2019-05-22 Nr. AB-11741-3-61-3-00225-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4185-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00225-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (A. A.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-177 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl turėtų nesantuokinių santykių su ištekėjusia moterimi. Pareiškėjo nuomone, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu neįvertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas netinkamai identifikavo esmines prieglobsčio prašytojo pateiktas aplinkybes, nesurinko informacijos apie nužudymus ir jų sankcionavimą, kai neištikimos sutuoktinės vyras nužudo meilužį. Pareiškėjo vertinimu, jo nurodytos aplinkybės atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, todėl Migracijos departamentas be pagrindo atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą. Taip pat Migracijos departamentas nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog jam gresia mirties bausmė pagal galiojančius įstatymus kilmės valstybėje arba iš moters, su kuria turėjo nesantuokinius ryšius, sutuoktinio.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėjas papasakojo, kad kilmės valstybėje keletą mėnesių turėjo seksualinių santykių su ištekėjusia moterimi, vardu M. Prieglobsčio prašytojas teigė, jog M. vyras grasino jį nužudyti, todėl jis nedelsdamas išvyko iš šalies. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pasakojimas dėl grasinimų nužudyti iš privačių asmenų pusės (M. vyro) nepasižymi detalumu, informatyvumu ir nuoseklumu, yra prieštaringas, iš dalies grindžiamas trečiųjų asmenų pateikta informacija, kurios neįmanoma patikrinti ir įvertinti. Atsakovas konstatavo, kad tai nelaikoma nustatytu faktu ir nevertintina sprendžiant dėl prieglobsčio jam suteikimo. Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atstovas nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba žiaurus elgesys, todėl jam nebuvo suteikta papildoma apsauga vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl to, kad nebuvo pagrindo manyti, jog yra grėsmė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, todėl jam nebuvo suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Įvertinus Migracijos departamento turimą informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje, buvo konstatuota, kad joje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

5. Migracijos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada) buvo detaliai nurodyta, į kokius kriterijus atsižvelgiant įvertintas pareiškėjo teiginių patikimumas. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą ir priežastis. Duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas buvo vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją ir kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad grįžęs į kilmės valstybę, pareiškėjas bus persekiojimas dėl santykių su ištekėjusia moterimi, todėl jo baimė nelaikyta visiškai pagrįsta.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamentas neatliko pareigos sutrinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nurodė, kad Migracijos departamentas parengė 2018 m. lapkričio 11 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nesantuokinių ryšių reglamentavimą bei už šią veiklą taikytinas bausmes (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Be to, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją apie nesantuokinius ryšius (duomenys neskelbtini) bei dėl jų kylančią atsakomybę. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių Migracijos departamento surinktą informaciją galinčių paneigti šaltinių.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą atmetė.

8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2018 m. gegužės 8 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai sulaikė autobusu maršrutu Ryga–Kelnas vykusį (duomenys neskelbtini) pilietį A. A., kuris neturėjo asmens dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lenkijos Respubliką. Pareiškėjas dėl neteisėto atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 150-4584 buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. 2018 m. gegužės 10 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, musulmonas, nevedęs, išsilavinimas – aukštasis, profesija – mechanikas, paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko 2018 m. sausio mėn., turėdamas tikslą nelegaliai atvykti į Graikiją. Kelionę organizavo „vedliai“, kuriems pareiškėjas sumokėjo 10 000 Eur. Graikijoje nelegaliai pragyvenęs apie 3 mėnesius, „vedlių“ nurodymu su padirbtu asmens dokumentu lėktuvu atvyko į Lietuvą, iš kur, nusipirkęs autobuso bilietą, važiavo į Berlyną ir buvo sulaikytas. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 10 d. sprendimu nuspręsta sulaikyti pareiškėją trims mėnesiams VSAT Užsieniečių registracijos centre, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centre pateikė laisvos formos 2018 m. birželio 18 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nenurodydamas jame jokių motyvų. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko 2018 m. vasario 20 d. dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, kylančios iš moters, su kuria turėjo intymius santykius, sutuoktinio, kuris yra policijos pareigūnas, taip pat ir iš valstybės pusės, nes įstatymai dėl intymių santykių su ištekėjusia moterimi turėjimo yra labai griežti. Teigė, kad moters vyras telefonu grasino „susidoroti“ su pareiškėju, nors jis bandė paaiškinti, jog nežinojo, kad moteris yra ištekėjusi, nes ji jam to nepasakė.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su jo rase, religija, pilietybe, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad jis (duomenys neskelbtini), kelis mėnesius bendravo su ištekėjusia moterimi, vardu M., su kuria turėjo lytinius santykius, ir tai sužinojęs moters sutuoktinis grasino pareiškėją nužudyti. Šiuo aspektu teismas sutiko su Migracijos departamento argumentais, kad pareiškėjo pasakojimas dėl grasinimo jį nužudyti iš privačių asmenų (M. vyro) pusės nepasižymi nuoseklumu ir išsamumu, yra prieštaringas, iš dalies grindžiamas trečiųjų asmenų paaiškinimais, kurių neįmanoma patikrinti ir vertinti. Nustatytos prieštaringos, nuoseklumu ir išsamumu nepasižyminčios aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nelaikė nustatytu faktu aplinkybių dėl M. vyro grasinimų bei jo vykdomos pareiškėjo paieškos pastarajam išvykus iš (duomenys neskelbtini), jas atmetė ir nevertino, spręsdamas klausimą dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas nenustatė pagrindų, remiantis kuriais Migracijos departamentas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste turėjo taikyti pareiškėjo atžvilgiu abejonės privilegijos principą.

10. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį taip pat grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam gresia mirties bausmė dėl seksualinių santykių su ištekėjusia moterimi (zina). Tačiau atsakovo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) Respublikos teisės aktuose įtvirtintą nesantuokinių ryšių reglamentavimą, už šią veiklą numatytas sankcijas, Danijos pabėgėlių tarybos (Danish Refugee Council) ir Danijos imigracijos tarnybos (Danish Immigration Service) surinkti duomenys, taip pat pareiškėjo pateikta informacija, remiantis kuria: nebuvo nustatyta, kad buvo kreiptasi į policiją ir buvo pradėtas tyrimas, ar kad pareiškėjas paieškomas; nebuvo nustatyta, kad svetimavimas yra patvirtintas oficialiai, kas, remiantis kilmės valstybės informacija, yra būtina sąlyga, siekiant nuteisti asmenį dėl svetimavimo; pareiškėjo teigimu, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kuris, palyginus su provincija, yra gana liberalus; pareiškėjas yra vyras, o remiantis kilmės valstybės informacija, vyro svetimavimas (duomenys neskelbtini) yra socialiai labiau priimtinas, pateisinamas, negu moters; pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog dėl seksualinių santykių su ištekėjusia moterimi kilmės valstybėje pareiškėjui buvo grasinama, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad grįžęs į kilmės valstybę pareiškėjas bus persekiojamas dėl lytinių santykių su ištekėjusia moterimi. Todėl nustatęs, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

11. Nenustatęs, kad pareiškėjui kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) grėstų kankinimai arba mirties bausmė, bei nustačius, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, teismas nurodė, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, todėl Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

III. 12. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovas, turėdamas prieigą prie kilmės valstybės informacijos apie reikalingą liudininkų skaičių tikslu pradėti baudžiamąją bylą dėl svetimavimo ir apklausos metu pateiktą informaciją apie turimą vaizdo medžiagą, turėjo įvertinti, ar pareiškėjui negresia realus pavojus būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.

12.2. Atsakovas netinkamai identifikavo esmines prieglobsčio prašytojo pateiktas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas neužtikrino pareigos surinkti informaciją, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus.

12.3. Pareiškėjas visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad, įvertinęs kilmės valstybės informaciją bei remdamasis pareiškėjo pateikta informacija, atsakovas nustatė, kad vyro svetimavimas (duomenys neskelbtini) yra socialiai labiau priimtinas, pateisinamas, negu moters. Be to, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė jokios patikimos informacijos, jog dėl seksualinių santykių su ištekėjusia moterimi kilmės valstybėje jam buvo grasinama. Nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad grįžęs į kilmės valstybę pareiškėjas bus persekiojamas dėl lytinių santykių su ištekėjusia moterimi, todėl jo baimė nėra visiškai pagrįsta. Be to, pareiškėjas nepateikė Migracijos departamento surinktą informaciją galinčių paneigti šaltinių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar bus žeminamas jo orumas, nes yra tikimybė, jog gali būti pažeistos jo pagrindinės teisės ir laisvės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (15/6-9) 12PR-177 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, kurį pareiškėjas A. A. prašo panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė konstatavęs, kad atsakovas atliko visapusišką ir išsamų tyrimą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, nes pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl turėtų nesantuokinių santykių su ištekėjusia moterimi.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė ir Lietuvai perdavė pareiškėją (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. A.. Kadangi pareiškėjas neturėjo dokumentų, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos, įrodančius jo teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 10 d. sprendimu jis buvo sulaikytas trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre. 2018 m birželio 18 d. Užsieniečių registracijos centre pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris grindžiamas tuo, jog jam gresia persekiojimas dėl turėtų nesantuokinių santykių su ištekėjusia moterimi.

19. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

20. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4335-624/2018).

21. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

22. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

23. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad prieglobstis turi būti suteiktas dėl baimės būti persekiojamam dėl turėtų nesantuokinių santykių su ištekėjusia moterimi. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo nurodomos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su jo rase, religija, pilietybe, tautybe, priklausymui tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos persekiojimu Konvencijos kontekste. Be to, ne visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytos įrodytomis, pavyzdžiui, pareiškėjo paaiškinimai dėl moters, su kuria turėjo nesantuokinių santykių, vyro grasinimų buvo nenuoseklūs ir neišsamūs, todėl Migracijos departamentas pagrįstai jas laikė labiau netikėtinomis nei tikėtinomis. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, kad jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas.

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas šiuo atvejus surinko informaciją apie valstybės požiūrį į nesantuokinių santykių turėjimą (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškino, jog (duomenys neskelbtini) galiojantys teisės aktai draudžia įvairaus pobūdžio nesantuokinius ryšius, o už jų praktikavimą (duomenys neskelbtini) baudžiamajame kodekse yra numatytos bausmės. Tačiau įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad pastaruoju metu policijos pareigūnai neinicijuoja tyrimo ir nesiima veiksmų tokių asmenų atžvilgių tol, kol nėra gautas tai patvirtinantis pranešimas. Be to, remiantis įvairių šaltinių duomenimis, dabartinis valdžios požiūris į nesantuokinius santykius švelnėja, jaučiamas vis mažesnis spaudimas jaunimui, o (duomenys neskelbtini) visuomenė tampa vis labiau tolerantiška. Atsižvelgiant į šią Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas gyveno, taip pat tai, kad pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo apklausą, taip pat parengė pažymą apie nesantuokinių ryšių reglamentavimą (duomenys neskelbtini). Be to, Migracijos departamentas sudarė pareiškėjui sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie jo manymu reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Migracijos departamentas išvadoje išsamiai aptarė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateikė jų vertinimą, taip pat surinko išsamią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą ir priėmė surinktų duomenų visuma pagrįstą sprendimą.

27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė