367e7781-458a-4a41-a38b-e430fbf4e575 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1110-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09956-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos:              3.1.1.2.11; 3.1.1.2.21; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1              (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovams J.

S., T. S., B. P. ir antstolei V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 13 524 Eur turtinės žalos ir 619,85 Eur palÅ«kanų, 10 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur palÅ«kanų, įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jis turėjo įkÅ«ręs S. G. komercinės įmonės „Automobilistas“ parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurioje vykdė mažmeninę prekybÄ automobilių dalimis bei kitomis automobilių prekėmis. Prekiavo automobilių dalimis ir kitomis automobilių prekėmis Plungės rajone, Rietavo turguje turėdamas patentÄ ir visus prekybai reikalingus dokumentus. Prekes pirkdavo pagal sÄ skaitas ir laikė savo parduotuvėje. 2014 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.00 val., eidamas į jam priklausančias patalpas, pastebėjo, kad iÅ¡ lauko pusės centrinio įėjimo durų buvo pakeistas užraktas, o iÅ¡ vidaus ant langų buvo uždėtas skelbimas „parduoda-nuomoja“ ir buvo nurodytas telefono numeris, kuris priklauso atsakovei J.

S., jo seseriai. IÅ¡ lauko pamatęs, kad viduje esantys daiktai iÅ¡vartyti, iÅ¡ karto kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu. Tik nuvykęs į policijÄ sužinojo, kad esÄ jo parduotuvės savininke tapo J. S., kuri 2014 m. birželio 20 d. įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas. Å iose patalpose liko jam priklausiusių vertingų prekių, dokumentų ir daiktų. 2014 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovai J. S., T. S. ir B. P. iÅ¡nešė ir savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, t. y. prekes, dokumentus bei daiktus, kurių vertė 6 442,00 Eur. Be to, atsakovai pasisavino S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“ priklausiusius baldus, tai yra 2 stalus – kaina 200 Eur, 4 kėdes – 34 Eur, sofÄ -lovÄ â€“ 150 Eur, 4 spinteles – 60 Eur, pakabinamÄ veidrodį – 52 Eur, metalinį seifÄ â€“ 250 Eur, 6 prekystalius su stiklais – 1 158 Eur, 4 sandėlio metalines lentynas – 232 Eur, patalynę – 18 Eur, 5 Å¡viestuvus – 40 Eur, 2 langų žaliuzes – 120 Eur, apsaugos signalizacijos įrengimo prietaisus – 1 448 Eur, Å¡viečiančiÄ reklamÄ â€žAutodalys“ – 150 Eur, taip pat įmonės dokumentus, kurių vertė – 1 500 Eur, ir sÄ skaitų pagal patentÄ , kurių vertė –60 Eur.

Pasisavino jo 6 naujas padangas automobiliui (markė 195x65x15) – kaina 360 Eur, 2 paveikslus su pajÅ«rio atvaizdais – 200 Eur, kilimÄ 2x3 m dydžio – 200 Eur, diplomÄ , kuris vertinamas 500 Eur, jos asmeninių fotonuotraukų, kurios vertinamos 350 Eur, iÅ¡ viso daiktų už 7 082 Eur. IÅ¡ jo pasisavinta daiktų už 13 524 Eur. Šį įvykį 2014 m. rugsėjo 2 d. atsitiktinai pamatė ir nufotografavo jo pažįstama T. Ž.. Policija dėl Å¡io įvykio ikiteisminio tyrimo nepradėjo.PaaiÅ¡kino, kad dėl atsakovė antstolės V.

V. neteisėtų veiksmų patyrė 13 524 Eur dydžio turtinę žalÄ . Antstolė pagal įstatymÄ buvo įpareigota iÅ¡keldinant ieÅ¡kovÄ ir jo komercinę firmÄ , užtikrinti likusio jam nuosavybės teise priklaususio turto apsaugÄ , turtÄ apraÅ¡ant, įkainojant ir turtÄ perduodant saugoti. Pagal įstatymÄ ji buvo įpareigota saugoti jo ir įmonės daiktus 3 mėnesius. Jam Å¡ių daiktų neatsiėmus, ji turėjo teisę realizuoti turtÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka, o gautas pajamas, atskaičius vykdymo iÅ¡laidas, perduoti jam.

Å ios pareigos ji neįvykdė. Be to, atsakovė savo 2014 m. birželio 20 d. patvarkyme vykdomojoje byloje Nr. 0162/12/01091 melagingai ir nepagristai nurodė, esÄ â€žpatalpose buvo menkaverčiai nelikvidÅ«s daiktai, kurie neapraÅ¡ytini ir neareÅ¡tuotini“.IeÅ¡kovas pažymėjo, kad dėl netekto turto ir su tuo dėl tiesiogiai susijusių įvykių, tai yra patirto streso ir įvairių iÅ¡gyvenimų, sužinojus apie artimiausių giminaičių tyčia įvykdytÄ jo turto pasisavinimÄ , dėl daugkartinių nesėkmingų bandymų geruoju susigrÄ Å¾inti pasisavintÄ turtÄ , dokumentus, prekes, dėl kreipimosi į policijÄ , prokuratÅ«rÄ ir teismÄ , dėl tebesitęsiančio bendravimo su įvykio liudininkais, atsakovais ir teismais, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , stipriÄ emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , miego sutrikimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , verslo galimybių praradimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.

Dėl to teko vartoti daug vaistų, gydytis, nervintis, rinkti įrodymus, labai iÅ¡gyventi, turėti papildomų iÅ¡laidų. Å ie įvykiai neigiamai paveikė jo sveikatÄ ir jam už tai turėtų bÅ«ti atlyginta 10 000 Eur neturtinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismo motyvai:Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, jog dėl atsakovų kaltų veiksmų jam atsirado bÅ«tent tokio dydžio žala.IeÅ¡kovas, turėdamas vertingų daiktų, turėjo pareigÄ praneÅ¡ti Å¡iÄ aplinkybę antstoliui, nurodyti Å¡ių daiktų buvimo vietÄ , kad antstolis galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tokius daiktus, jei jie yra.

Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs vertingo kilnojamojo turto ir bÅ«tų pranešęs antstoliui, tai bÅ«tų iÅ¡vengęs nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teisės praradimo. Tokių duomenų ieÅ¡kovas antstoliui A. S. nepateikė. Nors ieÅ¡kovas teismui pateikė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, kurios patvirtina prekių, buvusių patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvimÄ , tačiau sudėjus pateiktose PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijose nurodytas prekes ir sumas susidaro bendra 10 977,42 Lt suma, o jis teigia, kad prekių minėtose patalpose buvo už 22 244,00 Lt (6 442 Eur).

Å ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos 2009–2010 metais, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įvykių, buvusių 2014 metais. Kai kurios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pavyzdžiui 2009 m. lapkričio 13 d. Nr. KL09 1687, iÅ¡raÅ¡ytos S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“, o ne ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kime Klaipėdos AVPK nurodė, kad prekių vertė yra virÅ¡ 3 000 Lt, o jo paties ranka raÅ¡ytame lape nurodyta, jog 2014 metais prekių likutis buvo už 22 244 Lt (6 442 Eur).

Visi prierašai padaryti paties ieškovo ranka. Ieškovas pateikė skelbimus iš internetinės svetainės, juose nurodytos tam tikrų baldų ir kitų daiktų kainos, tačiau teismas nesivadovavo šiuo įrodymu, nes byloje nepateikta duomenų apie patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apskritai galbūt buvusius daiktus.Ieškovas teigia, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pavogti atsakovų, tačiau nei ieškovo Klaipėdos AVPK ar kitoms ikiteisminio tyrimo institucijoms teikiant pareiškimus ir skundus, nei pradiniame 2015 m. rugpjūčio 4 d. ieškinyje nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo kokių nors buhalterinės apskaitos dokumentų.

Be to, Lietuvos Respublikoje kiekvienas Å«kio subjektas privalo vesti buhalterinę apskaitÄ ir tokiu atveju, jeigu ji prarandama, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimÄ Nr. 1022 (pakeistÄ 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1550) „Dėl dingusių, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkÅ«rimo taisyklių patvirtinimo“ ieÅ¡kovas buhalterinės apskaitos dokumentus privalėjo atkurti. Minėtų taisyklių 1 punktas numato, kad Å¡ios taisyklės nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių ir fizinių asmenų, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkančių buhalterinę apskaitÄ , dingusių, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkÅ«rimo sÄ lygas ir jų pripažinimÄ neatkuriamai prarastais.

Duomenų, kad ieÅ¡kovas atliko Å¡iuos veiksmus, byloje nepateikta.IeÅ¡kovas kaip įrodymÄ dėl turėtų prekių pateikė 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 1, sudarytÄ tarp jo ir P. G.. Teismas Å¡iuo įrodymu nesivadovavo, nes iki 2016 m. spalio 26 d., t. y. kol pateikė teismui šį dokumentÄ , ieÅ¡kovas niekur nebuvo nurodęs tokių duomenų, trečiasis asmuo dėl sutarties nevykdymo kėlė pretenzijas. Pats teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. G. patvirtino, jog 2014 metais jis jokios veiklos nevykdė ir nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekdamas pradėti vykdyti veiklÄ .Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieÅ¡kovui priklausantys daiktai iki Å¡iol yra laikomi patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančias fotonuotraukas. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovės antstolės V.

V. veiksmai buvo įstatymų nustatyta tvarka skundžiami, pripažinti neteisėtais ar įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo nustatyti antstolės atlikti pažeidimai vykdymo procese. Teismas, pripažinęs, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos sÄ lygos, nutarė netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų neturtinę žalÄ . Teismas, netenkinęs pagrindinių ieÅ¡kovo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nutarė netenkinti ieÅ¡kovo iÅ¡vestinio reikalavimo dėl palÅ«kanų priteisimo.

Teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis motyvuodamas tuo, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima padaryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinio pateikimo metu buvo matyti, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar grindžiamas aiÅ¡kiai melagingais duomenimis, taip pat jog ieÅ¡kovas sÄ moningai ir nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė reikalavimus nagrinėjamoje byloje, žinodamas, kad jie nepagrįsti. Teismas netenkino ieÅ¡kovo ir jo atstovų praÅ¡ymo dėl kreipimosi į prokurorÄ motyvuodamas tuo, jog įvertinus byloje esančius duomenis, negalima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo ir jo atstovų nurodytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, suteikiančių pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Ä®vertino ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis ieÅ¡kovas jau kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau buvo atsisakyta pradėti nustačius, jog tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai santykiai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas S. G. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Nurodė, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , todėl buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo pateiktus parodymus teismo posėdžio metu. Teismo sprendime nėra detalizuojama, kur ir kokioje vietoje skiriasi jo parodymai, kurioje vietoje jie yra esÄ â€žnenuoseklÅ«s“, kokie konkrečiai pateikti įrodymai prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir kas trukdė teismui pačiam surinkti visus reikiamus įrodymus.Teismas nepaskyrė objekto ekspertizės, nekvietė specialistų, neiÅ¡kvietė ir neapklausė raktininko G.

M., neapklausė pačios antstolės V. V. ir jos padėjėjo R. S., 2 kartus atsisakė iÅ¡kviesti ir apklausti policijos pareigÅ«nus. Nepagrįstai teismas nesivadovavo pateikta fotonuotrauka kaip įrodymu dėl daiktų vagystės. Å iÄ nuotraukÄ atsitiktinai padarė jo pažįstama T. Ž.. Joje užfiksuoti daiktai atitinka byloje pateiktÄ prekių ir daiktų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovai byloje neginčijo ir patys prisipažino, kad įvykis (vagystė) įvyko 2014 m. rugsėjo 2 d. Jie pripažino, kad tÄ dienÄ buvo visi susirinkę prie buvusios jo parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir į savo bordo spalvos automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) visi kartu keletÄ valandų krovė esÄ buvusias „šiukÅ¡les“. Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti V. R. ir M. M. patvirtino, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra buvę keletÄ kartų, kai Å¡ios patalpos priklausė ieÅ¡kovui, matė, kad ten buvo laikomos automobilių detalės ir priežiÅ«ros priemonės, kad ten buvo baldai. Tai patvirtina Å¡ių daiktų buvimÄ esamoje patalpoje ir atitinka pačių atsakovų teiginius ir parodymus, kurie sutampa su jo liudytojų parodymais ir darytomis fotonuotraukomis.Teismas nurodė, kad, anot atsakovų, jam priklausantys daiktai vis dar yra parduotuvės patalpose.

Jei tai bÅ«tų tiesa, tada neaiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis atsirado 2014 m. birželio 20 d. aktas, 2014 m. rugpjūčio 7 d. pareiÅ¡kimas policijai.Teismas nepagrįstai nurodė, kad nevertina jo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nes jose nurodytos sumos neatitinka jo teikiamų paaiÅ¡kinimų. Å ie dokumentai pagrindžia, jog prekės ir daiktai buvo parduotuvėje. Nėra svarbu, kaip suraÅ¡ytos Å¡ios sÄ skaitos, nes fiziniam asmeniui nėra pagal įstatymÄ reikalinga buhalterinė apskaita. Teismas nepagrįstai atmetė 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį kaip įrodymÄ .

Jis pagal įstatymÄ turi teisę teikti įrodymus iki baigiamųjų kalbų pradžios. Å ia teise ir pasinaudojo. Anksčiau pateikti negalėjo, nes dokumento kopija buvo paimta kartu su kitais daiktais iÅ¡ parduotuvės patalpų. Savo sutarties originalÄ iÅ¡saugojo tik pats P. G.. Be to, trečiasis asmuo ir negalėjo pradėti vykdyti veiklos, nes jis jam neperdavė prekių. Å is įrodymas patvirtina nurodytų daiktų egzistavimÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neįrodė antstolės kaltų veiksmų, dėl kurių jis patyrė žalÄ .

Neatsižvelgta į tai, kad antstolės veiklÄ , t. y. patekimÄ Ä¯ patalpas, aiÅ¡kiai detalizuoja įstatymas. Nesilaikant Å¡ios tvarkos ir dėl Å¡ių veiksmų atsiradus žalai, antstolė turi atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Teismas sprendime nepasisakė, kad 2014 m. birželio 20 d. antstolės patvarkymas buvo suklastotas dokumentas, kuris atsirado ir buvo pateiktas civilinėje byloje bÅ«tent po ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos. Antstolė vykdymo proceso metu tokių dokumentų realiai suraÅ¡yti negalėjo, nes vykdomasis raÅ¡tas jau buvo grÄ Å¾intas teismui kaip įvykdytas.

Dokumentas suraÅ¡ytas atgaline data. Aplinkybė, jog teismas nevertino ir „nelaikė“ Å¡io dokumento kaip įrodymo, leidžia spręsti klausimÄ dėl antstolės veiksmų neteisėtumo ir nesÄ Å¾iningumo bei sudaro pagrindÄ kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ä® Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ teismas neįtraukė antstolės draudiko kaip trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų. Atsižvelgus į tai manytina, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios buvo nusprendęs neginti jo pažeistų teisių.

Be to, bylÄ nagrinėjusi teisėja yra dirbusi antstolės kontoroje ir yra jos geriausia draugė. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, priteisdamas atsakovei turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepasisakė, kodėl atsakovė negalėjo naudotis Klaipėdos mieste esančių advokatų paslaugomis, ar reikėjo Å¡ioje byloje samdyti specialiųjų žinių turintį advokato ir iÅ¡ kito miesto, ar taip atsakovė nesiekė padidinti bylinėjimosi iÅ¡laidų kaÅ¡tų ir neteisėtai praturtėti jo sÄ skaita.

Byla nesudėtinga, nereikalavo jokių specialiųjų teisinių žinių ar patirties. Nedetalizavo, kodėl vienam advokatui priteisė 2,5 kartus didesnę iÅ¡laidų sumÄ , nors buvo atstovauta vienoje byloje.Teismas priteisė antstolei V. V. 968 Eur jos turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡i suma buvo jam realiai sumokėta. Be to, antstolė yra valstybės paskirta kvalifikuota teisininkė, turinti aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir turi ypatingÄ teisinį statusÄ , kuriai pati valstybė delegavo teismo sprendimų įvykdymo funkcijas.

Ji pati turėjo dalyvauti bylos nagrinėjime.Atsakovai J. S., T. S., B. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Nesutiktina su apelianto argumentu, jog teismas apribojo jo galimybę įrodyti nurodytas aplinkybes neiÅ¡kviesdamas į posėdį papildomų liudytojų. IeÅ¡kovas naudojosi jam suteikta teise teikti įrodymus byloje, tai patvirtina įvairi jo pateikta medžiaga apie baldus, patalynes, Å¡viestuvus ir pan., parduodamus internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt.

Teismas nėra įpareigotas tenkinti visus apeliantų prašymus dėl įrodymų rinkimo. Teismas neturėjo pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes nebuvo viešo intereso ar kitų teisių, kurias teismas turėjo ginti. Teismas pagrįstai sukritikavo apelianto nurodytas nuotraukas kaip įrodymus, nes nėra aišku, kada jos darytos, neįmanoma tiksliai identifikuoti nuotraukose užfiksuotų daiktų ir nustatyti, kam jie priklauso. Patys liudytojai V. R. ir M. M. posėdžio metu negalėjo detalizuoti daiktų.

M. M. pati pripažino, jog parduotuvėje buvo seniai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra įmanoma nustatyti, kokie daiktai ir kam priklausė. Pagal įstatymÄ ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. IeÅ¡kinyje apeliantas buvo nurodęs, kad daiktai priklauso įmonei, patikslintame – kad priklauso jam. Pats nežino, kokie daiktai ir kam priklausė. Dokumentais daiktų nepagrindė ir neįrodė, kad jis kreipėsi ar bandė atkurti prarastus dokumentus.

Aplinkybė, kad teismas nesivadovavo antstolės 2014 m. birželio 20 d. priimtu patvarkymu ir kritiÅ¡kai jį vertino, dar nepadarė Å¡io dokumento negaliojančiu, akivaizdžiai suklastotu, o atsakovų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metus melagingus. Apeliantas bandė ne vienÄ kartÄ Å¡Ä¯ dokumentÄ apskųsti teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovo pateikta 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pagal Å¡iÄ sutartį jis įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2014 m. spalio 20 d.

Nevykimas pasiimti Å¡ių prekių ir daiktų iki Å¡io termino parodo, kad jis nebuvo suinteresuotas vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, trečiasis asmuo nereiÅ¡kė jam pretenzijų dėl sutarties vykdymo. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nesikreipė į prokuratÅ«rÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nei prokuratÅ«ra, nei policija nenustatė 2014 m. rugsėjo 2 d. vagystės fakto. IeÅ¡kovo nurodytos žinios apie ikiteisminio tyrimo vykdymo ir nusikalstamos veikos pėdsakų surinkimÄ rodo jo asmeninę patirtį, susidomėjimÄ ir interesų laukÄ .

Nors J. S. yra parduotuvės teisėta savininkė, tačiau dėl ieÅ¡kovo skundų, civilinių bylų negali disponuoti savo turtu. Atsakovė antstolė V. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausė kilnojamasis turtas, jo nurodytas kaip faktiÅ¡kai buvęs iÅ¡ varžytynių parduotose patalpose.

Dar 2012 m. birželio 12 d. apeliantui buvo įteiktas 2012 m. gegužės 25 d. antstolės patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. Å iuo patvarkymu buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir jo teisės bei pareigos vykdymo procese, viena iÅ¡ kurių antstoliui pareikalavus pateikti duomenis apie turimÄ turtÄ ir jo buvimo vietÄ , pas trečiuosius asmenis esantį turtÄ , lėšas banko įstaigose. Å ių duomenų jis nepateikė ir apie turėtÄ vertingÄ turtÄ jis pradėjo kalbėti tik, kai turtas buvo parduotas iÅ¡ieÅ¡kotojai.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas taip ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti kodėl jis nuo pat vykdymo proceso pradžios neteikė antstoliui duomenų apie jam priklausantį vertingÄ kilnojamÄ jį turtÄ .IeÅ¡kovas neteisingai interpretuoja 2014 m. birželio 20 d. patvarkymÄ dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo vietoje. Å iuo dokumentu tik buvo patikrinta skolininko turtinė padėtis vietoje, nes kaip jau buvo nurodyta prieÅ¡ tai, dar buvo likusi iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotina? skola. 2014 m. birželio 20 d. nekilnojamasis turtas jau buvo nebe ieÅ¡kovo, o atsakovės J.

S. nuosavybė.IeÅ¡kovas buvo inicijavęs įvairius ir ikiteisminius tyrimus dėl neva iÅ¡ jo neteisėtai paimtų kilnojamųjų daiktų, tačiau nutarimuose nutraukti tyrimus, atsisakyti tenkinti skundus visada buvo nurodoma, kad jis nepateikė jokių objektyvių duomenų nei apie konkrečių daiktų buvimo vietÄ , nei duomenų, pagrindžiančių nuosavybės teisę. Prekių likučiai yra suraÅ¡yti paties ieÅ¡kovo ranka. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

             Dėl žodinio bylos nagrinėjimo CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PaaiÅ¡kino, jog byla sudėtinga, todėl tik posėdžio metu bus galima pasisakyti dėl esminių klausimų, paneigti skundžiamo sprendimo teiginius bei motyvus, savo žodžiais paaiÅ¡kinti dėl bylos aplinkybių ir dėl visų padarytų pažeidimų.Teisėjų kolegija, įvertinusi bÅ«tinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ egzistavimo aspektu bei Å¡ioje byloje pateiktÄ nurodytÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , atsižvelgusi į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems buvo įgyvendinta bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimoApeliantas pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ kadangi kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkÄ dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas Å¡iuos praÅ¡ymus nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2017 m. birželio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė apelianto pareiÅ¡kimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkino. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡ esmės apelianto praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui yra iÅ¡spręstas todėl jo praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio atidėjimo netenkintinas (CPK 160 ir 1622 straipsniai).              Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina įrodyti visas atsakomybės sÄ lygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuo 1994 m. sausio 26 d. iki 2014 m. birželio 12 d. nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro duomenimis, ši negyvenamoji patalpa nuo 2014 m. birželio 12 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei J. S., įregistravimo pagrindas – 2014 m. gegužės 28 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0162/12/01091.Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovai J. S., T. S. ir B. P. išnešė ir savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, t. y. vertingas prekes, dokumentus bei kt., kurių vertė 6 442,00 Eur.

Be to, atsakovai pasisavino S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“ priklausiusius baldus, tai yra 2 stalus – kaina 200 Eur, 4 kėdes – 34 Eur, sofÄ -lovÄ â€“Â 150 Eur, 4 spinteles – 60 Eur, pakabinamÄ veidrodį – 52 Eur, metalinį seifÄ â€“ 250 Eur, 6 prekystalius su stiklais – 1 158 Eur, 4 sandėlio metalines lentynas – 232 Eur, patalynę – 18 Eur, 5 Å¡viestuvus – 40 Eur, 2 langų žaliuzes – 120 Eur, apsaugos signalizacijos įrengimo prietaisus – 1 448 Eur, Å¡viečiančiÄ reklamÄ â€žAutodalys“ – 150 Eur, taip pat įmonės dokumentus, kurių vertė 1 500 Eur ir sÄ skaitų pagal patentÄ , kurių vertė 60 Eur.

Pasisavino jo 6 naujas padangas automobiliui (markė 195x65x15) – kaina 360 Eur, 2 paveikslus su pajÅ«rio vaizdais – 200 Eur, kilimÄ 2x3 m dydžio – 200 Eur, diplomÄ , kuris vertinamas 500 Eur, jos asmeninių fotonuotraukų, kurios vertinamos 350 Eur, iÅ¡ viso daiktų už 7 082 Eur. IÅ¡ jo pasisavinta daiktų už 13 524 Eur. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog jam bÅ«tent tokio dydžio žalÄ , kokia nurodoma patikslintame ieÅ¡kinyje, padarė bÅ«tent atsakovai, yra grindžiami tik prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir laikytini neįrodytais.

IeÅ¡kovas taip pat neįrodė aplinkybių, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, galbÅ«t padarydami ieÅ¡kovui žalÄ . Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų rinkimo, vertinimo, sÄ sajumo ir leistinumo principus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis ir įrodymus vertino iÅ¡skirtinai atsakovų naudai.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K. C. v. V. D. ir R. D., bylos Nr. 3K-3-123-969/2016, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).             Dėl atsakovų J.

S., T. S. ir B. P. neteisėtų veiksmųIeškovas nagrinėjamu atveju įrodinėjo, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovai J. S., T. S. ir B. P. išnešė ir savo automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, t. y. vertingas prekes, dokumentus bei kt., kurių vertė 6 442 Eur. Šiuos faktus ieškovas įrodinėjo 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu Klaipėdos AVPK 2-ajam policijos komisariatui dėl vagystės iš parduotuvės (t. 1, b. l. 15), fotolentelėmis ( t. 1., b. l. 28–39).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad žala galėjo atsirasti būtent dėl atsakovų J.

S., T. S. ir B. P. kaltų veiksmų. Apeliantas su tokiu teismo argumentu nesutiko nurodydamas, kad teismas nesivadovavo pateiktomis fotonuotraukomis kaip įrodymu dėl daiktų vagystės. Å iÄ nuotraukÄ atsitiktinai padarė jo pažįstama T. Ž.. Joje užfiksuoti daiktai atitinka byloje pateiktÄ prekių ir daiktų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovai byloje neginčijo ir patys prisipažino, kad įvykis (vagystė) įvyko 2014 m. rugsėjo 2 d. Jie pripažino, kad tÄ dienÄ buvo visi susirinkę prie buvusios jo parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir į savo tamsiai raudonos spalvos automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) visi kartu keletÄ valandų krovė esÄ buvusias „šiukÅ¡les“. Nesutiktina su tokiais argumentais.Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių gali bÅ«ti ir nuotraukos. Pateiktos teismui kaip įrodymai nuotraukos yra iÅ¡tiriamos teismo posėdyje, dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali duoti paaiÅ¡kinimus, daryti pareiÅ¡kimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar iÅ¡girstas aplinkybes, visa tai įraÅ¡oma į teismo posėdžio protokolÄ (CPK 220 straipsnio 1 dalis).Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuota automobilio „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje sukrauti daiktai, nepripažino įrodymu ir juo nesivadovavo. Teismas nurodė, kad Å¡ių nuotraukų duomenų negalima identifikuoti, todėl negalima nustatyti, ar tiksliai ieÅ¡kovo nurodytÄ datÄ daiktai buvo dedami į automobilį, kokie konkretÅ«s daiktai buvo sudėti ir kam jie priklausė. Å alims teisė duoti paaiÅ¡kinimus dėl nuotraukose užfiksuotų aplinkybių buvo suteikta, o pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus įvertino, vertindamas įrodymų visumÄ .

Kad neįmanoma identifikuoti nuotraukose užfiksuotų duomenų, nurodyta ir 2014 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. T. nutarime dėl skundo netenkinimo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas nurodė, kad daiktų, išvežtų atsakovės J. S. automobiliu, buvo už 6 442 Eur. Vizualiai žiūrint fotonuotraukas, matyti, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. užfiksuotas automobilio bagažinėje daiktų kiekis negalėtų būti vertinamas ieškovo nurodyta suma.

Å i aplinkybė buvo aiÅ¡kinamasi posėdžio metu, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinti ar pagrįsti Å¡ios aplinkybės negalėjo (CPK 12, 178 straipsniai).Kad nebuvo nustatyta vagystės fakto, patvirtina ir ta aplinkybė, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus tiek pagal ieÅ¡kovo, tiek pagal atsakovės J. S. pareiÅ¡kimus policijai. Å ie procesiniai sprendimai buvo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau palikti galioti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų J.

S., T. S. ir B. P. neteisėtų veiksmų.              Dėl turtinės žalos dydžio Žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausiusiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusios prekės, dokumentai, 6 naujos padangos automobiliui (markė 195x65x15), 2 paveikslai su pajÅ«rio atvaizdais, 2x3 m dydžio kilimas, diplomas, jos asmeninės fotonuotraukos. Taip pat S. G. komercinei įmonei „Automobilistas“ priklausantys daiktai, tai yra 2 stalai, 4 kėdės, sofa-lova, 4 spintelės, pakabinamas veidrodis, metalinis seifas, 6 prekystaliai su stiklais, 4 sandėlio metalinės lentynos, patalynė, 5 Å¡viestuvai, 2 langų žaliuzės, apsaugos signalizacijos įrengimo prietaisas, Å¡viečianti reklama „Autodalys“, įmonės dokumentai, sÄ skaitos pagal patentÄ .

Žala, kuriÄ jis įvardijo dėl Å¡ių daiktų praradimo, – 13 524 Eur. IeÅ¡kovas Å¡ių daiktų buvimo faktÄ Ä¯rodinėjo PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, skelbimais iÅ¡ internetinio portalo www.skelbiu.lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateikti duomenys nepagrindžia, jog Å¡ie daiktai ir tokios vertės egzistavo, todėl nebuvo įrodytas žalos faktas. Apeliantas su tokiais teismo motyvais nesutiko ir nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, nes jose nurodytos sumos neatitinka jo teikiamų paaiÅ¡kinimų.

Å ie dokumentai pagrindžia, jog prekės ir daiktai buvo parduotuvėje. Nėra svarbu, kaip suraÅ¡ytos Å¡ios sÄ skaitos, nes fiziniam asmeniui nėra pagal įstatymÄ reikalinga buhalterinė apskaita. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. IÅ¡ teismui pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijų už laikotarpį 2009 m. liepos 9 d. iki 2011 m. sausio 9 d. matyti, kad jomis S. G., veikiantis pagal verslo liudijimÄ Nr. 0804546, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigijo prekių iÅ¡ tiekėjų UAB „Stiklų servisas“, UAB „Elite formula“.

Gyventojai, vykdantys veiklÄ , privalo užtikrinti, kad jų iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, taip pat jų gautos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tų saugomos 10 m. nuo jų iÅ¡raÅ¡ymo. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pateikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras – 2010 m. gruodžio 10 d. ELF Nr. 04047978, 2009 m. liepos 24 d. ELF Nr. 04037577, 2009 m. liepos 16 d. ELF Nr. 04037425, 2009 m. rugpjūčio 6 d. ELF Nr. 04037862, 2010 m. gruodžio 3 d. ELF Nr. 04047776, 2009 m. spalio 16 d.

ELF Nr. 04039225, 2009 m. rugpjūčio 27 d. ELF Nr. 04038282, 2009 m. lapkričio 13 d. KL09 Nr. 1687, 2009 m. lapkričio 6 d. ELF Nr. 04039667, 2009 m. lapkričio 13 d. ELF Nr. 0403995, 2009 m. rugpjūčio 18 d. ELF Nr. 04038080 , 2009 m. liepos 9 d. ELF Nr. 04037313 (sÄ skaita su tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data pateikta tris kartus su skirtingais skaičiais), 2010 m. gegužės 28 d. ELF Nr. 04043567, 2010 m. birželio 4 d. ELF Nr. 04043695, 2010 m. spalio 22 d. ELF Nr. 04046698, 2010 m. rugsėjo 13 d. ELF Nr. 04045722, 2010 m. rugsėjo 24 d.

ELF Nr. 04045982. Å ie apelianto dokumentai patvirtina, kad pirkėjas yra ne ieÅ¡kovas kaip fizinis asmuo, o įmonė (t. 1, b. l. 36–39, 44–46, 52, 54–59, 65–66, 69–71). Kitos byloje pateiktos sÄ skaitos patvirtina, kad prekes pirko ieÅ¡kovas pagal patentÄ arba pagal verslo liudijimÄ . Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sÄ skaitos buvo pildytos ne kaip fizinio asmens, o kaip asmens, kuris dirba pagal patentÄ , verslo liudijimÄ ar net įmonės vardu, tad jos pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti užpildytos pagal reikalavimus, įtrauktos į žiniaraščius ir saugomos, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas Å¡ių reikalavimų nesilaikė.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos 2009–2010 metais, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įvykių, buvusių 2014 metais.

Taip pat nurodytos sumos neatitinka ieÅ¡kovo nurodomos žalos dydžio. 2014 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kime Klaipėdos AVPK 2-ajam policijos komisariatui dėl vagystės iÅ¡ parduotuvės ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovai J. S., T. S. ir B. P. pavogė prekių už daugiau kaip 3 000 Eur, o ieÅ¡kinyje žalos dydį nurodo jau 6 442 Eur. Apeliantas teismui nepagrindė, kodėl skirtingai nurodė žalos dydžius teismo posėdyje ir pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei kas lėmė žalos padidėjimo faktÄ .IeÅ¡kovas pateikė lapÄ , kuriame nurodė, jog prekių likutis 2014 m. buvo 6 442 Eur (t. 1, b. l. 35).

Å is dokumentas, kaip pirmosios instancijos teismas pažymėjo, yra užpildytas paties apelianto ranka ir nėra aiÅ¡ku, kuriam mėnesiui 2014 m. toks likutis buvo. Taip pat yra ieÅ¡kovo pateiktas dar vienas sudarytas prekių likutis 2014 m. (761,058 + 942,59 + 494,2698 + 253,075 + 783,51 + 637,4447 + 645,419 + 427,554) x 19 proc. (t. 1, b. l. 72–73), kita pateikta lentelė su daiktais už 2 312,33 Eur (7 984,00 Lt) (t. 1, b. l. 85–87). Å ie pateikti duomenys nepagrindžia, kad bÅ«tent įmonės patalpose buvo likę prekių už Å¡iÄ sumÄ .

Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad 2014 m. birželio mėnesiui pats asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovas turėjo prekių už tokiÄ vertę, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti V. R. ir M. M. patvirtino, kad patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra buvę keletÄ kartų, kai Å¡ios patalpos priklausė ieÅ¡kovui, matė, kad ten buvo laikomos automobilių detalės ir priežiÅ«ros priemonės, taip pat matė, kad ten buvo baldai, tačiau negalėjo detalizuoti, kokie konkretÅ«s daiktai Å¡iose patalpose buvo, be to, Å¡ie asmenys patalpose lankėsi anksčiau ir nuo to laiko patalpose buvę daiktai galėjo bÅ«ti iÅ¡vežti ar pakeisti.

BÅ«tina įvertinti ir tai, kad atsakovė J. S. 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK su praneÅ¡imu, kuriame nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 10.00 val., atėjusi prie jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastebėjo, kad sugadinta laukinių ir kitų durų spynos. Taigi akivaizdu, jog į minėtas patalpas tam tikrÄ laiko tarpÄ galėjo patekti paÅ¡aliniai asmenys. Å ias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – kvitas, patvirtinantis naujos spynos įsigijimÄ , D.

S. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir kt.Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė 2014 m. balandžio 20 d. pirkimo– pardavimo sutartį kaip įrodymÄ . Jis pagal įstatymÄ turi teisę teikti įrodymus iki baigiamųjų kalbų pradžios. Å ia teise ir pasinaudojo. Anksčiau pateikti negalėjo, nes dokumento kopija buvo paimta kartu su kitais daiktais iÅ¡ parduotuvės patalpų. Savo sutarties originalÄ iÅ¡saugojo tik pats P. G.. Be to, trečiasis asmuo ir negalėjo pradėti vykdyti veiklos, nes jis jam neperdavė prekių.

Å is įrodymas patvirtina nurodytų daiktų egzistavimÄ . Nesutiktina su tokiais skundo argumentais.Primintina, kad ieÅ¡kovas turi teisę teikti įrodymus, bet jų vertinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad pagal pateiktÄ sutartį ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2014 m. spalio 20 d., tačiau to nepadarė. Trečiasis asmuo P. G. klausimo dėl sutarties nevykdymo nekėlė, į teismÄ dėl sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo nesikreipė.

Pats P. G. teismo posėdžio metu šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir nurodė, kad jokios veiklos nevykdo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šis ieškovo pateiktas įrodymas kelia abejonių dėl šios sutarties egzistavimo pagrįstumo ir laikytinas ieškovo gynybine pozicija.Apeliantas nesutiko su teismo argumentais, kad įmonei priklausantys daiktai vis dar yra parduotuvės patalpose. Nurodė, kad jei tai būtų tiesa, tada neaišku, kokiomis aplinkybėmis atsirado 2014 m. birželio 20 d. aktas, 2014 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimas policijai.

Nesutiktina su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.Antstolė perduodama patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iÅ¡ieÅ¡kotojai J. S. surašė 2014 m. birželio 20 d. patvarkymÄ dėl skolininko turtinės padėties nustatymo. Apeliantas nurodė, kad Å¡is dokumentas suklastotas, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas šį antstolės patvarkymÄ skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, kaip pirmosios instancijos teismas pažymėjo, patvarkymas nėra nuginčytas ir pripažintas neteisėtu įstatyme nustatyta tvarka.

Jame nėra užfiksuotas likusių daiktų sÄ raÅ¡as, todėl nėra pagrindo juo vadovautis bandant nustatyti patalpose daiktus. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0162/12/01091 medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ iki turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto suraÅ¡ymo žinojo apie vykstantį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, apie skelbiamus nekilnojamojo turto pardavimus iÅ¡ varžytynių, taip pat žinojo apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra perduotas atsakovės J. S. nuosavybėn, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad pasirÅ«pintų savo turtu, galbÅ«t buvusiu minėtose patalpose, nors tokia pareiga jam yra keliama.

IÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas aktyviai gynė savo teises skųsdamas daugumÄ antstolės procesinių veiksmų, tačiau Å¡iuo atveju į antstolę nesikreipė.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ byloje esančių atsakovų pateiktų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fotonuotraukų matyti, jog Å¡iose patalpose yra daiktų, sukrautų į dėžes, lempos, Å¡viestuvai, kėdės, lentynos, stalai, langų žaliuzės, lova, spintelės, 4 padangos, kilimas (t.

I, b. l. 157). Kad Å¡ie daiktai yra Å¡iose patalpose, patvirtino ir atsakovai teismo posėdžio metu (0.31 val.; 46.15 val. 2016 m. lapkričio 24 d.). Atsakovė J. S. patvirtino, kad ieÅ¡kovui susisiekus su ja, ji grÄ Å¾ins visus daiktus, kuriuos norės pasiimti ieÅ¡kovas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jam atsirado žala ir bÅ«tent tokio dydžio, kuriÄ nurodė patikslintame ieÅ¡kinyje.              Dėl antstolės neteisėtų veiksmų Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neįrodė antstolės kaltų veiksmų, dėl kurių jis patyrė žalÄ .

Buvo neatsižvelgta į tai, kad antstolės veiklÄ , t. y. patekimÄ Ä¯ patalpas, aiÅ¡kiai detalizuoja įstatymas. Nesilaikant Å¡ios tvarkos ir dėl Å¡ių veiksmų atsiradus žalai, antstolė turi atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiÅ¡kiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, nevirÅ¡yti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D.

S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IÄ®, bylos Nr. 3K-3-40/2010). CPK 766 straipsnyje, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, reglamentuota iÅ¡keldinamų asmenų turto apsauga. IÅ¡keldinamo asmens turtÄ turi pasiimti pats iÅ¡keldinamasis (CPK 766 straipsnio 1 dalis). Jeigu iÅ¡keldinimo metu iÅ¡keldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iÅ¡keldinamÄ turtÄ , to turto apsaugÄ turi užtikrinti antstolis (CPK 766 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolė surašė 2014 m. birželio 20 d. patvarkymÄ dėl skolininko (ieÅ¡kovo) turtinės padėties nustatymo, o ne iÅ¡keldino ieÅ¡kovÄ . Remiantis Å¡ia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. nebuvo atliekami iÅ¡keldinimo veiksmai, todėl antstolei nekilo pareiga rÅ«pintis ieÅ¡kovo turto apsauga CPK 766 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl likusių daiktų, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 41 punkte, ieÅ¡kovas gali kreiptis į atsakovę J.

S.. Kitų duomenų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl neteisėtų antstolės veiksmų, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neįrodyta antstolės kaltė.              Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apeliantas nurodė, kad teismas iÅ¡ pat pradžių buvo Å¡aliÅ¡kas dėl jo, nes bylÄ nagrinėjusi teisėja yra dirbusi antstolės kontoroje ir yra jos geriausia draugė. Ji nuo pat civilinės bylos pradžios neįtraukė antstolės draudiko kaip trečiojo asmens be savarankiÅ¡kų reikalavimų, nes buvo nusprendusi neginti jo pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.Tinkama teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nuÅ¡alinimo institutÄ , taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Pagrindai teisėjui (teisėjams) nuÅ¡alinti iÅ¡vardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. NuÅ¡alinimas turi bÅ«ti motyvuotas ir pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ bylÄ pradedant nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktikÄ asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, jog apeliantas 2015 m. lapkričio 10 d. pateikė nuÅ¡alinimÄ Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjusiai teisėjai dėl jos nepatyrimo nagrinėjant civilines bylas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė A. G. 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino Å¡io praÅ¡ymo. Taip pat ieÅ¡kovas 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti teisėjÄ . Nurodė, kad bylÄ nagrinėjanti teisėja dirbo antstolio Z. Z. kontoroje teisininke-konsultante nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Apylinkės teismo teisėjai kontroliuoja apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančius antstolius. Tarp bylÄ nagrinėjančios teisėjos ir vieno iÅ¡ atsakovų antstolės V.

V., kuri yra Z. Z. brolio antstolio A. Z. sutuoktinė, egzistuoja labai glaudÅ«s ir intensyvÅ«s ryÅ¡iai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, Z. R. 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino motyvuodama tuo, kad nors teisėja prieÅ¡ septynerius metus dirbo antstolio Z. Z. kontoroje, tačiau vien tas faktas nerodo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo nagrinėjant bylÄ . Pateiktame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių galimÄ teisėjos N. R.-K.

Å¡aliÅ¡kumÄ atsakovei antstolei V. V., nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytÄ nuÅ¡alinimo pagrindÄ laikė tik jo subjektyvia nuomone, grindžiama prielaidomis. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių skyriaus pirmininkė J. G. 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo netenkino.Taip pat iÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, jog dėl teisėjos santykių su atsakove antstole V. V. jau buvo reikÅ¡tas nuÅ¡alinimas ieÅ¡kovo atstovės T. Ž.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas S. B. 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliko šį praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėja viena be advokato neturi teisės reikÅ¡ti praÅ¡ymų pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį.Apelianto nurodytas argumentas, kad teisėjos Å¡aliÅ¡kumas pagrįstas aplinkybe, jog ji į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, neįtraukė antstolės draudiko, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ atliekant antstolio funkcijas, virÅ¡ijančiÄ 290 Eur, draudžiama privalomuoju draudimu. Ä® bylos nagrinėjimÄ turėtų bÅ«ti įtraukiamas ir antstolio civilinės atsakomybės draudikas. Nagrinėjamu atveju byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo tik antstolei V. V.. Ä® bylos nagrinėjimÄ draudikas nebuvo įtrauktas.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas nekėlė nė vieno klausimo dėl antstolės neteisėtų veiksmų ir kitų bÅ«tinų civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygų nagrinėjamoje byloje, todėl teismo sprendimas neturi įtakos draudiko materialinėms teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegijos nuomone, draudiko neįtraukimas į procesÄ laikytinas formaliu pažeidimu, kuris neturi įtakos Å¡io sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 328 straipsnis). Viena tas faktas, kad bylÄ nagrinėjęs teismas į procesÄ neįtraukė antstolės draudiko, nėra laikytinas pagrindu konstatuoti teisėjos Å¡aliÅ¡kumo.

Kitų duomenų apeliantas nepateikė. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apelianto argumentas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

             Dėl bylos procesinės baigties Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas pagal nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Jis nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad jis patyrė praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovų.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes priteisdamas atsakovei J.

S. iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nepasisakę, kodėl atsakovė negalėjo naudotis Klaipėdos mieste esančiais advokatais, ar reikėjo Å¡ioje byloje samdyti specialiųjų žinių turinčio advokato ir iÅ¡ kito miesto, ar taip atsakovė nesiekė padidinti bylinėjimosi iÅ¡laidų kaÅ¡tų ir neteisėtai praturtėti jo sÄ skaita. Byla nesudėtinga, nereikalavo jokių specialiųjų teisinių žinių ar patirties. Nedetalizavo, kodėl vienam advokatui priteisė 2,5 kartus didesnę iÅ¡laidų sumÄ , nors buvo atstovauta vienoje byloje, ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog antstolei V.

V. priteisė 968 Eur jos turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nors byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡i suma buvo jam realiai sumokėta. Nesutiktina su skundo argumentais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad Å¡iems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokiais atvejais iÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovei J. S. jos turėtas advokato iÅ¡laidas įvertino jų pagrįstumÄ , realumÄ , atsižvelgė, kad jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio.

Taip pat matyti, kad nors apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovei antstolei V. V. priteistos 968 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka realumo kriterijaus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė antstolė V. V. sumokėjo advokatui 968 Eur. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti priimtÄ teismo sprendimÄ dėl bylinėjimo iÅ¡laidų paskirstymo.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme Atmetus apeliacinį skundÄ apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė J. S. teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ apelianto 1 200 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro 175 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 790 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , 135 Eur už praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo paruoÅ¡imÄ , 100 Eur už 4 konsultacijas ir teismų EPP bylos medžiagos peržiÅ«rÄ . Pateikė 2017 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 726009, kuris patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 1 200 Eur advokatui E. M..

Atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, realiai patirtos, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 1 200 Eur jos turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Atsakovė antstolė V. V. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ apelianto 605 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Pateikė 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 2017, kuris patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 605 Eur advokatui A. J.. IeÅ¡kovas su tokiu praÅ¡ymu nesutiko ir nurodė, kad antstolė yra kvalifikuota teisininkė ir ji privalėjo pati gintis teisme. Nesutiktina su tokiu argumentu.Sprendžiant dėl antstolio teisės į atlyginimÄ už advokato ar jo padėjėjo pagalbÄ klausimÄ , bÅ«tina įvertinti įstatyme nustatytÄ antstolio teisinį statusÄ ir suteiktos teisinės pagalbos bei teisinių santykių, kuriems esant ji buvo suteikta, pobÅ«dį.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (AĮ 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (AĮ 21 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nurodyti asmenys, kurių pagalba antstolis turi teisę naudotis, atlikdamas jam pavestas funkcijas, jų dalyvavimo tvarka ir ribos (AĮ 28–36 straipsniai).

Å ios nuostatos riboja antstolio, kaip valstybės ypatingus įgaliojimus turinčio asmens, teisę naudotis įstatyme nenurodytų asmenų pagalba. Taigi atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas antstolis veikia kaip fizinis asmuo, tačiau, turėdamas ypatingÄ teisinį statusÄ , negali bÅ«ti prilygintas bet kuriam fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-08 nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2008). Pagal CPK 51 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimÄ teisme, 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus.

Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti Å¡ioje byloje ir atstovÄ . Atsižvelgdama į pirmiau aptartus antstolio teisinio statuso ypatumus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei tai, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, realiai patirtos, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 605,00 Eur jos turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui 700 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ , iki teismas priims sprendimÄ byloje.

Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteistina 700,00 Eur žyminio mokesčio.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti J. S. iÅ¡ S. G. 1 200,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Eur 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.             Priteisti antstolei V.

V. iÅ¡ S. G. 605,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis Eur 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.             Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ S. G. 700,00 Eur (septynis Å¡imtus Eur 00 ct) žyminio mokesčio.              Teisėjai                                                                                                                      Marius Dobrovolskis                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                 Alvydas Žerlauskas