2022-12-21 Nr. AB-31236-3-61-3-03055-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4096-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03055-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 17I-19 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei A. K.“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą ir priteisti 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Departamentas nepagrįstai Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą nurodydamas, kad pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo. Taip pat Sprendime daroma nepagrįsta išvada, kad Šengeno vizą pareiškėja panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji buvo išduota, nes, nepasinaudojusi galimybe gauti Šengeno vizą Ispanijos Karalystės ambasadoje (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvos Respubliką, kur pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti. Tačiau ji neturėjo faktinės galimybės pateikti prašymo ambasadoje, kadangi 2021 m. rugsėjo 21 d. ji elektroniniu paštu kreipėsi į ambasadą su paklausimu, ar ji gali pateikti dokumentus vizai gauti, tačiau 2021 m. rugsėjo 23 d. gavo atsakymą, jog „<...> lietuviškos bylos nėra registruojamos (duomenys neskelbtini)“.

2.2. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad prašymas nacionalinei vizai gauti gali būti pateikiamas ir Departamente, jeigu tuo metu užsienietis yra teisėtai Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 68 p.). Pareiškėja 2022 m. sausio 18 d., t. y. prašymo pateikimo metu, Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai (išduota Šengeno viza galiojo iki 2022 m. sausio 24 d.).

2.3. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas turi abejonių dėl pareiškėjos siekio užsiimti teisėta veikla, kaip UAB „Anelona“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkei, t. y., kad Bendrovės akcijos buvo perleistos dalimis, siekiant išvengti notarinio sandorio formos, Akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 12 d., pareiškėja ir H. A. negalėjo pasirašyti, nes tuo metu H. A. nebuvo nei Lietuvos Respublikoje, nei Šengeno erdvėje, o Juridinių asmenų registre esantys duomenys patys savaime nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo.

2.4. Atsakovas aplaidžiai vertino arba nevertino kartu su prašymu pateiktų dokumentų (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, atsiskaitymo už akcijas patvirtinančių dokumentų, Bendrovės apmokėto įstatinio kapitalo patvirtinančius dokumentus ir kitus dokumentus). Priešingu atveju, tokių abejonių, kurias Sprendime įvardijo atsakovas, kilti negalėjo. Be to, visas nurodytas abejones atsakovas turėjo galimybę pašalinti arba pasikviesdamas pareiškėją pokalbiui, arba pareikalaudamas pateikti papildomus dokumentus, tačiau to nepadarė.

2.5. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra galiojančios, sudarytos vienos dienos skirtumu, tačiau tai savaime nelemia neteisėtumo. Sutarčių sudarymo metu H. A. nebuvo Lietuvos Respublikoje, dėl ko nebuvo galimybės nuvykti pas notarą. Bendrovės akcijos pareiškėjai buvo faktiškai perleistos ir ji dalyvavo bendrovės veikloje kaip akcininkė.

2.6. Sutartyse klaidingai nurodyta, jog už akcijas pareiškėja atsiskaitė grynaisiais pinigais jų pasirašymo dieną. Vykdant akcijų pirkimą buvo naudojami sutarčių šablonai, o ne individualiam atvejui rengti sutarčių projektai. Nei pareiškėja, nei H. A. nepastebėjo šios klaidos. Atsakovas, matydamas, jog pareiškėja yra pateikusi banko išduotus pažymėjimus dėl kliento atlikto mokėjimo, galėjo pareiškėją pakviesti pokalbiui, kurio metu ji būtų paaiškinusi šį neatitikimą. Nėra pagrindo abejoti sutarčių tikrumu. Nepaisant to, kad 2022 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 12 d. H. A. nebuvo nei Lietuvos Respublikoje, nei Šengeno erdvėje, tačiau 2022 m. sausio mėn. į Lietuvos Respubliką atvyko H. A. draugė, kuri pareiškėjai atvežė sutartis su H. A. parašais. Gavusi jau iš H. A. pusės pasirašytas sutartis, pareiškėja pasirašė. Nėra jokio draudimo ar reikalavimo, numatančio, kad sutarties šalys sutartį pasirašytų vienu metu. Teigti, kad sutartys faktiškai nebuvo pasirašytos, nėra jokio pagrindo.

2.7. Nėra pagrindo abejoti įstatinio kapitalo apmokėjimu, kadangi pareiškėja Departamentui yra pateikusi 2021 m. spalio 31 d. balansą, 2021 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Įstatinis kapitalas buvo faktiškai apmokėtas, UAB „Anelona“ faktiškai vykdo veiklą ir netgi gauna pelną. Atsakovas nepagrįstai abejoja, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą, kadangi ji yra sudariusi franšizės sutartį ir naudodamasi „Pizzaland“ vardu yra atidariusi restoraną, Trakų g. 4, Vilniuje (www.pizzaland.lt).

2.8. Pareiškėja prašymą pateikė 2022 m. sausio 18 d., o atsakovo Sprendimas priimtas – 2022 m. liepos 8 d., t. y. viršijant 126 dienas maksimalų leistiną prašymo nagrinėjimo terminą. Be to, per šį laiką atsakovas nei pokalbio, nei jokių dokumentų iš pareiškėjos nereikalavo. Atsakovas, 171 dieną nagrinėdamas prašymą vietoje leistino maksimalaus 45 dienų termino, turėjo visas galimybes nuodugniai ištirti visas aplinkybes, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo, jis grindžiamas nepašalintomis abejonėmis, kurias pašalinti buvo daugiau nei pakankamai laiko.

2.9. Susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir Departamento parodo, jog atsakovas iki 2022 m. birželio 9 d. nebuvo įsigilinęs į pareiškėjos situaciją ir joks jos prašymo nagrinėjimas faktiškai nevyko. Sprendimas priimtas skubotai, nepateisinamai keletą kartų viršijus sprendimo priėmimo terminą, todėl jame liko nepašalintos abejonės. Pareiškėjai pasiteiravus, ar nieko netrūksta, Departamentas nieko papildomai neprašė.

2.10. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų, kadangi yra nemotyvuotas ir neišsamus. Spręsdamas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, atsakovas rėmėsi neaiškiais argumentais, juos įvardindamas kaip faktus, tačiau iš to nepadarydamas jokių išvadų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, atsakovas privalėjo aiškiai ir suprantamai išdėstyti visus motyvus bei nurodyti Sprendimą nulėmusius pagrindus ginčijamame akte tam, kad pareiškėja galėtų juos suprasti, o su jais nesutikdama – tokį aktą apskųsti nustatyta tvarka, išdėstydama visus savo nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus. Sprendimas, be kita ko, yra neišsamus, nepašalintos abejonės. Atsakovas privalėjo įsitikinti Bendrovės vykdomos veiklos realumu, ir nustatęs, kad veikla nevykdoma, galėjo daryti išvadą, kad pareiškėja nepagrindė teisėtos veiklos sąlygų. Atsakovas ne tik tokio fakto nenustatė, bet ir nenustatė, kad pareiškėja tik formaliai, o ne faktiškai įsigijo UAB „Anelona“ akcijas. Atsakovui tik remiantis spėjimas ir subjektyvia nuomone, o ne konkrečiais nustatytais faktais, Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2.11. Departamentas pareiškėjos prašymą nagrinėjo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja nerimavo ir jaudinosi dėl ilgo jos prašymo nagrinėjimo termino, negalėjo būti tikra dėl savo ateities, t. y. ar ji gali kurti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, ar vis tik jai teks išvykti. Visą šį laikotarpį pareiškėja jautė įtampą. Situacijos neapibrėžtumas jai kėlė ne tik nerimą, bet ir nepatogumus, nes ji prašymo nagrinėjimo laikotarpiu galėjo būti Lietuvoje, tačiau vadovaujantis galiojančio teisiniu reglamentavimu nelaikoma, jog ji turi teisėtą pagrindą čia būti. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, atsidaryti banko sąskaitos. Dėl šių priežasčių pareiškėja prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, patyrė pažeminimą, stresą, rūpesčius ir kitokius neigiamus išgyvenimus, todėl yra pagrindas jai priteisti neturtinę žalą, kurią ji įvertino 500 Eur.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Ispanijos Karalystės ambasada (duomenys neskelbtini), išduodant Šengeno vizas vykimui į Lietuvos Respubliką, atstovauja Lietuvą, tačiau pareiškėja, siekdama gauti Šengeno vizą, šia galimybe nepasinaudojo. Departamento vertinimu, pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas neįrodo, kad ji kreipėsi į Ispanijos Karalystės ambasadą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į ambasadą tariamai kreipėsi elektroniniu paštu, tačiau, dėl visiškai nežinomų priežasčių, ji atsakymą gavo ne elektroniniu paštu, bet kažkas, t. y. nežinomas asmuo, jai tiesiog ant lapo, kuriame matosi elektroninio laiško tekstas, užrašė žodžius, kad „<...> lietuviškos bylos nėra registruojamos (duomenys neskelbtini)“. Nėra nei šią informaciją užrašiusio asmens anketinių duomenų, nei parašo, nei spaudo, kad šią informaciją pateikė būtent Ispanijos Karalystės ambasados (duomenys neskelbtini)darbuotojas šiame pareiškėjos pateiktame „patvirtinime“ nėra. Ispanijos Karalystės ambasada (duomenys neskelbtini) atstovauja Lietuvą, išduodant Šengeno vizas į Lietuvos Respubliką, tą patvirtina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) viešai skelbiama informacija. Todėl pareiškėjos paaiškinimas, kad ji neturėjo galimybės kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo atvykimui į Lietuvos Respubliką, yra visiškai nepagrįstas ir nepatvirtintas jokiais objektyviais bei patikimais įrodymais.

3.2. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai patvirtina, kad Departamentas pagrįstai neišdavė vizos, kadangi ji savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Skunde teigė, kad sutartį atvežė H. A. draugė, kuri tariamai atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau nenurodė nei tos draugės vardo/pavardės, nei pateikė dokumentus, kad šis žmogus iš tikrųjų atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjos teigimu, ji sumokėjo H. A. už akcijas dar 2022 m. sausio 1 d. ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau suma, kurią tariamai pareiškėja sumokėjo, skiriasi: pagal bankinius pavedimus – 14 000 Eur, o sutartyse nurodyta – 14 850 Eur. Departamento vertinimu, abejotina, kad ir dėl mokamos sumos „šablone įsivėlė klaida“. Pareiškėja tariamai atliko 3 bankinius pavedimus, tačiau sutartys yra sudarytos tik 2. Be to, pareiškėja niekaip nepaaiškino, kam reikėjo sudaryti sutartis dviem skirtingomis datomis, nes asmens gi vis tiek nebuvo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja niekaip nepaaiškino, kodėl sutartis buvo pasirašyta Lietuvos Respublikoje 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d., o ne 2022 m. sausio 1 d., kai tiek pareiškėja, tiek H. A. buvo (duomenys neskelbtini), o jei, pareiškėja teigs, kad jo tada nebuvo (duomenys neskelbtini), tai kodėl nebuvo sudaryta tomis dienomis, kai jis ten buvo. Pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko tik 2022 m. sausio 8 d., taigi, įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, bei tai, kad sutartyse yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija (tiek dėl grynųjų ir kad tą pačią dieną mokama; tiek dėl asmenų pasirašymo (H. A. nebuvo Lietuvoje); tiek dėl skirtingos sumos; pasirašymo aplinkybių) Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė savo tikslo dėl nacionalinės vizos išdavimo.

3.3. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsti. Sprendime yra nurodyti pagrindiniai faktai (bendradarbiavimas su tarpusavyje susijusiais asmenimis; visų UAB „Anelona“ akcininkų veikimas pagal tą pačią schemą; tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas Prancūzijos Respublikos institucijoms dėl Šengeno vizos gavimo), argumentai ir įrodymai (sutartyje pateikta informacija neatitinka tikrovės), pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Departamentas rėmėsi priimdamas ginčijamą Sprendimą, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, nurodyta Sprendimo priėmimo tvarka.

3.4. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimas užtruko, kadangi 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio su kuria Departamentas ir toliau dar dirba. Be to, 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus karinę operaciją prieš Ukrainą, Departamentas visus turimus žmogiškuosius išteklius buvo nukreipęs padėti Ukrainos piliečiams, bėgantiems nuo karo. Departamentas sąmoningai nesistengė vilkinti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, tačiau šios nurodytos faktinės aplinkybės sutrikdė Departamento darbą, kadangi buvo stengiamasi susitvarkyti su antplūdžiais. Pareiškėja buvo du kartus informuota, kad jos prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo yra pratęsiamas.

3.5. Pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstas. Aplinkybė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, dar nereiškia, kad toks prašymas būtų patenkintas, o tai, kad prašymas nebuvo patenkintas – nesuponuoja nematerialinės žalos atlyginimo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos A. K. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kelionės tikslas – verslas (užsienietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 7.10 p.)). Sprendimu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, kadangi ji nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jos patikimumo.

6. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas nurodė, jog yra pagrįstas pagrindas spręsti, kad tikrieji pareiškėjos kelionės tikslai galbūt yra kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėja kreipdamasi dėl vizos gavimo. Be kita ko, jos teismui nurodytos aplinkybės, kad ji neturėjo faktinės galimybės pateikti prašymo Ispanijos Karalystės ambasadoje (duomenys neskelbtini), akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse klaidingai nurodyta, kad už akcijas ji atsiskaitė grynaisiais pinigais jų pasirašymo dieną, o pačias sutartis su originaliu H. A. parašu atvežė į Lietuvos Respubliką pareiškėjos draugė, yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis bei pakankamais įrodymais, todėl, teismo įsitikinimu, neatrodo įtikinamos ir kyla abejonių dėl pareiškėjos deklaruojamo tikslo nacionalinei vizai gauti. Pareiškėjos teiginiai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir apmokėjimo fakto paaiškėję neatitikimai (sumos ir mokėjimo būdas) nėra esminiai, yra nepagrįsti.

7. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, teismas pažymėjo, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos prašymą, kitus pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismo vertinimu, vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. Kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka prašančiam asmeniui – pareiškėjai).

8. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog Departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą išduoti nacionalinę vizą.

9. Įvertinęs Sprendimo turinį, skundo bei atsiliepimo argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.

10. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas nurodė, kad Departamentas atskirais sprendimais pratęsė pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo terminą 45 kalendorines dienas – maksimaliai, kaip reglamentuota 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau faktiškai Sprendimas buvo priimtas 2022 m. liepos 8 d., t. y. nesilaikant Vizų kodekso 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų terminų. Teismo vertinimu, Departamento nurodytos priežastys (ekstremali situacija dėl užsieniečių antplūdžio bei dėl Rusijos karinės operacijos padidėjęs besikreipiančių Ukrainos piliečių skaičius), dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą. Nustatytos aplinkybės pakankamos pripažinti, kad Departamento pareigūnų rūpestingumo pareigos, elgtis atidžiai ir rūpestingai atliekant pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą tyrimą bei priimant sprendimą pažeidimą, kaip vieną iš būtinų sąlygų taikyti civilinei atsakomybei. Tačiau Departamentas prašymą išduoti nacionalinę vizą, nors ir pavėluotai, išnagrinėjo ir pateikė Sprendimą, t. y. administracinės procedūros sprendimas, nors ir pavėluotai, buvo priimtas. Pareiškėjos skundo teiginius, kad pavėluotas prašymo išnagrinėjimas sukėlė nepatogumų, o būtent, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, patyrė pažeminimą, stresą, rūpesčius ir kitokius neigiamus išgyvenimus, teismas laikė abstraktaus pobūdžio. Kadangi ji nesukonkretino, kokios konkrečios pasekmės dėl to kilo, o skunde minimos subjektyvios pasekmės, jas teismas pripažino neįrodytomis ir nepagrįstomis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir jai neva padarytos neturtinės žalos, be to, nenustatyta, kad buvo padaryta kažkokia žala pareiškėjai, jos teisėms, todėl jos skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. 11. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (11,25 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur atstovavimo išlaidas).

12. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog tikrieji pareiškėjos kelionės tikslai galbūt yra kitokie nei ji oficialiai deklaravo kreipdamasi dėl vizos. Ji paaiškino aplinkybes apie Šengeno vizos tikslus bei atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes. Aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė prašymo Ispanijos Karalystės ambasadoje (duomenys neskelbtini) ir nepateikė įrodymų, kad galimybės tą padaryti neturėjo, nesudaro pagrindo laikyti, jog ji nepagrindė prašymo tikslo. Pagal teisės aktus prašymas gali būti pateikiamas ir Departamente, jeigu tuo metu užsienietis yra teisėtai Lietuvos Respublikoje. Turėdama galiojančią Šengeno vizą, pareiškėja turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką netgi nepriklausomai nuo tikslo, kuriam ji buvo išduota. Aplinkybė, kad jai išduotos Šengeno vizos tikslas buvo šeimos ar draugų lankymas Prancūzijos Respublikoje, savaime nereiškia, jog ji negalėjo keliauti po Šengeno valstybes ir naudotis tomis teisėmis, kurias jai suteikia atitinkamos valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) teisės aktai.

12.2. Nors atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko 2022 m. sausio 8 d., o prašymą pateikė tik 2022 m. sausio 18 d. (likus 6 d. iki vizos galiojimo pabaigos), bet byloje nėra jokių duomenų, kad 2022 m. sausio 8 d. ar 2022 m. sausio 9 d. pareiškėja buvo Lietuvoje.

12.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis bei pakankamais įrodymais, kad sutartis su originaliu H. A. parašu į Lietuvos Respubliką atvežė pareiškėjos draugė. Ji nei procesiniuose dokumentuose, nei teisme neteigė, jog sutartį atvežė jos draugė. Ji paaiškino, kad sutartis atvežė H. A. draugė, kurios ji nepažįsta, neprisimena vardo ir neturi kontaktų. Tačiau bet kokiu atveju tai nesudaro pagrindo manyti, kad sutartys negalėjo būti sudaromos pas notarą, nes tuo metu H. A. nebuvo nei Lietuvoje, nei Šengeno erdvėje.

12.4. Nepaisant įsivėlusios klaidos, nėra jokių abejonių dėl atsiskaitymo už akcijas ir tokiu būdu atliktos investicijos į Bendrovę. Pareiškėja pateikė banko išduotus pažymėjimus dėl kliento atlikto mokėjimo, kas patvirtina atliktą pavedimą, o ne sumokėjimą grynaisiais pinigais. Pareiškėja įvykdė pareigą įrodyti, kad ji yra nemažiau kaip 14 000 Eur investavusi į Bendrovę.

12.5. Pareiškėja nesutinka su teismo teiginiu, jog Departamentas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. Pagal Aprašo 79 punktą galima pakviesti prašymą pateikusį asmenį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus. Nors šios atsakovo galimybės formuluojamos kaip teisės, tačiau šios teisės normos tikslas yra suteikti prašymą nagrinėjančiai institucijai galimybes imtis priemonių tam, kad prašymas būtų išnagrinėtas išsamiai. Atsakovas netinkamai įvertino surinktus duomenis. Jis pareiškėjos prašymą nagrinėjo paviršutiniškai, nesigilindamas į konkrečią situaciją ir padarydamas tikrovės neatitinkančias išvadas. Jei kilo tam tikrų neaiškumų, atsakovas galėjo pareikalauti papildomų duomenų ar paaiškinimų.

12.6. Ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų, nes yra nemotyvuotas ir neišsamus. Pareiškėja suprato, jog jai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, bet atsisakymo priežastys jai yra neaiškios. Atsakovas Sprendime rėmėsi neaiškiais argumentas, juos įvardindamas kaip faktus, tačiau iš to nepadarydamas jokių išvadų, dėl ko liko neaišku, ar tie argumentai apie nacionalinės vizos R. S. panaikinimą ir atsisakymą išduoti Šengeno vizas A. S. bei H. A. turėjo kokios nors reikšmės priimant sprendimą. Šioms aplinkybėms Sprendime skirta daug dėmesio, bet neaišku, ar šie faktai kaip nors pažeidė pareiškėjos teises. Be to, pareiškėjai nesuprantama, kaip tokios abejonės kaip kitas nei deklaruotas Šengeno vizos tikslas, Bendrovės akcijų perleidimas, dalimis, sutarčių pasirašymo aplinkybės, abejonės dėl įstatyminio kapitalo siejasi su išvada, kad pareiškėja neketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje kaip Bendrovės akcininkė.

12.7. Atsakovas privalėjo įsitikinti Bendrovės vykdomos veiklos realumu, pašalinti tas abejones, kurias įmanoma apšalinti ir nustatęs, kad veikla nevykdoma arba esant abejonėms, kurios nepašalintos, galėjo daryti išvadą, kad pareiškėja nepagrindė teisėtos veiklos sąlygų. Iš Sprendimo akivaizdu, kad atsakovas ne tik tokio fakto nenustatė, bet netgi ir nenustatė, kad pareiškėja tik formaliai, o ne faktiškai įsigijo UAB „Anelona“ akcijas.

12.8. Pareiškėja aiškiai įvardino, kuo pasireiškė jos patirta neturtinė žala: ji nerimavo ir jaudinosi, kodėl jos prašymo nagrinėjimas truko taip ilgai, jautė netikrumo jausmą dėl ateities, įtampą, nerimą bei kitus nepatogumus. Pareiškėja negalėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, atsidaryti sąskaitos. Teismui konstatavus, jog Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, darytina išvada, kad šie veiksmai galėjo sukelti ir sukėlė neigiamus išgyvenimus, kuriuos nurodė pareiškėja. Kadangi akivaizdu, jog minėtų aplinkybių atsiradimą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:

13.1. Pareiškėjos deklaruotas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – verslas, todėl Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad jos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra verslas. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja su šeimos ar draugų lankymo tikslu išduota Šengeno viza (išdavė Prancūzijos Respublikos konsulinė įstaiga), kuri galiojo 15 dienų, 2022 m. sausio 8 d. atvyko į Šengeno erdvę per Prancūzijos Respublikos išorės sieną. Po 3 dienų pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasirašė pirmąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kitą dieną pasirašė antrąją sutartį, o 2022 m. sausio 18 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip Bendrovės akcininkei. Atsižvelgiant į tokį trumpą Prancūzijoje praleistą laikotarpį, sąsajas su migracija į Lietuvą siejamais asmenimis, pateiktus dokumentus, kurie vertintini kaip turintys trūkumų, atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos veiksmai neskaidrūs ir abejotina pareiškėjos bendru patikimumu. Bendrovės akcijos buvo perleidžiamos dalimis, tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma. Sutartyse nurodyta, jog pareiškėja už Bendrovės akcijas sumokėjo grynais pinigais sutarčių pasirašymo dieną, sutartyse parašai yra originalūs, o ne autorizuoti elektroniniai, tačiau, Departamento duomenimis, kai buvo sudarytos ir pasirašytos sutartys, bei už akcijas mokėti grynieji pinigai, H. A. į Šengeno erdvę bei ir Lietuvos Respubliką, atvykęs nebuvo, o pareiškėja tuo metu buvo Šengeno erdvėje. Nors pareiškėja skunde teigė, kad už akcijas sumokėjo 2022 m. sausio 1 d. pavedimu, bet skiriasi suma, kuria pareiškėja nurodė bankiniuose pavedimuose ir sutartyse. Pareiškėja nepateikė patikimų argumentų, kodėl skiriasi sutartyje nurodyta suma nuo pavedimu darytos sumos.

13.2. Tai, kad teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog šią sutartį atvežė ne H. A., o pareiškėjos draugė, vertintina kaip gramatinė klaida, kuri nėra esminė ir neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.

13.3. Pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas neįrodo, kad ji kreipėsi į ambasadą (duomenys neskelbtini). Nors ji teigė, kad į ambasadą kreipėsi el. paštu, bet atsakymas gautas ne el. paštu. Dėl visiškai nežinomų priežasčių, ji atsakymą gavo ne elektroniniu paštu, bet kažkas, t. y. nežinomas asmuo, jai tiesiog ant lapo, kuriame matosi elektroninio laiško tekstas, užrašė žodžius, kad „<...> lietuviškos bylos nėra registruojamos (duomenys neskelbtini)“. Nėra nei šią informaciją užrašiusio asmens anketinių duomenų, nei parašo, nei spaudo, kad šią informaciją pateikė būtent Ispanijos Karalystės ambasados (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Be to, pareiškėja tariamai siuntė el. laišką visai kitu el. paštu, negu nurodyta URM tinklapyje (pareiškėja siuntė (duomenys neskelbtini), o tinklapyje kaip korespondencijai yra nurodytas (duomenys neskelbtini) elektroninis adresas).

13.4. Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos prašymą, kitus jos pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas bendras pareiškėjos patikimumas tiek dėl Šengeno vizos gavimo aplinkybių, tiek dėl to, kad pareiškėjos pateiktuose dokumentuose (akcijų pirkimo–pardavimo sutartys) yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

13.5. Aplinkybė, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, dar nereiškia, kad toks prašymas būtų patenkintas, o tai, kad prašymas nebuvo patenkintas – nesuponuoja neturtinės žalos atlyginimo. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. liepos 8 d. sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) pilietei A. K. teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog Departamentas, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė numato buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio ir užsienietės atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji nepagrindė prašymo tikslo; pareiškėja pagrindė, kad sutartis su originaliu H. A. parašu į Lietuvos Respubliką atvežė pareiškėjos draugė; nėra jokių abejonių dėl atsiskaitymo už akcijas ir tokiu būdu atliktos investicijos į Bendrovę; atsakovas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, o, kilus neaiškumams, galėjo paprašyti papildomų duomenų ar paaiškinimų; Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų; dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai kilo 500 Eur neturtinė žala.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią išduoti byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta, išdavimu, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas.

19. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

20. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iv) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; v) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; vi) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vii) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba viii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

21. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Paminėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).

22. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytam pareiškėjos prašyme, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingume buvimas / nebuvimas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 18 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Anelona“ akcininkė pagal Aprašo 70.10 papunktį. Minėtame Aprašo 70.10 papunktyje nurodyta, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

24. Tai pat byloje nustatyta, kad UAB „Anelona“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2021 m. kovo 8 d. Bendrovės įstatinis kapitalas – 44 550 Eur. Bendrovės steigėja – UAB „Startesa“, kuri visas Bendrovės akcijas pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiams A. S., R. S. ir H. A. H. A. akcijas pardavė pareiškėjai ir nuo 2022 m. sausio 11 d. ji tapo šios Bendrovės akcininke. Šiuo metu pareiškėja, A. S. ir R. S. priklauso po 594 vnt. Bendrovės akcijų. Bendrovės steigėja yra UAB „Startesa“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius V.

Š. Departamento duomenimis, V. Š. yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, tiek pats, tiek ir per savo vadovaujamas įmones. V. Š. yra įsteigęs virš 1 000 naujų Mažųjų bendrijų, Uždarųjų akcinių bendrovių ir labdaringų organizacijų, o Bendrovės registracijos adresu įsteigta daugiau nei 1 800 įmonių. Pareiškėja į Šengeno erdvę atvyko su Prancūzijos Respublikos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) išduota vienkartine Šengeno viza, galiojusia nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. sausio 24 d., buvimo laikas – 15 d.

Departamento duomenimis, ši viza buvo išduota šeimos ar draugų lankymui, pirmoji valstybė, į kurią užsienietė ketino vykti ir galutinis jos kelionės tikslas – Prancūzijos Respublika. Pareiškėja su šeimos ar draugų lankymo tikslu išduota Šengeno viza 2022 m. sausio 8 d. atvyko į Šengeno erdvę per Prancūzijos Respublikos išorės sieną ir, nors turėjo galimybę pateikti prašymą išduoti vizą Ispanijos Karalystės ambasadoje (duomenys neskelbtini), bet atvykusi į Lietuvos Respubliką, 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip Bendrovės akcininkei.

Be to, Bendrovės akcininkas ir direktorius R. S. į Šengeno erdvę atvyko su Šveicarijos konsulinės įstaigos (duomenys neskelbtini) išduota daugkartine Šengeno viza, galiojusia nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. vasario 20 d., buvimo laikas – 45 d. Migracijos departamento duomenimis, ši viza taip pat buvo išduota šeimos ar draugų lankymui, pirmoji valstybė, į kurią užsienietis ketino vykti ir galutinis jo kelionės tikslas buvo Šveicarija. R. S. su šeimos ar draugų lankymo tikslu išduota Šengeno viza 2021 m. lapkričio 30 d. atvyko į Šengeno erdvę per Šveicarijos išorės sieną, ir, atvykęs į Lietuvos Respubliką, 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui. 2021 m. sausio 17 d.

Departamentas suteikė nacionalinę vizą R. S. kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, bet ši nacionalinė viza 2022 m. liepos 4 d. Migracijos departamento sprendimu buvo panaikinta, nes R. S. Bendrovėje nebuvo įdarbintas (panaikinimo aplinkybė – nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų). Departamento duomenimis, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 11 d. kaip Bendrovės akcininkams A. S. ir H. A. atsisakė išduoti Šengeno vizas į Lietuvos Respubliką (atsisakymo priežastys – nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas; informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima).

Taip pat ir Prancūzijos Respublikos konsulinė įstaigos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 9 d. atsisakė Bendrovės akcininkui A. S. išduoti Šengeno vizą šeimos ar draugų lankymo tikslu (atsisakymo priežastys – nebuvo pateiktas numatomas buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas). Įvertinęs šiuos duomenis Departamentas sprendė, jog šeimos ar draugų lankymo tikslu gautą Šengeno vizą pareiškėja panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji jai buvo išduota ir apibūdina pareiškėjos veiksmus kaip neskaidrius ir kartu su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jos siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkei.

25. Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamą sprendimą priėmęs Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškimus, juos patvirtinti turinčius dokumentus, turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, nes nustatė, kad: (i) kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėja pateikė 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d. sudarytas ir originaliais parašais abiejų šalių pasirašytas Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose buvo nurodyta, jog pareiškėja už Bendrovės akcijas H. A. sumokėjo grynaisiais pinigais sutarčių pasirašymo dieną, bet, Departamento duomenimis, tuo metu, kai buvo pasirašytos sutartys ir sumokėti grynieji pinigais, H. A. į Šengeno erdvę bei Lietuvos Respubliką atvykęs nebuvo; (ii) pareiškėja teigė, kad H. A. už akcijas sumokėjo dar 2022 m. sausio 1 d. ir pateikė Departamentui tai patvirtinančius dokumentus, bet skyrėsi pavedimuose ir sutartyse nurodyta sumos (pagal bankinius pavedimus – 14 000 Eur, o sutartyse nurodyta – 14 850 Eur); (iii) pareiškėja atliko 3 bankinius pavedimus, bet tarp šalių buvo sudarytos 2 akcijų pirkimo–pardavimo sutartys; (iv) sutartys buvo sudarytos 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 12 d., o bankiniai pavedimai atlikti 2022 m. sausio 1 d.; (v) pareiškėjai Šengeno viza buvo išduota 15 d., t. y. nuo 2021 m. gruodžio 25 d. iki 2022 m. sausio 24 d., terminui tikslu – aplankyti šeimos narius ar draugus, bet 2022 m. sausio 8 d. atvykusi į Šengeno erdvę, ji 2022 m. sausio 11 d. jau buvo Lietuvos Respublikoje ir 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Anelona“ akcininkė.

26. Taigi, Departamentas pagrįstai sprendė, kad nustatytos aplinkybės apibūdina pareiškėjos – Bendrovės akcininkės – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sudaro pagrindo įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

27. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

28. LVAT yra išaiškinęs, jog nors Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.), tačiau šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis (žr., pvz., 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014; 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2488-438/2021).

29. Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Departamentas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasi anksčiau išvardytų teisės aktų nuostatų. Departamentas nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjai, skundžiamame Sprendime nurodė aiškų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad Departamentas šiuo atveju būtų peržengę jam suteiktas diskrecijos ribas, todėl darytina išvada, kad Departamentas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą ir jį naikinti nėra pagrindo.

31. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodė, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atvežė ne H. A., o pareiškėjos draugė, neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami.

32. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atkreiptinas dėmesys, jog LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėja pateikė 2022 m. sausio 18 d., o Departamentas atskirais sprendimais pratęsė pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo terminą 45 kalendorines dienas – maksimaliai, kaip reglamentuota Vizų kodekso 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau faktiškai Sprendimas buvo priimtas 2022 m. liepos 8 d., t. y. nesilaikant Vizų kodekso 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų terminų. Nors pareiškėja nurodė, kad būtent dėl Departamento veiksmų (neveikimo) – užsitęsusio prašymo nagrinėjimo, buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškianti tuo, kad ji nerimavo ir jaudinosi dėl ilgo jos prašymo nagrinėjimo termino ir negalėjo būti tikra dėl savo ateities, t. y. ar ji gali kurti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, ar vis tik jai teks išvykti, dėl ko neabejotina, kad visą šį laikotarpį pareiškėja jautė įtampą, bet vis dėl to Departamentas prašymą išduoti nacionalinę vizą, nors ir pavėluotai, išnagrinėjo ir pateikė jį Sprendimą, t. y. administracinės procedūros sprendimas, nors ir pavėluotai, buvo priimtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, kad pavėluotas prašymo išnagrinėjimas sukėlė nepatogumus (ji prarado pasitikėjimą valstybės įstaigomis, patyrė pažeminimą, stresą, rūpesčius ir kitokius nepatogumus), bet nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog jai kilo reali žala ar kokios nors nepataisomos pasekmės. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pareiškėjai atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

34. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

35. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė