368141c4-e796-4e21-a7ea-a2137386308f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4379-1047/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02918-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,

atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo C. B. (C. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas Tuniso Respublikos pilietis C. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje (toliau – ir Ambasada) 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr. 64.5.1.9-29, kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti jam vizÄ , ir įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijÄ (toliau – ir atsakovė, URM) iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos darbo birža 2018 m. sausio 15 d. iÅ¡davė jam leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vokietijos Federacijos ambasadÄ Tunise, kuri atstovauja Lietuvai iÅ¡duodant vizas. Kadangi pareiÅ¡kėjas ir jo darbdavys Lietuvos Respublikoje nemokėjo ir nežinojo, kaip suruoÅ¡ti ir pateikti dokumentus, reikalingus vizai gauti, kai yra iÅ¡duotas leidimas dirbti, pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti turistinę vizÄ . Kadangi buvo nurodytas klaidingas atvykimo į Lietuvos Respublikos pagrindas, pareiÅ¡kėjui 2018 m. balandžio 4 d. buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ , todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Turkijoje ir elektroniniu bÅ«du pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ , nurodydamas tinkamÄ atvykimo pagrindÄ ir tai patvirtinančius dokumentus. 2018 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į AmbasadÄ , tačiau jam buvo atsisakyta pradėti procedÅ«rÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo, motyvuojant tuo, kad pirmiau pradėta procedÅ«ra Vokietijos Federacijos ambasadoje dėl vizos iÅ¡davimo nėra užbaigta, nes elektroninėje sistemoje nenurodyta, jog užsieniečio praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas. Kol pareiÅ¡kėjas laukė informacijos dėl kliūčių paÅ¡alinimo pateikti dokumentus vizai gauti, jam dėl Å¡eimoje susiklosčiusių aplinkybių teko iÅ¡vykti iÅ¡ Turkijos į TunisÄ . Gavęs URM praneÅ¡imÄ , jog paÅ¡alintos kliÅ«tis trukdžiusios pateikti dokumentus ir sudaryta galimybė pateikti dokumentus vizai gauti, pareiÅ¡kėjas pakartotinai kreipėsi į AmbasadÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , tačiau Ambasada skundžiamu sprendimu atsisakė iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , nurodydama, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad, priimant sprendimÄ neiÅ¡duoti vizos, yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama iÅ¡sami informacija apie nustatytas aplinkybes. Nors pats sprendimas neiÅ¡duoti vizos turi bÅ«ti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje pažymimi atsakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nebuvo supažindintas ir neturi galimybės gauti duomenų, kurių pagrindu įvertintos aplinkybės ir kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados dėl nelegalios migracijos grėsmės. Mano, jog nesant informacijos apie tai, jog pareiÅ¡kėjo atvykimas į Å¡alį gali kelti realiÄ nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , teismo negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPÄ®) 19 straipsnio 10 punkte esančios aplinkybės formalus konstatavimas, neatsižvelgiant į bÅ«tinybę riboti užsieniečio judėjimo laisvę, negali patvirtinti skundžiamo sprendimo pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog jo nurodytas vizos gavimo tikslas nėra formalus, jis tinkamai pagrindė numatomÄ buvimo tikslÄ bei sÄ lygas (iÅ¡duotas Lietuvos darbo biržos leidimas dirbti Lietuvoje), taip pat, reikėtų atsižvelgti į tai, jog pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto – butÄ .

Atsakovė URM atsiliepime, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 23–29).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė Ambasadai praÅ¡ymÄ nacionalinei vizai gauti, nurodęs Å¡eiminę padėtį – nevedęs, dabartinę veiklÄ â€“ darbininkas, kvietėjÄ â€“ UAB „Adamantis“, pagrindinį kelionės tikslÄ â€“ darbas, kviečiantį asmenį – UAB „Adamantis“, dėl kelionės ir pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvoje metu nurodė, kad iÅ¡laidas padengs priimantis asmuo. PareiÅ¡kėjas kartu pateikė Lietuvos darbo biržos leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Adamantis“ dažytoju, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä apie pareiÅ¡kėjo vardu 2018 m. kovo 7 d. sudarytÄ buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį, Klaipėdoje registruotos UAB „Adamantis“ tarpininkavimo raÅ¡tÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas bus apgyvendintas bute (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. kovo 14 d. darbo sutartį.

Konsulo interviu su pareiÅ¡kėju metu dalyvavo Danijoje gyvenantis R. J., kuris atliko ir vertėjo funkcijÄ , ir atsakinėjo už pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ užduodamus klausimus. R. J. pasiÅ«lė UAB „Adamantis“ priimti pareiÅ¡kėjÄ dirbti dažytoju. PareiÅ¡kėjas nurodė esÄ s netradicinės orientacijos, todėl siekia emigruoti iÅ¡ Tuniso į Europos SÄ jungÄ (toliau – ir ES), o emigracija į DanijÄ nebuvo pasirinkta dėl sunkumų gauti Å engeno vizÄ . PareiÅ¡kėjui buvo nupirktas butas Pasvalio rajone, pareiÅ¡kėjo brolis ir kiti giminaičiai gyvena PrancÅ«zijoje.

PareiÅ¡kėjo pateikta lėktuvo bilieto rezervacija iÅ¡ Turkijos yra per KopenhagÄ , nes, pasak R. J., yra pigesnė. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus buvo vykdoma konsultacija su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau – ir VSD), Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. VSAT nurodė, kad yra pagrįstų abejonių dėl kelionės tikslo, o VSD nurodė, kad esant pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo, rekomenduojama vizos neiÅ¡duoti.

Konsulas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė iÅ¡vadÄ , jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl priėmė ginčijamÄ sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pareiÅ¡kėjui.

Atsakovė pabrėžė, jog 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399, dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, SÄ jungos kodekso, (toliau – ir Å engeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad trečiųjų Å¡alių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sÄ lygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turėjimÄ pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksÄ , (toliau – ir Vizų kodeksas) itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritorijÄ (t. y. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sÄ lygas ir aplinkybes, taip pat į bendrÄ padėtį gyvenamosios vietos Å¡alyje (pvz., politiÅ¡kai nestabilios vietovės, aukÅ¡tas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) praÅ¡ymÄ pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui.

Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: Å¡eimos ir kitų asmeninių ryÅ¡ių gyvenamosios vietos Å¡alyje, Å¡eimos ar kitų asmeninių ryÅ¡ių valstybės narėse, Å¡eimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos Å¡alyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo kelionės tikslÄ , jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda.

URM pažymėjo, kad konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslÄ ir teisėtumÄ , taip pat praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimÄ . Atkreipė dėmesį, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieÅ¡ Bundesrepublik Deutschland, C-84/12, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatÄ vizÄ atsisakoma iÅ¡duoti, jei egzistuoja viena iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalies a punkte iÅ¡vardytų sÄ lygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iÅ¡ tos dalies b punkte iÅ¡vardytų aplinkybių.

Sprendimo dėl atsisakymo priežastys praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui praneÅ¡amos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ . Kompetentingos institucijos turi diskrecijÄ vertinti, ar kyla abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tačiau nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo iÅ¡duoti vizÄ , įsitikintų, jo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Atsakovės nuomone, nurodytas teisinis reglamentavimas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylos medžiaga, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad URM konsulinis pareigÅ«nas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , nes pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų. Kadangi nebuvo pateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, URM konsulinis pareigÅ«nas turėjo teisę atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ . PareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į LietuvÄ tikslÄ , o konsulinis pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡duoti vizÄ . PareiÅ¡kėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats praÅ¡antis vizÄ iÅ¡duoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, tikslÄ , pagrindžiančius buvimo Lietuvoje sÄ lygas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nenurodyta konkrečiai, dėl ko atsisakyta patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nurodomos tik abstrakčios frazės. NeaiÅ¡ku, kas yra „prieÅ¡taringa informacija“. PareiÅ¡kėjo tikslas bÅ«ti Lietuvoje yra darbo santykiai, jis dirbs Klaipėdoje esančioje įmonėje, nekilnojamÄ jį turtÄ nusipirko Pasvalio rajone tik pradžiai, kad turėtų, kur atvykti, paskui spręs, kur gyventi. Pirmiausia pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl vizos, paskui bÅ«tų prašęs leidimo gyventi Lietuvoje. R. J. ir UAB „Adamantis“ direktorius yra draugai, todėl R. J. rekomendavo pareiÅ¡kėjÄ darbui Lietuvoje. Tai nėra neteisėta. Konsului dažytojo-darbininko dokumentų nepateikė, nes Å¡iuos dokumentus jau teikė Lietuvos darbo biržai ir gavo leidimÄ dirbti Lietuvoje. Å iuo metu byloje nėra jokios slaptos informacijos – jei atsakovas nori kokia nors tokia informacija remtis, turi iÅ¡slaptinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad Vokietijoje pareiÅ¡kėjo kreipimasis buvo atmestas, nes kaip vizito tikslÄ nurodė turizmÄ . PareiÅ¡kėjas ne nori dirbti Lietuvoje, o tiesiog nori iÅ¡vykti iÅ¡ Tuniso. Darbo sutarties 8 punkte nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pradės dirbti, kai gaus leidimÄ gyventi. Ne tada, kai gaus leidimÄ dirbti, o kai gaus leidimÄ gyventi. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ buvo atsižvelgta ir į tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas skrydžiui į LietuvÄ pasirinko skrydį per DanijÄ , nors yra tiesioginis reisas. NekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjas ne pats pirko Lietuvoje, o jam nupirko kiti asmenys. Sprendžiant dėl vizos iÅ¡davimo buvo kreiptasi ir į specialiÄ sias tarnybas, kurių atsakymas nėra vieÅ¡as. Specialiųjų tarnybų iÅ¡vada taip pat buvo, kad pareiÅ¡kėjo tikslas nėra darbas Lietuvoje. Konsului jokie darbininko-dažytojo dokumentai nebuvo pateikti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 64.5.1.9.-17 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ â€œ teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 30 d. Ambasadai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ . PraÅ¡yme nurodė, kad kelionės į LietuvÄ tikslas – darbas UAB „Adamantis“ (b. l. 30–35). Su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas, be kita ko, pateikė 2018 m. sausio 15 d. Lietuvos darbo biržos leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Adamantis“ dažytoju (b. l. 10–11), Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä apie pareiÅ¡kėjui nuo 2018 m. kovo 7 d. nuosavybės teise priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20), Klaipėdoje registruotos UAB „Adamantis“ 2018 m. liepos 8 d. tarpininkavimo raÅ¡tÄ dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo (b. l. 59), 2018 m. kovo 14 d. darbo sutartį (b. l. 57–58), 2018 m. liepos 27 d. UAB „Adamantis“ praÅ¡ymÄ skubos tvarka suteikti pareiÅ¡kėjui nacionalinę daugkartinę D vizÄ (b. l. 60). BÅ«tinumÄ Ä¯darbinti užsienio piliečius bendrovė grindė konkrečių profesijų atstovų, turinčių Lietuvos pilietybę, trÅ«kumu, veiklos plėtra, pasiraÅ¡ytomis statybos darbų rangos sutartimis. Bendrovė taip pat nurodė, kad paieÅ¡ka buvo vykdoma per Lietuvos darbo biržos duomenų bazę bei kitus internetinius portalus.

Kaip matyti iÅ¡ užsieniečių registro vizų modulio duomenų (b. l. 39–41), interviu su konsulu metu buvo nustatyta, kad UAB „Adamantis“ direktorius pareiÅ¡kėjo atrankos darbui Lietuvoje neatliko, pareiÅ¡kėjÄ Tunise atostogų metu surado ir rekomendavo R. J., Å¡iuo metu gyvenantis Danijoje, kuris interviu metu vertėjavo pareiÅ¡kėjui ir teikė atsakymus į Ambasados klausimus. Anot R. J., jis susipažino su pareiÅ¡kėju Tunise, kurorto bare, ir pasiÅ«lė dirbti Lietuvoje dažytoju. PareiÅ¡kėjas dažytoju Tunise dirba 6 metus. PareiÅ¡kėjas yra netradicinės seksualinės orientacijos ir siekia emigruoti iÅ¡ Tuniso į ES. Emigracija į DanijÄ nebuvo pasirinkta dėl sunkumų gauti Å engeno vizÄ ir leidimÄ dirbti, todėl buvo pasirinkta Lietuva. PareiÅ¡kėjui buvo nupirktas nekilnojamasis turtas Lietuvoje, Pasvalio rajone, 2018 m. kovo 14 d. pasiraÅ¡yta darbo sutartis, numatytas darbo užmokestis 410 Eur per mėnesį. PareiÅ¡kėjo interesus Lietuvoje atstovauja advokatų kontoros „Romualdas MikliuÅ¡as Ir partneriai“ padėjėja Agnė MisiÅ«naitė. PareiÅ¡kėjo brolis ir kiti giminaičiai gyvena PrancÅ«zijoje. Ambasadai pateikta lėktuvo bilieto rezervacija iÅ¡ Turkijos į LietuvÄ yra per KopenhagÄ , DanijÄ , nes, anot R. J., yra pigesnė. PareiÅ¡kėjui 2018 m. Vokietija atsisakė iÅ¡duoti Å engeno vizÄ dėl nelegalios migracijos į ES grėsmės. Ambasada laikėsi nuostatos, kad pareiÅ¡kėjas finansuoja jo interesus atstovaujančius asmenis Lietuvoje, siekdamas gauti Å engeno vizÄ ir emigruoti į ES, greičiausiai DanijÄ . Ambasada padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo pateikta informacija apie darbÄ Lietuvoje yra nepatikima, jis kelia nelegalios migracijos į ES grėsmę. IÅ¡ modulio taip pat matyti, kad dėl vizos iÅ¡davimo taip pat buvo nuspręsta konsultuotis su VSAT, VSD ir Migracijos departamentu. VSAT nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl kelionės tikslo, o VSD – jog, esant pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo, rekomenduojama vizos neiÅ¡duoti.

Ambasada, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ vizÄ . Tokį savo atsisakymÄ motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 37–38).

Vizų (taip pat ir nacionalinių vizų) iÅ¡davimo sÄ lygas, atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Vizų kodeksas, kurio 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ , nustatoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno sienų kodekso 5 straipsnio (Å¡iuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, trečiųjų Å¡alių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma, jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų.

Atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindai taip pat įtvirtinti UTPÄ® 19 straipsnyje, kurio 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, jeigu jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų, o pagal minėto straipsnio 10 punktÄ â€“ jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad praÅ¡ymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumu bei patikimumu ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens padarytų pareiÅ¡kimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiam asmeniui praneÅ¡amas naudojant VI priede nustatytÄ standartinę formÄ .

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymÄ iÅ¡duoti vizÄ ) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečiÄ kiekvieno pareiÅ¡kėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Tačiau Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo iÅ¡duoti Å engeno vizÄ yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje yra pažymimos atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ priežastys, t. y. priimant sprendimÄ neiÅ¡duoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama iÅ¡samios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neiÅ¡duoti vizos turi bÅ«ti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos iÅ¡vados.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir su juo pateiktus dokumentus, VSAT pateiktÄ informacijÄ bei pareiÅ¡kėjo pokalbio su Ambasados darbuotoju metu duotus paaiÅ¡kinimus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas ar nekilnojamojo turto Lietuvoje turėjimas nesuteikia užsieniečiui neginčytinos teisės gauti vizÄ . Pagal Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį nagrinėdami praÅ¡ymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusį asmenį pokalbiui ir papraÅ¡yti pateikti papildomus dokumentus. Taigi klausimas dėl vizos iÅ¡davimo sprendžiamas įvertinus visÄ užsieniečio pateiktÄ ir pačios Ambasados surinktÄ informacijÄ .

IÅ¡ užsieniečių registro vizų modulio duomenų (b. l. 39–41) matyti, jog priimant skundžiamÄ sprendimÄ atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas pokalbio su konsulu metu pats negalėjo paaiÅ¡kinti savo vykimo į LietuvÄ tikslo ir aplinkybių, atsakymus už jį teikė kitas kartu atėjęs asmuo – R. J..

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos informacijos patikimumu pagrindÄ abejoti sudaro ne tik minėtas faktas, bet ir nesutampančios pareiÅ¡kėjo įdarbinimo aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, jog interviu su konsulu metu buvo nurodyta, jog UAB „Adamantis“ direktorius pareiÅ¡kėjo atrankos neatliko, pareiÅ¡kėjÄ darbdaviui rekomendavo Tunise atostogų metu sutiktas R. J. (tÄ patį nurodė ir pareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu), o UAB „Adamantis“ 2018 m. liepos 27 d. praÅ¡yme teigiama, jog užsieniečiai įmonėje įdarbinami per Lietuvos darbo biržos duomenų bazę bei internetinius portalus.

Taip pat nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme dėl vizos iÅ¡davimo nurodė, kad jo atvykimo į LietuvÄ tikslas – darbas Lietuvoje, tačiau pokalbio Ambasadoje metu buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas siekia emigruoti iÅ¡ Tuniso į ES dėl netradicinės seksualinės orientacijos, be to, jo giminaičiai gyvena PrancÅ«zijoje. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad teiginiai, jog emigracija į DanijÄ nebuvo pasirinkta dėl sunkumų gauti Å engeno vizÄ ir leidimÄ dirbti, leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas domėjosi galimybėmis apsigyventi Danijoje ir nors praÅ¡o vizos atvykti į LietuvÄ , tačiau lėktuvo bilietÄ Ä¯ LietuvÄ pirko su persėdimu Danijoje, Kopenhagoje, kur gyvena jo draugas R.

J., atlydėjęs pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pokalbį Ambasadoje ir suradęs jam darbÄ Lietuvoje. Nurodytų aplinkybių kontekste Ambasada taip pat įvertino tai, kad 2018 m. Vokietija atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Å engeno vizÄ dėl nelegalios migracijos į ES grėsmės, o VSAT nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo kelionės tikslo. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas pats asmeniÅ¡kai negalėjo tinkamai pagrįsti savo atvykimo tikslo ir sÄ lygų, teismo vertinimu, Ambasados pagrįstai įvertintos kaip sudarančios pagrindÄ manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y., kad pareiÅ¡kėjas tik formaliai siekia atitikti sÄ lygas vizai gauti.

PareiÅ¡kėjo įsigytas turtas Lietuvoje taip pat nepatvirtina o atvykimo į LietuvÄ tikslo – nekilnojamasis turtas yra Pasvalio rajone, o darbas, kur pareiÅ¡kėjas sako ketinÄ s dirbti, Klaipėdoje. PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad turtas įsigytas ne siekiant apsigyventi Klaipėdoje dirbančiam asmeniui, o vertinant, kur turto kaina buvo mažesnė. Taigi aplinkybė apie pareiÅ¡kėjo turimÄ turtÄ vertinant visÄ duomenų visumÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tikslas įsidarbinti nėra tikrasis atvykimo į LietuvÄ tikslas.

Atkreiptinas dėmesys, kad vizų iÅ¡davimo sÄ lygas, atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir UTPÄ® III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, jeigu užsienietis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų (1 p.), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.). Kaip minėta, pagal Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktÄ užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė savo atvykimo į LietuvÄ tikslo bei sÄ lygų, nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes (dėl atvykimo tikslo, dėl įsidarbinimo, dėl turimo turto Lietuvoje), o surinkta informacija sudarė pagrindÄ Ä¯tarti nelegalios migracijos grėsmę, todėl, vadovaujantis UTPÄ® nuostatomis, egzistavo pagrindai atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui daugkartinę nacionalinę vizÄ .

Atsižvelgęs į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Ambasados 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 64.5.1.9-29 atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti iÅ¡vestinį skundo reikalavimÄ Ä¯pareigoti URM iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , taigi pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo C. B. (C. B.) skundÄ atmesti kaip nepagristÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Tomas Blinstrubis

Jovita Einikienė

Beata Martišienė