2016-04-26 Nr. AB-9032-3-63-3-01667-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2534-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01667-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei M. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3) priteisti iš atsakovės M. S. (toliau – ir atsakovė) 184,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos surinkėju paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjo 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Šiame kontekste pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 184,15 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau ji į juos nereagavo ir rinkliavos nemokėjo.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 19–21) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 163,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjo prašymą dalyje dėl 21,07 Eur priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su pakeitimais), teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Taip pat akcentavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų 2 punktas), o pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.

Vietinė rinkliava skaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas). Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas).

Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas). Atitinkamai pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23–29 punktai).

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise iki 2013 m. rugsėjo 11 d. priklausė ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. priklauso ⅜ dalys minėto buto (paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu). Taigi, atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Tačiau iš pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2831 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 184,15 Eur vietinės rinkliavos. Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Kita vertus, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisingai apskaičiavo vietinę rinkliavą, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei iki 2013 m. rugsėjo 11 d. priklausė ½ dalis minėto buto, o nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. – ⅜ dalys šio buto, tačiau pažymoje vietinė rinkliava tik už 2010 m. apskaičiuota rinkliavos dydį dauginant iš ½ dalies buto ploto, tuo tarpu nuo 2011 m. vietinė rinkliava apskaičiuota ją dauginant iš ⅜ dalių buto ploto. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, kad vietinė rinkliava už 2010–2012 m. bei už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. turi būti apskaičiuojama dauginant nustatytą rinkliavos dydį iš ½ dalies nurodyto buto ploto, todėl iš viso vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 163,08 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl 21,07 Eur sumos (184,15 − 163,08) atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi 163,08 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

III. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 24–26), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ir pažeidė materialines bei procesines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymi, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 str. 1 d.). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 str. 2 p., 5.3 str. 1 d.).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog išrašas iš Gyventojų registro patvirtina, kad buvęs ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas G.

S. (G. S.) mirė 2013 m. kovo 22 d., o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dalį (8,194 kv.

m) nuo jam priklausiusios buto dalies paveldėjo atsakovė M. S.. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad proporcingai paveldėtai nekilnojamojo turto daliai prašė iš atsakovės priteisti ir skolą, atsiradusią iki turto palikėjo mirties. Šiuo aspektu pažymi, jog CK 5.63 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai.

Tuo tarpu, pareiškėjo teigimu, tik administruojant rinkliavą ir ruošiant dokumentus teismui dėl skolos priteisimo paaiškėjo, kad yra pasikeitę buto savininkai, nors Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai numato pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 184,15 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės M. S. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 163,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai nepriteisė jam iš atsakovės vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo ginčo buto dalies palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, iki paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dienos, taip pat už laikotarpį iki minėto turto palikėjo mirties.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija, o atsakovė apeliacinio skundo neteikė, apeliacine tvarka spręstinas klausimas dėl tos nesumokėtos vietinės rinkliavos dalies priteisimo, kuri susidarė laikotarpiais iki atsakovės nuosavybės teisių į paveldėtą ginčo nekilnojamojo turto objekto dalį įforminimo, bei dėl bendros galutinės vietinės rinkliavos sumos apskaičiavimo. Tuo tarpu dėl kitų neginčijamų byloje nustatytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apeliacinės instancijos teismas, iš esmės su jomis sutikdamas, plačiau nepasisakys. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Taigi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto paveldėtojos ir savininkės, pareigos mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Ginčui aktualiais laikotarpiais aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330 ir jais patvirtinti atitinkami Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Analizuojant Nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, 5 ir 6 punktų, Nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 3, 5, 15.1 punktų, V skyriaus ir 1 priedo nuostatas, matyti, kad ginčo laikotarpiais vietinę rinkliavą turėjo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (šiuo klausimu, be kita ko, žr. LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2757-442/2015 ir kt.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ginčui aktualiais laikotarpiais buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovė galėtų būti pripažinta Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.

Šiuo aspektu dėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė paveldėjo dalį ginčo nekilnojamojo turto, aktualia tampa CK 5.3 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Aiškindama šią ir susijusias CK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Šios ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės savaime lemia, kad, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, su ginčo nekilnojamojo turto objektu susijusios prievolės, kurios atsirado po šio turto palikėjo mirties, yra atsakovės prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas.

Minėtas palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju minėtų ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme atsakovė pripažintina disponavusi minėtu turto objektu nuo šio turto palikėjo mirties momento (šiuo klausimu taip pat žr. LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015). Todėl, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo ginčo nekilnojamojo turto dalies palikėjo mirties, t. y. 2013 m. kovo 22 d. (b. l. 27), iki palikimo priėmimo įforminimo (paveldėjimo liudijimo išdavimo), t. y. 2013 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 6–7).

Todėl skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo už minėtą laikotarpį tenkintinas, atitinkamai pareiškėjui priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma didintina.

Toliau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už paveldėtą ginčo nekilnojamojo turto objekto dalį už laikotarpį iki šio turto palikėjo mirties, į teismą kreipėsi kaip šio turto palikėjo – vietinės rinkliavos mokėtojo, kurio turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovė, kreditorius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Atitinkamai MAĮ 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Sprendžiant dėl šių nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams, akcentuotina, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui iš esmės nepateikė įrodymų dėl minėto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino paisymo bei nenurodė jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių.

Kita vertus, atsižvelgus į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad tik administruojant rinkliavą ir ruošiant dokumentus teismui dėl skolos priteisimo paaiškėjo, jog yra pasikeitę buto savininkai, nors Nuostatai numato pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, spręstina, kad dėl tam tikros pareiškėjo veiklos, susijusios su vietinės rinkliavos administravimu, ypatumų, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, vienintelis būdas pareiškėjui gauti atitinkamą informaciją yra naudojimasis viešais registrais, įskaitant Nekilnojamojo turto registrą.

Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo nekilnojamojo turto dalies palikėjas mirė 2013 m. kovo 22 d. (b. l. 27), o paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą šio turto dalį atsakovei išduotas 2013 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 6–7). Tuo tarpu pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. K15694833 atsakovei išsiųstas po 2015 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 5), t. y. praėjus beveik 2 metams nuo atsakovės nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą išviešinimo, o į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 21 d. (pagal gavimo spaudą, reg.

Nr. I-1653, b. l. 3). Be to, pareiškėjas, kuriam šiuo aspektu tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis, juolab, kaip matyti iš Nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 6 punkto, vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenys „atnaujinami pagal sausio ir liepos 1 d. būklę arba nedelsiant“, o šie duomenys atnaujinami ne tik remiantis Nekilnojamojo turto registro, bet ir Gyventojų registro duomenimis (Nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 5 p.).

Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti pareiškėjo nepagrįstą delsimą reiškiant aptariamą reikalavimą dėl ginčo vietinės rinkliavos priteisimo už paveldėtą ginčo nekilnojamojo turto objekto dalį už laikotarpį iki šio turto palikėjo mirties, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš viso priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 166,38 Eur ginčo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. už 2010 m. – 32,73 Eur, už 2011 m. – 32,73 Eur, už 2012 m. – 32,73 Eur, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 21 d. – 6,11 Eur (32,78 kv. m × 0,85 Eur : 365 d. × 80 d.), už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 27,19 Eur (40,974 kv. m × 0,85 Eur : 365 d. × 285 d.), už 2014 m. – 34,89 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės M. S. 166,38 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus ir 38 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius