2024-02-21 Nr. AB-3107-3-63-3-02315-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-414-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02315-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. V. (mirus pareiškėjai jos procesinių teisių ir pareigų perėmėjas D. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. V. (toliau – ir pareiškėja) ((duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjai A. M. V., jos procesines teises ir pareigas perėmė D. V.) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, ir atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyriaus (toliau – ir kadastro tvarkytojas, ir teritorinis tvarkytojas) 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. SP-55147 (4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ įformintą sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. CSPR-2016 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės skyrių atlikti pareiškėjos 2022 m. gegužės 20 d. prašyme „Dėl duomenų ištaisymo ir išdavimo“ nurodytus veiksmus.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Sprendimas yra nemotyvuotas, prieštaringas, klaidinantis dėl to, kokios faktinės aplinkybės, kokie dokumentai sąlygojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ribų pakeitimą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Komisija vadovavosi Sprendime neminimais, prie jo nepridėtais, t. y. pareiškėjai neįteiktais dokumentais.

2.2. Prie Komisijos sprendimo nebuvo pridėtas 1996 m. rugsėjo mėn. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) korporacijos „Matininkai“ parengtas 2,9112 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 4) planas, matininko V. S. 2017 m. gegužės 30 d. parengtas 6,2204 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 3) planas. Komisija iš naujo nagrinėjo pareiškėjos 2022 m. gegužės 20 d. prašymą.

2.3. Skundu ginčijami sprendimai priimti, nesiaiškinant, ar nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje užfiksuotos naujos Žemės sklypo ribos ties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2) atitinka realiai egzistuojančius Žemės sklypo ir Žemės sklypo 2 planuose užfiksuotus riboženklius, Žemės sklypo paženklinimo akto duomenis.

2.4. Ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, kokia buvo galima leistina Žemės sklypo – ploto paklaida ir kokia ploto paklaida faktiškai buvo nustatyta, pareiškėjai pridedant Žemės sklypo ploto paklaidos paskaičiavimą, atliktą iki 2022 m. kovo 14 d. žymos Žemės sklypo plane atlikimo.

2.5. Atsakovo archyvo raštas patvirtina, kad iki 2022 m. kovo 14 d. tokie paskaičiavimai objektyviai negalėjo būti atlikti, nes tarp atsakovo saugomų archyvinių duomenų apie Žemės sklypą nebuvo šio žemės sklypo plano, nes 2022 m. kovo 14 d. negalėjo būti patenkintas pareiškėjos prašymas jai išduoti Žemės sklypo plano kopiją.

2.6. Komisija objektyviais įrodymais ir skaičiavimais nepagrindė, kad atlikdamas žymą Žemės sklypo plane ir priimdamas Sprendimą, kadastro tvarkytojas teisėtai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 124 punkto taisyklę. Skundžiamuose sprendimuose nėra aiškiai ir argumentuotai atsakyta, kodėl ir kaip nedalyvaujant pareiškėjai buvo atliktas Žemės sklypų 3 ir 4 ribų paženklinimas.

2.7. Atsakovas netinkamai apibrėžė ginčo objektą. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas be pareiškėjos žinios paviešino kitokius Žemės sklypo kadastrinius duomenis, nei jie buvo užfiksuoti Žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto registre. Prieš daugiau nei 22 metus buvo nustatytos Žemės sklypo ribos, pagal jas apskaičiuotas Žemės sklypo plotas buvo suderintas bei patvirtintas kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų, todėl staiga atliktas tariamų klaidų ištaisymas ir paviešinimas, sąlygojantis pareiškėjos nuosavybės teisių į Žemės sklypą apimties sumažinimą, negali būti pagrįstas ir teisėtas.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo ribos atitinka šio žemės sklypo 1999 m. gruodžio 10 d. plane bei kitų žemės sklypų (Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4), kurių ribos nustatytos tikslesnėmis priemonėmis ir šios ribos pažymėtos vėliau, nei Žemės sklypo planuose nurodyti duomenys, kadastro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti Žemės sklypo kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o Komisija teisėtai ir pagrįstai paliko galioti ginčijamą kadastro tvarkytojo Sprendimą.

4.2. Pareiškėja 2022 m. gegužės 20 d. prašymu prašė „ištaisyti <...> posistemėje „GeoMatininkas“ saugomus duomenis, t. y. sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) linijų ilgius tarp posūkio taškų“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, Nuostatų 631 punktu, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras neturi duomenų apie matininko nustatytus naujus Žemės sklypo kadastro duomenis, kurie būtų patalpinti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, o nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nėra įgaliotas keisti (taisyti) dokumentus (duomenis), kurie matininko talpinami į Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“, pareiškėjos prašymo dalis pakeisti „posistemėje „GeoMatininkas“ saugomus duomenis, t. y. Žemės sklypo linijų ilgius tarp posūkio taškų“ negalėjo būti tenkinama.

4.3. Nagrinėdamas 2022 m. gegužės 20 d. prašymą, kadastro tvarkytojas vertino jį kartu su prašymu pateiktais ir VĮ Registrų centro archyvinėse nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro dokumentų bylose saugomais dokumentais bei konkrečių nekilnojamųjų daiktų elektroniniame dokumentų archyve saugomais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. gegužės 20 d. prašyme buvo kvestionuojamas Žemės sklypo ribų pažymėjimas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kadastro tvarkytojas vadovavosi ne tik pareiškėjos pateiktais, bet ir greta Žemės sklypo esančių žemės sklypų (šiuo atveju Žemės sklypo 2, Žemės sklypo 3, Žemės sklypo 4) VĮ Registrų centre esančių žemės sklypų kadastro ir registro dokumentų bylose komplektuojamais dokumentais bei šių žemės sklypų elektroniniame archyve saugomais dokumentais. Tai, kad kadastro tvarkytojas Sprendime neaptarė kiekvieno iš jo įvertinto dokumento, dar nereiškia, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą, Komisija vertino kitus, nei kadastro tvarkytojas, dokumentus.

4.4. Nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato pareigos VĮ Registrų centrui, nesant asmens prašymo dėl dokumentų kopijų išdavimo, pateikti dokumentus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas priėmė sprendimą, saugomų VĮ Registrų centro archyvinėse kadastro ir registro dokumentų bylose bei elektroniniame dokumentų archyve, kopijas. Komisijai nėra suteikta teisė ar nustatyta pareiga pareiškėjams teikti dokumentų, kurių pagrindu priimami sprendimai, kopijas.

4.5. Nei kadastro tvarkytojas, nei Komisija kartu su skundžiamais sprendimais neturėjo pateikti dokumentų, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai, kopijų. Pareiškėjos atstovui pateikus prašymus, dar iki Komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo priėmimo, jam buvo pateikti Žemės sklypo 2, Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 planai bei kiti prašomi dokumentai, kuriuos vertino Komisija.

4.6. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pareiškėjos turimo Žemės sklypo plano pagrindu daugiau nei prieš 20 metų. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo tikslinamos 2005 m. spalio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d., kada nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, gavęs Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 savininkų prašymus bei su jais pateiktus dokumentus (žemės sklypų planus, kuriuose nurodytos ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymėjo Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 ribas, įvertinęs Nuostatų 124 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad po Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje Žemės sklypo ploto paklaida gali sumažėti tik iki leistinos paklaidos.

4.7. Pareiškėjos įgalioto asmens 2022 m. kovo 14 d. prašymo (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruoto Nr. 30504822) pagrindu 2022 m. kovo 14 d. Žemės sklypo plane buvo uždėtas kadastro tvarkytojo spaudas, liudijantis, kad Žemės sklypo ribos yra pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tačiau kadastro tvarkytojo sprendimas dėl Žemės sklypo ribų keitimo nebuvo priimtas, todėl kadastro tvarkytojas neturėjo juridinio pagrindo taikyti Nuostatų 125 punktą.

4.8. Nuostatų 1 priede yra patvirtinta Maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ploto lentelė, pagal kurią yra skaičiuojamos leistinos žemės sklypo ploto paklaidos. Teisės aktai neįpareigoja kadastro tvarkytojo pareiškėjams pateikti teisės aktuose įtvirtintos leistinos ploto paklaidos paskaičiavimų. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovas nurodė, kad leistina Žemės sklypo ploto paklaida yra 0,2955 ha, kuri paskaičiuota pagal Nuostatų priede nurodytą formulę (0,10× ), kur P- žemės sklypo plotas (ha). Vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, kadastro tvarkytojui pateikus greta esančių žemės sklypų tikslesnėmis matavimo priemonėmis nustatytų žemės sklypų planus, Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje negalėtų būti tikslinamos tuo atveju, jei po ribų patikslinimo Žemės sklypo plotas būtų didesnis nei 9,0255 ha (8,7300 ha + 0,2955 ha) ar mažesnis nei 8,4345 ha (8,7300 ha – 0,2955 ha). Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto Žemės sklypo plotas (8,4943 ha) neviršija teisės aktais nustatytos leistinos ploto paklaidos.

4.9. VĮ Registrų centras neturi duomenų apie matininko nustatytas Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei šių duomenų pagrindu parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, iš kartu su 2022 m. gegužės 20 d. prašymu pateikto priedo – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GeoTikslumas“ 2022 m. balandžio 28 d. situacijos brėžinio darė išvadą, kad dar iki kreipimosi į kadastro tvarkytoją pareiškėja kreipėsi į matininką, kuris atvaizdavo Žemės sklypo 3 bei Žemės sklypo 4, kurių nustatytos ribos yra tikslesnės, nei Žemės sklypo, duomenis. Galimai matininkas, kaip savo srities profesionalas, parengęs 2022 m. balandžio 28 d. situacijos brėžinį, pareiškėjai atskleidė aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto jos nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo plotas neviršija Nuostatų 1 priede nustatytos bei apskaičiuotos leistinos Žemės sklypo ploto paklaidos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjos A. M. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas – Tauragės apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 94-11223. Šio žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal 1999 m. gruodžio 10 d. parengtame Žemės sklypo plane nurodytas Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, nustatytas grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus).

6.2. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo ribos nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus), o Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. nustatytos tiksliau, 2005 m. spalio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymint Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 ribas, vadovaujantis Nuostatų 124 punktu, atsižvelgus į tai, kad Žemės sklypo paklaida sumažėjo iki leistinos ribos ir šio žemės sklypo konfigūracija nepakito, Žemės sklypo riba buvo patikslinta.

6.3. Pareiškėja 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės filialą su prašymu ištaisyti klaidas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei jam išduoti posistemėje „GeoMatininkas“ saugomus duomenis.

6.4. Sprendimu 2022 m. gegužės 20 d. prašymas buvo netenkintas. Komisijos sprendimu Sprendimas paliktas galioti.

7. Teismas, aptaręs teisinį reguliavimą, konstatavo, kad visuma bylos duomenų patvirtina, jog Žemės sklypo tikslių duomenų pažymėjimo kadastro žemėlapyje procedūra nėra atlikta. Žemės sklypo riba buvo tikslinama, įvertinus tikslesnėmis priemonėmis nustatytas Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 ribas, pažymėtas šių žemės sklypų planuose, atsižvelgus į nustatytą aplinkybę, jog patikslinus šių žemės sklypų ribas, Žemės sklypo ploto paklaida sumažėjo iki leistinos ir Žemės sklypo konfigūracija nesikeičia.

8. Teismas vertino, kad nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. gegužės 20 d. prašymą, buvo įvertinti tiek pareiškėjos atstovo pateikti, tiek ir VĮ Registrų centro archyvinėse nekilnojamųjų daiktų bylose saugomi Žemės sklypo bei Žemės sklypo 2, Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 dokumentai ir konstatuota, kad Žemės sklypo ribos atitinka 1999 m. gruodžio 10 d. parengtame Žemės sklypo plane bei Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 planuose nurodytus duomenis.

9. Kadangi nėra duomenų apie naujų Žemės sklypo duomenų nustatymą, o atliktų Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 kadastrinių matavimų duomenys nėra nuginčyti, teisėjų kolegija vertino, kad atsakovas nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, įvertino pateiktus dokumentus ir Žemės sklypo padėtį jam gretimų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) ribų kontekste, faktus vertino objektyviai, nešališkai, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais.

10. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjai nebuvo išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju matyti, jog ši aplinkybė nesutrukdė su skundu kreiptis į ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka instituciją dėl Sprendimo panaikinimo. Teismas vertino, kad remiantis išdėstytais argumentais, atsakovas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstus teisės aktams neprieštaraujančius sprendimus, todėl juos naikinti teisinio pagrindo nėra.

11. Teismas sprendė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą, išvestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos 2022 m. gegužės 20 d. prašyme „Dėl duomenų ištaisymo ir išdavimo“ nurodytus veiksmus netenkintinas.

III. 12. Pareiškėja A. M. V. ((duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjai A. M. V., jos procesines teises ir pareigas perėmė D. V.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisinio aiškumo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d., 86 str. 2–3 d., 87 str. 4 d.).

13.2. Teismas netinkamai identifikavo bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas. Sprendimas ir Komisijos sprendimas (kartu toliau – ir Sprendimai) buvo priimti po to, kai pareiškėja kreipėsi į teritorinį tvarkytoją, prašydama pašalinti nesant pareiškėjos prašymo teritorinio tvarkytojo žemėlapyje atliktus Žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus, kurie de facto sąlygojo Žemės sklypo ploto pakeitimą (sumažinimą). Sprendimas surašytas taip tarsi pareiškėja pateiktu prašymu būtų prašiusi pakeisti (o ne atstatyti pagal Žemės sklypo planą nustatytas ir daugiau nei 22 metus egzistavusias Žemės sklypo ribas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo objektą, todėl liko neatsakytas pareiškėjos iškeltas esminis klausimas, ar teritorinio tvarkytojo veiksmas – viešas paskelbimas, kad Žemės sklypo plotas de facto yra mažesnis nei 8,73 ha – buvo atliktas teisės aktuose nustatyta tvarka, turint pareiškėjos pritarimą ir su jos žinia.

13.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo didžiąją dalį sudaro teisės normų perrašymas, neatliekant jokio susiejimo su skundo faktiniu pagrindu.

13.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės nėra bylos įrodymų, jų visumos vertinimo, aiškių ir argumentuotų atsikirtimų į pareiškėjos motyvus. Teismas nekonkretizuoja, kas sudaro šią „duomenų visumą“. Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies palyginimas su skundžiamais Sprendimais įrodo, kad teismas, atmesdamas skundą, tiesiog perrašė atsakovo, Komisijos teiginius, neatlikdamas nei teisinio, nei faktinio jų įvertinimo. Sprendime nėra vertinami Žemės sklypo ir Žemės sklypo 2 planai, 2022 m. balandžio 28 d. UAB „GeoTikslumas“ parengtas situacijos brėžinys, 2022 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame konstatuoti riboženklių buvimo vietos faktai, 2022 m. kovo 14 d. atsakovo raštas bei kiti bylos įrodymai, susiejant juose esančią informaciją su aktualiu reglamentavimu. Išvardintų dokumentų palyginimas įrodo, kad pagal naujus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje duomenis Žemės sklypas ir Žemės sklypas 2 persidengia, jų ilgiai skiriasi nuo ilgių, pažymėtų Žemės sklypo plane ir Žemės sklypo 2 plane. 2022 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad Žemės sklype, nors ir apgadinti, yra išlikę 1999 m. spalio 13 d. Žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktu nurodyti riboženkliai, skirti atriboti Žemės sklypą nuo Žemės sklypo 2. Vienas iš šių riboženklių pagal naujas, tariamai tikslesnes Žemės sklypo ribas atsidūrė Žemės sklype 2. Taigi pirmosios instancijos teismas paliko galioti Sprendimus, kurie buvo priimti, nesiaiškinant, ar Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Žemės sklypo ribos ties Žemės sklypu 2 atitinka 1999 m. spalio 13 d. Žemės sklypo paženklinimo–parodymo akto duomenis, realiai esančius, Žemės sklypo ir Žemės sklypo 2 planuose užfiksuotus riboženklius.

13.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 puslapio 9 pastraipa – tai Komisijos sprendimo dalies perrašymas, ignoruojant akivaizdų jos prieštaringumą dėl kadastrinių duomenų tikslinimo. Teismas nenurodė nei paklaidos skaičiavimų (nes Sprendimuose tokių skaičiavimų tiesiog nėra), nei teisinio pagrindo, kuris leido atsakovui be pareiškėjos žinios pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tokias Žemės sklypo ribas, kurios realiai sąlygoja, jog Nekilnojamojo turto registre daugiau nei 22 metus įregistruotas Žemės sklypo kadastrinis duomuo – Žemės sklypo plotas – tariamai yra neteisingas (per didelis).

13.6. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo skundo argumentų dėl Sprendimų priėmimo, pažeidžiant gero viešojo administravimo principą.

13.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino svarbiausio pareiškėjos argumento dėl be jos žinios bei sutikimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje išviešinto fakto apie kitokį nei yra užfiksuota Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo plotą, o tai leidžia daryti išvadą, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

13.8. Pirmosios instancijos teismas paliko galioti Sprendimus priimtus, pažeidžiant tiek nuosavybės neliečiamumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 str.), tiek materialinės teisės normas, nustatančias nekilnojamo turto objekto kadastrinių duomenų keitimą (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 44, 49 p.).

13.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-62-637-2007 išaiškino, kad trečiojo asmens sklypo ribų pakeitimas ir kartu šio sklypo padidinimas dalimi gretimo (pareiškėjo) sklypo yra galimas tik esant įstatymo nustatyta tvarka duotam pareiškėjo sutikimui atlikti tokį juridinį veiksmą.

13.10. Pirmosios instancijos teismo sprendime net nėra vertinama, ar ir kada pareiškėjai tapo žinoma, kad dėl Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 kadastrinių matavimų bus pakeistos Žemės sklypo ribos, o tuo pačiu ir sumažinta nuosavybės teisės į Žemės sklypą apimtis – bus paviešinta, kad pareiškėjai faktiškai priklauso net 23,57 arais mažesnio ploto Žemės sklypas negu ir šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

13.11. Pirmosios instancijos teismo paliktuose galioti Sprendimuose nėra argumentuotai atsakyta, kodėl ir kaip Žemės sklype 3 ir Žemės sklype 4, nedalyvaujant pareiškėjai, atlikti ribų ženklinimai, su kuriais pareiškėja nesutinka, tapo teisėta priežastimi atlikti 2022 m. kovo 14 d. žymą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, sumažinant jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ilgį ir plotą.

14. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Nagrinėjamos bylos dalykas pagal pareiškėjos teismui pateiktą skundą yra skundžiamų kadastro tvarkytojo ir komisijos sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino šių sprendimų teisėtumą bei sprendė, ar kadastro tvarkytojas pagrįstai ginčijamu Sprendimu atsisakė patikslinti Žemės sklypo ribas, pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai šį kadastro tvarkytojo Sprendimą paliko galioti.

15.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisingai nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. gegužės 20 d. prašymą buvo įvertinti tiek pareiškėjos pateikti, tiek VĮ Registro centro archyvinėse nekilnojamųjų daiktų bylose saugomi Žemės sklypo bei Žemės sklypo 2, Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 dokumentai bei pagrįstai konstatavo, kad Žemės sklypo ribos atitinka 1999 m. gruodžio 10 d. parengtame Žemės sklypo plane bei Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 planuose nurodytus duomenis. Pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo ginčo objektą ir, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nustatęs, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos aukščiau minėtų žemės sklypų ribos atitinka dokumentus, kurių pagrindu jos buvo pažymėtos, teisingai apibrėžė kadastro tvarkytojo kompetencijos ir atsakomybės ribas. Pareiškėja siekia, kad jos nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo ribos, kurios nustatytos preliminariai, būtų pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje neatsižvelgiant į kitų žemės sklypų (Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4) tikslesnėmis priemonėmis matininkų nustatytas žemės sklypų ribas, kurios nurodytos kadastro tvarkytojui teiktuose Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 planuose.

15.3. Pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tik perrašė teisės normas yra deklaratyvūs, kadangi iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ne tik nurodė teisinį pagrindą, bet jį ir susiejo su nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis.

15.4. Pareiškėja, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir duomenų, iš esmės siekia, kad pirmosios instancijos teismas vertintų naujai pateiktus dokumentus (faktines aplinkybes). Teismas, vertindamas kadastro tvarkytojo sprendimą atsisakyti taisyti Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pagrįstai šių dokumentų nevertino.

15.5. Skundžiamame sprendime nėra jokių prieštaravimų, kaip juos įvardina pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Žemės sklypo tikslių duomenų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje procedūra nėra atlikta, nes kaip matyti iš Žemės sklypo 1999 m. gruodžio 8 d. plano, jame nurodytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates yra nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus). Tuo tarpu greta esančių Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 kadastriniai matavimai buvo atlikti nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (tikslūs kadastriniai matavimai). Todėl 2005 m. spalio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. pažymint Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4 ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, vadovaujantis Nuostatų 124 punktu, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo ploto paklaida sumažėjo iki leistinos ir šio žemės sklypo konfigūracija nepasikeitė, buvo patikslinta mažesnio tikslumo Žemės sklypo riba.

15.6. Pareiškėja nepagrįstai 2022 m. kovo 14 d. prašymo pagrindu 2022 m. kovo 14 d. Žemės sklypo plane uždėtą kadastro tvarkytojo spaudą, liudijantį, kad Žemės sklypo ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, prilygina kadastro tvarkytojo sprendimo pažymėti Žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje priėmimui, nors Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2022 m. kovo 14 d. nebuvo žymimos. Teismas teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostata (apie tai, kad nekilnojamasis daiktas pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, rodo (liudija) kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto (nekilnojamojo turto objekto ribų) plane), šios žymos uždėjimas yra siejamas su atitinkamo žemės sklypo plano išdavimo suinteresuotam asmeniui laiku, o ne su žemės sklypo pažymėjimo kadastro žemėlapyje procedūros atlikimo laiku.

15.7. Tikslinant žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal Nuostatų 124 punktą, žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas.

15.8. Nagrinėjamu atveju nebuvo keičiami Žemės sklypo registro duomenys Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nuostatų 124 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2005 m. spalio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo keičiami (tikslinami) grafiniai Žemės sklypo kadastro duomenys, nes kadastro tvarkytojui buvo pateikti greta esančių žemės sklypų (Žemės sklypo 3 ir Žemės sklypo 4), kurių kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, dokumentai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo jame, negali būti taikoma šioje ginčo situacijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės filialo 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. SP-55147(4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ įforminto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjos įgaliotas asmuo D. V. 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės filialą su prašymu ištaisyti klaidas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei jam išduoti posistemėje „Geomatininkas“ saugomus duomenis.

18. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės filialo 2022 m. birželio 2 d. raštu Nr. SP-55147(4.55 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“ įformintu sprendimu pareiškėjos atstovo 2022 m. gegužės 20 d. prašymo netenkino.

19. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. CSPR-2016 paliko galioti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės filialo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. SP-55147(4.55 Mr).

20. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 d. 1 d.).

21. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 1 dalyje buvo numatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

22. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio (2022 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1770 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) 1 dalyje įtvirtinta, kad Registro tvarkytojo sprendimai dėl Registro objektų registravimo ir (ar) Registro duomenų taisymo skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Registro tvarkytojo sudarytai ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija). Šio straipsnio 8 dalis nustato, jog Komisijos sprendimai skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

24. Taigi nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. CSPR-2016, bet VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Tauragės filialo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SP-55147(4.55 Mr) teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.).

26. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

27. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės atkartojo Komisijos sprendime nurodytą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei motyvus, kuriems iš esmės pritarė. Taigi pirmosios instancijos teismas savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo neatliko, nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas panaikinti atsakovo Sprendimą, savarankiškai nevertino faktinių duomenų, kuriais proceso šalys grindė savo poziciją dėl ginčo išsprendimo, t. y. neišnagrinėjo šio administracinio ginčo iš esmės.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti tai kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, savarankiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų, t. y. pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme (922,50 Eur) bei apeliacinės instancijos teisme (1 511,25 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija šio pareiškėjos prašymo nenagrinėja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. V. (mirus pareiškėjai jos procesinių teisių ir pareigų perėmėjas D. V.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys