2020-04-29 Nr. AB-9154-3-61-3-04433-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1322-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04433-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.2; 41; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – asociacija Lietuvos advokatūra) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2018 m. lapkričio 26 d. atsakymą Nr. (1.11.3)s-10898 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. gruodžio 14 d. atsakymą Nr. (1.16E)7R-8123.

2. Pareiškėjas nurodė, jog į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrą (toliau – ir Registras) yra įrašyta asociacija Lietuvos advokatūra (toliau – ir Asociacija), kuri yra įsteigta tam, kad siektų neteisėtų tikslų, t. y. kad priverstų kiekvieną Lietuvos advokatą priklausyti Asociacijai ir drausti iš jos išstoti (tai prieštarauja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (toliau – ir Deklaracija) 20 str. 2 d.); neleistų laisvai pasirinkti advokato, kuris nėra Asociacijos narys (tai prieštarauja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – ir Paktas) 14 str. bei Deklaracijos 10 str.); priverstų Lietuvos advokatus mokėti Asociacijos nario mokestį (tai prieštarauja Deklaracijos 4 ir 17 str.); baustų Lietuvos advokatus už naudojimąsi sąžinės, minties ir nuomonės laisve (tai prieštarauja Pakto 18 ir 19 str. bei Deklaracijos 18 ir 9 str.), už žmogaus teisių gynybą.

3. Pareiškėjo teigimu, Asociacija 2016 m. birželį pareiškėją už etikos pažeidimus pašalino iš Asociacijos, tačiau iki šiol atsisako atsiųsti sprendimą, nes pareiškėjas negali nurodyti savo adreso Lietuvoje. Šį pašalinimą pareiškėjas vertino kaip pašalinimą dėl politinių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas atstovavo R. P., V. U. ir N. V. Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT) bei Jungtinių Tautų (toliau – ir JT) Žmogaus teisių komitete. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Asociacija propaguoja Pakte, Deklaracijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų teisių pažeidimus – Asociacijos pirmininkas Ignas Vėgėlė propaguoja vaikų atėmimą, smerkia taikius susirinkimus–protestus, kuriuos organizuoja Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis, smerkia vaiko teisių gynėjus, o tai yra Deklaracijos 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

4. Pasak pareiškėjo, dėl minėtų neteisėtų įsteigimo tikslų Asociacija turėtų būti išregistruota iš Registro. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau pastarasis atsisakė išbraukti Asociaciją iš Registro. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Ministeriją, prašė pakeisti įstatymus taip, kad advokato narystė Asociacijoje nebūtų privaloma, tačiau Ministerija tai daryti atsisakė. Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras nieko nepasisakė apie savo pareigą išbraukti Asociaciją iš Registro pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, o Ministerija supainiojo JT Žmogaus teisių tarybą su JT Žmogaus teisių komitetu bei Deklaracijos 20 straipsnio 2 dalį su Pakto 22 straipsnio 1 dalimi, kurios pažeidimu pareiškėjas nesiskundė. Pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju yra suardoma net ir Pakto 22 straipsnyje įtvirtinta garantija laisvai jungtis į asociacijas su kitais, kadangi yra suvaržoma minties, sąžinės ir nuomonės laisvė.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. VĮ Registrų centras nurodė, kad jam teisės aktais nėra priskirta funkcija vertinti, ar priimti teisės aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Juridinio asmens pabaigos pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.95 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu nuo jo išregistravimo iš Registro. CK 2.106 straipsnis nustato baigtinį juridinių asmenų likvidavimo pagrindų sąrašą, todėl kitu pagrindu, nei nustato šis straipsnis, juridinis asmuo negali pasibaigti. CK nustato juridinio asmens likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva, tačiau tik esant CK 2.70 straipsnyje nurodytiems pagrindams, kurie Asociacijos atveju nėra nustatyti. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato Registro tvarkytojui pareigos atsisakyti įregistruoti steigiamą asociaciją ar išregistruoti jau įregistruotą asociaciją pagal Asociacijų įstatymo 3 punkto 2 dalį.

7. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Ministerija nurodė, kad pareiškėjas jai siūlė inicijuoti atitinkamas įstatymų pataisas, tačiau Ministerija turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, o ne pareigą, todėl negali būti įpareigota vienaip ar kitaip pakeisti teisinį reguliavimą. Apsvarsčiusi pareiškėjo pasiūlymą, Ministerija nematė poreikio inicijuoti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 dalies bei 9 straipsnio 1 dalies pakeitimus, skundžiamame rašte pareiškėjui nurodė savo motyvus.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Lietuvos advokatūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Asociacija nurodė, kad pareiškėjo ginčijami VĮ Registrų centro ir Ministerijos raštai nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, todėl jie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Asociacija taip pat pažymėjo, kad laisvųjų profesijų, kurioms priklauso ir advokatai, savivaldos subjektai, įsteigiami ne pačių asmenų, yra integruoti į valstybės struktūrą, o jų veiklos tikslai ir procesai yra susiję su viešojo intereso tenkinimu, todėl jie apskritai nelaikytini asociacijomis Konvencijos 11 straipsnio prasme ir privalomos narystės reikalavimas Konvencijos nepažeidžia. Asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija ir priklausantys asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, negali neturėti pareigų, susijusių su tokios asociacijos išlaikymu. Pareiškėjas niekada nebuvo Asociacijos narys, todėl argumentai, kad jam buvo draudžiama išstoti iš Asociacijos, yra nepagrįsti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo S. T. skundą atmetė; priteisė Asociacijai iš pareiškėjo 640 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Asociacijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, CK 2.106 straipsniu, konstatavo, kad pagal Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asociacija galėtų būti likviduota tik teismo sprendimu CK numatytais atvejais. VĮ Registrų centras priverstine tvarka Asociacijos negali likviduoti, kadangi tam nėra teisinių pagrindų, įtvirtintų CK 2.70 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Asociacijos veiklos teisėtumo tyrimas nepriskirtinas VĮ Registrų centro kompetencijai, todėl pareiškėjo prašymas išbraukti Asociaciją iš Registro negalėjo būti tenkinamas.

13. Vertindamas Ministerijos kompetenciją dėl įstatymo pataisų inicijavimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), darė išvadą, kad Ministerijai taip pat nepriskirta funkcija tirti Asociacijos teisėtumą bei vertinti, ar priimti teisės aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ministerija turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, o ne pareigą, todėl negali būti įpareigota pakeisti teisinį reguliavimą. Apsvarsčiusi pareiškėjo pasiūlymą, Ministerija nematė poreikio inicijuoti Advokatūros įstatymo pakeitimus ir savo nuomonę pagrindė konstitucine jurisprudencija bei kitais argumentais.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai pateikti savo reikalavimus ar siūlymus, susijusius su Advokatūros įstatymo pataisomis, pareiškėjas taip pat gali užvesti individualią bylą dėl jo išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, apskųsdamas Advokatų garbės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą, ir šioje byloje kelti klausimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 640 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 16. Pareiškėjas S. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą ir skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad reaguodamas į pirmosios instancijos teismo išaiškinimą, užvedė individualią administracinę bylą apskųsdamas Asociacijos 2015 m. birželio 18 d. sprendimą (administracinė byla Nr. eI-2293-789/2019), todėl prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsigalios sprendimas minėtoje administracinėje byloje.

18. Pareiškėjas pažymi, jog CK nenustato atvejų, kada teismas galėtų likviduoti asociaciją, turinčią tikslą pažeidinėti Deklaraciją ir Paktą. VĮ Registrų centras asociacijos registravimo metu turi pareigą tikrinti, ar asociacija nepažeidžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies. Aplinkybė, kad Asociacija reikalaus, jog kiekvienas Lietuvos advokatas taptų jos nariu, laikytųsi jos vidinio etikos kodekso, buvo akivaizdi Asociacijos registravimo metu, todėl VĮ Registrų centro pareiga buvo įvertinti, ar tokie tikslai neprieštarauja Deklaracijos 2, 10, 17, 18, 19 ir 20(2) straipsniams bei Pakto 14, 18 ir 19 straipsniams.

19. Pasak pareiškėjo, priešingai nei suprato pirmosios instancijos teismas, atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė, o Ministerija yra tik atsakovo atstovas. Ministerija, kaip Lietuvos valstybės atstovė, atsako už visus Lietuvos valstybės veiksmus, todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Ministerijai nėra priskirta funkcija tirti Asociacijos veiklos teisėtumą, taip pat vertinti, ar priimti teisės aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nacionalinės teisinės sistemos plėtra, baudžiamojo, civilinio ir administracinio proceso teisė turi atitikti Deklaracijos bei Pakto reikalavimus. Būtent Ministerija turėtų parengti Advokatūros įstatymo pataisas, kad šis įstatymas neprieštarautų Deklaracijos 20 straipsnio 2 daliai, Pakto 14, 18 ir 19 straipsniams. Pareiškėjas pabrėžia, kad net, jeigu toks vertinimas nepriskirtas Ministerijos kompetencijai, o ji neatstovauja Lietuvos valstybei, tokį vertinimą turėjo atlikti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė.

20. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos valstybė ir Ministerija turi įstatymų leidybos iniciatyvos pareigą, o ne teisę, kai Lietuvos įstatymas prieštarauja Deklaracijos bei Pakto reikalavimams.

21. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pareiškėjas nenorėjo traukti į bylą trečiojo suinteresuoto asmens, jis į bylą buvo įtrauktas prieš pareiškėjo valią, todėl negali būti tenkinamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl išlaidų kompensavimo. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino Asociacijos prašymo užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris buvo įvertintas 160 Eur, todėl atitinkamu dydžiu (33 proc.) turi būti sumažintos ir kitos išlaidos, nes Asociacijos atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje buvo palaikomas prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, Asociacijos išlaidos negali būti kompensuojamos ir dėl to, kad Asociacija teigė, jog JT Žmogaus teisių komiteto Baigiamosios pastabos neturi teisinės reikšmės, nors baigiamųjų pastabų Nr. CCPR/C/LTU/CO/4 6 punkte išaiškinta: „Valstybė, Pakto šalis, turi imtis visų institucinių ir teisėkūros priemonių, kad užtikrintų visišką Pakto saugomų teisių įgyvendinimą vidinėje teisės sistemoje, o taip pat užtikrintų visišką Baigiamųjų pastabų ir Išvadų įgyvendinimą“, o pirmosios instancijos teismas šį teiginį atmetė, juo nesivadovavo.

22. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Ministerija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, pažymi, kad Ministerija nėra įgaliota atstovauti Lietuvos valstybei už visus Lietuvos valstybės veiksmus. Ministerija pagal kompetenciją gali atstovauti sau, kaip viešojo administravimo institucija, arba atstovauti Lietuvos valstybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ nustatytais atvejais. Pareiškėjo teismui pateikto skundo reikalavimai yra susiję su Ministerijos, kaip viešojo administravimo institucijos veikla, todėl tokios pozicijos buvo laikomasi pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo Ministerijos kompetenciją. Ministerija nurodo, kad, jeigu pareiškėjas manė, kad Advokatūros įstatymo nuostatos prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, jis galėjo teikti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Asociacija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog CK nenustato atvejų, kada teismas gali likviduoti asociaciją, turinčią tikslą pažeidinėti Deklaraciją ir Paktą. CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas gali pripažinti juridinį asmenį neteisėtai įsteigtu, jeigu tikrieji jo steigimo tikslai yra neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai, tačiau pareiškėjas neturi teisės teisme reikšti tokį reikalavimą. Be to, administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti privatinius ginčus, t. y. ir reikalavimus dėl asociacijų įsteigimo bei veiklos teisėtumo. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas VĮ Registrų centro ir Ministerijos raštų teisėtumas, o ne ieškinys dėl Asociacijos įsteigimo pripažinimo neteisėtu, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad VĮ Registrų centras turėjo įvertinti Asociacijos įsteigimo tikslų atitiktį Deklaracijos 2, 10, 17, 18, 19 ir 20(2) straipsniams bei Pakto 14, 18 ir 19 straipsniams, neturėtų būti nagrinėjamas. Apeliacinio skundo teiginys, kad Lietuvos valstybė ir Ministerija turi įstatymų leidybos iniciatyvos pareigą, o ne teisę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsniui.

26. Asociacijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą pašalinti Asociaciją iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, kadangi šioje byloje yra keliamas Asociacijos išbraukimo iš Registro bei veiklos teisėtumo klausimas, t. y. klausimai, susiję su Asociacijos teisėmis ir pareigomis. Asociacija į šią bylą įtraukta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Asociacijos prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidas nebuvo patenkintas, nereiškia, kad Asociacija neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų už šio prašymo parengimą atlyginimą. Be to, apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė Asociacijos teiginius dėl JT Žmogaus teisių komiteto Baigiamųjų pastabų neprivalomumo, nes pirmosios instancijos teismas dėl šių teiginių sprendime atskirai nepasisakė. Asociacija taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas cituoja kitą dokumentą, nei buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Bylos ginčo dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. (1.11.3)s-10898 ir Ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (1.16E)7R-8123, kuriais atsakyta į pareiškėjo S. T. prašymus dėl Asociacijos išregistravimo (prašyme buvo prašoma išbraukti) iš Juridinių asmenų registro bei Advokatūros įstatymo nuostatų pakeitimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad nei Ministerijai, nei VĮ Registrų centrui nesuteikta kompetencija atlikti Asociacijos veiklos teisėtumo tyrimą, kad VĮ Registrų centras priverstine tvarka negali likviduoti Asociacijos, kadangi tam nėra teisinių pagrindų, įtvirtintų CK, o Ministerijai nepriskirta funkcija tirti, ar priimti teisės aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, Ministerija negali būti įpareigota pakeisti teisinį reguliavimą.

29. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad VĮ Registrų centras Asociacijos registravimo metu turėjo pareigą tikrinti, ar Asociacija nepažeidžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, taip pat kad Ministerija, kaip Lietuvos valstybės atstovė, turi įstatymų leidybos iniciatyvos pareigą, o ne teisę, kai Lietuvos įstatymas prieštarauja Deklaracijos bei Pakto reikalavimams. Pareiškėjas taip pat mano, kad bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2293-789/2019, kurioje jis prašo panaikinti Advokatų garbės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad byla turėtų būti sustabdyta, pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjo skundą dėl Advokatų garbės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2293-789/2019. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-304-492/2019 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodė, jog Advokatų garbės teismo sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos teismui, todėl byla yra neteisminga administraciniams teismams. Išnykus aplinkybėms, su kuriomis pareiškėjas siejo nagrinėjamos bylos sustabdymą, nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl bylos sustabdymo.

Dėl VĮ Registrų centro 2018 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. (1.11.3)s-10898

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, nurodydamas, kad Asociacija buvo įkurta siekiant neteisėtų tikslų, vadovaudamasis Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, prašė išbraukti Asociaciją iš Registro. VĮ Registrų centras skundžiamu 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (1.11.3)s-10898 pareiškėjo prašymo netenkino.

33. Kaip minėta, apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog VĮ Registrų centras turėjo pareigą Asociacijos registravimo metu patikrinti, ar Asociacija nepažeidžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl mano, kad Asociacija iš Registro turėtų būti išregistruota būtent pagal Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, o ne pagal CK nuostatas, kurios esą susiklosčiusios situacijos net nereglamentuoja. Šie pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais.

34. Pažymėtina, jog juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai nurodyti šios teisės normos hipotezėje. Aptariamo draudimo pažeidimas, kai dėl to į teismą kreipiasi asociacijos dalyvis, valdymo organas ar viešąjį interesą ginantis prokuroras, gali būti asociacijos steigimo ir veiklos teisminės teisėtumo kontrolės pagrindas (Asociacijų įstatymo 3, 17 str.; CK 2.106, 2.114 str.), kaip atitinkamai ir Asociacijų įstatymo 11, 16 straipsnių nuostatų pažeidimai, asociacijos nario CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pareikštas reikalavimas dėl asociacijos organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

35. Pagal Asociacijų įstatymo 6 straipsnį asociacija teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre (1 d.); asociaciją registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, sušauktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievolės (2 d.); asociacijai įregistruoti Juridinių asmenų registre šiam registrui pateikiami steigimo sutartis, asociacijos įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai (3 d.); asociacija laikoma įsteigta nuo įregistravimo juridinių asmenų registre (4 d.). Asociacijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registravimo ir pasibaigimo tvarką reglamentuoja CK Antrosios knygos „Asmenys“ antros dalies „Juridiniai asmenys“ nuostatos.

36. Juridinis asmuo gali būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro tik tuo atveju, kai juridinis asmuo pasibaigia (CK 2.64 str. 1 ir 6 d.). Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu (CK 2.95 str. 1 d.). Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais (CK 2.96 str. 1 d.), o juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali būti tik šie: 1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą; 2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto; 3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.131 straipsniu; 4) juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.70 straipsniu; 5) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga; 6) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti; 7) juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis šio kodekso 2.114 straipsniu (2.106 str. 1–7 p.).

37. VĮ Registrų centro sprendimo priėmimo metu galiojusi CK 2.70 straipsnio 1 dalis nustatė, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo nepateikė šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui terminų pabaigos; 2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius; 3) juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais Juridinių asmenų registre; 4) juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo; 5) politinė partija Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienus metus nepateikė savo narių sąrašo.

38. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai (2 d.). Taigi Juridinių asmenų registro priedermė yra kaupti esminius duomenis apie juridinius asmenis ir sudaryti galimybę bet kuriems suinteresuotiems asmenims tokius duomenis ir dokumentus gauti. Šitaip išreiškiamas vienas iš pagrindinių Juridinių asmenų registro veiklos principų – duomenų atskleidimo principas. Juridiniai asmenys privalo pateikti Registrui visus esminius su jų veikla susijusius duomenis ir dokumentus ir informuoti apie visus pasikeitimus. Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuoja Juridinių asmenų registro įstatymas ir CK.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiesiogiai atsakovui VĮ Registrų centrui 2018 m. lapkričio 16 d. teikė prašymą dėl Asociacijos išbraukimo iš Registro pagal Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kuri nereglamentuoja juridinio asmens, kurio forma yra asociacija, išregistravimo iš Registro, pareiškėjas prašyme nenurodė jokių Juridinių asmenų registro įstatyme ir CK įtvirtintų pagrindų bei nepateikė dokumentų, kuriais remdamasis atsakovas turėjo išbraukti (išregistruoti) Asociaciją iš Juridinių asmenų registro (panaikinti Asociacijos registraciją) ar inicijuoti Asociacijos išregistravimą. Prašymą išregistruoti (prašyme nurodyta išbraukti) Asociaciją iš Registro pareiškėjas grindė Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. neva neteisėtais Asociacijos steigimo tikslais bei veikimo būdais, tačiau šios aplinkybės CK 2.70 straipsnyje nėra įtvirtintos kaip pagrindas Registro tvarkytojui inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą bei išregistruoti jį iš Registro.

40. Pareiškėjas atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kad Asociacijos pateikti dokumentai dėl jos steigimo, kurių pagrindu Registre įregistruota Asociacija, yra pripažinti negaliojančiais ir / ar panaikinti. Taip pat pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas įregistruoti Asociaciją Registre yra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas dėl to, kad Registro tvarkytojas, priimdamas sprendimą registruoti Asociaciją Registre, neįvertino, ar tikslai (privalomojo kiekvieno Lietuvos advokato narystė Asociacijoje ir reikalavimas laikytis jos vidinio etikos kodekso) neprieštarauja Deklaracijos 2, 10, 17, 18, 19 ir 20(2) straipsniams, Pakto 14, 18 ir 19 straipsniams. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis atsakovas VĮ Registrų centras esant įregistruotai Asociacijai ir nenuginčytam sprendimui įregistruoti Asociaciją, turėjo pagal pareiškėjo prašymą tikrinti ir vertinti, ar Asociacija nepažeidžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatų.

41. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartojant, konstatuotina, kad VĮ Registrų centras skundžiamu 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (1.11.3)s-10898 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išregistruoti (išbraukti) Asociaciją iš Registro. Dėl to pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti šį VĮ Registrų centro sprendimą pagrįstai ir teisėtai netenkintas.

Dėl Ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (1.16E)7R-8123

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. prašymu kreipėsi į Ministeriją, nurodydamas, jog Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis (privaloma narystė Asociacijoje, privalomas narystės mokestis, draudimas Lietuvos advokatams verstis advokato veikla, jeigu jų įsitikinimai prieštarauja Asociacijos etikos taisyklėms) prieštarauja Deklaracijos 4, 18, 19 straipsniams, 20 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 23 straipsnio 1 daliai, todėl prašė inicijuoti šio įstatymo pataisas. Ministerija skundžiamu 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.16E)7R-8123 pareiškėjui nurodė nematanti pagrindo inicijuoti pareiškėjo siūlomus Advokatūros įstatymo pakeitimus.

43. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (1.16E)7R-8123, t. y. pareiškė savarankišką reikalavimą būtent dėl Ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, atsakant į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą. Jokių reikalavimų, susijusių su Lietuvos valstybės veiksmais (patirta žala ar pan.) nei skunde, nei jo patikslinime pareiškėjas nereiškė. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovu byloje turėjo būti ne Ministerija, o jos atstovaujama Lietuvos valstybė, atmestini. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių bylos faktais bei teisės normomis pagrįstų motyvų, kodėl atsakovu byloje teismas turėtų laikyti būtent Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos.

44. Vertinant pareiškėjo Ministerijai pateiktą prašymą inicijuoti aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančių Advokatūros įstatymo normų pakeitimą, pirmiausia akcentuotina, kad tai, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, sprendžia Konstitucinis Teismas (Konstitucijos 102 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Ministerijai nėra suteikta teisė vertinti, ar Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

45. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalį įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Lietuvos Respublikos Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs (žr., pvz., 1993 m. lapkričio 8 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2001 m. sausio 25 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimus), kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės esmė ir paskirtis – inicijuoti įstatymų leidybos procesą; ši teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, įstatymų leidybos institucijai Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti. Atsižvelgus į paminėtą konstitucinę nuostatą bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nesutiktina su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog Ministerija turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ar netgi pareigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015).

46. Pažymėtina, kad Ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (1.16E)7R-8123, kuriuo ji atsakė į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą, atitinka jam keliamus formaliuosius reikalavimus – jame aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, aktas pasirašytas jį priėmusio pareigūno, pareiškėjas, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, su šiuo jam skirtu aktu supažindintas. Be to, skundžiamame 2018 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (1.16E)7R-8123 Ministerija pareiškėjui išsamiai išdėstė motyvus, dėl kurių nematė poreikio inicijuoti pareiškėjo nurodytų Advokatūros įstatymo normų pataisas, t. y. kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege (pagal teisę; pagal įstatymą) priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą; įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga; laisvas profesijas reguliuojančios institucijos nėra tokios organizacijos, kurios atitinka Konvencijos 11 straipsnio prasmę, nes tokios institucijos yra įsteigtos įstatymu siekiant reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, todėl valstybė gali nustatyti pareigą valstybės reguliuojama profesine veikla besiverčiantiems asmenims būti atitinkamos institucijos nariais.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis turėtų būti nustatyta, kad Ministerija pagal pareiškėjo prašymą privalėjo incijuoti Advokatūros įstatymo pakeitimus. Pareiškėjo cituojamas Ministerijos Nuostatų 8 punktas, nustatantis, kad Ministerija rengia įstatymų projektus, neįpareigoja atlikti pareiškėjo nurodomų veiksmų.

48. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą, t. y. teisę kreiptis į viešojo administravimo instituciją jam aktualiais klausimais ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti atsakymą, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą, tinkamai į jį atsakė 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.16E)7R-8123, naikinti šį raštą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad Ministerijos raštas (atsakymas pareiškėjui) pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria Asociacijai iš pareiškėjo priteista 640 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Savo nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėjas grindžia argumentais, kad Asociacija trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą buvo įtraukta prieš jo valią ir kad Asociacijos dalyvavimas byloje nebuvo būtinas. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už prašymo užtikrinti bylinėjimosi išlaidas, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, parengimą. Pareiškėjo manymu, kita Asociacijos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis taip pat turėjo būti sumažinta, kadangi Asociacija bylinėjimosi metu ir toliau palaikė minėtą savo prašymą.

50. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinės bylos šalimi yra ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo pirmosios instancijos teismui patikslinime pats Asociaciją nurodė kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl jo apeliacinio skundo argumentai, esą Asociacija į procesą buvo įtraukta prieš pareiškėjo valią, nelaikytini pagrįstais. Be to, pareiškėjo teisme keliamo ginčo dalykas yra tiesiogiai susijęs su Asociacijos registracija Juridinių asmenų registre, t. y. bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimas buvo akivaizdžiai susijęs su Asociacijos teisėmis ir pareigomis, todėl Asociacija trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavo pagrįstai.

51. Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavusi Asociacija įgijo teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

52. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

53. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

55. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, kai viena iš proceso šalių (pirmoji), netinkamai pasinaudojusi teise į teisminę gynybą, turi atlyginti kitai proceso šaliai (antrajai) patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl pirmosios šalies veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

56. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

57. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tenkino Asociacijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė Asociacijai iš pareiškėjo 640 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 160 Eur už prašymo užtikrinti Asociacijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą parengimą, 400 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą parengimą ir 80 Eur už pasirengimo teismo posėdžiui (taip pat prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo) ir atstovavimo Asociacijai teismo posėdyje išlaidos. Pažymėtina, jog priteisdamas šias bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Asociacijos prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidas, už kurio parengimą Asociacija prašė priteisti 160 Eur, buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų užtikrinimas ABTĮ nėra nustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas Asociacijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo bei jo parengimas nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo byloje keliamu ginču, šias Asociacijos išlaidas patyrė ne dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas nėra atsakingas už šių perteklinių išlaidų atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti Asociacijai iš pareiškėjo už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo parengimą patirtas išlaidas (160 Eur).

58. Kaip minėta, pareiškėjas teigia, jog kita Asociacijos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis taip pat turėjo būti sumažinta, nes Asociacija bylinėjimosi metu ir toliau palaikė savo prašymą užtikrinti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau aplinkybė, kad Asociacija viso bylinėjimosi metu, be kitų savo argumentų, palaikė ir minėtą prašymą, savaime nereiškia, kad ji nepatyrė atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimo, pasirengimo teismo posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo ir atstovavimo Asociacijai teismo posėdyje išlaidų, kurios pagal savo pobūdį niekaip nėra susijusios su jau aptarto prašymo užtikrinti bylinėjimosi išlaidas parengimu ir pateikimu pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentų, kad kitos Asociacijos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos 33 proc., nepripažįsta pagrįstais.

59. Dėl pirmiau aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisimu, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo Asociacijai iš pareiškėjo priteistą 640 Eur turėtų advokato darbo atlyginimo išlaidų sumą sumažinti iki 480 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

60. Asociacija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo iš pareiškėjo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas Asociacija grindžia 2019 m. vasario 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. BV 1-16/19 bei 2019 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu.

61. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomenduojamas priteistino maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.). Asociacija už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 2019 m. kovo 1 d., todėl skaičiuojant maksimalų už šio procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį aktualus 2018 metų III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris buvo 935,7 Eur. Taigi maksimali už Asociacijos atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 216,41 Eur (935,7 Eur × 1,3). Kaip minėta, Asociacija prašo iš pareiškėjo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. žymiai mažesnę nei Rekomendacijose nurodyta sumą.

62. Atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, proceso šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Asociacijai iš pareiškėjo priteisiama 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Pareiškėjo S. T. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo S. T. 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjo S. T. 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė