2021-07-21 Nr. AB-14679-3-61-3-04125-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1377-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04125-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – L. K., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija, CDMEK) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 3EK(13.2)-889 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją priimti Bendrovės 2019 m. spalio 10 d. skundą dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2018-05-10/S-85(CDMEK) (toliau – ir Patvirtinimo aktas) ir jį išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašė jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Aptarusi faktines su L. K. Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikto pranešimo apie įtariamą profesinę ligą nagrinėjimu susijusias aplinkybes, AB „Pieno žvaigždės“ paaiškino, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarė R. R., vadovaudamasi Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-142, kurioje nurodyta, jog L. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) tarptautinės ligų klasifikacijos (toliau – TLK) kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), sukeltas dirbant kenksmingų / agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje yra profesinės kilmės, 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S bei nurodė profesinės ligos diagnozę – profesinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sukeltas agresyvių cheminių medžiagų.

3. Bendrovė nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Tyrimo nuostatai) 34 punktu, 2019 m. spalio 10 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė 2019 m. rugsėjo 10 d. aktą surašiusią darbuotoją daktarę R. R. įpareigoti surašyti naują aktą, tačiau pareiškėjui buvo atsakyta, kad Komisija neturi pagrindo nagrinėti skundo.

4. AB „Pieno žvaigždės“ nuomone, Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą ir taip apribojo Bendrovės teisę pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija. Pareiškėjas pažymėjo, kad profesinės ligos patvirtinimo aktas ir Komisijos išvada yra du skirtingi dokumentai, turintys skirtingą jų priėmimo ir apskundimo tvarką. Akcentavo, kad Komisija, pateikdama atsakymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytu bendru terminu (1 mėnesio), kuris šiuo atveju yra taikomas Komisijos išvadai skųsti, bet ne profesinės ligos patvirtinimo aktui, kadangi šio akto apskundimo tvarka yra nustatyta Tyrimo nuostatų 32 punkte, o Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti skundus dėl profesinės ligos patvirtinimo aktų. Bendrovės nuomone, Komisija nevykdė Tyrimo nuostatų 34 punkte nustatytos pareigos nagrinėti skundą dėl profesinės ligos patvirtinimo akto ir nepagrįstai vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytu bendruoju terminu apskųsti Komisijos išvadą.

5. Bendrovė laikėsi pozicijos, kad Patvirtinimo aktas buvo priimtas nesant konkrečių įrodymų, kad būtent dezinfekavimo medžiagos F-201-TISKO, F-205-VIRKKU, F-10 HYPE ir Calgonit SF gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) progresavimui bei nėra aišku, kokia moksline literatūra grindžiamas Patvirtinimo aktas, nors tam, kad būtų nustatyta profesinė liga, privalo būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pavojingų veiksnių ir kilusios ligos. Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintame Profesinių ligų sąraše (toliau – Profesinių ligų sąrašas) yra pažymėta, jog jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, o profesinė liga gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad ją sukėlė kenksmingi ar pavojingi darbo aplinkos veiksniai. Atsižvelgusi į tai, AB „Pieno žvaigždės“ teigė, kad nėra pakankama nustatyti, jog yra tikimybė, kad cheminės medžiagos galbūt galėjo sukelti ligą, tačiau būtina nustatyti, ar konkrečios darbuotojos naudotos cheminės medžiagos galėjo sukelti konkrečią darbuotojos ligą, lėmusią (duomenys neskelbtini).

6. Skunde pareiškėjas išreiškė abejonę, kad priimant Patvirtinimo aktą, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintais Profesinių ligų nustatymo kriterijais (toliau – Profesinių ligų nustatymo kriterijai), kadangi nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, nebuvo nustatyta, kad konkrečios medžiagos gali sukelti darbuotojos ligą, o Bendrovė po Patvirtinimo akto gavimo kreipėsi į dezinfekcinių preparatų gamintojus, kurie pateikė rašytinius įrodymus, keliančius pagrįstų abejonių apie galimą priežastinį ryšį tarp nustatytos ligos ir cheminių medžiagų.

7. AB „Pieno žvaigždės“ skundą grindė Calvatis GmbH 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu, kuriame nurodyta, kad gamintojui nėra žinoma atvejų, jog medžiaga Calgonit SF 504 galėjo sukelti ligų, panašių į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nors medžiaga yra naudojama daugiau kaip dešimtmetį, kurios per metus sunaudojama ne mažiau kaip 500 tonų. Kitų cheminių medžiagų, t. y. F-201-TISKO, F-205-VIRKKU, F-10 HYPE, tiekėjas KiiltoClean OY nurodė, kad šios medžiagos rinkoje yra naudojamos daugybę metų, tačiau nėra žinoma apie neigiamą jų poveikį sveikatai, o šių medžiagų gali būti randama ir kitų tiekėjų produkcijoje. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas manė, kad atsiradus duomenų apie jo naudojamų cheminių medžiagų poveikį sveikatai, o būtent, kad neigiamas poveikis niekada nebuvo nustatytas, Patvirtinimo aktas galbūt yra neteisėtas, tuo labiau, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys. Bendrovė teigė, kad nesant nustatytų faktų dėl priežastinio ryšio, Patvirtinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrintas Komisijos, kuriam apskųsti Tyrimo nuostatų 34 punkte nustatytas terminas nėra pasibaigęs.

8. Teismo posėdyje pareiškėjo AB „Pieno žvaigždės“ atstovas prašė skundą tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja daktarė R. R. 2018 m. birželio 6 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. nenustatė profesinės ligos ir užpildė profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85. Nesutikdama su Patvirtinimo aktu, L. K. 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į Komisiją ir prašė nustatyti (duomenys neskelbtini), susijusį su darbu, kuris 32 metus vyko kvėpuojant kenksmingas medžiagas be veido ir burnos apsaugos. Vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d.

įsakymu Nr. V-37 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais (toliau – Komisijos nuostatai), Komisija, nagrinėdama L. K. skundą, 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 3EK(13.2)-896 minėtą asmenį nukreipė III lygio (duomenys neskelbtini) konsultacijai bei prašė įvertinti esamą (duomenys neskelbtini), objektyvią būklę ir galimą priežastį (duomenys neskelbtini) išsivystymui, dirbant su cheminėmis medžiagomis. 2018 m. lapkričio 22 d. Komisija iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gavo 2018 m. lapkričio 21 d. medicinos dokumentų išrašą Nr. LA18-42253/1020-62791, pasirašytą gydančio gydytojo R.

B., kuriame buvo nurodyta L. K. nustatyta ligos diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); išvada: remiantis turimais mokslinių tyrimų įrodymais, darbas kenksmingų / agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam (duomenys neskelbtini) progresavimui, tai tikėtina buvo galima (duomenys neskelbtini) priežastis. Vadovaudamasi III lygio (duomenys neskelbtini) išvada bei atsižvelgusi į tai, kad darbo aplinkoje agresyvios, kenksmingos cheminės medžiagos buvo naudojamos ir L.

K. patyrė jų ekspoziciją nuo 1984 m., Komisija 2019 m. sausio 24 d. vykusiame posėdyje, dalyvaujant ir Bendrovės atstovams, bendru sutarimu priėmė sprendimą, kad L. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra sukelti dirbant kenksmingų / agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje ir yra profesinės kilmės. Remdamasi šiuo sprendimu, Komisija 2019 m. vasario 28 d. surašė išvadą (reg. Nr. 3EK(13.2)-142), o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja daktarė R.

R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85(CDMEK), kuriame nurodė patvirtintą profesinės ligos diagnozę.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Tyrimo nuostatų 40 punktą ir Komisijos nuostatų 39 punktą, darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su Komisijos išvada, gali ją skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo jos gavimo dienos. Komisija atkreipė dėmesį, kad Bendrovė su Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-142) sutiko ir teismui jos neskundė. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytas Tyrimo nuostatų 34 punkto teiginys yra taikomas iki ginčui dėl profesinės ligos patvirtinimo akto persikeliant į Komisiją.

12. Atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis Komisijos nuostatų 34 punktu, jis turi teisę įpareigoti darbo medicinos gydytoją, surašiusį profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, remiantis Komisijos išvada, o naujai surašyto profesinės ligos patvirtinimo akto tolesnė apskundimo tvarka nėra nustatyta jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir nėra galima.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. prašė pareiškėjo AB „Pieno žvaigždės“ skundą atmesti ir jai priteisti patirtų išlaidų atlyginimą.

14. L. K. paaiškina, kad Komisija išvadą Nr. 3EK (13.2)-142, kuria remiantis buvo surašytas profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 2018-05-10/S-85, priėmė 2019 m. vasario 28 d.; su šia išvada pareiškėjas buvo supažindintas, tačiau jos įstatymo nustatyta tvarka teismui neskundė.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Patvirtinimo aktas nustatytą profesinę ligą tik išviešino ir jis teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

16. L. K. akcentavo, kad Komisiją sudarė vienuolika didelę patirtį turinčių profesionalų, iš kurių keturi buvo mokslų daktarai; išvadoje buvo nustatyti medicininiai sveikatos pakitimai ir priežastys, buvo išanalizuotos pakitimus sukėlusios kenksmingos cheminės medžiagos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo abejoti Sprendimu, kadangi jokių objektyvių mokslinių tyrimų nebuvo pateikta ir, tikėtina, tokių nebuvo atlikta; Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas.

17. L. K. pažymėjo, kad darbe naudojant kenksmingas / agresyvias medžiagas, ji (duomenys neskelbtini), patyrė išlaidų dėl (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), tačiau darbdavys, žinodamas, kad jam teks kompensuoti padarytą žalą, bando ne derėtis dėl kompensacijos dydžio, o stengiasi nuginčyti teisėtus ir beveik prieš metus įsigaliojusius aktus. L. K. nuomone, Bendrovė, ginčydama profesinės ligos nustatymą, siekia išvengti deliktinės civilinės atsakomybės.

18. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. ir jos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

20. Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius paaiškino, kad L. K. kreipėsi į jį ir informavo apie įtariamą profesinę ligą. Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius pagal kompetenciją ištyrė profesinės ligos priežastis ir 2018 m. gegužės 10 d. surašė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-85, su kuriuo nustatyta tvarka susipažino visi profesinės ligos tyrime dalyvavę asmenys. AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Panevėžio pienas“ 2018 m. gegužės 15 d. Inspekcijos Panevėžio teritoriniam skyriui pateikė raštą Nr. 711/S-156 „Dėl L. K. profesinės ligos priežasčių tyrimo medžiagos“ su papildoma medžiaga. Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius minėtus dokumentus įvertino ir priėmė sprendimą pridėti juos prie profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-85. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius 2018 m. gegužės 22 d. pateikė raštą Nr. (9.1)3-15778 „Dėl L. K. profesinės ligos priežasčių tyrimo“, kuriame nesutiko su L. K. įtariama profesinės ligos diagnoze ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pažeidimas (duomenys neskelbtini) (kodas pagal TLK-10-AM) nėra profesinės kilmės.

21. Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius pažymėjo, kad priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas ar jo nenustatymas bei profesinės ligos patvirtinimo akto užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarė R. R. L. K. nenustatė profesinės ligos ir dėl to 2018 m. birželio 6 d. užpildė profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85. L. K., nesutikdama su profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2018-05-10/S-85, kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. rugsėjo 28 d. priėmė išvadą Nr. 3EK(13.2)-142. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarė R. R., vadovaudamasi išvada Nr. 3EK(13.2)-142, 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85(CDMEK) ir nurodė patvirtintą profesinės ligos diagnozę.

22. Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė neskundė Inspekcijos veiksmų ir sprendimų, o skunde išdėstė argumentus dėl diagnozės nustatymo pagrįstumo, kuris yra darbo medicinos gydytojo ar Komisijos, o ne Inspekcijos kompetencijos objektas, argumentų dėl to nepateikė.

23. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovė palaikė institucijos atsiliepime nurodytus motyvus ir ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui jo nuožiūra.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo AB „Pieno žvaigždės“ skundą atmetė ir pareiškėjai L. K. iš Bendrovės priteisė 705,41 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

26. Teismas nustatė, kad AB „Pieno žvaigždės“ 2019 m. spalio 10 d. Komisijai pateikė skundą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarės R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašyto profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2018-05-10/S-85. Komisija 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 3EK (13.2)-889 Bendrovės skundą nagrinėti atsisakė, motyvuodama tuo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarė R. R. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė vykdydama Komisijos įpareigojimą, įtvirtintą Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-142; Komisija Sprendime taip pat išaiškino jos išvadų apskundimo tvarką.

27. Teismas pažymėjo, kad profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Apžvelgęs šio įstatymo 42 straipsnio 4 dalies bei 44 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių nuostatas, teismas padarė išvadą, kad darbuotojas ir darbdavys gali skųsti profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o jo sprendimą teismui; taip pat numatyta, kad profesinės ligos patvirtinimo aktas gali būti skundžiamas Komisijai; šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Komisijos nuostatai.

28. Remdamasis Tyrimo nuostatų 34 punktu, teismas pažymėjo, kad Komisijos įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo yra nustatyti įstatyme ir Tyrimo nuostatuose. Komisijos uždavinius, funkcijas ir teises reguliuoja Komisijos nuostatai.

29. Įvertinęs Komisijos nuostatų 7, 8.3, 30, 31 ir 32 punktų bei Tyrimo nuostatų 35 punkto nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, teismas padarė išvadą, kad Komisija tiria, ar pagrįstai buvo nustatyta / nenustatyta profesinės ligos diagnozė ir turi įgaliojimus įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą arba raštu prašyti Inspekcijos teritorinio skyriaus jį papildyti, nurodydama profesinės ligos priežasčių tyrimo akto papildymo priežastis.

30. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo; ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme. Remdamasis Komisijos nuostatų 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 9.5 ir 9.6 punktų nuostatomis, teismas nurodė, kad atlikdama savo funkcijas, Komisija turi plačius įgaliojimus.

31. Teismas pažymėjo, kad Komisijos įgaliojimai (teisės) nagrinėjant ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo kartu suponuoja pareigą kitai šaliai (darbdaviui ir kitoms institucijoms) Komisijai teikti jų turimą informaciją ir dokumentus, taip pat (fizinius ar juridinius asmenis, susijusius su nagrinėjamu ginču) atvykti į Komisijos posėdžius, kai toks poreikis Komisijai vykdant jos funkcijas iškyla. Komisijos nuostatų 16 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas (darbuotojas, darbdavys) Komisijai kartu su skundu, kuriame nurodyti nesutikimo su profesinės ligos patvirtinimo aktu motyvai, pateikia šiuos dokumentus: profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą; profesinės ligos patvirtinimo aktą; kitus, pareiškėjo nuomone, reikalingus dokumentus.

32. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Komisija, gavusi pareiškėjo prašymą, privalo įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turi pareigą pirmiausia atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir vadovaujantis jai suteiktomis teisėmis, nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijus, turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kita), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis.

33. Teismas nurodė, kad aktualus teisinis reguliavimas patvirtina, jog Komisijos reikalavimai nagrinėjant ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo, o taip pat ir Komisijos sprendimai (išvados), priimti išnagrinėjus ginčą iš esmės, yra privalomo pobūdžio ir turi būti vykdomi.

34. Teismas pažymėjo, kad tai, jog L. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) TLK kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), sukeltas dirbant kenksmingų / agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje yra profesinės kilmės, yra patvirtintas Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2)-142. Teismas akcentavo, kad darbo medicinos gydytoją R. R. perrašyti patvirtinimo akto II dalį Komisija įpareigojo vadovaudamasi Komisijos nuostatų 32 punktu. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas į Komisiją su skundu kreipėsi ir prašė panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarės R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85, tačiau, kaip matyti iš skundų, adresuotų, tiek Komisijai, tiek teismui, turinio, Bendrovė iš esmės nesutinka su Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-142.

35. Pacitavęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir Tyrimo nuostatų 28 bei 40 punktų nuostatas, teismas atkreipė dėmesį, kad nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, nei Tyrimo nuostatai nenumato teisės Komisijai peržiūrėti savo pačios priimtų sprendimų.

36. Teismas nurodė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarė R. R., 2019 m. rugsėjo 10 d. surašydama profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85, jokių veiksmų, nustatytų Tyrimo nuostatų V skyriuje, neatliko; šalys pripažįsta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarė R. R. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė vykdydama įsiteisėjusį Komisijos sprendimą – 2019 m. vasario 28 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-142. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti Bendrovės skundą dėl profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2018-05-10/S-85, surašyto 2019 m. rugsėjo 10 d., vykdant Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-142; Komisijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 3EK (13.2)-889 yra teisėtas ir pagrįstas; nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame nurodytais motyvais.

37. Atmetęs AB „Pieno žvaigždės“ skundą, teismas sprendė, kad Bendrovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino. Teismas pažymėjo, kad jo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo L. K., kuri byloje palaikė atsakovo poziciją, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jai iš pareiškėjo AB „Pieno žvaigždės“ priteisė 705,41 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms dėl atstovo atsiliepimo į skundą parengimo, teisinių konsultacijų, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje, atlyginti.

III. 38. Pareiškėjas AB „Pieno žvaigždės“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti ir jai priteisti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

40. Bendrovė akcentuoja, kad Komisija, pateikdama atsakymą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytu bendru terminu (1 mėnesio), kuris yra taikomas Komisijos išvadai skųsti, bet ne profesinės ligos patvirtinimo aktui, kadangi šio akto apskundimo tvarka yra nustatyta Tyrimo nuostatų 32 punktas, o Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti skundus dėl profesinės ligos patvirtinimo aktų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

41. Pareiškėjas nurodo, kad nors teismas rėmėsi Tyrimo nuostatų 34 punktu, tačiau sprendimą motyvavo ir tuo, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi plačius įgaliojimus, ir kad Komisijos sprendimai (išvados), priimti išnagrinėjus ginčą iš esmės, yra privalomojo pobūdžio ir turi būti vykdomi.

42. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Tyrimo nuostatų 28 punktu, darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę bei profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustato. Diagnozės nustatymui darbo medicinos gydytojas turi teisės aktų nustatytus įgaliojimus surinkti informaciją profesinės ligos diagnozei patvirtinti. Pareiškėjo nuomone, iš teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo ar nepatvirtinimo priima būtent darbo medicinos gydytojas. Dar daugiau, Komisija, išnagrinėjusi skundą dėl profesinės ligos patvirtinimo / nepatvirtinimo, darbo medicinos gydytojo surašyto profesinės ligos akto nepanaikina – teisės aktai tokios kompetencijos Komisijai nesuteikia; vadovaudamasi Tyrimo nuostatų 34 punktu, Komisija gali įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo ar nepatvirtinimo aktą. Taigi, iš teisinio reguliavimo yra akivaizdu, kad kompetencija dėl profesinės ligos patvirtinimo ar nepatvirtinimo teisės aktų numatyta darbo medicinos gydytojui. Komisijai įpareigojus surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo ar nepatvirtinimo aktą, darbo medicinos gydytojas surašo naują sprendimą patvirtinti profesinę ligą arba jos nepatvirtinti; būtent tokiam individualiam darbo medicinos gydytojo sprendimui apskųsti tvarką ir nustato Tyrimo nuostatų 34 punktas. Be to, pati teisės norma nurodo, kad yra surašomas naujas profesinės ligos patvirtinimo aktas. AB „Pieno žvaigždės“ pažymi, kad nėra suprantama ar paaiškinama, kodėl teisės aktams nustačius tam tikrų sprendimų apskundimo tvarką, ji šia tvarka negali pasinaudoti.

43. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo teisės normas. Pažymi, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog Komisija, vadovaudamasi Komisijos nuostatų 34 punktu, turi teisę įpareigoti darbo medicinos gydytoją, surašiusį profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, remdamasis Komisijos išvada; naujai surašyto profesinės ligos patvirtinimo akto tolesnė apskundimo tvarka nėra nustatyta jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir yra negalima, tokią poziciją iš esmės palaikė ir pirmosios instancijos teismas. Bendrovės nuomone, taip nagrinėjant bylą ir aiškinant negalimumą skųsti tam tikrus veiksmus dėl to, kad nėra teisinio reguliavimo ar teisės aktai nenustato procedūros veiksmams apskųsti, yra sukuriamas pavojingas precedentas, kai galbūt pažeista teisė gali būti neginama vien dėl to, kad teisės aktai nenumato tam tikros procedūros.

44. AB „Pieno žvaigždės“ akcentuoja, kad teisės aktų nustatyta tvarka Komisijai skundė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų daktarės R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S, skundas buvo pateiktas vadovaujantis Tyrimo nuostatų 34 punktu, ir, Bendrovės nuomone, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti nagrinėjamas Komisijos. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai neatskyrė dviejų skirtingų sprendimų – profesinės ligos patvirtinimo / nepatvirtinimo akto ir Komisijos sprendimo, kurių apskundimui teisės aktai nustato skirtingus teisinius pagrindus bei procedūras. Pažymi, kad iš teisinio reguliavimo yra akivaizdu, jog profesinės ligos patvirtinimo / nepatvirtinimo akto apskundimui taikomas Tyrimo nuostatų 34 punktas, o Komisijos sprendimai yra skundžiami vadovaujantis Tyrimo nuostatų 40 punktu. AB „Pieno žvaigždės“ atkreipia dėmesį, kad neaiškus teisinis reguliavimas (nors šiuo atveju jis, Bendrovės nuomone, yra aiškus – kiekvienam atskiram sprendimui teisės aktai numato atskirus teisinius pagrindus), ar jo nebuvimas apskritai (tiek Komisija procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas sprendimą, nurodė, kad teisės aktai nenumato pakartotinio profesinės ligos patvirtinimo akto apskundimo) negali užkirsti kelio ginti galbūt pažeistos teisės. Pareiškėjo nuomone, argumentai, kad nėra teisinio reguliavimo, dėl to jis negali ginti savo galbūt pažeistos teisės, prieštarauja bet kokiai teisinei logikai ir teisinės valstybės principams.

45. AB „Pieno žvaigždės“ nurodo, kad teismo sprendimo motyvavimas iš esmės lemia situaciją, kai pakartotinai Komisijai teikiami skundai nenagrinėjami, kadangi teisės aktai nenustato pakartotinio skundų nagrinėjimo, nors terminai teikti skundus Komisijai dėl surašyto profesinių ligų patvirtinimo akto nėra suėję ir pateikus skundą yra grįžtama į pirminę stadiją, kai teikiamas skundas dėl profesinės ligos patvirtinimo akto (Tyrimo nuostatų 34 punktas), o atsisakymas nagrinėti motyvuojamas tik tuo, kad Komisija, vykdydama savo funkcijas ir turėdama plačius įgaliojimus, atlikusi kompleksinę dokumentų analizę, įvertina profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, kuris teismo sprendime laikomas galutiniu.

46. Bendrovė akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, jog Tyrimo nuostatai nenustato pakartotinių skundų dėl profesinės ligos patvirtinimo aktų nagrinėjimo, tai nesudaro pagrindo tokius skundus atsisakyti nagrinėti, kadangi minėti nuostatai nenustato ir to, kad pakartotinai teikti skundus yra draudžiama ar kad šie yra nenagrinėjami. Pareiškėjo nuomone, kai skundas Komisijai yra pateikiamas nepraleidus 2 mėnesių termino, turi būti yra taikomos Tyrimo nuostatų 34 punkto nuostatos ir skundai privalo būti nagrinėjami.

47. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašo pareiškėjo AB „Pieno žvaigždės“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48. Atsakovas savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentuoja, kad darbo medicinos gydytojas, gavęs Komisijos įpareigojimą surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, nepriima savarankiško sprendimo patvirtinti ar nepatvirtinti profesinę ligą; darbo medicinos gydytojas naujam profesinės ligos patvirtinimo akte privalo perrašyti Komisijos išvadoje nurodytas profesines ligas, tai nustato Tyrimo nuostatų 37 ir 38 punktai. Komisija pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog darbo medicinos gydytojos daktarės R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašytas naujas profesinės ligos patvirtinimo aktas nėra savarankiškas sprendimas, Bendrovė, nesutikdama su šiuo aktu, faktiškai nesutinka su Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvada (reg. Nr. 3EK(13.2)-142), todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nesant galimybės Komisijai skųsti pagal jos išvadą surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą, užkertamas kelias galbūt pažeistų teisių gynimui, kadangi savo galbūt pažeistą teisę jis turėjo galimybę apginti pagal Tyrimo nuostatų 40 punktą ir Komisijos nuostatų 39 punktą pateikdamas skundą teismui dėl Komisijos priimtos 2019 m. vasario 28 d. išvados (reg. Nr. 3EK(13.2)-142).

49. Komisija atkreipia dėmesį, kad atsižvelgus į tai, jog darbo medicinos gydytojo surašytas naujas profesinės ligos patvirtinimo aktas nėra savarankiškas sprendimas, o yra surašomas perrašant Komisijos išvadoje nurodytas nustatytas profesines ligas, Komisija, priimdama ir nagrinėdama skundą dėl naujo profesinės ligos patvirtinimo akto, faktiškai nagrinėtų savo išvados, kuria remiantis buvo surašytas naujasis profesinės ligos patvirtinimo aktas, pagrįstumą, o taip būtų pažeista Tyrimo nuostatų 40 punkto ir Komisijos nuostatų 39 punkto nuostata, kad skundus dėl Komisijos išvadų nagrinėja teismas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo sprendimą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumo priimti teismo nuožiūra.

51. VSDFV Panevėžio skyrius pažymi, kad 2018 m. balandžio 4 d. gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytojos R. R. pranešimas apie L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), įtariamą profesinę ligą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10-AM). VSDFV Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. L. K. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-85 ir 2018 m. gegužės 21 d. papildomą profesinės ligos priežasčių tyrimo medžiagą, 2018 m. gegužės 22 d. Inspekcijos Panevėžio teritoriniam skyriui pateikė raštą Nr. (9.1)3-15778 „Dėl L. K. profesinės ligos priežasčių tyrimo“, kuriame nesutiko, kad įtariama profesinė liga (duomenys neskelbtini) (kodas pagal TLK-10-AM) yra profesinės kilmės; 2018 m. birželio 6 d. buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytojos R. R. profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 2018-05-10/S-85, kuriame nurodyta, jog L. K. nenustatyta profesinė liga, o 2019 m. kovo 4 d. buvo gauta Komisijos 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr. 3EK (13.2)-142 „Išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, kad L. K. nustatyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10-AM) yra profesinės kilmės. 2019 m. rugsėjo 16 d. iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytojos R. R. buvo gautas profesinės ligos 2019 m. rugsėjo 10 d. perrašytas patvirtinimo aktas Nr. 2018-05-10/S-85(CDMEK), kad L. K. nustatyta profesinė liga – Profesinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), sukeltas agresyvių cheminių medžiagų (2019 m. vasario 28 d. Komisijos išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10-AM).

52. VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad dėl Komisijos 2019 m. vasario 28 d. priimtos išvados Nr. 3EK (13.2)-142 „Išvada dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ į Vilniaus apygardos administracinį teismą nesikreipė ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 6 punktu, 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-1947 L. K. 2018 m. birželio 6 d. nustatytą profesinę ligą pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl negalimumo skųsti naujai surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą teisėtumo.

54. Apelianto teigimu, nors Tyrimo nuostatai nenustato pakartotinių skundų dėl profesinės ligos patvirtinimo aktų nagrinėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo tokius skundus atsisakyti nagrinėti, nes minėti nuostatai nenustato, kad pakartotinai teikti skundus yra draudžiama, todėl taikant šių nuostatų 34 punkto nuostatas, skundas privalo būti nagrinėjamas.

55. Apelianto nurodytų Tyrimo nuostatų 34 punkte nustatyta, kad darbuotojas, darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos teritorinis skyrius, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują. Taigi, šio punkto pirmuoju sakiniu nustatyta teisė skųsti profesinės ligos patvirtinimo aktą (ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo) gali Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, o antruoju sakiniu yra nustatyti tolesni veiksmai CDMEK išnagrinėjus skundą: 1) surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo, 2) priima sprendimą a) profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar b) įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.

56. Sistemiškai aiškinant teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad nei šiame, nei kituose Tyrimo nuostatų punktuose nėra nurodyta, jog CDMEK sprendimo darbo medicinos gydytojas gali nevykdyti, priešingai, Tyrimo nuostatų 37 punkte yra ir nustatyta, kad ginčytinais atvejais, kai Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija nustato, kad darbuotojui turėjo būti nustatyta daugiau profesinių ligų diagnozių, darbo medicinos gydytojas iš naujo surašytame profesinės ligos patvirtinimo akte nurodo visas profesinių ligų diagnozes ir šių diagnozių nustatymo data yra diena, nurodyta naikinamame profesinės ligos patvirtinimo akte, toks pakoreguotas aktas yra CDMEK išvados dalis ir kad toks surašytas naujas – pakoreguotas darbo medicinos gydytojo aktas atskirai nėra skundžiamas.

57. Nagrinėjamu atveju CDMEK išvados rezoliucinės dalies pirmuoju punktu buvo pripažinta, kad L. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (<...>) sukeltas dirbant kenksmingų / agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje yra profesinės kilmės, o antruoju punktu darbo medicinos gydytoja R. R. įpareigota perrašyti Patvirtinimo akto II dalį (I t., b. l. 61).

58. Darbo medicinos gydytojos R. R. surašyto akto II dalyje (I t., b. l. 56) buvo nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nenustatyta profesinė liga, III dalyje (3 punkte) (I t., b. l. 56) nurodyta, kad profesinės ligos diagnozės nenustatymo data – 2018 m. birželio 6 d. Šis 2018 m. birželio 6 d. patvirtinimo akto 3 punktas nebuvo naikinamas, taip laikantis pacituotų Tyrimo nuostatų 37 punkto (diagnozių nustatymo data yra diena, nurodyta naikinamame profesinės ligos patvirtinimo akte).

59. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai netaikė profesinės ligos patvirtinimo / nepatvirtinimo naujai surašyto akto apskundimui Tyrimo nuostatų 34 punkto, atmetamas kaip nepagrįstas.

60. Kartu pažymėtina, kad Tyrimo nuostatų 34 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, aiškinant jį vien tik gramatiškai, nėra korektiškas, jam trūksta aiškumo, o CDMEK išvadoje vadovaujamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijais, kuriuos patvirtino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Kriterijų nustatymas ministro įsakyme, o ne aukštesnės galios teisės akte, kelia konstitucingumo problemą, tačiau šiais aspektais pareiškėjas klausimo savo skunduose nekelia.

61. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisę į teismo proceso išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti ir jo reikalavimo priteisti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė