.

Be to, nuo 2008 m. sausio mėn. statybos darbai nebuvo organizuojami, nors ieškovei buvo teigiama, kad statybos bus tęsiamos ir pastatas bus baigtas 2008 m. liepos 1 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 182 755,90 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir iš kiekvieno atsakovo po 771,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 924,80 Lt žyminio mokesčio ir teismo patirtų išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Saulės bÅ«stas“ buvo sudaryta preliminarioji gyvenamojo ploto/buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ neįvykdė preliminariÄ ja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iki nurodyto termino nepastatė buto ir automobilių parkavimo aikÅ¡telės. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi UAB „Saulės bÅ«stas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , kurioje buvo patvirtintas ieÅ¡kovės 182 755,90 Lt kreditorinis reikalavimas.

UAB „Saulės būstas“ bankroto administratorius patvirtino, kad įmonė ieškovei nesumokėjo nei lito. Teismas sprendė, kad ieškovei padarytų nuostolių dydis yra nustatytas ir dėl to iš naujo šio klausimo nenagrinėja. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovės UAB „Saulės būstas“ bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, taip pat konstatavo, kad UAB „Saulės būstas“ yra atlikęs tik pradinius statybos darbus, o bankroto bylos iškėlimo faktas patvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi dėl bendrovės kaltės, todėl šiuos veiksmus prilygino atsisakymui sudaryti pagrindinę sutartį.

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismas nustatė, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ dalyviais buvo atsakovai. Teismas atmetė atsakovės D. L. argumentus, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2008 m. spalio 30 d., t. y. po ieÅ¡kinyje nurodytų veiksmų atlikimo, kad ji teisine prasme nėra įgijusi akcininkės statuso, nes nėra pilnai atsiskaičiusi už akcijas.

Å iuos argumentus teismas vertino kaip atsakovės D. L. visiÅ¡kÄ nesidomėjimÄ Ä¯monės veikla ir jos gynybinę pozicijÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovė D. L. yra įregistruota bendrovės akcininke, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog ji už akcijas yra atsiskaičiusi. Teismo nuomone, atsakovė D. L., pirkdama akcijas, galėjo pasidomėti įmonės veikla, finansine padėtimi, jos vystymosi perspektyvomis. Ä®sigydama akcijas, ji prisiėmė visÄ rizikÄ , susijusiÄ su Å¡ios įmonės veikla.

         Dėl atsakovų (UAB „Saulės bÅ«stas“ akcininkų) nesÄ Å¾iningumo teismas pažymėjo, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo įregistruota su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu. Po 4 dienų UAB „Saulės bÅ«stas“ sudarė žemės sklypo ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Saulės bÅ«stas“ už įsigytÄ turtÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2007 m. gruodžio 1 d., t. y. iÅ¡ karto po įsteigimo UAB „Saulės bÅ«stas“ turėjo 700 000 Lt įsiskolinimÄ už įsigytÄ turtÄ , kuriam buvo įregistruota priverstinė hipoteka.

UAB „Saulės bÅ«stas“, turėdama 700 000 Lt įsiskolinimÄ , 2007 m. rusėjo 29 d. sudarė su UAB „AI statyba“ 1 152 706,60 Lt vertės statybos rangos sutartį. Juridinio asmens dalyvio veiksmai pripažįstami nesÄ Å¾iningais, jeigu yra neadekvataus vykdomai veiklai įstatinio kapitalo pasirinkimas (CK 2.50 straipsnio 3 dalies komentaras). UAB „Saulės bÅ«stas“ turėjo tikslÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ ir pastatyti jame gyvenamÄ jį namÄ , turėdamas tik 10 000 Lt įstatinį kapitalÄ .

Bendrovė įsigijo turtÄ už 700 000 Lt ir sudarė 1 152 706,60 Lt vertės statybos rangos sutartį. Å ie veiksmai buvo atlikti neturint jokių kitų finansavimo Å¡altinių, pinigų sÄ skaitoje, bendrovėje dirbant tik dviems darbuotojams. Teismo nuomone, kiekvienas protingas, atidus žmogus tokiomis aplinkybėmis turėjo suprasti, kad tokiomis sÄ lygomis neįmanoma įgyvendinti tokio projekto. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik realias galimybes gauti kreditÄ , bet ir kokias nors pastangas tai padaryti.

Teismo posėdžio metu bendrovės direktorius atsakovas T. B. patvirtino, kad iÅ¡ avansinių įmokų, kurias sumokėjo du asmenys, t. y. ieÅ¡kovė ir dar vienas asmuo, buvo mokami atlyginimai darbuotojams ir naudojamos lėšos statyboms, nes kitų lėšų nebuvo. NesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad žinant, jog pirkti butus atsirado tik du pirkėjai ir planuojant vykdyti statybas iÅ¡ avansinių įmokų, projekto vykdymas nebuvo nutrauktas, o atvirkščiai tos įmokos buvo naudojamos ne tik vykdyti statybos darbus, bet ir įmonės darbuotojams iÅ¡laikyti.

Teismas atmetė atsakovo T. B. argumentus, kad bendrovės veiklos mastus apsprendžia bendrovės verslumas, verslo idėjos ir finansavimosi galimybės, o ne jos įstatinio kapitalo dydis. Teismo nuomone, įmonės bankrotas parodė, kad įmonė neturėjo realaus pagrindo manyti, jog jai bus suteikti kreditai, be to, avansines įmokas sumokėjo tik du asmenys, įsiskolinimas už žemę buvo 700 000 Lt. Atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad nuo ieÅ¡kovės buvo nuslėpta aplinkybė, jog visiÅ¡kai nėra atsiskaityta už žemės sklypÄ ir įsiskolinimo dydis yra 700 000 Lt.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad yra įsiskolinimas už įsigytÄ turtÄ , tačiau nėra nurodomas jo dydis. Be to, minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktas patvirtina, jog sutartiniai įsipareigojimai buvo nevykdomi dėl bendrovės kaltės, o bendrovės savininkai yra atsakingi už bendrovės veiklÄ . Byloje nėra pateikta akcininkų susirinkimų protokolų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti bendrovės savininkų pastangos iÅ¡vengti bankroto ar siekis kokiu nors bÅ«du atsiskaityti su ieÅ¡kove.

Juolab, kad atsakovas T. B. patvirtino, jog akcijas pardavė, nes buvo reikalingi partneriai, su kuriais bÅ«tų galima pasitarti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jokių pasitarimų nebuvo. Teismas sprendė, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog statybos rangos sutartis buvo sudaryta su susijusia bendrove. Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kai vienas iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovų ar valdymo organų narių yra asmuo, turintis abiejų juridinių asmenų akcijų.

NesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tas faktas, kad stambiausios pinigų sumos iÅ¡ UAB „Saulės bÅ«stas“ buvo pervestos į UAB „AI statybos“. UAB „Saulės bÅ«stas“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2007 m. rusėjo 20 d., dar nesudarius rangos sutarties, avansu buvo pervesta 15 000 Lt, 2007 m. rusėjo 26 d. – 10 000 Lt avansas, 2007 m. spalio 11 d. – 10 000 Lt avansinis mokėjimas, 2007 m. spalio 19 d. – 20 000 Lt avansinis mokėjimas, nors darbai buvo atlikti tik 2007 m. gruodžio mėn. Teismas pažymėjo aplinkybę, kad lėšos buvo naudojamos atsakovo T.

B. atlyginimui, biuro baldams, automobilio nuomai, o ne buto statybai. Atsakovas T. B. pats patvirtino, kad 2008 m. sausio mėn. statyba buvo sustabdyta, tačiau į bylÄ yra pateikti 2008 m. birželio 18 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, todėl teismui kilo abejonių, kada tie darbai buvo atlikti ir ar iÅ¡ viso jie buvo atlikti. Å i aplinkybė, teismo nuomone, taip pat patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .          Teismas sprendė, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina UAB „Saulės bÅ«stas“ dalyvių nesÄ Å¾iningumÄ , todėl ieÅ¡kinį patenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Atsakovas T. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Dėl atsakovų nuslėpimo, kad už žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti namÄ yra neatsiskaityta 700 000 Lt. Pirma, apie UAB „Saulės bÅ«stas“ įsiskolinimo žemės sklypo pardavėjams faktÄ ieÅ¡kovė galėjo sužinoti nekilnojamojo turto registre. Antra, teismas, nustatęs, kad nuo ieÅ¡kovės buvo nuslėpta konkretaus dydžio skola, išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad nuo jos buvo nuslėptas tik pats bendrovės įsiskolinimo žemės sklypo pardavėjams faktas, o ne konkretus tos skolos dydis.

Nepaisant to, tai, kad nekilnojamojo turto registre vieÅ¡ai nėra nurodomas įsiskolinimo už įsigytÄ turtÄ dydis, nereiÅ¡kia, jog Å¡is dydis nėra vieÅ¡as, nes VÄ® Registrų centras filiale visi suinteresuoti asmenys turi galimybę susipažinti su visais dokumentais, kurių pagrindu daromi įraÅ¡ai nekilnojamojo turto registre. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad pati ieÅ¡kovė nedarė nieko, kÄ jos vietoje bÅ«tų daręs kiekvienas rÅ«pestingas ir atidus asmuo, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti visas sandorio sudarymo rizikos įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė preliminariÄ jÄ sutartį pasirašė turėdama žinoti apie bendrovės įsiskolinimÄ už žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti pastatÄ . Laikytina, kad ieÅ¡kovė prisiėmė pagrindinės sutarties nepasiraÅ¡ymo rizikÄ , susijusiÄ su minėtu bendrovės įsiskolinimu.

2. Dėl įstatinio kapitalo neadekvatumo bendrovės vykdomai veiklai. Pirma, bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra vieÅ¡ai skelbiama informacija, todėl ieÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę, kaip galinčiÄ sutrukdyti pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį, galėjo ir turėjo įvertinti dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama preliminariÄ jÄ sutartį. Laikytina, kad ieÅ¡kovė prisiėmė pagrindinės sutarties nepasiraÅ¡ymo rizikÄ , susijusiÄ su bendrovės įstatinio kapitalo dydžiu. Antra, bendrovės veiklos mastus paprastai apsprendžia ne jos įstatinio kapitalo dydis, o bendrovės verslumas, verslo idėjos ir finansavimosi galimybės, todėl neatsitiktinai CK 2.50 straipsnio 3 dalies komentaro autorių nuomonė, kuria vadovavosi teismas, nėra radusi atgarsio kasacinio teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje.

Bendrovė gyvenamojo namÄ statybÄ planavo finansuoti tiek bankų kreditais, tiek ir pirkėjo sumokėtomis avansinėmis įmokomis. Kadangi bankų kreditų bendrovė nespėjo gauti dėl bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir užklupusio sunkmečio, byloje daugiau nėra įrodymų, galinčių pagrįsti tokius bendrovės planus. Tai, kad bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, dar neįrodo, jog, kaip sprendė teismas, bendrovė neturėjo realaus pagrindo manyti, kad jai bus suteikti kreditai.

Toks gyvenamųjų namų statybos finansavimas yra įprasta statybų verslo praktika Lietuvoje. Teismo nurodyta aplinkybė, kad lėšos (neaiÅ¡ku kokios) buvo naudojamas apelianto atlyginimui, biuro baldams, automobilio nuomai, o ne buto statybai, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teismo nurodytos iÅ¡laidos yra tipinės bendrovės administravimo iÅ¡laidos, kurios buvo daromos tiek iki ieÅ¡kovei įneÅ¡ant avansinę įmokÄ , tiek ir po to. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iÅ¡imtinai visa ieÅ¡kovės avansinė įmoka buvo panaudota tik statybos darbų ir medžiagų finansavimui.

UAB „Saulės bÅ«stas“ rangovui pervedė 210 000 Lt, nors iÅ¡ ieÅ¡kovės yra gavusi tik 121 837 Lt. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad rangovas atliko darbų už 320 573,78 Lt. Tai, kad darbai objekte buvo atliekami, patvirtina nuotraukos ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kurių teismas nevertino. Todėl teismo įžvelgtos abejonės statybos darbų atlikimo realumu yra nepagrįstos prielaidos.          3. Dėl rangos sutarties sudarymo su susijusiu asmeniu. Teismas netinkamai taikė CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ , kadangi teismo sprendimu nėra nustatyta, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ ir UAB „AI statybos“ sudaryta rangos sutartis bÅ«tų kaip nors pažeidusi ieÅ¡kovės interesus.

Statybos darbai buvo realiai atlikti. Jokių įrodymų, paneigiančių atliktų darbų aktus, byloje nėra. Todėl rangos sutarties sudarymo faktÄ vertinti kaip atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ nėra pagrindo.          4. Dėl stambiausių piniginių sumų pervedimo iÅ¡ UAB „Saulės bÅ«stas“ į UAB „AI statybos“. Darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose, buvo realiai atlikti. Teismo nurodyti mokėjimai buvo atlikti dar iki ieÅ¡kovei sudarant preliminariÄ ja sutartį ir ieÅ¡kovei įneÅ¡ant avansinę įmokÄ .

Teismas nenurodė, kaip dėl tokio pinigų pervedimo galėjo nukentėti ieÅ¡kovės interesai.          5. Dėl bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų, patvirtinančių bendrovės savininkų pastangas iÅ¡vengti bankroto, nepateikimo. IeÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kiniu neįrodinėjo, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas nustatė iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų.          6. Dėl ieÅ¡kovės rÅ«pestingumo ir atidumo sudarant preliminariÄ jÄ sutartį.

IeÅ¡kovė pati yra nurodžiusi, kad dėl preliminariosios sutarties sÄ lygų ji turėjo galimybę su bendrove derėtis, ji turėjo advokatÄ , kuris teikė jai kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ . Tai rodo, kad ieÅ¡kovei sutartis nebuvo primesta prieÅ¡ jos valiÄ kaip silpnesnei Å¡aliai. Byloje esantys duomenys rodo, kad pati ieÅ¡kovė buvo nerÅ«pestinga ir neatidi, kiek tokioje situacijoje buvo bÅ«tina, kadangi savo ieÅ¡kinį grindžia įrodinėdama faktus, apie kuriuos turėjo žinoti prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama preliminariÄ jÄ sutartį, juo labiau, kad ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.

         Atsakovė D. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. PareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo buvo pateiktas teismo posėdyje, tačiau teismas apie jį posėdžio dalyvių neinformavo. Teismo nereagavimas į pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alimo yra papildomas pagrindas, patvirtinantis, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Apeliantės teigimu, teismas baigė nagrinėti bylÄ 2011 m. birželio 14 d. teismo posėdyje, apie kurį nebuvo praneÅ¡ta nei atsakovei, nei jos atstovui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas – CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymÄ . Teismas, konstatuodamas atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , nenurodė nė vienos įstatymo ar bendrovės įstatų normos, kuriÄ atsakovė bÅ«tų pažeidusi ir kuri bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su bendrovės negalėjimu įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei.

Teismo iÅ¡vada, kad atsakovė, įsigydama akcijas, prisiėmė visÄ rizikÄ , tereiÅ¡kia, jog ji prisiėmė rizikÄ prarasti lėšas, sumokėtas už akcijas.          Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieÅ¡kovė R. B. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo palikti nepakeistÄ .          1. Dėl atsakovo T. B. apeliacinio skundo. IeÅ¡kovė pagal savo galimybes buvo pakankamai atidi, sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį: ji bendravo su atsakovu T.

B., aiÅ¡kinosi sutarties sÄ lygas, konsultavosi su teisininkais dėl sutarties sÄ lygų. IeÅ¡kovė turėjo pagrįstų lÅ«kesčių, kad kita sutarties Å¡alis bus sÄ Å¾ininga ir savo veiksmais nepadarys žalos. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , nenustatė ieÅ¡kovės veiksmuose neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Pažymėtina, kad atsakovas T. B. toje byloje analogiÅ¡kais argumentais bandė įrodinėti ieÅ¡kovės neatidumÄ ir nerÅ«pestingumÄ .

Apelianto argumentai, kad bendrovė tikėjosi gauti kreditÄ , neatitinka tikrovės. Naujai įsteigtai bendrovei, kuri neturėjo turto ir nevykdė jokios Å«kinės veiklos, o turėjo tik 700 000 Lt įsipareigojimÄ , kreditas negalėjo bÅ«ti suteiktas. Statybos rangos sutartis tiesiogiai liečia ieÅ¡kovės interesus, todėl teismas pagrįstai pritaikė CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , nes vietoj to, kad bendrovė grÄ Å¾intų pinigus ieÅ¡kovei, juos pervedė UAB „AI statybos“. IeÅ¡kovė ne kartÄ klausė atsakovo T.

B., ar bendrovė neturi turtinių įsipareigojimų. Atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovei teigė, kad skolų nėra. IeÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad bendrovės vadovas suteikia jai teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ informacijÄ . Apeliantas neteisingai nurodo, kad ieÅ¡kovė galėjo susipažinti su bendrovei priklausančio pastato archyvine byla, nes tokia teisė suteikiama tik nekilnojamojo turto savininkui. Pats apeliantas nesuteikė ieÅ¡kovei informacijos apie tai, kad už minėtÄ pastatÄ sumokėtÄ tik 10 000 Lt, jog nėra jokios galimybės atsiskaityti su pastato ir žemės sklypo pardavėjais, kad sutarties objektui buvo taikoma priverstinė hipoteka.

Visas Å¡ias aplinkybes apeliantas slėpė nuo ieÅ¡kovės, vis žadėjo atsiskaityti, prašė sumokėti visÄ buto kainÄ , teigdamas, kad statybos bus vėl tęsiamos. Tuo tarpu apeliantas jau buvo pateikęs teismui praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos UAB „Saulės bÅ«stas“ iÅ¡kėlimo. Akivaizdu, kad apelianto veiksmai lėmė, jog bendrovė negalėjo atsiskaityti su ieÅ¡kove.          2. Dėl atsakovės D. L. apeliacinio skundo. Apeliantė neteisingai dėsto aplinkybes, susijusias su teismui pateiktu nuÅ¡alinimu.

Apie 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdį visiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Å iame posėdyje teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir, tenkindamas atsakovo T. B. praÅ¡ymÄ , padarė pertraukÄ iki 2011 m. birželio 14 d. Apeliantė teigia, kad teismas neinformavo jos ir jos atstovo apie 2011 m. birželio 14 d. posėdį, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, tÄ dienÄ buvo tęsiamas 2011 m. birželio 13 d. posėdis, todėl teismas neprivalėjo apie tai informuoti neatvykusias į 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdį Å¡alis.

Atsakovo T. B. atstovas 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdyje dalyvavo, kas reiškia, kad apeliantei taip pat buvo žinoma apie šį teismo posėdį, nes ji artimai bendrauja su T. B., kartu gyvena ir augina bendrus vaikus. Apeliantės nušalinimas iki po pertraukos tęsiamo teismo posėdžio pradžios nebuvo teismui įteiktas. 2011 m. birželio 14 d. teismo posėdyje vyko teisminiai ginčai, o šioje proceso stadijoje nėra galimybės reikšti nušalinimus, nes bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra baigtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. B. ir UAB „Saulės bÅ«stas“ 2007 m. gruodžio 18 d. sudarė preliminariÄ jÄ gyvenamojo ploto/buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/12/-2 (t. 1, b. l. 12-20). Pagal preliminariÄ jÄ sutartį UAB „Saulės bÅ«stas“ įsipareigojo per sutartyje numatytÄ terminÄ pastatyti ir parduoti ieÅ¡kovei butÄ , esantį pastate Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat suteikti teisę naudotis parkavimo vieta, o ieÅ¡kovė – nupirkti butÄ ir sumokėti sutartÄ kainÄ .

UAB „Saulės bÅ«stas“ statybos darbus turėjo pabaigti iki 2008 m. liepos 1 d., o iki 2008 m. liepos 31 d. organizuoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedÅ«rÄ . IeÅ¡kovė sumokėjo UAB „Saulės bÅ«stas“ 121 837 Lt avansinę įmokÄ (t. 1, b. l. 26), tačiau pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryto dėl to, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ neįvykdė įsipareigojimų iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigti statybos darbus. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Saulės bÅ«stas“ bankroto bylÄ , o 2011 m. birželio 13 d. priėmė sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (civilinė byla Nr. B2-229-524/2011).

UAB „Saulės bÅ«stas“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieÅ¡kovės 182 755,90 Lt (121 837 Lt ieÅ¡kovės sumokėta avansinė įmoka ir 60 918,90 Lt bauda už UAB „Saulės bÅ«stas“ atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį) dydžio kreditorinis reikalavimas. UAB „Saulės bÅ«stas“ 2011 m. kovo 17 d. likvidavimo aktas patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Saulės bÅ«stas“ bankroto proceso metu realizuoto turto nieko negavo, t. y. jos kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas (t. 3, b. l. 109-110).

         IeÅ¡kovė jos patirtÄ 182 755,90 Lt žalÄ teismo prašė priteisti iÅ¡ UAB „Saulės bÅ«stas“ akcininkų. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Saulės bÅ«stas“ negalėjo įvykdyti savo prievolės dėl nesÄ Å¾iningų jos akcininkų veiksmų, be to, UAB „Saulės bÅ«stas“ akcininkai pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Taigi ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje iÅ¡kėlė su juridinio asmens dalyvio subsidiariÄ ja atsakomybe kreditoriams susijusį klausimÄ .

         Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriui; nesÄ Å¾iningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariÄ jÄ atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

         Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ dėl UAB „Saulės bÅ«stas“ negalėjimo įvykdyti prievolių pagal preliminariÄ jÄ sutartį priteisė iÅ¡ visų trijų UAB „Saulės bÅ«stas“ akcininkų. Šį sprendimÄ apskundė tik du akcininkai – T. B. ir D. L.. Kadangi atsakovas A. Å . apeliacinio skundo nėra padavęs, laikytina, kad sprendimo dalis dėl A. Å . nesÄ Å¾iningų veiksmų yra įsiteisėjusi, todėl teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

Tuo tarpu apeliantai pateiktuose apeliaciniuose skunduose nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio. Apeliantas T. B. skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų nebuvo atlikta ir kad ieÅ¡kovė pati buvo nerÅ«pestinga bei neatidi su UAB „Saulės bÅ«stas“ sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį. Apeliantės D. L. pagrindinis skundo argumentas susijęs su tuo, kad ji UAB „Saulės bÅ«stas“ akcijas, už kurias nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, įsigijo jau po visų ieÅ¡kovės nurodytų veiksmų atlikimo.

         Dėl atsakovo T. B. apeliacinio skundo          IeÅ¡kinys apeliantui pareikÅ¡tas kaip UAB „Saulės bÅ«stas“ akcininkui, t. y. juridinio asmens dalyviui. Tačiau sprendžiant dėl apelianto kaip įmonės akcininko atsakomybės ieÅ¡kovei (UAB „Saulės bÅ«stas“ kreditorei) apimties ir turinio, atsižvelgtina taip pat į apelianto kaip įmonės direktoriaus statusÄ . Nuo UAB „Saulės bÅ«stas“ įsteigimo (2007 m. rugpjūčio 16 d.) iki jos bankroto apeliantas ėjo įmonės direktoriaus pareigas.

         Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ dalyvių nesÄ Å¾iningus veiksmus patvirtina aplinkybė, jog buvo pasirinktas neadekvatus vykdomai veiklai įstatinio kapitalo dydis. Bylos duomenys patvirtina, UAB „Saulės bÅ«stas“ 2007 m. rugpjūčio 16 d. buvo įregistruota su 10 000 Lt dydžio įstatiniu kapitalu (t. 1, b. l. 58-59), o jau 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsigijo 700 000 Lt vertės žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , už įsigytÄ turtÄ Ä¯sipareigodama sumokėti pardavėjams 700 000 Lt iki 2007 m. gruodžio 1 d. (t.

1. b. l. 94-97). Taigi kÄ tik įregistruota bendrovė jau turėjo 700 000 Lt dydžio įsiskolinimÄ už žemės sklypÄ , kuriame ketino statyti gyvenamÄ jį namÄ , su pakankamai trumpu grÄ Å¾inimo terminu (vos trys mėnesiai). UAB „Saulės bÅ«stas“ 2007 m. rugsėjo 29 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ gyvenamojo namo statybos darbų vertė yra 1 152 706,60 Lt (t. 1, b. l. 152). UAB „Saulės bÅ«stas“ turėjo tikslÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ , pastatyti jame gyvenamÄ jį namÄ ir parduoti šį turtÄ .

Apelianto teigimu, bendrovė žemės sklypo įsigijimÄ ir gyvenamojo namo statybÄ planavo finansuoti tiek bankų kreditais, tiek ir pirkėjų sumokėtomis avansinėmis įmokomis. Tačiau, kaip parodė faktinė situacija, bendrovės veikla buvo finansuojama tik dviejų pirkėjų sumokėtomis avansinėmis įmokomis, nededant jokių pastangų gauti finansavimo iÅ¡ kredito įstaigų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ie veiksmai buvo atlikti neturint lėšų ir jokių kitų finansavimo Å¡altinių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvių susirinkimas (t. y. bendrovės akcininkai) paprastai sprendžia svarbiausius ir su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kiekvienas protingas, atidus žmogus tokiomis aplinkybėmis turėjo suprasti, jog tokiomis sÄ lygomis neįmanoma įgyvendinti tokio projekto, t. y. pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , kurio statybos kaina yra 1 152 706,60 Lt.

Atmestini apelianto argumentai, kad bendrovės veiklos mastus paprastai apsprendžia ne jos įstatinio kapitalo dydis, o bendrovės verslumas, verslo idėjos ir finansavimo galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju įsteigus bendrovę su 10 000 Lt dydžio kapitalu, iÅ¡ karto po įsteigimo įsigijus 700 000 Lt žemės sklypÄ , nukeliant apmokėjimÄ už sklypÄ trims mėnesiams, bendrovei neturint kito turto ir lėšų, iÅ¡skyrus dviejų pirkėjų avansines įmokas, nebuvo pagrindo manyti, kad bendrovei bus sutekti bankų kreditai.

Byloje nėra duomenų, kad buvo dedamos pastangos gauti kreditus. Be to, preliminarioji sutartis su atsakove buvo sudaryta 2008 m. gruodžio 18 d., kai terminas susimokėti už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ jau buvo suėjęs, tik vienas pirkėjas buvo sumokėjęs avansinę įmokÄ ir nesant (taip pat nededant realių pastangų gauti) finansavimo iÅ¡ kredito įstaigų. Esant Å¡ioms aplinkybėms projektas vis tiek nebuvo nutrauktas, siekiant sumažinti bendrovės kreditorių galimus nuostolius. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neadekvatų planuojamai veiklai įstatinio kapitalo dydžio pasirinkimÄ nagrinėjamu atveju pripažino nesÄ Å¾iningais juridinio asmens dalyvių veiksmais.

Papildomai pažymėtina, kad apeliantas pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ â€“ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste – vengti, kad įmonės kreditoriai patirtų nuostolių, o paaiÅ¡kėjus, jog projektas esamomis sÄ lygomis (neturint finansavimo iÅ¡ kredito įstaigų, tik dviems asmenimis sumokėjus avansines įmokas už statomus butus, neturint turto ir lėšų) negalės bÅ«ti įgyvendintas, siekti sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius, t. y. siekti atsiskaityti su kreditoriais, o ne tęsti statybas, finansuojamas iÅ¡skirtinai kreditorių (bÅ«simų butų pirkėjų) lėšomis.

         Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nustatydamas, jog nuo ieÅ¡kovės buvo nuslėptas konkretaus dydžio įsiskolinimas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad sudarant preliminariÄ jÄ sutartį nuo jos buvo nuslėptas įsiskolinimas už žemės sklypÄ , o pirmosios instancijos teismas tik akcentavo Å¡io įsiskolinimo dydį, kas nelaikytina išėjimu už ieÅ¡kinio ribų.          Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su UAB „Saulės bÅ«stas“ akcininkų susirinkimų protokolų, patvirtinančių akcininkų pastangas iÅ¡vengti bankroto, nepateikimu.

IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje buvo nurodžiusi, kad nebuvo organizuotas nei vienas akcininkų susirinkimas spręsti klausimÄ dėl bankroto iÅ¡vengimo, tai yra pažymėta ir skundžiamo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje.          Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai taikė CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ . Å iame punkte numatyta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, turintis nuosavybės teise mažiausiai 50 proc. kito juridinio asmens akcijų arba abiejų juridinių asmenų akcijų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡i prezumpcija įtvirtinta siekiant palengvinti kreditoriaus, pareiÅ¡kusio bÅ«tent actio Pauliana ieÅ¡kinį, padėtį, kad jam bÅ«tų lengviau įrodyti Å¡io kreditoriaus teises pažeidusio sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Nagrinėjamoje byloje UAB „Saulės bÅ«stas“ su UAB „AI statybos“ 2007 m. rugsėjo 29 d. sudaryta rangos sutartis neginčijama actio Pauliana pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Å¡iÄ prezumpcijÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spendė, jog atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tas faktas, kad stambiausios pinigų sumos nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. spalio 19 d. iÅ¡ UAB „Saulės bÅ«stas“ buvo pervestos UAB „AI statybos“ (t. 1, b. l. 156-159). Å ios sumos buvo mokamos avansu už statybos rangos darbus. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad statybos darbai buvo pradėti (t. 1, 132-138). Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytos sumos buvo pervedamos iki preliminariosios sutarties sudarymo.

         Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį turėjo galimybę apie UAB „Saulės bÅ«stas“ įsiskolinimÄ už žemės sklypÄ sužinoti iÅ¡ nekilnojamojo turto registro, o apie įstatinio kapitalo dydį – iÅ¡ juridinių asmenų registro, taip pat turėjo galimybę derėtis dėl preliminariosios sutarties sÄ lygų, jÄ konsultavo profesionalus teisininkas. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė buvo nerÅ«pestinga ir neatidi, kiek tokioje situacijoje buvo bÅ«tina, kadangi ieÅ¡kinį grindžia įrodinėdama faktus, apie kuriuos turėjo žinoti prieÅ¡ preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymÄ , todėl pati prisiėmė pagrindinės sutarties nesudarymo rizikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia UAB „Saulės bÅ«stas“ dalyvių Å¡ioje byloje konstatuoto nesÄ Å¾iningumo. Negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės neatlikti tam tikri su rizikos vertinimu susiję veiksmai sudaro pagrindÄ paneigti bendrovės akcininkų nesÄ Å¾iningumÄ ir konstatuoti jų sÄ Å¾iningumÄ .          Nepaisant to, kad teisėjų kolegija kai kuriuos apelianto argumentus pripažino pagrįstais, kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurios apeliacinio skundo argumentais liko nepaneigtos, sudaro pagrindÄ konstatuoti UAB „Saulės bÅ«stas“ dalyvių nesÄ Å¾iningus veiksmus.

Todėl apelianto argumentai, kad jis neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų pripažintini nepagrįstais.          Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė 182 755,90 Lt žalos atlyginimo. PriteistÄ Å¾alÄ sudaro ieÅ¡kovės pagal preliminariÄ jÄ sutartį UAB „Saulės bÅ«stas“ sumokėta 121 837 Lt avansinė įmoka ir 60 918,90 Lt UAB „Saulės bÅ«stas“ mokėtina bauda už atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas savo iniciatyva gali mažinti netesybas, kai jos yra aiÅ¡kiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, 60 918,90 Lt dydžio bauda, sudaranti pusę ieÅ¡kovės sumokėtos 121 837 Lt avansinės įmokos, yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos. IÅ¡ieÅ¡kotos netesybos visais atvejais yra įskaitomos į nuostolius, tačiau negali bÅ«ti mažesnės už nuostolius. IeÅ¡kovės teigimu, UAB „Saulės bÅ«stas“ neįvykdžius įsipareigojimų pagal preliminariÄ jÄ sutartį, ji patyrė 28 996,64 Lt nuostolių, kuriuos įskaičiavo į praÅ¡omÄ priteisti 60 918,90 Lt baudÄ .

IeÅ¡kovės patirtų nuostolių dydį sudaro: bankui sumokėtos palÅ«kanos už suteiktÄ kreditÄ â€“ 9 136,11 Lt (ieÅ¡kovė, sudariusi preliminariÄ jÄ sutartį, paėmė iÅ¡ banko kreditÄ gyvenamajam bÅ«stui įsigyti), kredito dalies grÄ Å¾inimas – 18 638,53 Lt, už dokumentų paruoÅ¡imÄ ir sutarčių įforminimÄ â€“ 850 Lt, už hipotekos lakÅ¡to įregistravimÄ ir pakeitimÄ â€“ 120 Lt, už turto draudimÄ â€“ 100 Lt, tiesioginio debeto iÅ¡laidos – 152 Lt (t. 1, b. l. 26, t. 3, b. l. 12).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės kredito dalies grÄ Å¾inimui sumokėta 18 638,53 Lt suma negali bÅ«ti laikoma jos dėl UAB „Saulės bÅ«stas“ įsipareigojimų nevykdymo patirtais nuostoliais, nes tokiais nuostoliais laikomos tik bankui sumokėtos palÅ«kanos ir kitos iÅ¡laidos, tiesiogiai susijusios su kreditavimo sutarties sudarymu. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais laikytina 10 358,11 Lt (28 996,64 Lt – 18 638,53 Lt) suma. Atsižvelgiant į tai, kad 60 918,90 Lt dydžio bauda, palyginus jÄ su ieÅ¡kovės pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėta avansine įmoka, yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje (kurioje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas juridinio asmens, neįvykdžiusio savo prievolės ieÅ¡kovei, dalyviams) yra pagrindas Å¡iÄ baudÄ sumažinti iki minėtų ieÅ¡kovės realiai patirtų nuostolių dydžio, t. y. 10 358,11 Lt (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant teismo ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 132 195,11 Lt sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).          Dėl atsakovės D. L. apeliacinio skundo          Apeliantė 10 proc. UAB „Saulės bÅ«stas“ akcijų įsigijo pagal 2008 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 170, t.

3. b. l. 42-43). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pirkdama akcijas atsakovė D. L. galėjo pasidomėti įmonės veikla, finansine padėtimi, jos vystymosi perspektyvomis, todėl sprendė, jog įsigydama akcijas atsakovė prisiėmė visÄ rizikÄ , susijusiÄ su Å¡ios įmonės veikla. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Minėta, kad UAB „Saulės bÅ«stas“ statybos darbus turėjo pabaigti iki 2008 m. liepos 1 d., tačiau Å¡ios preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės neįvykdė.

Teismas, UAB „Saulės bÅ«stas“ bankroto byloje tvirtindamas ieÅ¡kovės kreditorinį reikalavimÄ , nustatė, kad Å¡ios prievolės UAB „Saulės bÅ«stas“ neįvykdė dėl savo kaltės ir tai prilygino atsisakymui sudaryti pagrindinę sutartį, dėl ko UAB „Saulės bÅ«stas“ kilo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansinę įmokÄ ir sumokėti baudÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai atsirado bÅ«tent tada, kai UAB „Saulės bÅ«stas“ neįvykdė savo prievolės iki 2008 m. liepos 1 d. pabaigti statybos darbus.

Apeliantė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2008 m. spalio 30 d., t. y. tada, kai žala ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai jau buvo padaryta, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė už Å¡iÄ Å¾alÄ neturi atsakyti, nes ji neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, lėmusių žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ .          Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡ atsakovės D.

L., todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atsakovei D. L. atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ visų trijų atsakovų.

Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį atsakovei D. L., Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ dviejų likusių atsakovų, dėl ko pakeistina skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Atsakovas T. B. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies teismo buvo atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti baudos dydį teismas sumažino savo iniciatyva, laikytina, jog apelianto skundas iÅ¡ esmės buvo atmestas, todėl atsakovo už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinas.

Dėl tos pačios priežasties nemažinamos pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovė D. L. už apeliacinį skundÄ sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies teismo buvo atleista. Patenkinus apeliacinį skundÄ , apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 200 Lt žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos nuomone, likusi apeliantės nesumokėta žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ji atleista, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ nepriteistina, kadangi ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės liko patenkintas likusių dviejų atsakovų atžvilgiu (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :          Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteista 182 755,90 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir 771,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei – 924,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei D. L. atmesti. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo – ieÅ¡kovei R. B. priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 132 195,11 Lt (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt penkių litų 11 ct) sumos.          Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti ieÅ¡kovei R. B. iÅ¡ atsakovų T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 1 156,75 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų T. B. ir A. Å . po 1 387 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio ir teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“ Palikti nepakeistas kitas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo dalis.

         Priteisti atsakovei D. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. B. 200 Lt (du Å¡imtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Konstantinas Gurinas Audronė Jarackaitė Danutė MilaÅ¡ienė