2024-02-28 Nr. AB-3487-3-62-3-00042-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-137-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00042-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Višinskienės (pranešėja), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – P. Š.) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230511-00071 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 12 mėnesių laikotarpiui.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti antstolės Raimondos Pauzienės (toliau – ir Antstolė) vykdomosios bylos Nr. 0183/23/01954 vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėja, grįsdama prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, jog Antstolė 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0183/23/01954 ir pradėjo priverstinai vykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Š. nuosavybės teise priklauso patalpos / butas, esantis (duomenys neskelbtini). Privalomuoju nurodymu buvo nurodyta išardyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtą stogo konstrukciją h – 5,79 m, kuri kadastrinių matavimų byloje fiksuota h – 3,92 m, išardyti įrengtą l1,60 m pastato šiaurinėje dalyje ir l-4,40 m pastato rytinėje dalyje naujas, tinkuotas sienas, išardyti virš patalpos Nr. 3a-6 įrengtą stogo konstrukciją, kuri iš dvišlaitės pakeista į vienšlaitę. Privalomajam nurodymui buvo nustatytas įvykdymo terminas iki 2023 m. lapkričio 11 d.

Pareiškėja nurodė, jog nei ji, nei trečiasis suinteresuotas asmuo jokio fizinio poveikio patalpoms nėra atlikę, o apie jai priklausančiose patalpose / bute be statybą leidžiančio dokumento vykdomos rekonstrukcijos darbų neteisėtumą ir Privalomojo nurodymo turinį ir teisines pasekmes, darbų įteisinimo procedūras sužinojo tik po jų atlikimo, pareiškėją pakonsultavus advokatui, kai Inspekcija 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prašomus dokumentus. Šiuo atveju nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų padaryta nepataisomai didelė žala tiek pačiam pastatui, kurio stogą ir sienas tektų griauti neturint atliktų tyrimų ir reikiamo statybos darbo ir techninio projekto, tiek pareiškėjai, nes būtų papildomai pažeistos jos teisės ir teisėtai, kadangi pareiškėja turėtų nepagrįstai patirti dideles finansines išlaidas ne dėl savo neteisėtų veiksmų šalinant savavališkos statybos padarinius, neįgyvendinus savo teisių įteisinti atliktą buto rekonstrukciją įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog jai be statybos techninio ir darbo projekto vykdant patalpų / buto ardymo ir griovimo darbus tai sukeltų papildomą didelį pavojų aplinkinių pastatų ir viso statinio saugumui, nes pastato būklė iki atliktos rekonstrukcijos buvo kelianti pavojų, o ardymo bei griovimo darbams pareiškėjai reikia atlikti tyrimus ir parengti statybų techninius ir darbo projektus, kadangi pastatas yra senas, statytas 1900 metais. Todėl statybos griovimo darbų vykdymas be atskirų tyrimų ir atitinkamo projekto kelia realią grėsmę. Pareiškėja pradėjo inicijuoti atliktos statybos įteisinimo procedūras ir yra didelė tikimybė, kad patalpų rekonstrukcija įstatymų nustatyta tvarka bus įteisinta, tačiau nesulaukus šių procedūrų pabaigos esamų sienų ir stogo griovimas pareiškėjai sukeltų neproporcingai didelę papildomą žalą.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjos V. Š. skundą, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, jog pareiškėjos skundo dalykas yra Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pagrįstumas, o ne Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas. Inspekcijos priimtuose aktuose (2023 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-230510-00063 ir Privalomajame nurodyme) teigiama, jog butas rekonstruojamas neturint parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Todėl pareiškėjos argumentai, jog be statybos techninio ir darbo projekto vykdant savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus kiltų didelis pavojus aplinkinių pastatų ar viso statinio saugumui, yra nepagrįsti.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog dėl Inspekcijos surašyto savavališkos statybos akto ar Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo ginčas nekyla, šios administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra teisinių prielaidų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nekyla tokios teisinės pasekmės, dėl kurių gali atsirasti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, o pareiškėja gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatyta tvarka teikti prašymą Antstolei dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, sprendė, jog nenustatytas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį.

III. Pareiškėja V. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti šį prašymą, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo pastato būkle ir nusidėvėjimu, patvirtinančių, jog vykdant Privalomąjį nurodymą būtina atlikti pastato konstrukcijų techninį tyrimą ir parengti griovimo aprašą. Tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamos statybų eksperto parengtos ekspertizės išvados. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, jog pareiškėja pati jokių savavališkos statybos veiksmų neatliko, tačiau pagal Privalomąjį nurodymą turi patirti didelius finansinius nuostolius.

Pareiškėja taip pat pažymi, jog ji neturėjo galimybės įvykdyti Privalomojo nurodymo per jame nustatytą terminą bei neturėjo teisės pasinaudoti galimybe įteisinti savavališkos statybos. Pareiškėjos vertinimu, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimas, priimtas šioje administracinėje byloje, netektų prasmės ir procesas nebūtų veiksmingas, nes pareiškėja negalėtų atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūrų ir patirtų finansinius nuostolius.

Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, o Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Inspekcija nurodo, kad ji, nustačiusi, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas, kreipėsi į Antstolę su prašymu Privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai, todėl Antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0183/23/01954, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2VP-4076-454/2024.

Inspekcijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. lapkričio 11 d., o pareiškėja tik 2024 m. sausio 6 d. kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo, darytina išvada, kad pareiškėja prašo pratęsti jau suėjusį terminą. Tačiau pagal galiojantį reguliavimą ir teismų praktiką pratęsti galima tik nesuėjusius terminus, o termino atnaujinimo galimybės nėra. Nagrinėjamu atveju bylos dalyku nėra Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl pareiškėjos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, o jos argumentai dėl poreikio taikyti šią priemonę yra deklaratyvūs. Pareiškėja siekia ne užtikrinti jos pareikštą skundo reikalavimą, bet išspręsti jai nepalankius vykdymo proceso klausimus netinkamomis priemonėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos V. Š. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir jį grindžiančius argumentus, padarė išvadą, jog byloje nėra teisinių prielaidų taikyti pareiškėjos prašomą priemonę, nes Privalomojo nurodymo, dėl kurio priverstinio vykdymo užvesta pareiškėjos prašoma sustabdyti vykdomoji byla, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos dalykas, o pareiškėja gali CPK numatyta tvarka spręsti vykdomosios bylos sustabdymo klausimą.

Pareiškėja, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, jog šis teismas tinkamai neįvertino ginčo faktinių aplinkybių, nes netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų padaryta didelė žala ginčo pastatui bei pareiškėjos turtinei padėčiai, o pareiškėjai būtų užkirstas kelias siekti įteisinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Antstolės vykdomosios bylos Nr. 0183/23/01954 vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Byloje nustatyta, jog Antstolė 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-183-43759, kuriame nurodė, jog priimamas vykdyti išieškotojo (Inspekcijos) Antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas – Privalomasis nurodymas (skolininkas: pareiškėja; nepiniginis išieškojimas: visa apimtimi).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra teisinių prielaidų taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos dalykas, pažymi, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį gali būti teikiami teismui tik siekiant užtikrinti byloje priimtą nagrinėti skundo reikalavimą (-us).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012; kt.). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Byloje susiklostė situacija, kai Privalomasis nurodymas, dėl kurio priverstinio vykdymo užvesta vykdomoji byla, priimtas 2023 m. gegužės 11 d. (įvykdymo terminas – 2023 m. lapkričio 11 d. (tokia data nurodyta Privalomajame nurodyme)), o Antstolė patvarkymą vykdyti Privalomąjį nurodymą priėmė 2023 m. lapkričio 23 d., pareiškėja į teismą kreipėsi 2024 m. sausio 6 d., prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris jau pasibaigęs. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pats Privalomasis nurodymas, kurio vykdymo sustabdymo iš esmės netiesiogiai siekia pareiškėja, nėra ginčijamas, o terminas jam įvykdyti jau yra pasibaigęs.

Nors šioje byloje tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas Inspekciją įvardija atsakovu, tačiau akcentuotina, jog Inspekcijai šioje byloje nėra reiškiami jokie materialiojo pobūdžio reikalavimai, nėra nagrinėjamas konkretus administracinis ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir Inspekcijos dėl Privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo, jo vykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 4 d.), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo šiam terminui suėjus bei Antstolei priėmus patvarkymą užvesti vykdomąją bylą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad byloje nėra teisinių prielaidų taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę galėtų būti pažeisti kitų asmenų, inter alia (be kita ko) Inspekcijos, kuri yra įgaliota atlikti valstybinę statybų priežiūrą ir nustačiusi statybos reikalavimų pažeidimus, įpareigoti juos pašalinti, interesai. Ši išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus, akcentuojant, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones negalima asmenų teisių riboti daugiau negu tai yra būtina, o teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į kitų proceso šalių interesus bei viešąjį interesą (žr., pvz., 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-227-492/2021).

Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Privalomojo nurodymo vykdymas yra perduotas vykdyti antstoliui, tačiau CPK 625 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4076-454/2024 pagal Antstolės pareiškimą spręsdamas dėl pagrindo pareiškėjai skirti baudą dėl įpareigojimo neįvykdymo, taip pat sprendė pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti Antstolės vykdomosios bylos Nr. 0183/23/01954 vykdymą iki kol teisme bus išspręstas prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas) klausimą. Kaip matyti iš šios nutarties, pareiškėja prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siejo su šia byla dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tačiau Kauno apylinkės teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl to, kad ji neginčija Privalomojo nurodymo, o kadangi skolininkas (pareiškėja) neginčija vykdomojo dokumento, kurio pagrindu antstolė vykdo išieškojimą, ši aplinkybė užkerta kelia taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėja 2024 m. vasario 20 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama panaikinti Antstolės 2024 sausio 23 d. priimtą patvarkymą Nr. S-24-183-3253 atsisakyti patenkinti prašymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0183/23/01954 iki Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir įsiteisės teismo sprendimas (civilinės bylos Nr. e2YT-6735-1158/2024).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje administracinėje byloje dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, o kadangi su Privalomojo nurodymo įvykdymu susiję klausimai nagrinėjami ir sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme, vykdomosios bylos sustabdymo pagrįstumo klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šioje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė