2021-06-01 Nr. CB-5248-2-70-3-01680-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2021 m. gegužės 13 d. pateiktu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėja UAB „Sodbeta“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė „Registrų centras“, A. S., K. S., UAB „Ausnė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Arvytra“, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo pareiškimas buvo atmestas, paskirtytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Legislator headnote
AI generated2021-06-01 Nr. CB-5248-2-70-3-01680-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Full text
Nr. DOK-2869
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01680-2020-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. gegužės 13 d. pateiktu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Sodbeta“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė „Registrų centras“, A. S., K. S., UAB „Ausnė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Arvytra“, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo pareiškimas buvo atmestas, paskirtytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, iš esmės nemotyvavo procesinio sprendimo, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų. Nutartyje, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendime, pasisakyta ne dėl visų inžinerinių statinių, dėl kurių buvo pateiktas pareiškimas (nepasisakyta dėl išimtinai pareiškėjos veikloje naudojamų technologinių vamzdynų ir šių vamzdynų estakadų bei betono užpildų aikštelės tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23). Apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl laiko, kad išvada, jog inžineriniai statiniai savo ūkine paskirtimi tarnauja ne vien pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, yra teisinga ir pagrįsta. Netiesioginių įrodymų visuma, pareiškėjos manymu, patvirtina, kad inžinerinių statinių statyba objektyviai negalėjo būti neteisėta. Liko neaišku, kodėl teismui pripažįstant inžinerinių statinių, kaip priklausinių, teisinį statusą, nebuvo vadovautasi taisykle, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnis) ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje ir yra neįregistruotas viešajame registre. Teismas nepaaiškino, kokių papildomų duomenų pritrūko nustatyti alternatyvų juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjos nuosavybės teisė į inžinerinius statinius yra įgyta CK 4.68 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, teismas turėjo imtis būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas be jokio pagrindo ir konkrečių motyvų atsisakė tvirtinti pareiškėjos ir dalies suinteresuotų asmenų pasirašytą taikos sutartį; liko neaišku, ar taikos sutartis iš viso buvo negalima ar nebuvo galima tokia taikos sutartis ir jei taip, kodėl konkrečiai (CPK 140 straipsnio 5 dalis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų turiniu, pateiktais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad skunde nurodyta daugiau suinteresuotų asmenų, nei teismų procesiniuose sprendimuose.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti UAB „Sodbeta“ (j. a. k. 145663442) 76 (septyniasdešimt šešis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 12 d. AB Swedbank (mokėjimo nurodymo Nr. 663).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė – Balynienė
Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė