367e5c69-e24a-41cd-85f2-e53e26d6201e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-4438-142/2015                                                                             Proceso Nr. 3-61-3-03539-2014-0  Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo A.

S. atstovams R. S. ir advokato padėjėjui Gediminui LukaÅ¡evičiui ir atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Å¡ios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Renatai Skyrelienei, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,n u s t a t ė :A. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2014 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), kuriame praÅ¡o panaikinti:

1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2014 m. birželio 25 d. sprendimÄ Nr. 3R-241(AG-202/04-2014) (toliau – VAGK 2014 m. birželio 25 d. sprendimas);

2) Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – AgentÅ«ra) 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-2173156 dalį, kuria pareiÅ¡kėjui pritaikyta 170 095,56 Lt kompleksinės paramos susiejimo sankcija. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad AgentÅ«ra skundžiamu sprendimu nepagrįstai jam skyrė         170 095,56 Lt dydžio kompleksinės paramos susiejimo sankcijÄ . PaaiÅ¡kina, kad verčiasi ekologiniu Å«kininkavimu. SkundÄ grindžia tuo, kad neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti nuo 2012 m. kovo 23 d.

įsigaliojusio reikalavimo dėl Å«kinių gyvÅ«nų laikymo, t. y. neturėjo galimybės įsigyti reikiamo kiekio galvijų. PaaiÅ¡kina, kad naujas reguliavimas dėl Å«kinių gyvÅ«nų laikymo buvo nustatytas likus dviem mėnesiams iki paraiÅ¡kų padavimo termino pabaigos, per tokį laikÄ nebuvo įmanoma užauginti mėsinių galvijų bandos, todėl liko vienintelis kelias įsigyti galvijus iÅ¡ trečiųjų asmenų, tačiau tai buvo neįmanoma. Nurodo, kad galėjo neteikti paraiÅ¡kos, bet tuomet jam bÅ«tų grėsusios dar didesnės sankcijos.

Reziumuoja, kad dėl to, kad buvo pažeistas reikalavimas laikyti tam tikrÄ skaičių Å«kinių galvijų, nėra jo kaltės, todėl AgentÅ«ra už tai negalėjo jam pritaikyti sankcijų. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad AgentÅ«ra nepagrįstai pakartotinį to paties geros agrarinės ir aplinkosauginės bÅ«klės standarto pažeidimÄ vertino kaip pakartotinio to paties geros agrarinės ir aplinkosauginės bÅ«klės reikalavimo pažeidimÄ .Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 82–83).

PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas LukaÅ¡evičius teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ekologine gyvulininkyste verčiasi nuo 2010 metų ir turi vadovautis taip pat ir ekologinio Å«kininkavimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu nebėra tokio reikalavimo, už kurio nesilaikymÄ jam buvo pritaikytos sankcijos. Nurodė, kad buvęs reguliavimas iÅ¡ esmės pažeidė pareiÅ¡kėjo interesus, taip pat nurodė, kad 45 proc. sankcija prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atkreipė dėmesį į tai, kad buvo padarytas tos pačios srities, o ne to paties reikalavimo pažeidimas, todėl sankcijos už pažeidimus turėjo būti sumuojamos, o ne ankstesnė sankcija dauginama iš trijų, be to, turėjo būti taikomas sankcijos dydžio ribojimas (iki 15 proc.). Pareiškėjo atstovas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo specializacija – tos pačios veislės ekologinių mėsinių galvijų auginimas. Nurodė, kad tokios veislės galvijų buvo sunku gauti dėl gana trumpo tam skirto laiko (nuo 2012 m. kovo 25 d. iki birželio 1 d.).

PaaiÅ¡kino, kad buvo galimybė įsigyti neekologinių Å«kinių gyvÅ«nų, tačiau tokiu atveju bÅ«tų tekę statyti naujus pastatus, kadangi jeigu tokie galvijai bÅ«tų buvę laikomi kartu su ekologiniais, bÅ«tų kilusi grėsmė dėl nesertifikavimo pagal ekologinio Å«kio taisykles. AgentÅ«ra atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 62–71). PaaiÅ¡kina, kad Žemės Å«kio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės bÅ«klės reikalavimų apraÅ¡o 7 punktas nustato, kad 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį praÅ¡oma tiesioginių iÅ¡mokų, tenkantis Å«kinių gyvÅ«nų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio.

Nurodo, kad 2012 m. pareiÅ¡kėjas deklaravo 430,26 ha ganyklų pievų, o turėjo 24,38 sutartinio gyvulio, t. y. mažiau, nei reikalaujama minėtoje nuostatoje. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, kurių neatitinka neturintys Å«kinių gyvÅ«nų, sudarė iki 50 proc. viso tiesioginėms iÅ¡mokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, todėl pareiÅ¡kėjo pažeidimas pagal Å¡iÄ aplinkybę laikytinas netyčiniu. PaaiÅ¡kina, kad sankcijos už nurodyto reikalavimo pažeidimus gali bÅ«ti netaikomos tik jei reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiÅ¡kėjo valios, apie kurias jis AgentÅ«rai turi praneÅ¡ti per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai apie jas sužinojo arba turėjo sužinoti, kartu turi bÅ«ti pateikti tokių aplinkybių įrodymai.

AgentÅ«ra atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tokios informacijos nebuvo gavusi, be to, 2010 m. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nustatytas pakartotinis netyčinis geros agrarinės ir aplinkosauginės bÅ«klės reikalavimo pažeidimas, už kurį pritaikytos sankcijos dydis pasiekė 15 proc. PaaiÅ¡kina, kad geros agrarinės ir aplinkosauginės bÅ«klės reikalavimai priskirtini tam pačiam geros agrarinės ir aplinkosauginės bÅ«klės standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“, todėl AgentÅ«ra padarė iÅ¡vadÄ , kad 2012 m. pareiÅ¡kėjas padarė pakartotinį to paties standarto pažeidimÄ , jį įvertino kaip tyčinį ir pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimÄ taikymo metodikos 16 punktÄ taikomos sankcijos dydį apskaičiavo padauginusi ankstesniais metais apskaičiuotos sankcijos dydį (Å¡iuo atveju 15 proc.) iÅ¡ 3.

PaaiÅ¡kina, kad Å¡iuo procentiniu dydžiu (45 proc.) buvo mažinamos visos pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai.Teismo posėdyje AgentÅ«ros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo keliose priemonėse, kurių teisinis reguliavimas skiriasi. Nurodė, kad pagal teisinį reguliavimÄ , reglamentuojantį kompensacinę paramÄ už ekologinių mėsinių galvijų auginimÄ , pareiÅ¡kėjas, siekdamas plėsti ekologinių gyvulių Å«kį ir norėdamas įsigyti gyvulių ne iÅ¡ ekologinių Å«kių, turėjo gauti leidimus iÅ¡ Žemės Å«kio ministerijos.

O teisinis reguliavimas, reglamentuojantis tiesioginių iÅ¡mokų mokėjimÄ , nenustato jokių apribojimų dėl neekologinių gyvulių įsigijimo. PaaiÅ¡kino, kad, atsižvelgiant į nepatogumus viename Å«kyje laikyti tiek ekologinius, tiek ir neekologinius gyvulius, pareiÅ¡kėjas galėjo sankcijų iÅ¡vengti, jeigu tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti bÅ«tų deklaravęs mažesnį ganyklų pievų plotÄ . Skundas atmetamas.Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl AgentÅ«ros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-2319269 (toliau – AgentÅ«ros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas) (b. l. 39–48) dalies, kuria pareiÅ¡kėjui pritaikyta 170 095,56 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas AgentÅ«rai pateikė 2012 m. gegužės 16 d. paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kÄ (toliau – 2012 m. gegužės 16 d. paraiÅ¡ka) (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 40–65), kurioje, be kita ko, deklaravo ganyklas pievas. PareiÅ¡kėjas minėtÄ paraiÅ¡kÄ pateikė pagal Paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kos ir tiesioginių iÅ¡mokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2012 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – Administravimo taisyklės). Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi teikiant minėtÄ paraiÅ¡kÄ ) 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosauginės bÅ«klės (toliau – GAAB) reikalavimų, nurodytų Žemės Å«kio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos bÅ«klės reikalavimų apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu              Nr. 3D-327(toliau – GAAB apraÅ¡as).

GAAB apraÅ¡o (redakcija, galiojusi paraiÅ¡kos pateikimo metu) 7 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti Å«kinius gyvÅ«nus, registruotus Ūkinių gyvÅ«nų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį praÅ¡oma tiesioginių iÅ¡mokų, tenkantis Å«kinių gyvÅ«nų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (toliau – SG), pagal Å¡io įsakymo priede pateiktÄ GyvÅ«nų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę.

Šiame punkte taip pat nustatyta, kad reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų.Agentūros duomenimis, 2013 m. gegužės 16 d. paraiškoje visas deklaruotas plotas sudarė 623,30 ha, o ganyklų pievų – 430,26 ha, t. y. ganyklų ir pievų plotai sudarė daugiau kaip 30 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų (b. l. 64).

PareiÅ¡kėjas Å¡ios faktinės aplinkybės neginčija. Pagal minėtÄ GAAB apraÅ¡o 7 punktÄ , pareiÅ¡kėjas 2012 m. turėjo turėti 43,03 SG. VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvÅ«nų registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2012 m. turėjo 24,38 SG (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 72 antra pusė). Å ios faktinės aplinkybės pareiÅ¡kėjas neginčija. AgentÅ«ros 2014 m. gegužės 5 d. sprendime buvo konstatuotas GAAB apraÅ¡o 7 punkto pažeidimas, kurio pareiÅ¡kėjas taip pat neginčija, tačiau nurodo, kad už šį pažeidimÄ jam negalėjo bÅ«ti taikomos sankcijos, nes nebuvo subjektyviųjų pažeidimo požymių, t. y. jo kaltės.Tiek Administravimo taisyklės, tiek ir GAAB apraÅ¡as parengti vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrÄ sias tiesioginės paramos schemų Å«kininkams pagal bendrÄ Å¾emės Å«kio politikÄ taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas Å«kininkams, iÅ¡ dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 73/2009).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) sudedamÄ ja dalimi esančio 2004 m. liepos 13 d.

Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ 2 straipsnį, Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 150 straipsnis). Pagal paminėtÄ Konstitucinį aktÄ , jeigu tai kyla iÅ¡ sutarčių, kuriomis grindžiama Europos SÄ junga, Europos SÄ jungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.            Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnis, inter alia, nustato, kad, vykdydamos SÄ jungos kompetencijÄ , institucijos priima reglamentus.

Å is straipsnis taip pat įtvirtina, kad reglamentas taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.             Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobÅ«džio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl dėl savo paties pobÅ«džio ir vietos SÄ jungos teisės Å¡altinių sistemoje veikia iÅ¡ karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Muoz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieÅ¡ Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00).

Tiesioginis reglamento taikymas reiÅ¡kia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas Å¡io įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos SÄ jungoje sÄ lyga (ESTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieÅ¡ Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir         C-27/10). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat laikosi nuostatos, kad Lietuvos teismai ir vieÅ¡ojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieÅ¡kodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (LVAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).ESTT taip pat yra konstatavęs, kad nors dėl pobÅ«džio ir paskirties Europos SÄ jungos teisės Å¡altinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iÅ¡kart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones.

Valstybės narės gali priimti reglamentÄ Ä¯gyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiÅ¡kraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina Å¡iuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimÄ , nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, Danske Svineproducenter prieÅ¡ Justitsministeriet, C‑316/10, 39, 40).               Taigi iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad, vertinant byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis.

Nacionaliniai įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose pagal apibrėžtas diskrecijos ribas juos papildo ar patikslina. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, pažymėdamas, kad tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai (LVAT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014).Tarybos reglamento Nr. 73/2009 (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais (toliau – „atitinkami kalendoriniai metai“) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės Å«kio bei aplinkosaugos bÅ«klės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami Å«kininkui, pateikusiam paraiÅ¡kÄ paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam Å«kininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių iÅ¡mokų suma, taikant 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba neskiriama, laikantis iÅ¡samių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių“.

Pagal minėto reglamento 24 straipsnio 2 dalį, pasikartojančio pažeidimo atveju iÅ¡moka sumažinama 15 proc. Pagal minėto reglamento 24 straipsnio 3 dalį, tyčinio pažeidimo atveju iÅ¡moka iÅ¡ esmės mažinama ne mažiau kaip 20 proc. ir net gali bÅ«ti visiÅ¡kai neskiriamos iÅ¡mokos pagal vienÄ ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų. IÅ¡ nurodytų Tarybos reglamento Nr. 73/2009 nuostatų matyti, kad tiesioginės iÅ¡mokos gali bÅ«ti mažinamos, jeigu nesilaikoma geros žemės Å«kio bei aplinkosaugos bÅ«klės reikalavimų dėl veiksmų arba neveikimo, tiesiogiai priskiriamų Å«kininkui.

Griežčiausios sankcijos nustatytos už tyčinį pažeidimÄ , t. y. iÅ¡mokos gali bÅ«ti iÅ¡ viso neskiriamos net ir pagal kelias paramos schemas, be to, gali bÅ«ti iÅ¡mokos neskiriamos daugiau nei vienus metus. Tarybos reglamento Nr. 73/2009 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Europos SÄ jungos valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos bÅ«klę ir klimato sÄ lygas, esamas Å«kininkavimo sistemas, žemėnaudÄ , sėjomainÄ , Å«kininkavimo veiklÄ ir Å«kių struktÅ«ras, nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato bÅ«tiniausius privalomus gerai agrarinei ir aplinkosaugos bÅ«klei taikomus reikalavimus.

Nacionaliniu lygiu tokie reikalavimai yra nustatyti GAAB apraÅ¡e. GAAB reikalavimas laikyti tam tikrÄ skaičių (0,2 SG/ha) sutartinių gyvulių pirmÄ kartÄ buvo nustatytas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-190 ir įsigaliojo nuo 2012 m. kovo 23 d. Nuo 2012 m. balandžio 13 d. įsigaliojo nauja GAAB apraÅ¡o 7 punkto redakcija, nustatanti reikalavimÄ 2012 m. (laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.) iÅ¡laikyti 0,1 SG/ha. Teisėjų kolegija sutinka su pareiÅ¡kėjo atstovo R.

S. teismo posėdyje iÅ¡sakytu argumentu, kad pareiÅ¡kėjas turėjo mažai laiko (apie 2 mėnesius) įgyvendinti naujÄ GAAB reikalavimÄ . Vis dėlto pareiÅ¡kėjas 2012 m. gegužės 16 d. paraiÅ¡koje (III skyriaus 8 punktas) įsipareigojo laikytis GAAB apraÅ¡e nustatytų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimÄ laikyti nustatytÄ sutartinių gyvulių skaičių (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 46). Teisėjų kolegija sutinka su VAGK 2014 m. birželio 25 d. sprendime (b. l. 49–57) padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas minėta paraiÅ¡ka savo valia prisiėmė įsipareigojimus laikytis visų su deklaruojamais plotais susijusių įsipareigojimų, todėl veikiamas visų jam iÅ¡ anksto žinomų aplinkybių pats pasirinko savo elgesio bÅ«dÄ , t. y. iÅ¡ esmės suvokdamas, kad negalės laikytis visų GAAB reikalavimų, vis tiek įsipareigojo jų laikytis.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su VAGK iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad į Å¡ių įsipareigojimų nesilaikymÄ bus neatsižvelgiama ar už jį nebus taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos, nes paraiÅ¡koje patvirtindamas, kad įsipareigoja laikytis visų GAAB reikalavimų, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės prisiėmė ir visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . Tai posėdyje patvirtino ir pareiÅ¡kėjo atstovas R. S., nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas suvokė, kad už GAAB apraÅ¡o 7 punkto reikalavimų nesilaikymÄ jam grės iÅ¡mokų sumažinimas, tačiau nurodė, kad buvo tikėtasi, jog AgentÅ«ra iÅ¡mokas sumažins tik 5 proc.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, 2012 m. gegužės 16 d. paraiÅ¡ka savo valia ir rizika prisiėmęs įsipareigojimus, pareiÅ¡kėjas turėjo jų ir laikytis. Atsižvelgiant į tai, GAAB apraÅ¡o 7 punkte įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas tiesiogiai priskiriamas pareiÅ¡kėjui, todėl pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį AgentÅ«ra turėjo teisę ir pareigÄ sumažinti jam mokėtinÄ iÅ¡mokų sumÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas LukaÅ¡evičius teismo posėdyje nurodė, kad Å¡iuo metu nebėra reikalavimo laikyti tam tikrÄ Å«kinių gyvÅ«nų skaičių.

PareiÅ¡kėjo atstovas R. S. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad turėtų bÅ«ti taikomas pareiÅ¡kėjui palankesnis teisinis reguliavimas. AgentÅ«ros atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tokio reikalavimo nebėra tik teisės aktuose, reguliuojančiuose naujÄ jį paramos laikotarpį, t. y. 2014–2020 metus, o nagrinėjamu atveju taikytinas reguliavimas, aktualus 2007–2013 metų paramos laikotarpiui. Teisėjų kolegija sutinka su AgentÅ«ros atstovės argumentais ir papildomai pažymi, kad AgentÅ«ros taikytas GAAB apraÅ¡as yra galiojantis ir Å¡iuo metu.

GAAB aprašo aktualios redakcijos 7 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG. Taip pat nustatyta, kad šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki                 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.).

IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nustatytas palankesnis reguliavimas, palyginti su Å¡io punkto redakcija, galiojusia teikiant paraiÅ¡kÄ . Toks reguliavimas pirmÄ kartÄ buvo nustatytas jau Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu                        Nr. 3D-950. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad AgentÅ«ra pagrįstai taikė bÅ«tent Å¡iÄ (pareiÅ¡kėjo atžvilgiu palankesnę) GAAB apraÅ¡o 7 punkto redakcijÄ ir pagal Å¡iÄ redakcijÄ skaičiavo, ar pareiÅ¡kėjo pievų ir ganyklų plotai sudaro 30 proc. visų tiesioginėms iÅ¡mokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės Å«kio naudmenų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo atstovų argumentai (susiję su palankesnio reguliavimo tariamu netaikymu) yra nepagrįsti.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su AgentÅ«ros vertinimu, kad tai yra pakartotinis pažeidimas, nes, pareiÅ¡kėjo manymu, nebuvo nustatytas to paties reikalavimo pakartotinis pažeidimas. Byloje nustatyta, kad AgentÅ«ra 2011 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-1653256 (toliau – 2011 m. liepos 15 d. sprendimas) pareiÅ¡kėjui pritaikė 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcijÄ dėl 2010 m. nustatyto pakartotinio GAAB reikalavimo, įtvirtinto GAAB apraÅ¡o 1.2 punkte, pažeidimo (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 173–175).

Å ios faktinės aplinkybės pareiÅ¡kėjas neginčija.IÅ¡samias Tarybos reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisykles nustato 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1122/2009 (OL 2009 L 316) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1122/2009). Pagal Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalį, paramos skyrimo reikalavimų pakartotinis pažeidimas – tai daugiau kaip kartÄ per trejus kalendorinius metus iÅ¡ eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymas, jei Å«kininkui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimÄ ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui paÅ¡alinti.

Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, kad standartas – tai valstybių narių pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 6 straipsnį ir III priedÄ apibrėžti standartai, taip pat to reglamento 4 straipsnyje nustatyti įpareigojimai dėl daugiamečių ganyklų.GAAB apraÅ¡o 8 ir 8.2 punktuose nustatyta, kad Tarybos reglamento III priede nustatytam standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ priskiriami GAAB apraÅ¡o 1.2, 1.3 ir 7 punktuose nurodyti reikalavimai.

Tai reiÅ¡kia, kad tiek 2010 m. nustatytas GAAB apraÅ¡o 1.2 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas, tiek 2012 m. nustatyto GAAB apraÅ¡o 7 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas yra to paties standarto („Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“) pažeidimas. Darytina iÅ¡vada, kad AgentÅ«ra 2012 m. pagrįstai nustatė paramos skyrimo reikalavimų pakartotinį pažeidimÄ Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalies prasme. AgentÅ«ros 2014 m. gegužės 5 d. sprendime nurodyta, kad GAAB apraÅ¡o 7 punkto reikalavimo pažeidimas laikomas netyčiniu, nes pareiÅ¡kėjo deklaruoti ganyklų pievų plotai, neturintys Å«kinių gyvÅ«nų, sudarė iki 50 proc. viso tiesioginėms iÅ¡mokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (b. l. 42).PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka ir dėl AgentÅ«ros pritaikyto kompleksinės paramos susiejimo sankcijos dydžio.

Jo manymu, AgentÅ«ra nepagrįstai neatsižvelgė į Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimÄ taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – Sankcijų taikymo metodika), 15 punktÄ , kuris nustato, kad bendra sankcijų dydžių suma negali virÅ¡yti 15 proc. PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas LukaÅ¡evičius teismo posėdyje akcentavo Sankcijų taikymo metodikos 13 punktÄ , kuriame nustatytas reguliavimas dėl sankcijų taikymo, nustačius pakartotinį netyčinį reikalavimo toje pačioje srityje pažeidimo atvejį. 2012 m. nustatyto GAAB apraÅ¡o 7 punkto pažeidimas, vertinant jį atskirai, laikomas netyčiniu reikalavimo toje pačioje srityje pažeidimu, kaip nustatyta Sankcijų taikymo metodikos 13 punkte, tačiau minėtas 13 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes jau 2010 m. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nustatytas pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas, už kurį sankcijos dydis 2010 m. pasiekė 15 proc., todėl atsižvelgiant į tai, pagal Sankcijų taikymo metodikos 16 punktÄ , 2012 m. nustatytas GAAB apraÅ¡o 7 punkto reikalavimo pažeidimas laikytinas tyčiniu.

Darytina iÅ¡vada, kad AgentÅ«ra pagrįstai vadovavosi Sankcijų taikymo metodikos (redakcija, galiojusi skundžiamo AgentÅ«ros sprendimo priėmimo metu) 16 punktu, kuris nustatė, kad jeigu už pakartotinį reikalavimo pažeidimÄ sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiÅ¡kėjas informuojamas, kad dar kartÄ nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia, ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už Å¡io reikalavimo pažeidimÄ ankstesniaisiais metais, netaikant ribojimo pagal Sankcijų taikymo metodikos 15 punktÄ , dauginant iÅ¡ 3.PareiÅ¡kėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas LukaÅ¡evičius teismo posėdyje nurodė, kad AgentÅ«ra, 2010 m. nustačiusi pakartotinį pažeidimÄ , nebuvo informavusi pareiÅ¡kėjo taip, kaip tai nustatyta Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte, t. y. kad dar kartÄ nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, sankcijos dydis bus apskaičiuojamas netaikant ribojimo.

Byloje nustatyta, kad AgentÅ«ra 2011 m. liepos 15 d. sprendimu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad už pakartotinį reikalavimo pažeidimÄ sankcijos dydis pasiekė 15 proc. Minėtame sprendime taip pat buvo pacituotas Sankcijų taikymo metodikos 16 punktas dėl to, kad jei bÅ«tų dar kartÄ nustatytas pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas, jis bÅ«tų laikomas tyčiniu pažeidimu, už kurį sankcijos taikomos neatsižvelgiant į jokius apribojimus (VAGK byla Nr. AG-202/04-2014, b. l. 175). Tai patvirtino ir AgentÅ«ros atstovė teismo posėdyje, nurodydama, kad pareiÅ¡kėjui 2009 m. buvo pirmÄ kartÄ pritaikyta sankcija (5 proc.) už GAAB reikalavimo pažeidimÄ . 2010 m. buvo nustatytas to paties GAAB reikalavimo pažeidimas, todėl 5 proc. sankcija buvo padauginta iÅ¡ 3 ir pasiekė 15 proc. ir pareiÅ¡kėjas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu informuotas, kad pažeidimas, jei dar kartÄ bus nustatytas, bus laikomas tyčiniu.

Taigi atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiÅ¡kėjo atstovo argumentas, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas.PareiÅ¡kėjas nesutinka su Sankcijų taikymo metodikos 16 punkto taikymu taip pat ir dėl to, jog mano, kad nebuvo bÅ«tinos Å¡iam punktui taikyti sÄ lygos, t. y. nebuvo nustatytas pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas. PareiÅ¡kėjas sutinka, kad buvo nustatytas tos pačios srities pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai nėra to paties reikalavimo pažeidimas, kaip to reikalauja Sankcijų taikymo metodikos 16 punktas.Kaip minėta, visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis, o teisės normų kolizijos atveju Europos SÄ jungos teisės normos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Tarybos reglamento Nr. 73/2009 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės Å«kio bei aplinkosaugos bÅ«klės reikalavimų tyčinio pažeidimo atveju iÅ¡moka iÅ¡ esmės mažinama ne mažiau kaip 20 proc. ir net gali bÅ«ti visiÅ¡kai neskiriamos iÅ¡mokos pagal vienÄ ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 preambulės 92 punkte nustatyta, kad, taikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, be laipsniÅ¡ko iÅ¡mokų mažinimo ar neskyrimo, pagal proporcingumo principÄ turėtų bÅ«ti laikoma, kad nuo tam tikro momento, prieÅ¡ tai Å«kininkÄ Ä¯spėjus, pakartotinis to paties kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nesilaikymas vertinamas kaip tyčinis reikalavimų pažeidimas.

Sisteminiu bÅ«du vertinant Å¡ias reglamentų nuostatas su Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalyje pateikiama pakartotinio pažeidimo sÄ voka („paramos skyrimo reikalavimų pakartotinis pažeidimas – tai daugiau kaip kartÄ per trejus kalendorinius metus iÅ¡ eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymas, jei Å«kininkui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimÄ ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui paÅ¡alinti“), konstatuotina, kad Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte nurodytas tyčinis to paties reikalavimo pažeidimas nesiejamas iÅ¡imtinai su pakartotiniu to paties GAAB reikalavimo pažeidimu, todėl pareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai yra nepagrįsti.Sankcijų taikymo metodikoje nustatytomis sankcijomis siekiama tinkamo ir teisingo paramos žemės Å«kiui naudojimo, užkertamas kelias piktnaudžiauti Å¡ia parama, skatinamas atsakingas požiÅ«ris į žemės Å«kio naudmenas ir aplinkosaugÄ .

Kai minėta, Tarybos reglamento                Nr. 73/2009 24 straipsnio 3 dalis nustato galimybę, kad, nustačius tyčinius pažeidimus, iÅ¡mokos iÅ¡ viso nebÅ«tų mokamos, be to, pagal kelias paramos schemas ir daugiau nei vienus kalendorinius metus. Darytina iÅ¡vada, kad Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte nustatytas iÅ¡mokų sumažinimas 45 proc. ir Sankcijų taikymo metodikos 7 punkto nuostata, kad AgentÅ«ros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, nenukrypsta nuo minėtų Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pritaikyto per didelio iÅ¡mokos mažinimo nepagrįsti.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad AgentÅ«ra padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nesilaikė GAAB apraÅ¡o 7 punkto reikalavimų, Å¡is pažeidimas yra pakartotinis GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimas ir, atsižvelgusi į tai, kad 2010 m. už nustatytÄ pakartotinį netyčinį GAAB apraÅ¡o 1.2 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimÄ apskaičiuotas 15 proc. sankcijos dydis, pagal 2012 m. paraiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjui pagrįstai pritaikė 45 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria jam buvo pritaikyta 170 095,56 Lt kompleksinės paramos susiejimo sankcija, atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti VAGK 2014 m. birželio 25 d. sprendimo.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :             Pareiškėjo A.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                     ArÅ«nas Kaminskas     Margarita Stambrauskaitė     Halina Zaikauskaitė