3671dbee-3882-4867-9744-cd7aef6ec558 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-815-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00276-2017-0               Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)               KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjui V.

K., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,atsakovo atstovui Vadimui Uporovui (Vadim Uporov),2017 m. balandžio 12 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. (V. K.) skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V. K. skundu praÅ¡o: panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2017-02-13 nutarimÄ Nr. 30-IL-2170;panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2017-02-13 Oficialų perspėjimÄ Nr. 30-IL-2170.Nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos AVPK KPONTV) 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas pareiÅ¡kėjui 2017-02-14 įteikė Oficialų perspėjimÄ Lietuvos Respublikos įstatymo vardu Nr. 30-IL-2170 (toliau – ir Oficialus perspėjimas).

Mano, kad nutarimas taikyti prevencinę priemonę priimtas ir Oficialus perspėjimas pareikÅ¡tas nepagrįstai, todėl yra naikintini.Remiasi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad vertinant, ar asmeniui galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, turi bÅ«ti nustatyta, ar: apie asmenį turima Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje įvardintos informacijos, sudarančios pagrindÄ pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ ;

Å¡i informacija gauta įstatymų nustatyta tvarka (LVAT administracinė byla Nr. A4-458/2007). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir mano, kad ginčijamas Oficialus įspėjimas neatitinka Å¡ių reikalavimų: nėra nurodyti objektyvÅ«s faktiniai duomenys, kurie bÅ«tų kvalifikuoti (įvertinti) pagal teisės aktus; nenurodyta apskundimo tvarka; aktas yra nemotyvuotas. Teigia, kad Å¡ie individualaus administracinio teisės akto trÅ«kumai yra esminiai ir pakankami pripažinti jį neteisėtu bei panaikinti.Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ Nutarimo neįmanoma įvertinti: kokiÄ policijos įstaigos turimÄ informacijÄ atsakovas Klaipėdos AVPK įvertino kaip jo ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, kas Klaipėdos AVPK ONTB virÅ¡ininkui suteikė pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir ar Å¡i informacija gauta teisėtai.Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymupatvirtintų Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatųtaikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A4-458/2007.

Teigia, kad jo gyvenimo bÅ«das ir veikla nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, nekelia grėsmės visuomenės saugumui, todėl jo atžvilgiu Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos taikytos nepagrįstai.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas bei jo atstovas praÅ¡o skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Klaipėdos AVPK) atsiliepimu praÅ¡o pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui įstatymuose numatyta prevencinė poveikio priemonė - oficialus perspėjimas - taikyta teisėtai ir pagrįstai bei pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodo, jog 2017-02-14 Klaipėdos AVPK KPONTV 3 - iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, vykdydamas Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko patvirtintÄ 2017-02- 13 nutarimÄ Nr. 30-IL-2170 pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymÄ (toliau – ir LR ONUÄ®) pareiÅ¡kėjui taikė prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ .Vadovaujasi LR ONUÄ® 4 straipsniu, kuriame numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, t. y. prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad oficialiameperspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jisįspėjamas, ir Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija; be to, nėra bÅ«tina, kad informacijos surinkimas bÅ«tųnukreiptas į konkretų oficialaus perspėjimo gavėjÄ ; tokia informacija gali bÅ«ti renkama ir gauta dėlaplinkybių, nebÅ«tinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimÄ gavusiu asmeniu.

Pažymi, kad LR ONUÄ® nėra nuostatų, reglamentuojančių oficialaus perspėjimo apskundimÄ , taip pat susijusių su asmens, kuriam pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, teise kreiptis į teismÄ . Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-29 nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad sprendimÄ pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ priima policijos įstaigos vadovas, t. y. valstybinio valdymo subjektas, į tai, jog įstatymų leidėjas nenustatė jokios specialios sprendimo pareikÅ¡ti oficialų perspėjimÄ apskundimo teismui tvarkos, taip pat į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo sprendžia administraciniai teismai, asmuo, kuriam yra pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas, sprendimÄ dėl oficialaus perspėjimo pareiÅ¡kimo gali apskųsti administraciniam teismui.Nurodo, kad Policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintose Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) numatytos nutarimo dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo iroficialaus perspėjimo formos.

Pažymi, kad nurodytų formų pagrindu parengti dokumentai ir buvo įteikti pareiÅ¡kėjui. Akcentuoja, kad Taisyklių V skyriaus 55 punkte numatyta, kad asmuo, dėl kurio buvo priimtas nutarimas taikyti prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ , turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti tokį sprendimÄ .Argumentuoja, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2001 siejamas su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis: 2001-01-10 pagal LR ONUÄ® pareiÅ¡kėjas įraÅ¡ytas į policijos operatyvinę – prevencinę įskaitÄ ; 2001-05-17 pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas pagal LR ONUÄ®.

Pažymi, kad pareiškėjas yra anksčiau teistas. Teigia, kad pareiškėjas ir kiti Klaipėdos apskrityje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad 2016-01-30 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, o 2016-10-12 ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais (nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo).Nurodo, kad nuo 2010-07-19 iki 2017-02-08 pareiškėjas oficialiai niekur nedirbo, 2016-02-08 įsidarbino UAB „Transkesta”.

Pažymi, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 3061 straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK LR BK 3061 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad Kriminalinės žvalgybos duomenimis, pareiÅ¡kėjo galimai nusikalstamos veikos bendrininkas yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (Teistas už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis; Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG, 2008-12-19 pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas pagal LR ONUÄ®).

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas 2017-01-24 ir 2017-02-01 Kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį „Audi A8” (savininkas - R. B.). Nurodo, kad Klaipėdos AVPK KPONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį: įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pareikÅ¡ti R. B. ir M. N. (Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG). Pažymi ir tai, kad nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įtariama palaiko ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis.Teigia, kad taikant oficialų perspėjimÄ pareiÅ¡kėjui buvo patikrinti LR ONUÄ® 4 straipsnyje numatyti prevencinės poveikio priemonės taikymo pagrindai.

Nurodo, kad Klaipėdos AVPK KPONTV 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, galimai vykdančiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir, taikydamas pareiÅ¡kėjui oficialų perspėjimÄ , vadovavosi galiojančiais teisės aktais, prevencinės poveikio priemonės taikymo formos ir tvarkos nepažeidė. Pažymi, kad pareigÅ«nas rėmėsi Klaipėdos AVPK KPONTV turima informacija, t. y. tiek įslaptinta, tiek neįslaptinta medžiaga, kuri papildė viena kitÄ .

Akcentuoja, jog duomenų visuma pagrįstai liudija, kad pareiÅ¡kėjui oficialus perspėjimas buvo pareikÅ¡tas ne be pagrindo, kad jau pareiÅ¡kiant ginčijamÄ oficialų perspėjimÄ buvo gauta duomenų, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tina taikyti prevencinę priemonę siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.Pažymi, kad Oficialus perspėjimas yra ne bausmė, kuri pagal LR KonstitucijÄ gali bÅ«ti skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui už nusikaltimo padarymÄ , bet prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotÄ nusikalstamumÄ ; paskyrus Å¡iÄ prevencinę poveikio priemonę asmuo nėra pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimÄ ; priemonės tikslas - neleisti asmeniui padaryti sunkaus (ar labai sunkaus) nusikaltimo, t. y. neleisti padalyti pavojingiausių teisės pažeidimų, už kurių padarymÄ ar kėsinimÄ si juos padaryti asmeniui gali bÅ«ti paskirta bausmė, ir, kita vertus, garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Nurodo, kad Valstybė privalo veiksmingai taikyti nusikalstamumo, ypač organizuoto, mažinimo irribojimo priemonių sistemÄ , apimančiÄ ir organizuoto nusikalstamumo keliamai grėsmei adekvačiasprevencines poveikio priemones.Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (Labita prieÅ¡ ItalijÄ , Raimondo prieÅ¡ ItalijÄ ), kurioje pažymėta, kad asmenims, įtariamiems priklausymu mafijai, yra teisėta taikyti prevencines priemones, nes Å¡ių priemonių paskirtis - nusikaltimų prevencija; asmenis iÅ¡teisinus nebÅ«tinai neliktų pagrindo taikyti tokias specialiÄ sias priemones, nes surinkti įrodymai, nors ir nepakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, gali patvirtinti pagrįstus bÅ«gÅ¡tavimus, kad Å¡ie asmenys gali daryti nusikaltimus ateityje.

Nurodo, kad duomenys apie asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis ar jų nariais gali bÅ«ti surinkti vadovaujantis specialiaisiais tokio pobÅ«džio informacijos rinkimÄ reglamentuojančiais įstatymais ir tokios informacijos turinys nėra vieÅ¡as. Pažymi, kad Kriminalinės žvalgybos informacija iÅ¡slaptinama nebus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18, 19 punktais bei 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu praÅ¡o skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais pagrindais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 02 13 nutarimo Nr. 30-IL-2170 „Dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo“ ir 2017 02 13 oficialaus perspėjimo Nr. 30-IL-2170 V. K. teisėtumo bei pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2017 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 30-IL-2170 nutarė taikyti V. K. prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimÄ , Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, vieneriems metams.

Vykdydamas minėtÄ nutarimÄ , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nurodydamas, kad V. K. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiÅ¡kė jam oficialų perspėjimÄ , kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarkÄ nustato 1997 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas Nr. VIII-353 (toliau – Ä®statymas, 2003-04-03 redakcija). Ä®statymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sÄ voka, pagal kuriÄ oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigÅ«no raÅ¡ytinis reikalavimas asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali bÅ«ti taikoma esant Å¡io įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas).

Pagal Ä®statymo 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmenims, jei iÅ¡ įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumÄ , užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , asmenų teises ir laisves.

Kadangi Ä®statymas oficialaus perspėjimo taikymÄ sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sÄ lyga, kad Å¡i informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTÄ® 57 straipsnis) turi bÅ«ti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant Ä®statymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Ä®statymo 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali bÅ«ti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimÄ reglamentuojančiais įstatymais. Tokios informacijos turinys nėra vieÅ¡as. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ valstybės paslaptį gali sudaryti detalÅ«s duomenys apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių vykdomos operatyvinės veiklos organizavimÄ , eigÄ ir rezultatus, priemonių ir metodų naudojimÄ , jų finansavimÄ , materialinį bei techninį aprÅ«pinimÄ , operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu gauta informacija bei jos pagrindu parengta analitinė informacija.

Taigi, asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡vardyti duomenys neturi bÅ«ti pateikti. Kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu vadovaudamasis ABTÄ® 56 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis turi patikrinti, ar oficialus perspėjimas yra paskirtas esant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ONUÄ® 4 straipsnyje numatyta informacija gali bÅ«ti gauta dėl aplinkybių, nebÅ«tinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimÄ gavusiu asmeniu. Tačiau Å¡ios informacijos turinys turi aiÅ¡kiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryÅ¡ių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡ie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus.

Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies (buvusi ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalis) negalima daryti iÅ¡vados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali bÅ«ti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių.

SprendimÄ , ar minėti faktiniai duomenys gali bÅ«ti įtraukti į bylÄ kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagÄ ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumÄ . Tikrinant, ar oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui paskirtas esant Ä®statymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju vykdant teisingumÄ turi bÅ«ti remiamasi valstybės paslaptį sudarančia informacija, todėl susipažinus su atsakovo atstovo teismo posėdyje pateikta kriminalinės žvalgybos informacija, kuria remiantis pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas oficialus perspėjimas ir priimant sprendimÄ , Å¡i medžiaga vertintina kaip leistinas bei priimtinas įrodymas (ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis), patvirtinantis pareiÅ¡kėjo ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis, jų nariais ir leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is asmuo gali daryti nusikaltimas, kad oficialus perspėjimas paskirtas pagrįstai, o medžiaga surinkta įstatymų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad tik tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, įvertinus Europos žmogaus teisių teismo formuojamÄ praktikÄ , negali nulemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau ginčo atveju pareikÅ¡to oficialaus perspėjimo teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais vieÅ¡aisiais duomenimis, kurių pagrindu taip pat galima patikimai vertinti pareiÅ¡kėjo veiksmus, kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui, spręsti apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, susijusiais su nusikalstama veikla.

Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. PareiÅ¡kėjas 2001-01-10 pagal LR ONUÄ® buvo įraÅ¡ytas į policijos operatyvinę – prevencinę įskaitÄ ; 2001-05-17 pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas pagal LR ONUÄ®, teistas. PareiÅ¡kėjas ir kiti Klaipėdos apskrityje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-30 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, o 2016-10-12 ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais (nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 3061 straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK LR BK 3061 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡ byloje esanči dokumentų matyti, kad nuo 2010-07-19 iki 2017-02-08 pareiÅ¡kėjas oficialiai niekur nedirbo, 2017-02-08 įsidarbino UAB „Transkesta”. Byloje esantys Kriminalinės žvalgybos duomenys, kad pareiÅ¡kėjo galimai nusikalstamos veikos bendrininkas yra R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (teistas už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis; Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG, 2008-12-19 pareikÅ¡tas oficialus perspėjimas pagal LR ONUÄ®) įrodo, kad pareiÅ¡kėjas sietinas su organizuotu nusikalstamumu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2017-01-24 ir 2017-02-01 pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį „Audi A8” (savininkas - R. B.). Klaipėdos AVPK KPONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį: įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pareikÅ¡ti R. B. ir M. N. (Kriminalinės žvalgybos duomenimis, susijęs su ONG). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įtariama palaiko ryÅ¡ius su organizuotomis grupėmis.Aptarti duomenys apie asmenų ryÅ¡ius, jų padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus dėl naujai daromų nusikalstamų veikų, taikytų priemonių nusikalstamų veikų užkardymui apimtis, nagrinėjamu atveju sukuria pakankamas prielaidas byloje sprendžiant dėl prevencinio pobÅ«džio priemonių taikymo pareiÅ¡kėjui pagrįstumo pripažinti įslaptintÄ informacijÄ leistina įrodinėjimo priemone ir ja remtis.

Ä®slaptinta medžiaga buvo pateikta teisėjų kolegijai susipažinti. Ä®slaptinta medžiaga yra ne vienintelė, lemianti imperatyvaus pobÅ«džio padarinių – reikalavimo asmeniui bÅ«tinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimÄ . Teisėjų kolegijos vertinta įslaptinta medžiaga nagrinėjamu atveju laikytina kaip papildoma medžiaga, papildanti neslaptus faktinius duomenis, nukreiptus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , ir padedanti visiÅ¡kai užtikrinti teisingumÄ .Taigi tiek slaptų, sudarančių valstybės paslaptį, tiek neslaptų, iÅ¡ viešųjų Å¡altinių gautų, įrodymų visuma sudaro objektyvų pagrindÄ konstatuoti, kad 2017 02 13 nutarimas „Dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo“ priimtas teisingai ir oficialus perspėjimas pareiÅ¡kėjui taikytas pagrįstai ir teisėtai.             Kolegijos vertinimu, aiÅ¡kinant Ä®statymo 5 straipsnio taikymÄ , atsižvelgiant į Ä®statymo 2 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tikinėjimo bei prievartos derinimo principÄ , taip pat į 5 straipsnio konstrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s nusikalstami susivienijimai, jų nariai, įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas ir tokių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodyti motyvai, jog kokie jo konkretÅ«s veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei skatina organizuotÄ nusikalstamumÄ , atmestini kaip nepagrįsti.               Įvertinus byloje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčijama prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas –V. K. paskirta pagrįstai ir teisėtai, jos naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ABTÄ® 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:         pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                  Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė                   AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                                                                                        Â