2025-06-11 Nr. AB-10267-3-61-3-01827-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-670-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01827-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties pagal pareiškėjo M. A. O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Futbolo klubas „Ekranas“ (buvęs pavadinimas – viešoji įstaiga Futbolo klubas „Aukštaitija“)).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. A. O. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79402 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2025 m. balandžio 9 d.). Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Serbija. Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdyti Sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jeigu nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turės išvykti iš Lietuvos ir Sprendimo panaikinimas neteks prasmės, teismo sprendimo nebus galima įvykdyti, Sprendimo vykdymas sukels neigiamas pasekmes.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino ir sustabdė Sprendimo vykdymą iki įsiteisės galutinis sprendimas priimtas šioje administracinėje byloje. Teismas minėta nutartimi taip pat nutarė: įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis; siūlyti trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Futbolo klubui „Aukštaitija“ pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs keliamą ginčą, nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo nurodytus argumentus, nusprendė, jog yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjui palankaus sprendimo atveju, tikėtina, būtų išvengta sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos didelės žalos padarymo.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį iš dalies, t. y. netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Sprendimo vykdymo, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad buvo neteisėtai Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje, tačiau, jo nuomone, įvykdžius Migracijos departamento 2025 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 25S30825 ir išbuvus Peru 1 mėn., turėjo pagrindą iš naujo atvykti į Europos Sąjungą ir Šengeno teritoriją beviziu režimu. Migracijos departamento teigimu, minėtas pareiškėjo argumentas nepagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumo, o pateikti paaiškinimai ir dokumentai, priešingai, juos paneigia.

Pareiškėjas turėjo pasą, kuris išduotas 2024 m. birželio 30 d. ir galiojo iki 2034 m. birželio 30 d., pase yra spaudas, kad asmuo į Šengeno erdvę (Nyderlandų Karalystę) atvyko 2024 m. liepos 1 d., t. y. po nustatyto fakto apie jo neteisėtą buvimą Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje pareiškėjas vėl atvyksta su nauju pasu, kuris išduotas 2025 m. kovo 3 d. ir galioja iki 2035 m. kovo 3 d., esant tik spaudui, jog asmuo į Šengeno erdvę (Nyderlandų Karalystę) atvyko 2025 m. kovo 4 d. Migracijos departamentas pažymi, kad šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas žinojo apie bevizio režimo reikalavimus ir nevyko į Šengeno erdvę su senuoju pasu, kuriame matyti jo pirmojo atvykimo spaudas ir išbūtas laikotarpis, kuris viršijo bevizio režimui numatytą 90 dienų laikotarpį per 180 dienų laikotarpį.

Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o skunde dėstomi argumentai nepaneigia Migracijos departamento Sprendime padarytų motyvuotų išvadų, jog asmuo yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 125 str. 1 d. 6 p., 127 str. 1, 3 ir 6 d.). Migracijos departamento vertinimu, nei pareiškėjas, nei teismas nepagrindė, kad pareiškėjo pateiktas skundo reikalavimas yra pagrįstas. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti pritaikytos. Pirmosios instancijos teismas neturi formaliai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę vien tik pateikdamas teiginius, jog teismo sprendimo nebus galima įvykdyti, o Sprendimo vykdymas sukels pareiškėjui neigiamas pasekmes.

Migracijos departamento teigimu, nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas nepagrindė ir antros būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonės sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Migracijos departamentas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė Sprendimo vykdymą, taip pat savo sprendime nepagrindė nei vienos iš dviejų būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdytas Sprendimo vykdymas iki bus išnagrinėta ši byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, nes pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Sprendimu nuspręstą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2025 m. balandžio 9 d.). Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Serbija.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino ir sustabdė Sprendimo vykdymą iki įsiteisės galutinis sprendimas priimtas šioje administracinėje byloje. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jeigu nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turės išvykti iš Lietuvos ir Sprendimo panaikinimas neteks prasmės, teismo sprendimo nebus galima įvykdyti, Sprendimo vykdymas sukels neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl toks pareiškėjo prielaidomis pagrįstas prašymas negalėjo būti tenkintas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad toks jo savanoriškas išvykimas sukeltų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Aplinkybė, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ar socialinių ryšių, pati savaime taip pat nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018 ir kt.).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos, kad sukels neigiamas pasekmes ir atsiras reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrįstas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir jų taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, ir neįvertino jų aktualių bylos aplinkybių kontekste, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties dalį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išsprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Pareiškėjo M. A. O. A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės atmesti.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius