2025-02-19 Nr. AB-2965-3-61-3-06976-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-320-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06976-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydama: 1) teismo sprendimu patvirtinti (atkurti) pareiškėjos prigimtines žmogaus teises (gyvybė, laisvė, asmens neliečiamybė – 3 straipsnis); laisvės nuo žeminančio orumą elgesio ir bausmių – 5 straipsnis; apsaugos nuo diskriminacijos – 7 straipsnis; laisvės nuo savavališko suėmimo, sulaikymo, ištrėmimo – 9 straipsnis; teisės į sąžiningą teismo sprendimą – 10 straipsnis; teisės laisvai judėti ir pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienos valstybės ribose – 13 straipsnis; 2) įpareigoti instituciją, kuri pažeidė pareiškėjos teisę pasisavindama (pavogdama) dokumentą, atstatyti teisę pirmine apimtimi; 3) įpareigoti grąžinti piniginės lėšas ir apmokėti visas su sulaikymu susijusias išlaidas; 4) atleisti nuo bet kokių mokesčių ir rinkliavų kaip nukentėjusiąją nuo veiksmų, neatitinkančių vidaus ir tarptautinių normų; 5) užtikrinti saugumą, privatumą ir sąžiningą teisminį procesą; 6) kompensacijos už moralinę žalą už laikotarpį nuo „įkaito“ iki „laisvo asmens“.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams šalinti, t. y. teismas nurodė, jog pareiškėja įpareigojama įvardinti atsakovą – viešojo administravimo subjektą, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, bei jo rekvizitus, pareiškėja turėtų aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą (pareiškėjos formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis), pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėja buvo informuota apie pareigą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėja 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame prašė: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų rinkliavų, kadangi L. M. daugiau nei 6 mėn. neturi paso ir prieigos prie Europos banko; 2) grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pasą (galiojimo laikas nurodytas kopijoje); 3) patvirtinti jos, kaip pilietės, teises ir laisves, išvardintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; 4) patvirtinti L. M. teisę gauti pažymas ir dokumentus po vyro mirties, kad būtų įmanoma valdyti šeimos nuosavybę ((duomenys neskelbtini)) visose institucijose (notarų biurai, registracijos centrai, seniūnija ir t. t.); 5) gauti galimybę valdyti savo gyvenimą ir finansus, kurie buvo uždirbti sąžiningu darbu.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams šalinti, t. y. teismas nurodė, kad pateiktame skunde nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytos skundo aplinkybės, pareiškėja turėtų patikslinti savo skundą, kuriame aiškiai išdėstytų, kokius sprendimus skundžia ir kodėl su jais nesutinka; pareiškėja įpareigojama tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą (pareiškėjos formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis); pareiškėja turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; pareiškėja patikslintame skunde prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau šis prašymas nėra motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Pareiškėja 2025 m. sausio 8 d. pateikė prieštaravimus dėl 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuriuose prašė: 1) išnagrinėti bylą iš esmės viešame posėdyje, dalyvaujant advokatui ir vertėjui, arba motyvuoti atsisakymą pagal įstatymą ir perduoti bylą kompetentingam teismui; 2) apsaugoti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, įskaitant apeliacinį skundą ir sąžiningą teismo sprendimą bei humanišką elgesį; 3) įpareigoti kompetentingas institucijas atkurti pareiškėjos dokumentą (pasą), kad galėtų pragyventi ir apsisaugoti nuo diskriminacijos pagal tarptautinius standartus; 4) užklausti – nusiųsti teismo užklausą – Panevėžio migracijos tarnybai dėl paso atėmimo dokumento, kuriame bus nurodyti pavardės ir bylos aplinkybės, arba savo sprendime konstatuoti reikiamų dokumentų trūkumą ir procedūros ir teisės aktų pažeidimą; 5) atleisti pareiškėją, kaip nukentėjusiąją šalį, nuo bet kokių mokesčių, mokėjimų ir rinkliavų, šią naštą reikėtų adresuoti šaliai, atsakingai už neteisėtą veiksmą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjos L. M. skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėja teismui nepateikė patikslinto skundo, kuriame aiškiai išdėsto, kokius sprendimus skundžia ir kodėl su jais nesutinka, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, kurie atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis, nepateikė nuomonės dėl rašytinio proceso tvarkos ir nepateikė teismui motyvuoto ir pagrįsto įrodymais prašymo, kodėl pareiškėja turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsižvelgęs į tai, kad teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, pareiškėja nepašalino, teismas skundą laikė nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėja L. M. padavė atskirąjį skundą „Dėl Regionų administracinio teismo sprendimo byloje Nr. T2-20094764/2024, T2-19219-11/2024“.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad neįmanoma pripažinti teismo sprendimo / nutarties teisingu ir pakankamu, įstatymas yra pareiškėjos pusėje, tačiau dėl formalių priežasčių jos argumentai teismo posėdyje nebuvo nagrinėjami. Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir pareiškėją suklaidino advokatas, kuris teigė, kad apskundė kažkokį dokumentą, kurio pareiškėja nematė, ir pašalino visas kliūtis, tačiau tai melas. Pareiškėjai nėra pateiktas nė vienas pagrįstas kaltinimas, vietoje to, šantažas bauginimas ir kitokio pobūdžio represiniai veiksmai. Pareiškėja prašo sąžiningo vertėjo ir ištirti bylą teismo posėdyje, atkurti visus terminus, įtraukti į bylą kompetentingus specialistus (advokatas, vertėjas), atleisti nuo bet kokių mokesčių iki pilnos jos reabilitacijos, įpareigoti kompetentingas tarnybas išduoti dokumentą, būtiną pragyvenimui, teismo nutartimi uždrausti bet kokį jos, jos giminaičių ir kaimynų bauginimą, atkurti socialinę reputaciją ir žmogiškąjį orumą. Pareiškėja taip pat prašo teismo apginti nuo diskriminacijos, atkurti teises: patvirtinti jos teisę išvažiuoti iš šalies ir grįžti į šalį, patvirtinti jos teisę nebūti savavališkai suimtai ir ištremtai, patvirtinti teisę į teisingą teismo procesą, patvirtinti teisę ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo kitose šalyse, patvirtinti teisę į deramą gyvenimo lygį pagal tarptautinių Europos standartų reikalavimus. Pareiškėja prašo surengti viešą teismo posėdį dėl jos gynybos, įpareigoti kompetentingas tarnybas grąžinti (išduoti arba atkurti) gyvenimo dokumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pasisakydama dėl atskirajame skunde nurodyto pageidavimo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjos atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo (pareiškimo) pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardintų skundo trūkumų (nenurodytas atsakovas, skunde ginčo aplinkybės išdėstytos neaiškiai ir chaotiškai, tinkamai nesuformuluotas reikalavimas, nepateikta nuomonė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nepateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą.

Pareiškėja, vykdydama Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą (pareiškimą). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patikslintas skundas taip pat neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėja turėtų patikslinti savo skundą, kuriame aiškiai išdėstytų, kokius sprendimus skundžia ir kodėl su jais nesutinka; vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti ir jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje; vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skunde turi būti nurodytas pareiškėjos pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja, vykdydama Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį, pateikė prieštaravimus dėl 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuriuose prašė: 1) išnagrinėti bylą iš esmės viešame posėdyje, dalyvaujant advokatui ir vertėjui, arba motyvuoti atsisakymą pagal įstatymą ir perduoti bylą kompetentingam teismui; 2) apsaugoti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, įskaitant apeliacinį skundą ir sąžiningą teismo sprendimą bei humanišką elgesį; 3) įpareigoti kompetentingas institucijas atkurti pareiškėjos dokumentą (pasą), kad galėtų pragyventi ir apsisaugoti nuo diskriminacijos pagal tarptautinius standartus; 4) užklausti – nusiųsti teismo užklausą – Panevėžio migracijos tarnybai dėl paso atėmimo dokumento, kuriame bus nurodyti pavardės ir bylos aplinkybės, arba savo sprendime konstatuoti reikiamų dokumentų trūkumą ir procedūros ir teisės aktų pažeidimą; 5) atleisti pareiškėją, kaip nukentėjusiąją šalį, nuo bet kokių mokesčių, mokėjimų ir rinkliavų, šią naštą reikėtų adresuoti šaliai, atsakingai už neteisėtą veiksmą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai vadovaujamasi aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022). Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus ir byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjos suformuluoti skundo reikalavimai, jų pagrindimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktų reikalavimų, nebuvo aišku, kokius konkrečius atsakovų veiksmus (neveikimą) pareiškėja skundžia, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėja siekia, paduodama skundą (pareiškimą) teismui. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti, o, pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimo, skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.

Pareiškėja, atskiruoju skundu nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys