3676d484-207e-4bfe-bc0c-032ba1304abe · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-768/2015Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00335-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Antanui Cemnalonskui,nedalyvaujant nuteistiesiems E. Š., I.

P.,nukentėjusiajai G. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. Å . ir I. P. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo: E. Å . nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 90 parų areÅ¡to ir 6 MGL dydžio bauda – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 90 parų areÅ¡tu ir 6 MGL dydžio bauda, nurodant E. Å . paskirtÄ 90 parų areÅ¡to bausmę vykdyti pirmiau, negu laisvės atėmimo bausmę, o paskirtÄ 6 MGL dydžio baudÄ vykdyti atskirai nuo laisvės atėmimo bausmės ir areÅ¡to bausmės. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-11-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-06-30).I.

P. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-12-08 iki 2015-02-13.IÅ¡ E. Å . ir I. P. solidariai priteista G. N. naudai 1918,86 Eur turtinei ir 724 Eur neturtinei žalai atlyginti.Å iuo nuosprendžiu K. V. iÅ¡teisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1d., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepateiktas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

E. Å . ir I. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal iÅ¡ anksto aptartÄ planÄ , turint tikslÄ apgaulės bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, I. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 21 d., apie 15.33 val., telefonu „Samsung GT-E1200M“, kurio IMEI kodas (duomenys neskelbtini), su tuo metu jame naudojama SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus G.

N. į pastarosios telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jos anÅ«ku D. S., nurodžius, kad anÅ«kas sužalojo žmogų, ir tam, kad iÅ¡spręsti jos anÅ«ko kilusias teisines pasekmes, nepradedant baudžiamojo persekiojimo bei pasiÅ«lius sumokėti tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui 15 000 Eur, suklaidintai G. N., apgaulės įtakoje patikėjus ir sutikus sumokėti jos turimus 3000 Lt ir 1050 Eur, nurodžius E. Å . prisistatyti sužalotos mergaitės giminaite vardu I. V., o E. Å . vykdant I.

P. ir nenustatyto asmens nurodymus ir apie 17 val. atvykus į nukentėjusios butÄ , (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ G. N. paėmus 3000 Lt ir 1050 Eur, suraÅ¡ius raÅ¡telį, kad pinigus gavo, pretenzijų neturi ir jį patvirtinus iÅ¡galvotu paraÅ¡u bei pasiraÅ¡ius I. V. vardu, paskui iÅ¡ gautų pinigų pasilikus 2000 Lt kaip atlygį bei likusius 1000 Lt ir 1050 Eur, vykdant I. P. ir kito nenustatyto asmens nurodymus, perdavus Visagine nenustatytam asmeniui, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo 1918,86 Eur (6625,44 Lt) vertės svetimÄ turtÄ , priklausantį nukentėjusiajai G.

N., padarydami jai 1918,86 Eur (6625,44 Lt) turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu E. Å . praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taikyti BK 641 str. nuostatas ir paskirti jai Å¡velnesnę bausmę.Skunde nurodo, kad jai buvo paskirta per griežta bausmė. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ji savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Mano, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, jos atžvilgiu turėjo taikyti BK 641 str. ir vienu trečdaliu sumažinti paskirtÄ bausmę.

Taip pat mano, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turėjo bÅ«ti pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o apylinkės teismas to nepadarė nepagrįstai. Apeliantė nurodo, kad jai, nors ji teista tik tris kartus, buvo paskirta tokio paties dydžio bausmė kaip ir I. P., kuris teistas net 14 kartų ir savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino. Mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jai skiriant Å¡velnesnę bausmę, nes augina mažametę dukrÄ , be to, bÅ«dama suimta, turėjo laiko pagalvoti apie netinkamÄ savo elgesį.

Ateityje planuoja baigti mokslus, pradėti dirbti, dalimis atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , rÅ«pintis ir auginti savo dukrÄ . Tam, kad galėtų visa tai įgyvendinti, apeliantė praÅ¡o paskirti jai bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymÄ atidėti taikant baudžiamojo poveikio priemones. Apeliaciniu skundu I. P. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , ir jį iÅ¡teisinti.Skunde nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai.

J. C. aiÅ¡kiai pasakė, kad bÅ«tent jis skambino E. Å . ir paprašė iÅ¡ nukentėjusiosios paimti pinigus. Tokius parodymus davė ir E. Å .. Å ie parodymai patvirtina jo nekaltumÄ . Teismo posėdžio metu apeliantų gynėjai prašė skundus tenkinti. Prokurorė prašė skundus atmesti.I. P. apeliacinis skundas atmetamas. E. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl I. P. apeliacinio skundo Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra nuteistojo I. P. kaltę patvirtinančių įrodymų ir, kad netinkamai atliktas byloje esančių įrodymų vertinimas, bei daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus bei pagrįstai I. P. pripažino kaltu dėl sukčiavimo. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei priėmė nepagrįstÄ nuosprendį.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo I.

P. kaltės klausimÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nuteistosios E. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2014-09-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais bei su Å¡ia nuteistÄ ja ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokolais bei kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistoji E. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamÄ ja, tiek ir 2014-09-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu vienareikÅ¡miÅ¡kai ir nuosekliai tvirtino, jog jai telefonu iÅ¡ Kybartų pataisos namų paskambino I.

P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir paaiškino, kad ji turi nueiti adresu (duomenys neskelbtini), pas moteriškę, ten prisistatyti kažkieno dukterėčia I. V. ir iš moteriškės paimti pinigus (2 t., 31-32, 38-39 b.l.; 3 t., 48-49 b.l.). Šie E. Š. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir kitiems byloje esantiems įrodymams bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Iš E. Š. ranka 2013-12-09 rašyto prisipažinimo taip pat matyti, kad ji nurodė, jog 2013-10-21 iš pataisos namų skambino asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė iš moteriškės paimti pinigus (2 t., 28 b.l.). 2014-06-25 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokole užfiksuota, kad E. Š. iš jai pateiktų trijų balso įrašų atpažino I.

P. balsÄ kaip asmens, jai skambinusio 2013-10-21 ir praÅ¡iusio nurodytu adresu nueiti paimti pinigų (1 t., 144 b.l.). 2013-12-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu E. Å . atpažino I. P. kaip asmenį, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 145-146 b.l.). Ä®vertinus visumÄ paminėtų įrodymų, akivaizdu, kad nuteistosios E. Å . parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir 2014-09-11 teisme, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymais, jog pinigus iÅ¡ nukentėjusiosios ji paėmė I.

P. nurodymu. Dėl to pagrįstai apelianto kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ grindžiama aukščiau paminėtais E. Å . parodymais.Tuo tarpu tikėti nuteistojo I. P., liudytojo J. C. ir nuteistosios E. Å . parodymais, duotais 2015-02-09 ir 2015-06-17 teisiamajame posėdyje (4 t., 76-79 b.l.), nėra jokio pagrindo, nes jie yra prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki bei nesutampa su raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas J. C. atžvilgiu 2015-02-27 buvo nutrauktas, nes tyrimo metu jokių duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu surinkti nepavyko (4 t., 35-36 b.l.).

Be to, versija apie tai, jog nusikalstamÄ veikÄ organizavo ne I. P., o J. C., atsirado tik po to, kai nuteistajai E. Å . 2014-11-28 buvo pakeista kardomoji priemonė ir paskirtas suėmimas, o iki to laiko E. Å . duodama parodymus J. C. nei karto nepaminėjo. Svarbu pažymėti ir tai, kad E. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama du kartus, tiek ir teisme 2014-09-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, prisiminė visas įvykio aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes nurodė nuosekliai, o 2015-06-17 teisiamajame posėdyje, t.y. po to, kai pakeitė savo parodymus, paaiÅ¡kino, jog parodymų, duotų 2015-02-09 posėdyje, nebeatsimena (77 b.l.).

Å i aplinkybė, kolegijos vertinimu, rodo nuteistosios baimę suklysti duodant melagingus parodymus ir dar labiau sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad nusikalstamos veikos iniciatorius buvo bÅ«tent I. P.. Todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Å¡ie parodymai vertintini siekimu padėti I. P. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini kaip nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. P. pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d.Apelianto I.

P. gynėjas advokatas nepagrįstai teigia, kad procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas, nes jis buvo pradėtas nesant nukentėjusios skundo ar prokuroro reikalavimo, t.y., pažeidžiant BK 182 str. 4 d. nuostatas, numatančias, kad už BK 182 str. 1 d. numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. BPK nustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 182 straipsnio 4 dalyje nustatytam pagrindui, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas nukentėjusiojo reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Jeigu toks reikalavimas, kaip buvo padaryta Å¡ioje byloje (t. 1, b.l. 11), iÅ¡reiÅ¡kiamas policijai pateikiant pareiÅ¡kimÄ , kolegijos nuomone, jis neprieÅ¡tarauja BPK 182 straipsnio 4 dalyje numatytoms nuostatoms ir gali bÅ«ti prilyginamas skundui. Taigi procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo atliekamas laikantis BPK nuostatų, nukentėjusiojo teisės reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis), nebuvo pažeistos.

Papildomai pažymėtina, kad jau įvykio dienÄ , t. y. 2013 m. spalio 21 d., iÅ¡ pradžių apklausus nukentėjusiÄ jÄ kaip liudytojÄ , ji buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja (t. 1, b.l. 15). Atsižvelgdama į tai, kolegija laiko, kad ji iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl bÅ«tinumo vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ : pranešė apie įvykį policijai, davė parodymus, pasirašė nutarime pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja, vėliau dalyvavo procese pirmos instancijos teisme bei reikalavo, kad kaltinami asmenys bÅ«tų nuteisti.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, esminio BPK pažeidimo nepadarė.Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas I. P. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų pažeidęs bendrÄ sias bausmės skyrimo nuostatas. Pastebėtina, kad pats apeliantas neskundžia jam paskirtos bausmės. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių kaltų asmenų solidariai priteisė nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimÄ .

Dėl E. Å . apeliacinio skundo Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savanoriÅ¡kai (savo noru), o ne dėl, pavyzdžiui, surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Å iuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LAT nutartis Nr. 2K-212/2013 ir kt.)IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, antrÄ kartÄ duodama parodymus juos dėl dalies aplinkybių pakeitė, nurodydama, jog ne I.

P., o J. C. jai skambino ir paprašė nueiti pas nukentėjusiÄ jÄ paimti pinigų, nors prieÅ¡ tai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, jog visus nurodymus davė bÅ«tent I. P.. Tokiu bÅ«du nuteistoji trukdė teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes bei Å¡iÄ veikÄ padariusius asmenis, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino E. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimÄ , ir Å¡iuo atveju tinkamai taikė BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Apeliantė skunde praÅ¡o pritaikyti jai BK 641 straipsnį bei paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal BK 641 str. 1 d. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas.

Taigi, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų:

1) pagreitinto proceso tvarka;

2) atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ;

3) priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatyta BPK 291 str. (sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, suraÅ¡ytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais (1 dalis). Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiÅ¡kia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik Å¡ių įrodymų iÅ¡vardijimu (2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Pirmos instancijos teismo posėdžių protokolų turinys patvirtina, jog teismo posėdžio metu buvo apklausti E. Š., I. P., K. V., nukentėjusioji bei liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai. Procesas pirmos instancijos teisme vyko ne sutrumpinto proceso, o bendra tvarka, byla nebuvo nagrinėjama ir pagreitinto proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajai E. Š. taikyti BK 641 str. nuostatų nėra pagrindo.

AukÅ¡tesnysis teismas nepagrįstu laiko ir apeliantės praÅ¡ymÄ skirti jai Å¡velnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Å iame kontekste pažymėtina, kad už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pažymėtina, kad nuteistoji E. Å . padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d., buvo Å¡io nusikaltimo vykdytoja, anksčiau teista keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei (vagystes), pakartotinai nusikalto esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, tačiau Å¡ie teistumai pakankamo poveikio nedarė, neprivertė nuteistosios atsisakyti nusikalstamo gyvenimo bÅ«do ir pakeisti savo elgesio.

Nors nuteistoji galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra įtraukta į psichiatrinę ir narkologinę įskaitÄ , tačiau niekur nedirba, nesimoko, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, nors nuteistoji turi mažametę dukrÄ , tačiau pati jos neaugina (Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d, sprendimu jai motinos valdžia apribota neterminuotai). Todėl vaiko turėjimas Å¡iuo atveju nepaneigia iÅ¡vados, kad tik realiu laisvės atėmimu galima pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgdamas į visa tai, aukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad tik tokios rÅ«Å¡ies bausmė bus proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir atitiks teisingumo principÄ . Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmės trukmė nuteistajai E. Å . buvo nustatyta netinkamai. Kaip teisingai nurodo skunde apeliantė, jai, nors ji teista tik tris kartus, buvo paskirta tokio paties dydžio bausmė kaip ir I. P., kuris teistas net 14 kartų ir savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo nuteistajai skiriamÄ bausmę. Å iuo atveju teismas, skirdamas E. Å . bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad I. P. buvo pagrindinis Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius, jo vaidmuo buvo aktyvus ir bÅ«tent jis įtraukė E. Å . į Å¡io nusikaltimo darymÄ , be to, jis savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai ir teistas yra žymiai daugiau kartų nei E. Å ., kas rodo didesnį jo pavojingumÄ . Tuo tarpu E. Å . savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, yra teista daug mažiau kartų nei I.

P., be to, ji, vykdydama šį nusikaltimÄ , nebuvo tokia aktyvi nusikalstamos veikos dalyvė. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas nuteistÄ jÄ charakterizuojančias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ , nėra.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Å . paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 90 parų areÅ¡to ir 6 MGL dydžio bauda – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 90 parų areÅ¡tu ir 6 MGL dydžio bauda, nurodant visas bausmes vykdyti atskirai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks bausmių bendrinimas, kai asmeniui yra paskiriamos kelios bausmių rÅ«Å¡ys ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma kiekvienÄ bausmės rūšį vykdyti atskirai, yra negalimas. Pagal BK 65 str. 2 d. teismas, subendrindamas bausmes Å¡io kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, Å¡velnesnę bausmę keičia griežtesne bausme; bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Taigi iÅ¡ Å¡ios teisės normos akivaizdu, kad nekeičiama tik bauda, o visos kitos bausmių rÅ«Å¡ys keičiamos, todėl, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, turi bÅ«ti paskiriama bendra bausmė.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju galutinė subendrinta bausmė turėjo būti laisvės atėmimas ir 6 MGL dydžio bauda. Iš teistumo pažymos matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu E. Š. buvo paskita subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, 90 parų arešto ir 6 MGL dydžio bauda, nurodant pirmiausia vykdyti arešto bausmę, o tada laisvės atėmimo bausmę ir atskirai nuo jų baudos bausmę. Jau bendrinant šį nuosprendį, arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. taisyklėmis, turėjo būti subendrinta su laisvės atėmimo bausme ir tada pridėta bauda.

Tačiau to padaryta nebuvo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje bendrindamas bausmes apylinkės teismas prie už BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 m. 6 mėn.) pridėjo tik 90 parų areÅ¡to bausmę ir 6 MGL dydžio baudÄ , tačiau nieko nepasisakė dėl 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu. O kad Å¡i laisvės atėmimo bausmė jau yra atlikta, byloje duomenų nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, šios, bendrinant bausmes apylinkės teismo padarytos klaidos, taisytinos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p.

a) pp., vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginus vienai areÅ¡to parai, Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrintina su skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė, atlikta pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį, bei E. Å . suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas.Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dėl E. Å . paskirtos neteisingos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes pakeičiamas (BPK 328 str. 1, 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 328 str. 1 p., 2 p., teismas, n u s p r e n d ž i a: pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį.E. Å ., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 2 mėnesių.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p.

a) pp., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir E. Å . paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 5 mėnesiams ir 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį, taip pat suėmimo laikÄ nuo 2014-11-28 iki 2015-06-30. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2015-06-30.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Donatas Jatužis Teisėjai             Bronė Vidzėnienė              Algirdas Gaputis