Legislator Case Law & Legislation
367ff9b7-d6c4-460e-9907-a5d8e5010dc0 AI generated

367ff9b7-d6c4-460e-9907-a5d8e5010dc0 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 367ff9b7-d6c4-460e-9907-a5d8e5010dc0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. U. civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 pateikti duomenys apie A. U. teiktÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui bei 2012 m. kovo 8 d. susitarime iÅ¡dėstyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu V. U. pripažino, jog 2004, 2005 metais yra gavusi pinigines perlaidas, 2006 ir 2008 metais yra gavusi pinigines lėšas iÅ¡ A. U., kurios buvo skirtos vaiko iÅ¡laikymui.

Legislator headnote

AI generated

367ff9b7-d6c4-460e-9907-a5d8e5010dc0 · Kauno apylinkės teismas: PareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidina teismÄ ir kelia klausimÄ dėl suinteresuoto asmens V. U. pateikto dokumento – 2012 m. kovo 8 d. susitarimo kopijos, kurio neva pareiÅ¡kėjas nepasirašė. Dėl minėto dokumento Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 6-ajame skyriuje (KaiÅ¡iadorys) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2- 00531-17, tačiau 2018 m. liepos 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Keywords

AI generated
proof of statelessness serious defect in foreign proceedings international civil litigation minimum procedural guarantee under treaty reopening of the file revision of the Treaty
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. A2-23278-1084/2018 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00336-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 26 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, dalyvaujant pareiškėjo A. U. atstovei advokato padėjėjai Editai Kairiūkštei, suinteresuoto asmens V. U. atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui, nedalyvaujant pareiškėjui A.

U., suinteresuotiems asmenims V. U. ir antstolei Birutei ČereÅ¡kienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. U. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 pagal pareiÅ¡kėjos V. U. skundÄ dėl antstolės Birutės ČereÅ¡kienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Birutė ČereÅ¡kienė ir pareiÅ¡kėja (iÅ¡ieÅ¡kotoja) V. U.. Teismas n u s t a t ė : KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo patenkintas pareiÅ¡kėjos V.

U. skundas, pripažintas neteisėtu ir panaikintas antstolės Birutės ČereÅ¡kienės 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir 2016 m. birželio 27 d. patvarkymas atsisakyti patenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ bei antstolė įpareigota tęsti vykdymo veiksmus. PareiÅ¡kėjas A. U. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 pagal pareiÅ¡kėjos V. U. skundÄ dėl antstolės Birutės ČereÅ¡kienės veiksmų; atmesti V.

U. skundÄ dėl antstolės Birutės ČereÅ¡kienės veiksmų ir palikti galioti antstolės Birutės ČereÅ¡kienės 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei 2016 m. birželio 27 d. patvarkymÄ atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjos V. U. skundÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia dviem pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

PareiÅ¡kėjas pateiktame pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog jis negalėjo dalyvauti civilinės Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjime, nes buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę, todėl tik atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-2-00531-17, t. y., jau po 2017 m. gegužės 3 d. nutarties įsiteisėjimo, pareiÅ¡kėjui tapo žinomos naujos esminės aplinkybės, kurių, pareiÅ¡kėjo teigimu, teismas neatskleidė civilinės bylos nagrinėjimo metu, buvo gauti raÅ¡ytiniai įrodymai, susiję su Å¡alių tikrÄ ja valia, apie kurių buvimÄ pas V.

U. pareiÅ¡kėjas nežinojo. PareiÅ¡kėjo atstovui 2018 m. gegužės 24 d. gavus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , paaiÅ¡kėjo naujos esminės faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, t. y.:

1) V. U. civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 pateikti duomenys apie A. U. teiktÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui bei 2012 m. kovo 8 d. susitarime iÅ¡dėstyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu V. U. pripažino, jog 2004, 2005 metais yra gavusi pinigines perlaidas, 2006 ir 2008 metais yra gavusi pinigines lėšas iÅ¡ A. U., kurios buvo skirtos vaiko iÅ¡laikymui.

2) A. U. ir teismui nebuvo žinoma apie 2012 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymo aplinkybes iki tol, kol V. U. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. duomenimis apie A. U. komandiruotes, A. U. 2012 m. kovo 8 d. susitarimo V. U. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad susitarimas buvo pasirašytas 2012 m. kovo 8 d. jos darbo vietoje, nepasirašė, o susitarime pateikti duomenys neatitinka tikrosios šalių valios bei tikrovės.

3) Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00531-17 metu nustatyta, jog teismas priėmė nutartį remiantis CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepatvirtinta susitarimo kopija, kadangi V. U. ikiteisminio tyrimo institucijai originalo nepateikė ir teigė jo neturinti. A. U. nebūnant Lietuvoje ir nedalyvaujant 2012 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymo metu, V. U. nurodytomis aplinkybėmis originalo A. U. negali turėti.

4) Remiantis V. U. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais elektroniniais laiÅ¡kais, kurių A. U. nebuvo iÅ¡saugojęs ir turinio neprisiminė, galima nustatyti Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , t. y. jog Å¡alys tarėsi tik dėl papildomo materialinio iÅ¡laikymo teikimo jų dukrai gera valia, tačiau ne dėl prievolės pagal teismo sprendimÄ teikti iÅ¡laikymÄ , kuris jau buvo įvykdytas, vykdymo. PareiÅ¡kėjas civilinės bylos procesÄ praÅ¡o atnaujinti ir dėl netinkamo teisės normų taikymo, t. y.:

1) V. U. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kimu patvirtino apie prievolės teikti materialinį iÅ¡laikymÄ tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl civilinės bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas neturėjo galiojančios prievolės teikti vaikui iÅ¡laikymÄ pagal 2004 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ , o V. U. neturėjo teisės reikalauti, kad A. U. vykdytų dukros iÅ¡laikymo prievolę pagal jį. Civilinės bylos nagrinėjimo metu A. U. savo prievolę teikti iÅ¡laikymÄ vaikui buvo įvykdęs tinkamai ir jokio įsiskolinimo nebuvo, todėl teismas, visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai pritaikęs sandorio negaliojimo institutÄ , padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , tai yra netaikė teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimÄ tinkamai jÄ Ä¯vykdžius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnis). 2) 2017 m. gegužės 3 d. nutartį teismas priėmė remdamasis 2012 m. kovo 8 d. susitarimo kopija, kuri CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta.

Ikiteisminio tyrimo metu V. U. nurodė, jog ji susitarimo originalo neturėjo, todėl teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, priėmė nutartį remiantis nepatvirtinta 2012 m. kovo 8 d. susitarimo kopija, kurio autentiÅ¡kumÄ ginčija pareiÅ¡kėjas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo A. U. atstovė pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo V.

U. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo A. U. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti ir skirti pareiÅ¡kėjui A. U. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios baudos priteisiant V. U.. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad pareiÅ¡kėjui apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ Â / suinteresuoto asmens V. U. skundo dėl antstolės veiksmų perdavimÄ nagrinėti teismui bei bylos nagrinėjimÄ buvo žinoma, pareiÅ¡kėjas buvo atvykęs susipažinti su civilinės bylos medžiaga 2017 m. gegužės mėn. į teismÄ bei antstolės kontorÄ , jam buvo įteikta 2017 m. gegužės 3 d. teismo nutartis, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis neturėjo galimybės skųsti įsiteisėjusios teismo nutarties Å¡ioje byloje, nes buvo iÅ¡vykęs į užsienį, atmestini.

PareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidina teismÄ ir kelia klausimÄ dėl suinteresuoto asmens V. U. pateikto dokumento – 2012 m. kovo 8 d. susitarimo kopijos, kurio neva pareiÅ¡kėjas nepasirašė. Dėl minėto dokumento Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 6-ajame skyriuje (KaiÅ¡iadorys) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2- 00531-17, tačiau 2018 m. liepos 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dokumento klastojimo faktas ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatytas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjo minimų elektroninių laiÅ¡kų kopijos buvo pateiktos ikiteisminiame tyrime, o jų tekstas: „darbas JAV paverstas į vaiko iÅ¡laikymÄ â€œ reiÅ¡kė ne kÄ kita, o V. U. prieÅ¡taravimÄ dėl A. U. pozicijos, kuris teigė, kad USD perlaidos yra alimentai. 2012 metų susiraÅ¡inėjimas nėra naujos aplinkybės, kurios sÄ lygotų proceso dėl alimentų skolos atnaujinimÄ , kadangi į 2012 metų laiÅ¡kus pareiÅ¡kėjas taip pat atsakinėjo 2012 metais. 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas įvertino ne tik Å¡alių pasiraÅ¡yto ir pareiÅ¡kėjo ginčijamo 2012 m. kovo 8 d. susitarimo turinį, bet ir kitus suinteresuoto asmens V.

U. su skundu dėl antstolės veiksmų pateiktus dokumentus bei nustatė, jog „iÅ¡ V. U. antstolei pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ir po 2006 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo apie prievolės įvykdymÄ , A. U. ir toliau vykdė iÅ¡laikymo prievolę dukrai, nurodydamas mokėjimų paskirtį „alimentai“. Be to, visi A. U. atlikti mokėjimai į dukters sÄ skaitÄ yra nurodyti V. U. 2016 m. kovo 29 d. sudarytame iÅ¡laikymo suderinimo akte, kuris buvo iÅ¡siųstas skolininkui A.

U. ir su kuriame nurodytomis sumomis A. U. sutiko, atsiųsdamas iÅ¡ieÅ¡kotojai elektroniniu paÅ¡tu savo patvirtinimÄ .“ 2012 m. kovo 8 d. susitarimo faktinį įvykdymÄ Ä¯rodo paties pareiÅ¡kėjo po susitarimo sudarymo įvykdyti alimentų mokėjimai į dukters sÄ skaitÄ su nurodyta mokėjimo paskirtimi „alimentai“, dėl kurių pasisakyta tiek 2017 m. gegužės 3 d., tiek ir vėliau nagrinėtoje byloje 2018 m. kovo 13 d. priimtoje nutartyje. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia pareiÅ¡kėjo 2006-2008 metų banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, 2012-2016 metų mokėjimais, 2005 metų tarptautinių perlaidų užsienio valiuta kopijomis, tačiau sÄ moningai nutyli faktinę aplinkybę, jog 2018 m. kovo 13 d.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8315-359/2018 pagal pareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ dėl antstolės Birutės ČereÅ¡kienės veiksmų, t. y. 2017 m. liepos 10 d. patvarkymo, kuriuo antstolė atsisakė užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ bÅ«tent Å¡ių, aukščiau nurodytų pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų pagrindu, teismas taip pat nepripažino, kad pareiÅ¡kėjas yra visiÅ¡kai įvykdęs iÅ¡laikymo teikimo prievolę dukrai. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartyje nustatė, kad „netgi po 2012 m. kovo 8 d. susitarimo pareiÅ¡kėjas dukrai tik 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m. spalio 23 d. pervedė po 150,00 Eur paramÄ studijoms, o 2016 m. lapkričio 22 d. pervedė 100,00 Eur Kalėdoms.

Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl vykdomoji byla negalėjo bÅ«ti užbaigta. Teismas sutiko su antstolės 2017 m. liepos 10 d. patvarkyme nurodytais argumentais, kad susipažinęs su pateiktais duomenimis antstolis gali įvertinti ir užskaityti kaip vaiko iÅ¡laikymÄ tik tas lėšas, kurios buvo nurodytos kaip mokamos ir pervedamos vaiko iÅ¡laikymui. Teismas antstolės atsisakymÄ 2017 m. liepos 10 d. patvarkymu užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ pripažino teisėtu. 2018 m. gegužės 8 d.

Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2S-1014-945/2018 pagal pareiÅ¡kėjo A. U. atskirÄ jį skundÄ dėl 2018 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų nutarties byloje Nr. 2YT-8315-359/2018 ir skundÄ atmetė konstatavęs, jog antstolė Birutė ČereÅ¡kienė teisėtai vykdo Kauno apylinkės teismo V. U. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas nėra sumokėtas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad visi prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridėti Å¡alių tarpusavio elektroniniai laiÅ¡kai, tokių laiÅ¡kų turinys pareiÅ¡kėjui A.

U. jau buvo žinomi nuo 2012 metų, t. y. nuo to momento, kuomet jie buvo siunčiami pareiÅ¡kėjui ir gauti iÅ¡ jo kaip atsakymas, taip pat ir 2005 metais Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo pateiktos tarptautinių USD perlaidų kopijos, paties pareiÅ¡kėjo pateikti banko iÅ¡raÅ¡ai apie alimentų mokėjimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjas apie savo siųstus ar gautus laiÅ¡kus sužinojo tik 2018 metais baigtame ikiteisminiame tyrime. PareiÅ¡kėjas visais prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateiktais dokumentais savo pozicijÄ grindė 2018 m. kovo 13 d.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8315-359/2018. Nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų 2005 m., 2008 m., 2012 m. dokumentų neįrodo jokių naujų aplinkybių, kurios neva pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kėjo Å¡iuo metu jau nutrauktame ikiteisminiame tyrime. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. U. pateikto praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo akivaizdu, kad jis siekia nuginčyti 2012 m. kovo 8 d. Å¡alių sudaryto susitarimo turinį, konstatuoti prievolės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui tariamÄ Ä¯vykdymÄ bei remdamasis tais pačiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos jau buvo pateikęs 2018 m. kovo 13 d.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje, 2017-2018 m. vykusiame ikiteisminiame tyrime. PareiÅ¡kėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda. PareiÅ¡kėjas teikdamas tapačius dokumentus, kurie pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų jau buvo iÅ¡tirti ankstesnėse civilinėse bylose, pripažįstant, jog jis neįvykdė iÅ¡laikymo teikimo nepilnametei dukrai prievolės, sÄ moningai vilkina vykdymo procesÄ , žinodamas, jog vykdomoji byla bus perduota teismui ir antstolė negalės paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų, galimai siekdamas kerÅ¡tauti V.

U. dėl jos suteiktos ir pareiÅ¡kėjo negrÄ Å¾intos paskolos (apie paskolos suteikimÄ nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausos protokole) buvusiai sutuoktinei, sukelti nepatogumų, didindamas proceso iÅ¡laidas inicijavo naujÄ bylÄ . Neigiami piktnaudžiavimo padariniai Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė ne tik turtine žala, bet ir normalios vykdymo proceso eigos sutrikdymu, nepateisinamu teismo ir Å¡alių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus praÅ¡ymus, byloje dalyvaujančio suinteresuoto asmens V.

U. neigiamais iÅ¡gyvenimais ir kita jos turtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo, todėl suinteresuotas asmuo V. U. praÅ¡o teismo skirti pareiÅ¡kėjui A. U. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios baudos priteisiant V. U. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jo netenkinti ir pareiÅ¡kėjui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti baudÄ . Palaikė atsiliepime į praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo antstolė Birutė ČereÅ¡kienė atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas k o n s t a t u o j a : PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas. Faktinės bylos aplinkybės Antstolės Birutės ČereÅ¡kienės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. vykdomasis raÅ¡tas (dublikatas), iÅ¡duotas civilinėje byloje Nr. 2-5080/2004 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal Kauno apylinkės teismo 2004 m. gegužės 14 d. sprendimÄ , remiantis kuriuo vaiko tėvas A.

U. įsipareigojo teikti V. U. lėšas dukros A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį iki dukros pilnametystės (vykdomoji byla Nr. 0129/16/00404/1). Vykdomasis raÅ¡tas antstolės kontorai pateiktas 2016 m. balandžio 20 d. ir priimtas tos pačios dienos patvarkymu. Nurodyta iÅ¡ieÅ¡kotina suma – 5 658,38 Eur. 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymu antstolė Birutė ČereÅ¡kienė nutraukė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0129/16/00404/1 dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A.

U. iÅ¡ieÅ¡kotojos V. U. naudai, remdamasi pareiÅ¡kėjo atstovės advokatės Editos Marijos Å lapikienės pateiktu 2006 m. liepos 19 d. Å¡alių susitarimu, kuriame A. U. ir V. U. susitarė dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo (į vienkartinę iÅ¡mokÄ ) ir skolininkas sumokėjo iÅ¡ieÅ¡kotojai 10 165,66 Eur (35 100,00 Lt) sumÄ . 2006 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kime, suraÅ¡ytame V. U. ir adresuotame A. U., patvirtinta, kad A. U., vadovaujantis 2006 m. liepos 19 d. susitarimu dėl nepilnametės dukters iÅ¡laikymo formos pakeitimo, 2006 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo 10 165,66 Eur (35 100,00 Lt) dydžio iÅ¡laikymÄ iki dukters pilnametystės. IÅ¡ieÅ¡kotoja V.

U. pateikė skundÄ dėl minėto antstolės patvarkymo, kurį 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu antstolė atsisakė patenkinti. BÅ«tent dėl minėtų patvarkymų pareiÅ¡kėja V. U. pateikė skundÄ , kuris ir buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017, ir kurį teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, laikė pagrįstu bei 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi tenkino. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi iÅ¡ieÅ¡kotojos pateiktu 2012 m. kovo 8 d. Å¡alių susitarimu, kuriame Å¡alys susitarė pripažinti negaliojančiais 2006 m. ir 2007 m. susitarimus dėl iÅ¡laikymo A.

U. mokėjimo kaip neatitinkančius tikrovės, iÅ¡ieÅ¡kotoja V. U. patvirtino, kad iÅ¡ A. U. yra gavusi 5 799,93 Eur (20 026,00 Lt) ir iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , kad likusiÄ iÅ¡laikymo sumÄ skolininkas sumokėtų po 200-300 Lt; mokėjimo dokumentais, iÅ¡ kurių matyti, kad ir po 2006 m. rugpjūčio 31 d. V. U. raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo apie prievolės įvykdymÄ , A. U. toliau vykdė iÅ¡laikymo prievolę savo dukrai, nurodydamas mokėjimo paskirtį „alimentai“; taip pat V. U. sudarytu 2016 m. kovo 29 d. iÅ¡laikymo suderinimo aktu, su kuriame nurodytomis sumomis A.

U. sutiko. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, taip pat tai, kad 2012 m. kovo 8 d. susitarimu Å¡alys susitarė 2006 m. susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo prievolės nepilnametei įvykdymo laikyti negaliojančiu ir naujai suderino vykdant teismo sprendimÄ sumokėtas bei mokėtinas sumas, sprendė, kad antstolė turėjo vadovautis paskutiniu Å¡alių susitarimu, todėl negalėjo nutraukti vykdomosios bylos. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie civilinės bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimÄ teisme, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo atvykęs į 2017 m. kovo 29 d. turėjusį vykti teismo posėdį (t. 1, b. l. 23), be to, jam 2017 m. gegužės 4 d. buvo iÅ¡siųsta teismo civilinėje byloje 2017 m. gegužės 3 d. priimtos nutarties kopija (1 t., b. l. 97).

Taip pat civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 29 d. A. U. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir Å¡is jo praÅ¡ymas tos pačios dienos bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos rezoliucija buvo patenkintas (1 t., b. l. 39). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 45). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. U. 2017 m. birželio 19 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl V.

U. veikų, turinčių požymių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 55). 2018 m. liepos 19 d. prokuroro nutarimu dėl nurodytų veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00531-17 nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 51). PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas 2018 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymu kreipėsi į ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-2-00531-17 vadovaujančiÄ prokurorę, praÅ¡ydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris 2018 m. gegužės 21 d. buvo patenkintas nurodant, jog dėl susipažinimo su tyrimo medžiaga bei jos kopijų gavimo reikia kreiptis į tyrimÄ atliekančiÄ pareigÅ«nę (1 t., b. l. 108–109).

PareiÅ¡kėjas, nurodydamas aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindÄ procesui atnaujinti, kreipėsi į teismÄ dėl proceso Å¡ioje civilinėje byloje atnaujinimo. Proceso atnaujinimo institutÄ reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das, kurį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas civilinės bylos procesÄ praÅ¡o atnaujinti dviem pagrindais, t. y. numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 9 punkte. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad:

1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) jos turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Tik įrodžius Å¡ių aplinkybių visumos buvimÄ , galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Pagal Å¡ios įstatymo normos prasmę naujai paaiÅ¡kėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Be to, ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai.

Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Jeigu pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Sprendžiant, ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui, teismas turi vertinti ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis, taip pat reikia nustatyti ir vienÄ iÅ¡ jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sÄ lygoms, kokios buvo nagrinėjant bylÄ , asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui.

Aplinkybė, kad pati ginčo Å¡alis nerÅ«pestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali bÅ«ti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 atnaujinimo, nurodė kelias, jo teigimu, naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, remdamasis kuriomis jis grindžia praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

Dėl V. U. pripažinimo apie pareiÅ¡kėjo 2004-2005, 2006 ir 2008 metais teiktÄ iÅ¡laikymÄ PareiÅ¡kėjo teigimu, civilinėje byloje nebuvo pateikti duomenys apie jo nurodytu laiku teiktÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, tačiau Å¡ias aplinkybes V. U. pripažino ikiteisminio tyrimo metu, t. y. pripažino, jog 2004, 2005 metais yra gavusi pinigines perlaidas, o 2006 ir 2008 metais yra gavusi pinigines lėšas iÅ¡ A. U., kurios buvo skirtos vaiko iÅ¡laikymui, todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, 2012 m. kovo 8 d. susitarime iÅ¡dėstyti duomenys neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjo teismui bei vykdomojoje byloje pateiktos 2004-2005 metų piniginių perlaidų kopijos patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu siuntė V.

U. pinigines perlaidas USD (1 t., b. l. 138–200, 2 t., b.l. 2-17). Šios aplinkybės neginčija ir V. U., tačiau ji kategoriškai nesutinka su tuo, jog šios perlaidos buvo skirtos vaiko išlaikymui. Pareiškėjo teigimu, minėtas aplinkybes V. U. pripažino ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu, tačiau pareiškėjo teismui pateiktas liudytojos V. U. 2017 m. spalio 17 d. apklausos protokolas (1 t., b. l. 62–64) šių aplinkybių nepatvirtina. Priešingai, minėtos apklausos metu V. U. parodė, kad nuo 2004 m. birželio mėnesio iki 2005 m. rugsėjo mėnesio A.

U., bÅ«damas Jungtinėse Amerikos Valstijose, greitųjų perlaidų bÅ«tų pervesdavo jai po kelis Å¡imtus dolerių, tačiau Å¡ie pinigai buvo skirti ne dukros iÅ¡laikymui, o A. U. automobiliui įsigyti bei perduoti jo tėvui J. U. V. U. apklausos protokole nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas netinkamai suprato ir (ar) interpretavo ikiteisminio tyrimo metu V. U. nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai teigia, jog V. U. pripažino Å¡ias perlaidas gavusi kaip materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai.

PrieÅ¡ingai, V. U. pozicija dėl Å¡ių perlaidų paskirties yra aiÅ¡kiai iÅ¡sakyta tiek anksčiau vykusių teisminių procesų metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje. Teismas pažymi, kad dėl Å¡ių piniginių perlaidų paskirties buvo sprendžiama ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«muose iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-8315-359/2018. PareiÅ¡kėjui teigiant, jog 2004-2005 metų piniginės perlaidos buvo skirtos dukros iÅ¡laikymui, vykdomÄ jÄ bylÄ vykdanti antstolė nesutiko su Å¡iais argumentais teigdama, jog pareiÅ¡kėjo pateiktuose mokėjimo dokumentuose nenurodyta mokėjimo paskirtis, t. y., kad mokamas iÅ¡laikymas vaikui.

Antstolei atsisakius užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ , su tokia antstolės pozicija sutiko tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kad jos buvo įvertintos minėtoje civilinėje byloje, teismas neturi pagrindo. PareiÅ¡kėjo teigimu, V. U. pripažįstant gavus Å¡ias lėšas, bÅ«tent ji turi įrodyti, kur jos buvo panaudotos, kadangi pareiÅ¡kėjui minėtos piniginės lėšos nebuvo grÄ Å¾intos. Tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog perlaidos buvo skirtos dukros iÅ¡laikymui, pats turi įrodyti Å¡ias aplinkybes, o ne įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti V.

U. (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu teismas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, jog perlaidos V. U. buvo siunčiamos pakankamai dažnai, pavyzdžiui, 2004 m. lapkričio 22 d., 2004 m. gruodžio 14 d., 2004 m. gruodžio 20 d., 2005 m. sausio 17 d., 2005 m. sausio 24 d., 2005 m. vasario 2 d., 2005 m. vasario 14 d. ir t. t., t. y. daug dažniau, nei kad pagal sutuoktinių susitarimÄ turėjo bÅ«ti mokamas materialinis iÅ¡laikymas, be to, daug didesnėmis sumomis. Nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo minimas 2006 m. liepos 19 d. susitarimas dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo buvo sudarytas jau po visų Å¡ių sumų pervedimo, leidžia abejoti pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių teisingumu, kadangi abejotina, jog asmuo, turintis prievolę teikti materialinį iÅ¡laikymÄ kas mėnesį ir tam tikro dydžio iÅ¡mokomis, jį teiktų kelis kartus dažniau ir daug didesnę sumÄ .

Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog ikiteisminio tyrimo metu V. U. patvirtino 2006 ir 2008 metais gavusi pinigines lėšas iÅ¡ jo, kurios buvo skirtos vaiko iÅ¡laikymui, pažymėtina, jog pirmiau paminėtame apklausos protokole V. U. nurodė aplinkybes dėl materialinio iÅ¡laikymo teikimo pareiÅ¡kėjo minimu laikotarpiu ir neneigė, jog nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas yra teikęs tam tikro dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ savo dukrai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ias aplinkybes V.

U. pripažino daug anksčiau – 2016 m. kovo 29 d. IÅ¡laikymo nepilnametei dukrai A. U. mokėjimo ir įsiskolinimo suderinimo akte, kurį patvirtino ir pareiÅ¡kėjas A. U.. Minėtame akte nurodyta, kad nuo 2004 m. birželio iki 2012 m. vasario mėnesio A. U. faktiÅ¡kai sumokėjo 5 800,00 Eur materialinį iÅ¡laikymÄ ir į Å¡iÄ sumÄ buvo atsižvelgta nustatant nesumokėto iÅ¡laikymo dydį kreipiantis į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Taigi aplinkybė, jog V. U. 2006 ir 2008 metais yra gavusi pinigines lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, V.

U. nebuvo ginčijama ir pareiÅ¡kėjui, sutikusiam su IÅ¡laikymo nepilnametei dukrai A. U. mokėjimo ir įsiskolinimo suderinimo akte nurodytomis sumomis, buvo žinoma dar iki civilinės bylos nagrinėjimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, iÅ¡reikÅ¡damas sutikimÄ su 2016 m. kovo 29 d. IÅ¡laikymo nepilnametei dukrai A. U. mokėjimo ir įsiskolinimo suderinimo akte nurodytomis sumomis, tik sutiko, kad tokios sumos buvo sumokėtos, tačiau jos neatspindi visų pareiÅ¡kėjo sumokėtų sumų.

Teismo manymu, vykdomojoje byloje esančio akte pateikta informacija bei A. U. ir V. U. susirašinėjimas dėl šio akto patvirtinimo, neleidžia pagrįsta laikyti pareiškėjo atstovės išdėstytos pozicijos. Teismo manymu, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovė, nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog pareiškėjas sutiko tik su akte nurodytomis sumomis, jo skirtomis nepilnametės išlaikymui, tačiau nesutiko su įsiskolinimo suma, nurodytame akte. Pažymėtina, jog pareiškėjo siųstame laiške jokių išlygų ar pastabų dėl to, kad jis nesutinka su Išlaikymo nepilnametei dukrai A.

U. mokėjimo ir įsiskolinimo suderinimo akte nurodytomis sumomis dėl iÅ¡laikymo sumokėjimo ir esamo įsiskolinimo, nėra. PrieÅ¡ingai, manytina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įvykdęs savo pareigÄ pagal teismo sprendimÄ teikti materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai, matydamas, jog akte yra nurodyta tam tikro dydžio materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma, turėjo su ja nesutikti reikÅ¡damas prieÅ¡taravimus, abejones, pateikdamas duomenis, patvirtinančius prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , tačiau tokių veiksmų neatliko, kas neabejotinai leidžia teismui spręsti apie minėtame akte nurodytų duomenų teisingumÄ .

Teismas, aptaręs pirmiau nurodytas pareiškėjo aplinkybes, kurios, jo teigimu, laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sprendžia, jog šios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių požymių. Viena vertus, pažymėtina, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su ikiteisminio tyrimo metu V. U. neva išreikštu patvirtinimu dėl tam tikrų sumų jai sumokėjimo, todėl vertinant šias aplinkybes šiuo aspektu, konstatuotina, jog šios aplinkybės, t. y.

V. U. valios iÅ¡reiÅ¡kimas ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant civilinę bylÄ , kurioje procesÄ yra praÅ¡oma atnaujinti, nes dėl ikiteisminio tyrimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi jau po civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo. Taigi Å¡ios aplinkybės nebuvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ . Kita vertus, teismo manymu, pareiÅ¡kėjas formaliai nurodytÄ aplinkybę sieja su neva ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakyta V. U. pozicija, kadangi Å¡i aplinkybė, nagrinėjamos bylos kontekste, negali bÅ«ti laikoma esmine aplinkybe, sudarančia pagrindÄ atnaujinti bylos nagrinėjimo procesÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo, pagal kurį pareiÅ¡kėjui atsirado pareiga teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo dukrai, tinkamo vykdymo, esminėmis aplinkybėmis, kurios turi bÅ«ti nustatytos byloje, yra ne V. U. pozicija Å¡iuo klausimu, bet pareiÅ¡kėjo tinkamas pareigos vykdymas teikiant materialinį iÅ¡laikymÄ . Teismo vertinimu, bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, siuntusiam pinigines perlaidas ar mokėjusiam tam tikras pinigų sumas, Å¡ių veiksmų atlikimo metu buvo žinoma apie juos, todėl teismas sprendžia, jog aplinkybės apie 2004-2005 metais pareiÅ¡kėjo siųstas pinigines perlaidas bei 2006 m. ir 2008 m. sumokėtas pinigines sumas, buvo žinomos Å¡ių veiksmų atlikimo metu, todėl jos negali bÅ«ti pripažįstamos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Teismui nustačius, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ , bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, teigiančiam, kad jis yra tinkamai įvykdęs savo prievolę, teko pareiga pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis, tačiau jokių duomenų apie nurodytu laikotarpiu teiktÄ iÅ¡laikymÄ pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ios aplinkybės atitinka naujai paaiÅ¡kėjusių a0plinkybių požymius. Dėl 2012 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymo aplinkybių Viena iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kuria grindžiamas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, pareiÅ¡kėjas nurodo ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjusius duomenis apie 2012 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymÄ , t. y., jog ikiteisminio tyrimo metu V.

U. nurodė, kad Å¡is susitarimas buvo sudarytas jame nurodytÄ dienÄ â€“ 2012 m. kovo 8 d. jos darbo vietoje Kaune. Todėl pareiÅ¡kėjas, pateikęs duomenis apie jo komandiruotes, teigia, jog minėto susitarimo V. U. nurodytomis aplinkybėmis jis negalėjo sudaryti, o susitarime pateikti duomenys neatitinka tikrosios Å¡alių valios ir tikrovės. Teismas, pasisakydamas dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, pažymi, jog jos iÅ¡ esmės yra susijusios su 2012 m. kovo 8 d. susitarimu, kurio sudarymo faktÄ bei atitikimÄ jo valiai pareiÅ¡kėjas neigia.

Minėtame susitarime nurodyta, jog Å¡alys susitaria pripažinti negaliojančiais 2006 ir 2007 metų susitarimus dėl iÅ¡laikymo sumokėjimo A. U., nustatyta, kad A. U. iki Å¡io susitarimo faktiÅ¡kai sumokėjo 20 026,00 Lt, o likusiÄ sumÄ mokės į A. U. sÄ skaitÄ po 200,00–300,00 Lt iki bus sumokėtas visas iÅ¡laikymas pagal 2004 metų teismo sprendimÄ . Minėtas Å¡alių susitarimas buvo vienas iÅ¡ įrodymų, remdamasis kuriais teismas priėmė 2017 m. gegužės 3 d. nutartį byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ .

Vadovaudamasis Å¡iuo susitarimu teismas sprendė, jog Å¡alys pripažino negaliojant jų ankstesnį susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo prievolės teikimo vienkartine iÅ¡moka, patvirtino suteikto materialinio iÅ¡laikymo dydį bei susitarė dėl materialinio iÅ¡laikymo teikimo periodinėmis iÅ¡mokomis ateityje. PareiÅ¡kėjas naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis laiko V. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl Å¡io susitarimo sudarymo, t. y. jog Å¡is susitarimas buvo sudarytas 2012 m. kovo 8 d. jos darbo vietoje, kabinete, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62–64).

PareiÅ¡kėjas, kartu su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo pateikęs (duomenys neskelbtini) 2012 metų sausio-kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių, 2012 metų A. U. asmeninės sÄ skaitos bei 2012 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 32 „Dėl komandiruotės į NorvegijÄ â€œ kopijas (1 t., b. l. 96–104) teigia, jog susitarimo V. U. nurodytomis aplinkybėmis jis nepasirašė, nes 2012 m. kovo 8 d. buvo komandiruotėje Norvegijoje. Teismas, spręsdamas dėl nurodytos aplinkybės atitikimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jas sieja su tam tikrų duomenų apie susitarimo sudarymo aplinkybes paaiÅ¡kėjimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su susitarimo sudarymo vieta ar data, negali bÅ«ti laikomos turinčiomis esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jos nėra tokios aplinkybės, kurias žinodamas, teismas, nagrinėjęs bylÄ , bÅ«tų priėmęs kitokį sprendimÄ (nepriklausomai nuo susitarimo sudarymo vietos, teismas, nagrinėdamas bylÄ , rėmėsi susitarime iÅ¡dėstytais pareiÅ¡kimais dėl iÅ¡laikymo mokėjimo tvarkos ir dydžio).

Teismo vertinimu, byloje esminę reikÅ¡mę turi ne susitarimo sudarymo aplinkybės, bet pats susitarimo egzistavimo faktas. Tuo pačiu pareiÅ¡kėjas, naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes siedamas su duomenų apie susitarimo sudarymo vietÄ pateikimu ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ esmės neigia šį susitarimÄ , nurodo, jog jis tokio susitarimo nepasirašė, o jame pateikti duomenys neatitinka tikrosios Å¡alių valios bei tikrovės. Tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia reikalavimo šį susitarimÄ pripažinti negaliojančiu, nepateikė duomenų, jog jis bÅ«tų nuginčytas, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jis suklastotas, todėl vien pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl jo neatitikimo jo valiai, nesudaro pagrindo jį laikyti negaliojančiu.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui duomenys apie šį susitarimÄ , nepriklausomai nuo V. U. nurodytų duomenų apie jo sudarymo aplinkybes, buvo arba turėjo bÅ«ti žinomi civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi remdamasi Å¡iuo susitarimu V. U. skundė antstolės Birutės ČereÅ¡kienės 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos nutraukimo, o pareiÅ¡kėjui apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teisme buvo žinoma. Todėl teismas sprendžia, jog duomenys apie Å¡io susitarimo egzistavimo faktÄ ir jame aptartus Å¡alių susitarimus, pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinomi daug anksčiau, nei kad jo atstovas susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Tačiau pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad minėtas susitarimas neatitinka jo tikrosios valios, bylÄ nagrinėjusiam teismui neteikė dėl to jokių savo paaiÅ¡kinimų, argumentų, neginčijo minėto susitarimo ir jokių aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo interesus, neatliko. Byloje esantys duomenys, o taip pat ir pareiÅ¡kėjo pozicijos nenuoseklumas dėl jo nepilnametei dukrai teikto iÅ¡laikymo, leidžia abejoti pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių atitikimu tikrovei, įskaitant ir jo teiginius dėl to, kad 2012 m. kovo 3 d. susitarimas neatitinka tikrosios Å¡alių valios.

Dėl pareiÅ¡kėjo pozicijos nenuoseklumo nepilnametei dukrai teikto iÅ¡laikymo klausimu yra pasisakęs ir apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1014-945/2018, kurioje pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas, nors ir ginčija 2012 metų susitarimÄ su iÅ¡ieÅ¡kotoja dėl prievolės įvykdymo, tačiau tvirtina jame nurodytas aplinkybes. Tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. gegužės 3 d. nutarties kopija buvo iÅ¡siųsta susipažinti (t. 1, b. l. 37), o pareiÅ¡kėjui, tenkinus jo praÅ¡ymÄ , 2017 m. gegužės 29 d. teisėjos rezoliucija buvo leista susipažinti su civilinės medžiaga (t. 1, b. l. 39).

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiÅ¡kėjui vėliausiai 2017 m. gegužės 29 d. turėjo tapti žinomos aplinkybės dėl 2012 m. kovo 8 d. Å¡alių susitarimo, todėl teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo nurodydamas aplinkybes, jog Å¡is susitarimas neatitinka jo tikrosios valios bei tikrovės, į teismÄ dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ , per kurį galima kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo sužinojus arba turint sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ .

Tuo pačiu teismas, kaip ir pirmiau aptartos aplinkybės atveju, nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ aplinkybę sieja su V. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodytais duomenimis, tačiau, kaip jau buvo nurodyta veiksmai, tokiu atveju nurodyta aplinkybė neatitinka vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymių – jog Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu. V. U. apklausa buvo atlikta jau po civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo, todėl V. U. Å¡ios paklausos metu nurodytos aplinkybės negalėjo bÅ«ti žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Dėl vykdomojoje byloje esančios 2012 m. kovo 8 d. susitarimo kopijos PareiÅ¡kėjo teigimu, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartį priėmė remdamasis CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepatvirtinta susitarimo kopija, kadangi V. U. Å¡io susitarimo originalo nepateikė, o A. U. jo negali turėti. Tokiu bÅ«du teismas, remdamasis nepatvirtinta dokumento kopija, kurio turinį ginčija pareiÅ¡kėjas, padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ .

Teismas, patardamas Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo nurodomÄ naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, kartu pasisako ir dėl kito praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nes, pareiÅ¡kėjo teigimu, teismas, remdamasis tinkamai nepatvirtinta 2012 m. kovo 3 d. susitarimo kopija, netinkamai taikė proceso teisės normas dėl procesinių dokumentų priedų formos. Nustatyta, jog 2017 m. gegužės 3 d. nutartį teismas priėmė remdamasis vykdomojoje byloje esančio 2012 m. kovo 8 d. susitarimo kopija.

Pažymėtina, kad Å¡i kopija yra patvirtinta V. U. paraÅ¡u ir įraÅ¡u „Kopija tikra, vardas pavardė“. Ikiteisminio tyrimo metu V. U. nurodė, kad minėto susitarimo originalas buvo atiduotas A. U., kuris neigia jį turintis ar galintis turėti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų priedų pateikimo formÄ , 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. kovo 8 d. susitarimo kopija yra patvirtinta vienos iÅ¡ šį susitarimÄ sudariusių Å¡alių – V. U., t. y. dokumentÄ iÅ¡davusio asmens, todėl teismas, priimdamas 2012 m. gegužės 3 d. nutartį, turėjo teisę remtis minėto susitarimo kopija ir CPK 114 straipsnio nuostatų dėl procesinių dokumentų priedų pateikimo formos nepažeidė. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms pripažinti, jog teismas, byloje esant nurodytiems įrodymams, priimdamas 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , nėra teisinio pagrindo, kadangi teismas vadovavosi remiantis CPK nuostatomis patvirtintu raÅ¡ytiniu įrodymu.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, pagal kuriÄ teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus (CPK 114 straipsnio 2 dalis), tačiau teismui nekilus abejonių dėl minėto susitarimo kopijos atitikties originalui, teismas Å¡ia įstatyme suteikta teise nepasinaudojo, o pareiÅ¡kėjas, kuriam, kaip jau buvo nurodyta, buvo žinoma apie bylos nagrinėjimÄ teisme, o kartu ir bylos medžiagÄ , taip pat tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė. IÅ¡samiai nevertinant kitų Å¡ios aplinkybės atitikties naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms keliamų aspektų (teismas jau konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo teisme metu galėjo bÅ«ti žinoma, kad byloje yra pateikta susitarimo kopija), pasisako tik dėl požymio, jog naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y., jeigu jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas.

PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, jog nėra 2012 m. kovo 8 d. susitarimo originalo, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikoma esmine aplinkybe, kuriÄ Å¾inant teismas bÅ«tų priėmęs kitokį, nei kad yra priimtas procesinį sprendimÄ . Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra priskiriamas teismo diskrecijai, kuris juos vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad spręsti dėl įrodymų įrodomosios galios tais atvejais, kai teismui yra pateikiamos tik raÅ¡ytinių įrodymų kopijos, nes jų originalai nėra iÅ¡likę, yra palikta teismui, todėl net ir tuo atveju, jei minėto susitarimo originalas nėra iÅ¡likęs, bÅ«tent teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl tokio raÅ¡ytinio įrodymo kopijos įrodomosios galios. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog byloje pateiktos raÅ¡ytinio įrodymo kopijos, dėl kurios atitikimo susitarimo originalui pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjimo teisme metu neiÅ¡reiÅ¡kė jokių abejonių, byloje neabejotinai bÅ«tų priimtas kitoks nei kad yra priimtas sprendimas, todėl pripažintina, kad Å¡i pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė neatitinka vieno iÅ¡ paminėtų naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms keliamų požymių, juo labiau teismas, remdamasis susitarimo kopija, patvirtinta šį susitarimÄ sudariusio asmens, nepažeidė proceso teisės normų.

Dėl tikrosios Å¡alių valios nustatymo remiantis elektroniniu Å¡alių susiraÅ¡inėjimu PareiÅ¡kėjo teigimu, naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe laikytina ir tai, kad, remiantis V. U. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais elektroniniais laiÅ¡kais (Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas), galima nustatyti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl to, jog Å¡alys tarėsi tik dėl iÅ¡laikymo teikimo dukrai gera valia, nes teismo sprendimas dėl materialinio iÅ¡laikymo teikimo jau buvo įvykdytas. PareiÅ¡kėjo teigimu, bÅ«tent Å¡iuose elektroniniuose laiÅ¡kuose, ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose V.

U., atsispindi jų tikroji valia dėl teiktino iÅ¡laikymo. Pasisakant dėl Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, visų pirma, pažymėtina, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neneigia, jog iÅ¡ieÅ¡kotojos ikiteisminio tyrimo metu pateikti laiÅ¡kai yra Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, vykęs 2012 metais. Taigi apie minėtÄ susiraÅ¡inėjimÄ , o taip pat ir jo turinį turėjo bÅ«ti žinoma tiek pareiÅ¡kėjui A. U., tiek ir suinteresuotam asmeniui V. U. PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, kad jam, neiÅ¡saugojusiam Å¡ių laiÅ¡kų, nebuvo žinomas susiraÅ¡inėjimo turinys, nesudaro pagrindo teigti, jog Å¡is susiraÅ¡inėjimas pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomas civilinės bylos, kurios procesÄ jis praÅ¡o atnaujinti, nagrinėjimo metu.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å¡io susiraÅ¡inėjimo dalyviu, galėjo ir turėjo žinoti apie jį, taip pat, manydamas, kad Å¡is susiraÅ¡inėjimas gali turėti reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ , apie jį nurodyti bylÄ nagrinėjusiam teismui, tačiau nurodytų veiksmų neatliko. Vien ta aplinkybė, kad Å¡alių elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ yra iÅ¡saugojusi tik V. U., nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡ios aplinkybės buvo žinomos tik jai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės apie Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo, kaip galimai parodančio tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl pareiÅ¡kėjo ketinimo gera valia teikti dukrai materialinį iÅ¡laikymÄ , negali bÅ«ti laikomos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, kadangi aplinkybės dėl Å¡io susiraÅ¡inėjimo bei jo turinys pareiÅ¡kėjui, kaip vienam iÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo dalyviui, buvo žinomos jau tuo metu, kai Å¡is susiraÅ¡inėjimas vyko.

Be to, pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ yra tuomet, kai naujai paaiÅ¡kėjusios bylos aplinkybės yra esminės, tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nurodomi argumentai, jog Å¡alių susiraÅ¡inėjimas atspindi tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl iÅ¡laikymo teikimo gera valia, yra niekuo nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo nurodomos V. U. laiÅ¡kuose minimos frazės „darbas JAV paverstas į vaiko iÅ¡laikymÄ iki 18 metų“, arba „AteinančiÄ savaitę paraÅ¡ysiu dukters atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Swedbanke ir galėsi gera valia (tikiuosi) pervesti jai kas mėnesį pinigus“ neleidžia spręsti, jog V.

U. pripažino, kad pareiÅ¡kėjo siųstos perlaidos iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų buvo skirtos iÅ¡laikymui, o nurodymas apie tai, kad pareiÅ¡kėjas galės gera valia pervesti savo dukrai pinigus kas mėnesį nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡alys tarėsi dėl papildomo iÅ¡laikymo teikimo esant įvykdytam teismo sprendimui. PrieÅ¡ingai, teismo nuomone, Å¡is Å¡alių susiraÅ¡inėjimas jau po 2012 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymo, tik patvirtina jį, bet to, leidžia jį įgyvendinti, nes pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas dukters atsiskaitomosios sÄ skaitos numeris.

Su pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais dėl Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo turinio nesutinka ir V. U., pažymėdama, jog, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, apie darbo JAV pavertimÄ Ä¯ iÅ¡laikymÄ buvo užsiminta nesutinkant su pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, jog jis prievolę teikti materialinį iÅ¡laikymÄ jau yra įvykdęs, o pasisakymas, kad iÅ¡laikymas teiktinas gera valia, tik patvirtina siekį, kad pareiÅ¡kėjas ateityje teismo sprendimÄ vykdytų savo noru, laisva valia, nesikreipiant dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė neatitinka ir kitų požymių, kuriuos turi atitikti naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, t. y. ji buvo ir turėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėju bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat pažymi, kad ir po Å¡io susiraÅ¡inėjimo, kuris, pareiÅ¡kėjo teigimu, turėjo reikÅ¡tų susitarimÄ teikti dukrai iÅ¡laikymÄ gera valia, pareiÅ¡kėjas dukrai pervedamas sumas įvardindavo kaip „alimentai“. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas jau bÅ«tų įvykdęs teismo sprendimÄ , bankiniuose pavedimuose pervedamas pinigų sumas turėjo galimybę įvardinti kitaip, pavyzdžiui, parama, dovana ar pan., tačiau ir toliau jas įvardindavo kaip alimentus – žodžiu, Å¡nekamojoje kalboje reiÅ¡kiantį teikiamÄ iÅ¡laikymÄ .

Juo labiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas mokėjimus vykdė periodiÅ¡kai, kas mėnesį, Å¡alių susitarime nurodyto dydžio sumomis, kas tik sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad pareiÅ¡kėjas nurodytÄ iÅ¡laikymÄ teikė ne gera valia, bet vykdydamas teismo sprendimÄ ir Å¡alių tarpusavio 2012 m. kovo 8 d. susitarimÄ , kurioje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia dėl Å¡alių dukrai teiktino iÅ¡laikymo tvarkos ir dydžio. Pirmiau nurodytų aplinkybių visumÄ teismas vertina kaip pagrindÄ pripažinti, jog pateiktame praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo įvardintos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo visumos – jos negali bÅ«ti vertinamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios ir galinčios turėti esminės įtakos byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas sprendžia, jog pats pareiÅ¡kėjas, nepakankamai rÅ«pestingai įgyvendindamas savo procesines teises civilinės bylos Nr. 2YT-650-925/2017 nagrinėjimo metu, nesiimdamas priemonių pateikti teismui, jo nuomone, galinčių turėti reikÅ¡mės tinkamam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui aplinkybių, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, todėl tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas, pareiÅ¡kėjo manymu, nenustatė kai kurių aplinkybių, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu atnaujinti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Dėl nurodytų priežasčių praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jei yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiÅ¡ki klaida“ yra vertinamoji.

Tačiau klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Dėl teisės normų, reglamentuojančių prievolės įvykdymÄ , netaikymo PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ proceso atnaujinimo pagrindų nurodo aplinkybę, jog bylÄ nagrinėjęs teismas, pareiÅ¡kėjui esant įvykdžiusiam iÅ¡laikymo prievolę, be pagrindo netaikė teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimÄ tinkamai jÄ Ä¯vykdžius (CK 6.123 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.

PareiÅ¡kėjo teigimu, V. U. dar 2006 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kime patvirtinus apie tinkamÄ prievolės įvykdymÄ , teismas be pagrindo netaikė teisės normų, reglamentuojančių prievolės pasibaigimÄ jÄ tinkamai įvykdžius. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam įvykdžius teismo sprendimÄ , jis neturėjo pareigos toliau teikti materialinį iÅ¡laikymÄ , o V. U. neturėjo reikalavimo teisės, todėl teismas nepagrįstai netaikęs normos dėl prievolės pasibaigimo, sukÅ«rė pareiÅ¡kėjui papildomÄ prievolę.

Teismas, iÅ¡tyręs civilinėje byloje, taip pat vykdomojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos priimant 2017 m. gegužės 3 d. teismo nutartį, yra nepagrįstos ir nesudarančios savarankiÅ¡ko pagrindo atnaujinti byloje procesÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad bylos nagrinėjimo metu, teismas, nustatęs, kad Å¡alių susitarimu 2006 m. susitarimai dėl prievolės įvykdymo yra pripažinti negaliojančiais, turėjo taikyti normas, reglamentuojančias prievolės pasibaigimÄ tinkamai jÄ Ä¯vykdžius.

Teismas, tinkamai kvalifikavęs Å¡alių tarpusavio teisinius santykius, tinkamai taikė teisės normas dėl Å¡alių galimybės susitarti dėl tolimesnio prievolės vykdymo, todėl, pareiÅ¡kėjui nenurodant jokių argumentų dėl 2012 m. kovo 3 d. susitarimo, pagrįstai sprendė, jog juo Å¡alys susitarė dėl tolimesnės prievolės vykdymo tvarkos bei sumokėto iÅ¡laikymo dydžio. Teismui iÅ¡nagrinėtoje byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjas A. U. nėra įvykdęs savo prievolės pagal 2004 metų teismo sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai teikimo, teismas neturėjo pagrindo taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolės pasibaigimÄ tinkamai jÄ Ä¯vykdžius.

Pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl pareikėjo prievolės įvykdymo, vadovavosi ne tik pareiÅ¡kėjo pateiktu 2006 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu, suinteresuoto asmens pateiktu 2012 m. kovo 3 d. susitarimu, bet ir kitais byloje buvusiais duomenimis apie iÅ¡laikymo teikimÄ nepilnametei dukrai po 2006 m. rugpjūčio 31 d. susitarimo sudarymo. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje byloje teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, taikė teisės normas, reglamentuojančia sandorio negaliojimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, teismas savo iniciatyva jokių teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimÄ , netaikė, tik pažymėjo, kad 2012 m. kovo 8 d. susitarimu Å¡alys nusprendė laikyti negaliojančiais jų susitarimus dėl iÅ¡laikymo teikimo, tokiu bÅ«du tik nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Taigi teismas nepripažino 2006 m. rugpjūčio 31 d. Å¡alių susitarimo negaliojančiu, o nutartyje tik konstatavo, kad Å¡alys 2012 m. kovo 8 d. susitarimu susitarė 2006 m. ir 207 m. susitarimus laikyti negaliojančiais ir priimdamas procesinį sprendimÄ rėmėsi Å¡alių sudaryto susitarimo nuostatomis.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog 2017 m. gegužės 3 d. teismo nutarties turinys, o kartu ir teismo argumentai, remdamasis kuriais teismas priėmė paminėtÄ nutartį, pareiÅ¡kėjui tapo žinomi tuo metu, kai jam buvo įteikta minėtos nutarties kopija. Kadangi civilinėje byloje nėra tikslių duomenų apie Å¡ios nutarties įteikimo pareiÅ¡kėjui datÄ , teismas laiko, kad vėliausiai Å¡ios nutarties turinys pareiÅ¡kėjui tapo žinomas 2017 m. gegužės 29 d., susipažinus su civilinės bylos medžiaga.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. jau praleidęs įstatyme numatytÄ 3 mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Dėl termino praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ paduoti Teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, procesÄ atnaujina tuomet, jei nustato, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas nepraleidus termino, nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje, ir praÅ¡ymas yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Kauno apylinkės teisme gautas 2018 m. rugpjūčio 24 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, aplinkybės, jo nurodomos kaip pagrindas procesui atnaujinti, paaiÅ¡kėjo atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-2-00531-17, t. y., jau po 2017 m. gegužės 3 d. teismo nutarties įsiteisėjimo, pareiÅ¡kėjo atstovui 2018 m. gegužės 24 d. gavus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ .

Remiantis pareiÅ¡kėjo kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateiktais duomenimis, nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus prokurorės A. P. 2018 m. gegužės 21 d. raÅ¡tu leista A. U. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00531-7 duomenimis bei gauti bylos dokumentų kopijas. PareiÅ¡kėjo atstovas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jo teigimu, susipažino 2018 m. gegužės 24 d. ir bÅ«tent su Å¡ia data yra siejamas naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių faktas.

Tačiau teismas, įvertinęs aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, pobūdį, jų esmę, sprendžia, jog sieti šias aplinkybes su ikiteisminio tyrimo atlikimu, nėra jokio pagrindo. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias jis įvardija kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjui buvo ir turėjo būti žinomos dar iki susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas nurodo, kad tam tikros aplinkybės ar juo labiau V.

U. tam tikra pozicija atskirais klausimais, jos pateikti įrodymai pareiÅ¡kėjui tapo žinomi tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau akcentuotina, jog esminę reikÅ¡mę sprendžiant klausimÄ dėl naujai apaiÅ¡kėjusių aplinkybių turi faktinės aplinkybės, o ne V. U. pozicija atskirais klausimais. PareiÅ¡kėjo kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės nurodomas V. U. patvirtinimas apie 2004-2005 metais, 2006 ir 2008 metais pareiÅ¡kėjo teiktÄ materialinį iÅ¡laikymÄ , Å¡alių tarpusavio elektroninis susiraÅ¡inėjimas, 2012 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymo aplinkybės ar tai, kad civilinėje byloje priimant sprendimÄ buvo remtasi Å¡io susitarimo kopija, pareiÅ¡kėjui turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomos dar iki susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme pirmiau paminėtų aplinkybių siejimas su tam tikrais ikiteisminio tyrimo duomenimis, laikytinas nepagrįstu, nes minėtos aplinkybės pareiškėjo buvo ir galėjo būti žinomos daug anksčiau. Vienokia ar kitokia V. U. pozicija, pareikšta ikiteisminio tyrimo metu, ar ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės, neturinčios esminės reikšmės byloje nustatytinų reikšmingai faktų visumai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik po to, kai jis susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

PareiÅ¡kėjas viena iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių nurodo neva ikiteisminio tyrimo metu V. U. iÅ¡reikÅ¡tÄ patvirtinimÄ dėl 2004-2005 metais, 2006 ir 2008 metais mokėto materialinio iÅ¡laikymo, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, svarbus yra pats Å¡ių piniginių perlaidų ir piniginių sumų sumokėjimo faktas, o jis, pareiÅ¡kėjui, kaip asmeniui, siuntusiam pinigines perlaidas ar dariusiam bankinius pavedimus, kaip jau konstatavo teismas pirmiau, turėjo bÅ«ti žinomas Å¡ių veiksmų atlikimo metu.

Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjas neturi pagrindo Å¡ių aplinkybių sužinojimo faktÄ sieti su ikiteisminio tyrimo metu V. U. iÅ¡sakyta pozicija, nes pareiÅ¡kėjui, teigiančiam, jog jis nurodytu laikotarpiu teikė savo dukrai materialinį iÅ¡laikymÄ , Å¡ios aplinkybės turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomos ne tik kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios, bet, įvertinus tai, kad piniginės perlaidos buvo pervestos 2004-2005 metais, pinigų sumos sumokėtos 2006 ir 2008 metais, leidžia teismui konstatuoti, kad Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui buvo žinomos nurodytų veiksmų atlikimo metu.

Teismas, susipažinęs su vykdomosios bei civilinės bylos medžiaga, pažymi, jog pareiÅ¡kėjas duomenų apie Å¡iuos mokėjimus nepateikė nei antstolei, vykdančiai vykdomÄ jÄ bylÄ , nei teismui, nagrinėjusiam skundÄ dėl antstolės veiksmų, nors Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui tuo metu jau buvo žinomos. Teismas analogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su Å¡alių elektroniniu susiraÅ¡inėjimu, remiantis kuriuo, pareiÅ¡kėjo teigimu, galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl susitarimo pareiÅ¡kėjui laisva valia teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai.

Pareiškėjo teigimu, šio susirašinėjimo turinys jam tapo žinomas tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kadangi jis pats šio susirašinėjimo su V. U. nebuvo išsaugojęs, todėl jo turinio neprisiminė. Teismas, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas galbūt nebuvo išsaugojęs šalių tarpusavio susirašinėjimo, negali sutikti su tuo, jog šio susirašinėjimo turinys pareiškėjui tapo žinomas tik ikiteisminio tyrimo metu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Priešingai, teismas sprendžia, jog šio susirašinėjimo turinys pareiškėjui buvo žinomas nuo pat šio susirašinėjimo momento 2012 metais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šio aplinkybes pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, pareiškėjui vėliausiai bylos nagrinėjimo teisme metu ar susipažinus su civilinės bylos duomenimis turėjo būti žinomos ir aplinkybės, susijusios su 2012 m. kovo 8 d. susitarimu, bei tuo, kad civilinėje byloje buvo pateikta tik šio susitarimo kopija.

Teismo vertinimu, nepagrįstai pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kėjimÄ sieja su ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėjos nurodytais duomenimis apie Å¡io susitarimo sudarymo aplinkybes ar tai, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir V. U. neturi minėto susitarimo originalo, o byloje yra patvirtinta tik Å¡io susitarimo kopija. Teismo vertinimu, esminę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai turi susitarimo egzistavimo faktas, o Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjui turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma jau civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, vėliausiai – kai pareiÅ¡kėjui buvo įteikta teismo 2017 m gegužės 3 d. nutarties kopija arba kaip pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas leisti susipažinti su civilinės bylos medžiaga.

PareiÅ¡kėjui tapus žinoma, kad vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, remdamasis kuriais teismas priėmė nutartį civilinėje byloje, yra 2012 m. kovo 8 d. susitarimas, pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad minėtas susitarimas neatitinka jo valios, iÅ¡ karto po to galėjo ir turėjo galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, tačiau Å¡ia teise per įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ nepasinaudojo. Tokios pačios pozicijos teismas laikosi ir dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl neva paaiÅ¡kėjusio fakto, kad teismas civilinėje byloje priėmė nutartį remdamasis ne Å¡io susitarimo originalu, o kopija.

Minėta aplinkybė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai yra nurodyta teismo nutartyje, todėl pareiÅ¡kėjas, abejodamas Å¡io susitarimo autentiÅ¡kumu, iÅ¡ karto po to, kai susipažino su civilinės bylos medžiaga, turėjo galimybę kreiptis į teismÄ . Teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kė praleidęs įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ , kadangi jo nurodomos aplinkybės iÅ¡ esmės jam buvo žinomos dar iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme arba civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, arba iÅ¡ karto po to, kai jis susipažino su civilinės bylos medžiaga.

Teismo vertinimu, formalus aplinkybių, remdamasis kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, siejimas su neva ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, nors esminę reikÅ¡mę bylos iÅ¡nagrinėjimui turinčios aplinkybės pareiÅ¡kėjui buvo žinomos dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, yra nepagrįstas ir neteisingas, sudarantis sÄ lygas pareiÅ¡kėjui tik formaliais pagrindais kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Teismo vertinimu, jokių esminių naujų aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjo teiktu materialiniu iÅ¡laikymu dukrai ar Å¡alių tarpusavio susitarimais, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, nes visos Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui turėjo ir galėjo bÅ«ti žinomos anksčiau.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas A. U. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui praleidęs įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ , nes aplinkybės, sudarančios pagrindÄ procesui civilinėje byloje atnaujinti, jam buvo ar turėjo bÅ«ti žinomos iki susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismui nustačius nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog neegzistuoja viena iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų procesui byloje atnaujinti (praleistas įstatyme numatytas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti), todėl tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesu V. U. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ skirti pareiÅ¡kėjui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį teikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Kita vertus, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pasinaudojo savo teise kreiptis į teismÄ â€“ proceso atnaujinimo institutu, kad bÅ«tų apginta jo tariamai pažeista teisė, tačiau, net ir nustačius, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, Å¡i aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

Teismas sutinka su V. U. praÅ¡yme nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo remiasi aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta anksčiau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau vien Å¡is faktas, teismo vertinimu, neleidžia vertinti pareiÅ¡kėjo kaip nesÄ Å¾iningo proceso dalyvio. Juo labiau, kad minėtoje byloje teismas nurodė, kad viena iÅ¡ galimybių nuginčyti kitame teismo procesiniame sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, yra proceso atnaujinimas.

Suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės apie jos patirtus nepatogumus, taip pat nėra pakankamas pagrindas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikyti sankcijas, kadangi kiekvienas teisminis procesas sukelia tam tikrus nepatogumus proceso dalyviams, tačiau tai negali bÅ«ti kliÅ«timi pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ . Teismas, nesutikdamas su V. U. argumentu, jog tokiu bÅ«du buvo siekiama vilkinti ir iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , pažymi, kad praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia nesant pagrindo pareiÅ¡kėjui A.

U. skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktais, 370 straipsnio 3 dalimis, 371 straipsniu, n u t a r i a : atmesti A. U. praÅ¡ymÄ dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-650-925/2017 atnaujinimo. Netenkinti suinteresuoto asmens V. U. praÅ¡ymo skirti A. U. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė