2013-12-11 Nr. AB-9812-3-62-3-01375-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-1067/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01375-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – ir Marijampolės skyrius) 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. SMT-369; 2) įpareigoti atsakovą paskirti jai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d.; 3) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi (b. l. 6–7) nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. spalio 28 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti atsakovo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. SMT-369, tačiau prie skundo prideda 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. PA SP5-61, todėl nėra aišku, koks konkretus sprendimas yra ginčijamas. Pareiškėjai siūlytina patikslinti reikalavimą arba prie skundo pridėti ginčijamą 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. SMT-369.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja yra pasinaudojusi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl prie skundo pridėtinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (11.1)I-5338. Pareiškėja nurodo, kad Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. (11.1)I-5338 (vieną šio rašto lapą) gavo 2013 m. rugpjūčio 11 d., todėl prie skundo pridėtini gavimo datą patvirtinantys įrodymai (vokas, kuriuo buvo siunčiamas raštas, su gavimo datos žyma). Išaiškintina, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 str. 1 d.). Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodo aplinkybę, kad gavo tik vieną Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. (11.1)I-5338 lapą, todėl siūlytina šią aplinkybę patikslinti, nurodant, kokius veiksmus ir kada (nurodant konkrečias datas) pareiškėja atliko siekdama išsiaiškinti gauto sprendimo esmę (rezoliucinę dalį) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja L. Š. 2013 m. spalio 28 d. teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 9–10), prašydama: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Marijampolės skyriaus sprendimą Nr. PA_SP5-61 dėl L. Š. teisės į motinystės pašalpą; 3) įpareigoti atsakovą paskirti L. Š. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d.

Pareiškėja nurodė, kad Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. (11.1)I-5338 (vieną jo lapą) gavo 2013 m. rugpjūčio 10 d., terminą praleido, nes buvo atsiųstas tik vienas šio rašto lapas, kuriame nenurodoma, koks priimtas sprendimas, nenurodomi šio rašto apskundimo terminai, jame nėra rezoliucinės dalies. Kadangi pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių, ji minėtą raštą palaikė informacinio pobūdžio raštu, nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių. Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. Ik-1130-402/2013 paaiškėjo jai siųsto Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašto turinys, t. y., kad jos skundas yra atmetamas. Pareiškėjos nuomone, ji terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 35–37) nutarė neatnaujinti skundo padavimo termino ir L. Š. skundą atsisakė priimti. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžino jai 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. spalio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.

Teismas pažymėjo, kad atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 10 d. gavo išankstino ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, t. y. Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. (11.1) I-5338. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad gavo vieną šio rašto lapą, tačiau iš Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (11.3) I-7312 teismui pateiktos informacijos matyti, kad minėta korespondencija L. Š. buvo siunčiama 2013 m. rugpjūčio 8 d., perduodant UAB „Greitasis kurjeris“ ir pasveriant. Korespondencijos svoris buvo 18 g, lydraštis nebuvo siunčiamas. Fondo valdybos siųstų registruotų laiškų 2013 m. rugpjūčio 8 d. sąrašas patvirtina, kad mažiausias siunčiamos korespondencijos (vieno lapo su voku) svoris būna 12 g, todėl akivaizdu, kad 18 g galėjo sverti ne vienas lapas ir vokas, bet du lapai ir vokas. Todėl vertintina, kad pareiškėjai turėjo būti siunčiami du 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. (11.1) I-5338 lapai. Be to, pirmajame rašto lape, kurį pareiškėja teigia gavusi 2013 m. rugpjūčio 10 d. yra nurodoma, jog „<...> Fondo valdybos Marijampolės skyrius pagrįstai 2013 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. PA SP5-61 neskirti Jums motinystės (tėvystės) pašalpos už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d.“. Taigi, minėto rašto pirmojo lapo turinys patvirtina aplinkybę, jog Fondo valdybos ginčijamą Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. PA SP5-61 laiko pagrįstu. Todėl netgi gavusi vieną rašto lapą pareiškėja žinojo, kas ir kada priėmė administracinį aktą, turėjo suprasti jo turinį. Todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena laikytina 2013 m. rugpjūčio 30 d. Skundą teismui pareiškėja padavė tik 2013 m. spalio 7 d., t. y. praleidusi terminą skundui paduoti daugiau nei mėnesį.

Pareiškėja L. Š. pripažįsta, jog praleido terminą skundui paduoti, nurodo, kad tai padarė dėl teisinių žinių stokos ir Fondo valdybos rašte (pirmajame jo lape) nesant rezoliucinės dalies. Teisinio išprusimo stoka, pati savaime nelaikoma svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006), nes negalėdami patys realizuoti savo teisių, pareiškėjai turi galimybę pasitelkti atstovą (kvalifikuotą teisininką ar kitą asmenį).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas skelbia, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kadangi visi teisės aktai reglamentuojantys skundo padavimo tvarką bei terminus skelbiami viešai, todėl asmenims turi būti žinomos teisės aktų nuostatos dėl skundų padavimo teismui terminų ir tvarkos. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartyje nurodė pareiškėjai pateikti informaciją ir įrodymus, patvirtinančius, kokius veiksmus ir kada (nurodant konkrečias datas) pareiškėja atliko, siekdama išsiaiškinti gauto išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo esmę (rezoliucinę dalį). Pareiškėja, tikslindama skundą, paaiškino, kad ji neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių, todėl negalėjo įtarti, kad institucija jai siuntė nepilną dokumentą. Šių aplinkybių teismas negali vertinti svarbiomis ir objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kadangi skundo turinys ir prie jo pridedami dokumentai patvirtina, kad ji anksčiau Fondo valdybos 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (11.1) I-2517 buvo informuota apie ankstesnį Fondo valdybos Marijampolės skyriaus sprendimo Nr. SMT-369 pagrįstumą ir žinojo išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo tvarką bei terminus, nes įstatymų nustatyta tvarka ir terminais padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. Ik-1130-402/2013). Todėl turėdama analogiško administracinio akto apskundimo patirtį, būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, pareiškėja, netgi tuo atveju, jei gavo vieną rašto lapą, galėjo įtarti, kad jis nėra pilnas bei siekdama ginti savo pažeistas teises, atlikti veiksmus antrojo lapo turiniui išsiaiškinti ir todėl turėjo realią galimybę skundą teismui paduoti nepraleidusi įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino.

Dėl nurodytų motyvų teismas vertina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl termino praleidimo, nėra pripažintini svarbia priežastimi terminui atnaujinti, bei atsižvelgiant į tai, kad jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimis, pareiškėja nenurodo, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkintinas.

Kadangi skundo dėl Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. PA_SP-61 panaikinimo padavimo teismui terminas neatnaujinamas, o reikalavimas dėl įpareigojimo Marijampolės skyriui paskirti L. Š. motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su ginčijamo akto panaikinimu, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atsisakius priimti skundą pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėja L. Š. atskiruoju skundu (b. l. 39–43) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai ir remdamasis tik spėlionėmis motyvavo, jog jai siųstame voke buvo du lapai, o ne vienas, nes vokas svėrė 18 g. Pareiškėjos manymu, neaišku, kaip teismas nustatė, kokio dydžio vokai buvo naudoti siunčiant 12 g ir 18 g laiškus, kaip teismas nustatė, kad laiške buvo A4 formato, o ne A3 formato lapas, ar tai buvo sprendimai, ar kvietimai atvykti ir pan. Taigi, teismas nutartį grindė spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais. Pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde išvardintos aplinkybės, jos manymu, pagrindžia tai, kad ji aktyviai gynė savo teises, buvo atidi ir rūpestinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. Š. 2013 m. vasario 22 d. kreipėsi į Marijampolės skyrių, prašydama skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už 2012 m. gruodžio 10 d. gimusį vaiką už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. (b. l. 12–15), tačiau Marijampolės skyrius 2013 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. SMT-369 (b. l. 16) pareiškėjos prašymo netenkino. Fondo valdyba 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2517 (b. l. 18–19) paliko Marijampolės skyriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimą nepakeistą, todėl pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. Ik-1130-402/2013 nutraukta Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, nes byloje neliko ginčo dalyko). Marijampolės skyrius 2013 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. SMT-995 (b. l. 22) panaikino Marijampolės skyriaus 2013 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. SMT-369 ir tą pačią dieną, t. y. 2013 m. birželio 14 d., priėmė naują sprendimą Nr. PA SP561, kuriuo nusprendė pareiškėjai L. Š. neskirti motinystės (tėvystės) pašalpos už 2012 m. gruodžio 10 d. gimusį vaiką už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. (b. l. 23).

L. Š., nesutikdama su Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. PA SP561 (šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka – per 20 darbo dienų kreiptis į Fondo valdybą; Fondo valdybos sprendimas skundžiamas teismui), 2013 m. birželio 26 d. kreipėsi į Fondo valdybą (nors byloje šio skundo kopijos nėra, tačiau iš pareiškėjos skundo, patikslinto skundo bei atskirojo skundo turinio matyti, jog su 2013 m. birželio 26 d. skundu L. Š. į Fondo valdybą kreipėsi skųsdama Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. PA SP5-61). Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. birželio 26 d. skundą, priėmė 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5338 (b. l. 24), kuriuo pakartotinai paaiškino pašalpos neskyrimo priežastis ir konstatavo, jog Marijampolės skyrius pagrįstai priėmė 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. PA SP5-61. Ši išvada buvo padaryta minėto 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5338 pirmajame lape (kurį, pasak pareiškėjos, ji gavo 2013 m. rugpjūčio 10 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad netgi gavusi šį vieną 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5338 lapą, pareiškėja žinojo, kas ir kada priėmė administracinį aktą, bei turėjo suprasti jo turinį.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Marijampolės skyriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5338 pirmajame lape yra nurodyta, jog šis sprendimas yra pateikiamas, atsakant į jos 2013 m. birželio 26 d. skundą, todėl turėjo suvokti, kad šis Fondo valdybos sprendimas priimamas išankstine ne ginčo tvarka nagrinėjant ginčą dėl minėto teritorinio Fondo valdybos skyriaus sprendimo (juolab, kad, kaip minėta, pareiškėja jau ne pirmą kartą skundžia Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą Fondo valdybai). Kadangi Fondo valdyba 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendime (pirmame jo lape) konstatavo, kad Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. PA SP5-61 pagrįstas, todėl pareiškėja turėjo suvokti Fondo valdybos sprendimo turinį, t. y. kad jos skundas dėl Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. PA SP5-61 netenkintas. Tai, kad Fondo valdybos sprendimas, priimtas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, gali būti skundžiamas teismui, buvo nurodyta ginčijamame Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendime Nr. PA SP5-61.

Kadangi pareiškėja Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5338 (bent jau jo pirmąjį lapą), kaip teigia, gavo 2013 m. rugpjūčio 10 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad paskutinė skundo padavimo teismui termino diena laikytina 2013 m. rugpjūčio 30 d. Skundą teismui pareiškėja padavė 2013 m. spalio 7 d. (spaudas ant voko, b. l. 5), t. y. praleidusi terminą skundui paduoti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos argumentai, kad gavusi nepilną Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5338, dėl teisinių bei specialių žinių stokos nesuvokė, jog šis sprendimas jai sukelia teisines pasekmes, atmestini. Kaip jau konstatuota, pareiškėja, būdama atidi, rūpestinga ir sąžininga, turėjo ir galėjo suvokti tai, kad Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (11.1)I-5338 priimtas išankstine privaloma ne teismo tvarka išnagrinėjus jos skundą dėl Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. PA SP5-61, ir kad šį sprendimą per dvidešimt dienų ji galėjo apskųsti teismui. Tokiai išvadai padaryti nebūtinos teisinės ar kitokios specialios žinios. Be to, kaip teisingai pažymėjo Kauno apygardos administracinis teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje, teisinio išprusimo stoka administracinių teismų praktikoje paprastai nelaikoma svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja galėjo kreiptis į Fondo valdybą, prašydama paaiškinti 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5338 (jeigu, kaip ji teigia, gavusi tik vieną lapą, nesuvokė, šio sprendimo turinio), taip pat galėjo prašyti atsiųsti jai visą sprendimą. Jeigu, kaip pareiškėja teigia, ji nesuprato, kad Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas priimtas dėl Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. PA SP5-614 (ir manė, kad tai tik informacinio pobūdžio raštas), pareiškėja taip pat galėjo domėtis, kodėl Fondo valdyba nepateikia atsakymo į 2013 m. birželio 26 d. skundą, kuriuo, kaip ji pati nurodo, į Fondo valdybą kreipėsi skųsdama Marijampolės skyriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. PA SP5-614. Minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų L. Š. nepateikė, nors Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjai buvo pasiūlyta nurodyti, kokius veiksmus ir kada ji atliko siekdama išsiaiškinti gauto Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo esmę (rezoliucinę dalį) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Šiuo atveju pareiškėjos atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5338 svorio (pasak pareiškėjos, teismas, nustatęs, kad šis sprendimas svėrė 18 g, išvadą, jog jai buvo siųsti du lapai, o ne vienas, parėmė tik spėlionėmis), nėra pakankami pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nuginčyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti teismo argumentai nelaikyti esminiais, nes pirmosios instancijos teismas sprendimą neatnaujinti termino skundui paduoti priėmė įvertinęs tai, kad pareiškėja, netgi gavusi pirmąjį Fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo lapą, galėjo suprasti kas, kada ir kokio turinio sprendimą priėmė, taip pat galėjo suvokti, kad šis sprendimas įtakoja jos teises.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis paliekama nepakeista. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė