2018-06-01 Nr. AB-10849-3-64-3-00605-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-667-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00605-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės „Bionormanas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės ‚Bionormanas“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Tikroji vaivorykštė“) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Bionormanas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. A-230 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A-1079 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais IĮ „Bionormanas“ išdavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. A-1079 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais IĮ „Bionormanas“ išdavimo“ pareiškėjui viešojo maitinimo IĮ „Bionormanas“ (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymas) buvo išduota licencija Nr. EA-22-(15) (toliau – ir licencija) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos laikas nuo 08:00 val. iki 03:00 val., vartojimui vietoje. Skundžiamu Įsakymu nuspręsta pakeisti 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 1 punktą ir prekybos laiką nustatyti nuo 08:00 val. iki 24:00 val. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas priimtas neteisėtai, juo atlikta prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra, neturint įgaliojimų (Įsakymą priėmė tokį klausimą spręsti neįgaliotas subjektas), nesant teisinio bei faktinio pagrindo, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad priimant Įsakymą nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos tokio sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

3. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. liepos 15 d. pareiškėjas sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su A. T. įmone, pagal kurią išsinuomojo negyvenamąsias patalpas: kavinę unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose iki sutarties sudarymo veikė kavinė „Prie teatro“, kuriai 2000 m. balandžio 10 d. buvo išduota licencija Nr. 1-254, pagal kurią alkoholinių gėrimų prekybos laikas buvo numatytas nuo 08:00 val. iki 24:00 val. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu pareiškėjui buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini), prekybos laikas nuo 08:00 val. iki 03:00 val., vartojimui vietoje. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir DNSB, Bendrija) 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. R-0150 kreipėsi į Administracijos direktorių dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name esančio „ZapZap“ baro darbo laiko nakties metu teisėtumo, nes pareiškėjas, kreipdamasis dėl licencijos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais išdavimo, nepateikė daugiabučio namo gyventojų sutikimo, kurio pateikimas privalomas pagal teisės aktų reikalavimus. Prašymas buvo nagrinėtas 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. vasario 1 d. Savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžiuose, kur Komisija, atsižvelgdama į visą turimą informaciją, nusprendė siūlyti Administracijos direktoriui keisti 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymą.

5. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau veikusi kavinė „Prie teatro“ prekiavo alkoholiniais gėrimais nuo 08:00 val. iki 24:00 val., siekdamas užtikrinti teisėtumo principą bei Bendrijos gyventojų interesus ir nepažeisti pareiškėjo interesų, Įsakymu pakeitė savo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymą. Administracijos direktorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes išleido Įsakymą, siekdamas ištaisyti teisinę klaidą, o ne kitokiu pagrindu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Atsakovo nuomone, ginčo Įsakymas buvo išleistas tinkamo subjekto, veikiančio išimtinai teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Bendrija nurodė, kad iki licencijos IĮ „Bionormanas“ 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu išdavimo, ten buvusi kavinė „Prie teatro“ neturėjo teisės dirbti nakties metu, todėl naujai įsikūrusiam barui turėjo būti paliktas tas pats darbo laikas, kaip ir buvusiai kavinei „Prie teatro“. Pažymėjo, kad keičiant darbo laiką, reikėjo gauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimą, kas nebuvo padaryta. DNSB nuomone, Įsakymas teisėtas, nors ir pavėluotai priimtas, nes 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 1 punktas buvo neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tikroji vaivorykštė“ atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. UAB „Tikroji vaivorykštė“ pažymėjo, kad yra patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris vykdo patalpų nuomos komercinę veiklą, ir paaiškino, kad pareiškėjas IĮ „Bionormanas“ vykdo komercinę baro veiklą tame pačiame pastate, kuriame yra ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančios patalpos. Nurodė, kad pastaruoju metu trečiojo suinteresuoto asmens patalpų nuomininkai ir jų klientai taip pat neretai skundžiasi, kad prie pareiškėjui priklausančio baro yra nuolat triukšmaujama, tai neigiamai veikia patalpų patrauklumą, patalpų (sub)nuomininkų komercinę aplinką bei kelia jų klientų nepasitenkinimą. Taip pat paprastai pareiškėjui priklausančio baro lankytojai į barą ir iš baro eina būtent pro UAB „Tikroji vaivorykštė“ priklausančias patalpas, esančias pastato (duomenys neskelbtini), kampinėje dalyje pirmame aukšte. Todėl jeigu skundas būtų patenkinamas ir pareiškėjui būtų leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais dar ir vėlyvu laiku, t. y. nuo 00:00 val. iki 03:00 val., tai iš esmės pažeistų viešąjį interesą, namo gyventojų bei trečiojo suinteresuoto asmens ir jo nuomininkų bei subnuomininkų interesus, o taip pat gali neigiamai paveikti patalpų, skirtų komercinei veiklai vykdyti, patrauklumą rinkoje, taigi, ir galimą žalos trečiajam asmeniui atsiradimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjui nėra davęs sutikimo nakties metu vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais bare „ZapZap“. Nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas gauti licenciją alkoholinių gėrimų prekybai nakties metu daugiabučiame name įsikūrusiame bare, privalėjo iš naujo gauti visų daugiabučio namo gyventojų ir kitų tame pastate esančių patalpų savininkų sutikimus, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundo teiginiai, dėl Įsakymą priėmusio subjekto neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Įsakymu buvo užtikrintas imperatyvių įstatymo nuostatų laikymasis bei viešasis interesas.

II. 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo IĮ „Bionormanas“ skundą atmetė.

11. Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.

12. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo IĮ „Bionormanas“ direktorius kreipėsi į Administracijos direktorių su paraiška dėl neterminuotos alkoholio licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 08:00 val. iki 03:00 val. išdavimo. Kartu su paraiška buvo pridėti AKĮ 181 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalingi pateikti dokumentai. Iš byloje esančios licencijos Nr. 1-254 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotos A. T. įmonei, prekybos vieta nurodyta kavinė „Prie teatro“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog prekybos laikas alkoholiniais gėrimais nurodytas nuo 08:00 val. iki 24:00 val., todėl vadovaujantis AKĮ 181 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pareiškėjo IĮ „Bionormanas“ atstovai, išsinuomodami iš A. T. įmonės negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose prieš tai veikė kavinė „Prie teatro“, ir naujai įrengtoje kavinėje „ZapZap“ norėdami prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 03:00 val., privalėjo kartu su paraiška pateikti ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimą, tačiau to nepadarė.

13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo atstovė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyrių su paklausimu dėl licencijai gauti reikalingų dokumentų pateikimo ir kartu su paraiška pateikė visus Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriaus darbuotojos nurodytus dokumentus. Apie tai, kad licencijai gauti pareiškėjas turėtų pateikti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sutikimą, pareiškėjo atstovai nebuvo informuoti nei klausiant dėl licencijai gauti reikalingų dokumentų, nei juos priduodant, nei vėliau po pridavimo. Teismo posėdžio metu, pareiškėjo IĮ „Bionormanas“ atstovė patvirtino, kad nesidomėjo AKĮ įtvirtintais privalomais reikalavimais pateikti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą bei kokiu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais licenciją turėjo baras „Prie teatro“. Atsakovo atstovė L. S., paaiškino, kad pareiškėjui licencija išduota, nepareikalavus gyventojų sutikimo, dėl klaidos, įtakotos žmogiškojo faktoriaus dėl didelio darbų krūvio.

14. Bendrija 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. R-0150 kreipėsi į Administracijos direktorių dėl (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name esančio „ZapZap“ baro darbo laiko nakties metu teisėtumo. Prašymo nagrinėjimas buvo paskirtas Komisijos posėdyje 2015 m. lapkričio 24 d. ir pakartotinai 2016 m. vasario 1 d., kur įvertinus visas aplinkybes buvo nuspręsta siūlyti Administracijos direktoriui keisti 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymą, ką Administracijos direktorius padarė Įsakymu, pakeisdamas 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 1 dalį, pagal kurią prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nustatytas nuo 08:00 val. iki 24:00 val.

15. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu apribojus pareiškėjo IĮ „Bionormanas“ licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nuo 08:00 val. iki 24:00 val. buvo apgintas viešasis interesas, ištaisyta padaryta klaida, priimant 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymą, o būtent pašalintas AKĮ 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte imperatyviai nurodytos nuostatos pažeidimas. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo atstovės nežinojimas imperatyvių AKĮ nuostatų, jos nesidomėjimas, kokiu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais leidimą turėjo prieš tai tose patalpose veikusi kavinė „Prie teatro“, negali būti vertinami, kaip pateisinantys 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo, neatitinkančio AKĮ reikalavimų ir gyventojų daugumos nuomonės, galiojimą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Teismas nurodė, kad tai, jog pats pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais pripažįsta pareigą pateikti daugiabučio namo gyventojų sutikimą, patvirtina ir paties pareiškėjo į bylą pateiktas 2016 m. rugsėjo 27 d. raštas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojams bei pareiškėjo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl Administracijos direktoriaus kaip neįgalioto subjekto priimti Įsakymą, bei Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatavo, jog Administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, kuriuo pakeitė savo paties 2015 m. rugsėjo 1 d. priimto įsakymo 1 dalį elgėsi teisėtai, laikydamasis galiojančių teisės normų. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostata, nes šiuo atveju pats viešojo administravimo subjektas siekė ištaisyti teisinę klaidą savo sprendime.

18. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pagrįstumo, teismas atkreipė dėmesį, jog Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, taip pat atsižvelgiant į IĮ „Bionormanas“ 2016 m. sausio 26 d. raštą „Dėl galimos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ ir Komisijos posėdžio 2016 m. vasario 4 d. protokolą Nr. VAK-40, kuriame nurodyta, kad klausimas dėl IĮ „Bionormanas“ išduotos licencijos Komisijos buvo svarstytas ir 2015 m. lapkričio 24 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Bendrijos ir IĮ „Bionormanas“ atstovai. Teisėjų kolegija taip pat pastebėjo, kad 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos posėdis buvo surengtas gavus 2015 m. spalio 26 d. Bendrijjos pirmininkės O. K. raštą, kuriame nurodoma, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra prieš baro darbą nakties metu. Byloje taip pat yra pateiktas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2016 m. spalio 19 d. atsakymas Nr. 40-S dėl policijoje užfiksuotų pranešimų, susijusių su įvykiais kavinėje „Prie teatro“ ir bare „ZapZap“, nuo 2012 metų iki rašto pateikimo dienos. Teismas pažymėjo, kad Komisijos posėdžio 2016 m. vasario 4 d. protokolas Nr. VAK-40 ir IĮ „Bionormanas“ 2016 m. sausio 26 d. raštas „Dėl galimos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ Įsakymo preambulėje yra nurodyti kaip dokumentiniai šaltiniai, patvirtinantys faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas individualus administracinis aktas. Teismas padarė išvadą, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo IĮ „Bionormanas“ procedūra buvo pradėta, gavus AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų nuomonę ir pasiūlymą, t. y. laikantis nurodytoje teisės normoje įtvirtinto reikalavimo, todėl Įsakymas yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis bei tinkamai parinktomis teisės normomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

19. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Įsakymu taikytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis bei ribojantis įmonės ūkinę veiklą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas, pagrįsdamas tokią poziciją, iš esmės rėmėsi teiginiu, kad jei nebūtų gavęs licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 08:00 val. iki 03:00 val., jis nebūtų sudaręs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, nebūtų investavęs 100 000 Eur į baro „ZapZap“ veiklos plėtrą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sudarė 2015 m. liepos 15 d. Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir apdairus verslininkas, galėjo ir privalėjo pasidomėti, kokiu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais išduotą licenciją turėjo prieš tai nuomojamose patalpose veikusi kavinė „Prie teatro“. Tai, kad pareiškėjas minėtomis aplinkybėmis to nepadarė, teismas vertino kaip paties pareiškėjo neatsargumą, nesistengimą imtis visų priemonių savo galimai verslo sėkmei ir rizikai išsiaiškinti.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į byloje pateiktą 2015 m. rugpjūčio 25 d. DNSB paklausimą „Dėl (duomenys neskelbtini) esančios kavinės „Prie teatro“ šalia priestato lauko kavinės rekonstrukcijos“ bei, atsakant į jį, 2015 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktą raštą Nr. 2D-14212-(19.2), iš kurio matyti, kad Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistas, 2015 m. rugsėjo 21 d. atlikęs patikrinimą, nustatė, kad prie kavinės „Prie teatro“ statoma stoginė, kurios plotas 75 kv. m <...>.

Statytoja IĮ „Bionormanas“ rašytinio pritarimo statinio projektui nepateikė, todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punkto nuostatomis buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-150921-00029. Nors pareiškėjo IĮ „Bionormanas“ atstovė teigė, kad kavinė „ZapZap“ savo veiklą pradėjo tik gavusi 2015 m. rugsėjo 1 d. licenciją, kurioje nurodytas prekybos alkoholiu laikas iki 03:00 val., tačiau teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti argumentai ir byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas investavo į išnuomotas patalpas ir naujai atidaromo baro „ZapZap“ veiklą dar prieš gaunant 2015 m. rugsėjo 1 d. licenciją, t. y. neturint Administracijos direktoriaus sprendimo, kokiu laiku pareiškėjas turės teisę verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba.

20. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinusi jas patvirtinančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Administracijos direktorius, Įsakymu AKĮ ir kitų teisės normų nepažeidė, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl kitų bylos šalių argumentų, kaip nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisakė.

III. 21. Pareiškėjas IĮ „Bionormanas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad skundžiamu Įsakymu ištaisyta klaida, apgintas viešasis interesas, taip pat nesutinka su pagrindu dėl kurio pareiškėjui apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

23. Pareiškėjo teigimu, teismas savo motyvuose prieštarauja pats sau, vienur teigdamas, kad skundžiamu Įsakymu Administracijos direktorius ištaisė klaidą, padarytą išduodant pareiškėjai licenciją, o kitur tariamą pagrindą riboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką motyvuodamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, tačiau kartu pažymėdamas, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju sprendė Administracijos direktorius.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnį ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas padarė ne techninę klaidą, o teisės taikymo klaidą, skundžiamu Įsakymu buvo ištaisyta ne klaida, o apribotas jo, kaip licencijos turėtojo, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas.

25. Pasak pareiškėjo, su skundžiamu Įsakymu jis gavo naują licenciją, kurios data, numeris ir visas kitas turinys tapatūs licencijai, kuri pareiškėjui buvo išduota 2015 m. rugsėjo 1 d., tik nurodytas kitas prekybos laikas – nuo 08.00 val. iki 24.00 val., vietoje anksčiau buvusio nuo 08.00 val. iki 03.00 val. Tokiu būdu egzistuoja dvi vienodos licencijos, tik su skirtingais prekybos laikais, ir pareiškėjas atsidūrė tokioje situacijoje, kad gali būti apkaltintas iki 2016 m. vasario 23 d. neteisėtai prekiavęs alkoholiniais gėrimais nuo 24.00 val. iki 03.00 val.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, Taisyklių 31 punktą ir pažymi, kad šiose normose numatyta tik savivaldybės tarybos, o ne savivaldybės administracijos direktoriaus, diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl klausimas susijęs, su prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimu, turėjo būti sprendžiamas laikantis atitinkamų procedūrų. Administracija 2015 m. rugsėjo 1 d. išduotos licencijos prekybai alkoholiniais gėrimais nuo 08.00 val. iki 03.00 val. pagrindu atitinkamai buvo planuojama pareiškėjo veikla, investicijos ir pan. Tai, kad atsakovas padarė klaidą iš įmonės nepareikalaudamas daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sutikimo, ir pareiškėjui buvo išduota licencija, yra atsakovo atsakomybė.

27. Pareiškėjas mano, kad neįgalioto subjekto priimtą sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, teismas nepagrįstai pripažino teisėtu.

28. Nepagrįsti ir teismo motyvai, bandant atsakomybę perkelti pareiškėjui, dėl to, kad jis nežinojo AKĮ įstatymo nuostatų, nesidomėjo, kokiu laiku prekiauti alkoholiniais gėrimais leidimą turėjo prieš tai tose patalpose veikusi kavinė, nes pareiškėjo atstovė elgėsi taip, kaip būtų elgęsis bet kuris asmuo, siekiantis gauti licenciją prekybai alkoholiu. Todėl atsakomybė ir neigiamos pasekmės dėl atsakovo veiksmų negali kilti pareiškėjui, nes tai prieštarautų gero viešojo administravimo principui.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas Įsakyme pateiktą nuorodą į Komisijos 2016 m. vasario 4 d. protokolą, kuriame minimi dar ir ankstesni Komisijos posėdžiai, pripažino pakankamu motyvavimu, tačiau pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka.

30. Teismas nemotyvavo, kodėl Bendrijos pretenzijos ir policijos pateikta informacija gali būti pagrindu riboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Pasak pareiškėjo, Bendrijos prieštaravimas dėl pareiškėjo kavinės darbo grindžiamas tik tuo, kad gyventojai nedavė sutikimo, bet realių faktų ir įrodymų, kad kavinės veikla jiems keltų kokius nors nepatogumus, nėra. Pareiškėjo kavinės „ZapZap“ veiklos metu (kavinė atidaryta tik 2015 m. spalio 23 d., licencija gauta 2015 m. rugsėjo 1 d.) policijoje nėra fiksuota jokių viešosios tvarkos pažeidimų, viešoji tvarka kavinėje ir prie jos buvo rimtai prižiūrima. Pareiškėjas pastebi, kad kavinės darbo laikas ir licencijoje numatytas prekybos alkoholiu laikas nėra tapatūs dalykai, kavinė nakties metu gali dirbti ir neprekiaudama alkoholiu, be to, naktiniu darbas laikomas jau nuo 22.00 val., todėl mano, kad Bendrijos pretenzijos yra nepagrįstos.

31. Pareiškėjo nuomone, teismas buvo šališkas, nes išėjo už ginčo ribų ir skundžiamame sprendime vertino aplinkybes bei įrodymus, kurie proceso metu nebuvo tiriami, t. y. teismas vertino patalpų nuomos sutarties datą, DNSB 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštą bei 2015 m. rugsėjo 22 d. Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Nr. 2D-14212-(l 9.2), kurį atsisakė pridėti prie bylos, ir padarė išvadas apie pareiškėjo nesąžiningumą, neapdairumą, neatsargumą, kas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

32. Remdamasis AKĮ 16 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas mano, kad Bendrija nagrinėjamoje byloje nėra suinteresuotas asmuo, nes pareiškėjo kavinės patalpos yra daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o Bendrija valdo du daugiabučius gyvenamuosius namus – (duomenys neskelbtini). Todėl subjektas, kurio interesus saugo AKĮ 16 straipsnio 4 dalis, šiuo atveju yra ne DNSB, o daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai – fiziniai ar juridiniai asmenys. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrija nepateikė į bylą įrodymų, jog turi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų ir patalpų savininkų įgaliojimą atstovauti juos nagrinėjamoje byloje, be to, vienas iš savininkų – UAB „Tikroji vaivorykštė“, pati dalyvavo procese.

33. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovo teigimu, vien tai, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymas buvo išleistas, nesilaikant AKĮ 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo dėl daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimo, negali būti pagrindu nevykdyti AKĮ reikalavimų dėl to, kad pareiškėjas minėto sutikimo nebuvo paprašytas licencijos išdavimo metu, nes pagal įstatymą pareiga pateikti tokį sutikimą priskirta pareiškėjui.

35. Atsakovas pažymėjo, kad jį atstovaujantis Administracijos direktorius nepažeidė AKĮ nuostatų, nes išleido Įsakymą, siekdamas ištaisyti teisinę klaidą, o ne kitokiu pagrindu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Atsakovas pritardamas teismo išvadoms šiuo aspektu, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostata dėl alkoholio prekybos laiko apribojimo tarybos sprendimu.

36. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo motyvais, kad Įsakymas yra nemotyvuotas nepagrįstas, nes buvo aiškiai nurodyta, kad Įsakymas išleidžiamas, ne tik vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, bet ir atsižvelgiant į paties pareiškėjo 2016 m. sausio 26 d. raštą bei Komisijos posėdžio 2016 m. vasario 4 d. protokolą Nr. VAK-40. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo visame ginčo nagrinėjimo procese ir pastarajam buvo žinoma ir prieinama visa informacija, kuri leidžia suprasti Įsakymo turinį, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.

37. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, kad jam buvo išduota licencija su tuo pačiu numeriu ir data, tik su pakeistu laiku, nes licencijos pagrindinius rekvizitus, tarp jų ir prekybos laiko nustatymą, atspindi 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymas ir Įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta teisinga patikslinta licencija su tinkamai nustatytu laiku.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti Bendrijai iš IĮ „Bionormanas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. DNSB nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno teisinio argumento, kuris leistų naikinti teismo priimtą sprendimą, todėl mano, kad teismas teisingai išsprendė bylą, teisingai aiškino teisės aktus ir juos taikė.

40. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Bendrija nurodo, kad pareiškėjo vienareikšmiškai privalomą pareigą pateikti atsakovui (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sutikimą prieš gaunant licenciją prekybai alkoholiu, numato ne tik galiojantys teisės aktai, bet konstatavo ir įgaliotos institucijos, t. y. Alkoholio kontrolės departamentas (2016 m. kovo 31 dienos raštu Nr. S(4.3-3)-911) ir pati Administracija.

41. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kad jis turėjo pareigą gauti gyventojų sutikimus prekybai alkoholiu, nes byloje yra surinkta duomenų, kad pareiškėjas jau po laiko bandė neteisėtai ir klaidindamas gyventojus savarankiškai, t. y. apeidamas Bendrijos oficialias institucijas, rinkti gyventojų sutikimus, tačiau jam tai nepavyko.

42. Bylos medžiagoje yra Bendrijos pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad šio daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) patalpų savininkai nesutinka, jog šiame daugiabučiame name būtų dirbama (ir prekiaujama alkoholiu) iki 03.00 val., o šių dokumentų pateikimas į bylą, tuo pačiu yra ir Bendrijos atsikirtimai į pareiškėjo argumentus dėl netinkamo Bendrijos atstovavimo. Jie patvirtina, kad nesutikimą dėl tokio darbo laiko išsakė ir Bendrija (atstovaujama jos oficialaus valdymo organo) ir patys gyventojai, pasirašydami Bendrijos rengtą dokumentą šiuo klausimu ir kiekvienas iš jų savarankiškai pateikdami savo poziciją į bylą raštu.

43. Bendrija pažymi, kad pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. veiklos nebevykdo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. A-230 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. A-1079 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais IĮ „Bionormanas“ išdavimo“ pakeitimo“, kuriuo pareiškėjui IĮ „Bionormanas“ buvo pakeistas prekybos gėrimais laikas, leidžiant prekiauti nuo 08.00 val. iki 24.00 val., teisėtumas ir pagrįstumas.

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis bei tinkamai parinktomis teisės normomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą netenkino.

46. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad skundžiamu Įsakymu nepagrįstai buvo apribotas jo, kaip licencijos turėtojo, prekybos alkoholiu laikas, o ne ištaisyta klaida.

47. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

48. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja, pasisakydama tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

50. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog skundžiamas Įsakymas priimtas netinkamo subjekto, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu pareiškėjui buvo išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos laikas nuo 08.00 val. iki 03.00 val., pareiškėjui nepateikus daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimo, kuris pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo priėmimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus buvo privalomas, norint verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (AKĮ 16 str. 4 d. redakcija galiojusi 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo priėmimo metu, 181 str. 4 d. 5 p. redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad Administracija, nustačiusi, jog licencija pareiškėjui buvo išduota, jam nepateikus visų teisės aktuose nustatytų būtinų licencijos išdavimui dokumentų, kai pati Administracija prieš išduodama pareiškėjui licenciją trūkstamo dokumento (sutikimo) nepareikalavo, ėmėsi priemonių šiai klaidai ištaisyti, t. y. atsižvelgdamas į Komisijos protokoliniu sprendimu (2015 m. lapkričio 26 d. protokolas Nr. VAK-383) pateiktus siūlymus, Administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-3425 „Dėl galimo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo“ įspėjo pareiškėją apie galimą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą bare, (duomenys neskelbtini), nustatydamas pareiškėjui 2 mėnesių terminą, nuo rašto gavimo dienos gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimui pateikti (I t., b. l. 13). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui reikalingo sutikimo nepateikus ir nesant galimybės Administracijos padarytą klaidą ištaisyti tokiu būdu, Administracijos direktorius, vadovaudamasis VSĮ 18 straipsnio 1 dalimi, 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu padarytą klaidą ištaisė, priimdamas skundžiamą Įsakymą, kuriuo pakeitė 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 1 punkte nurodytą ne tą prekybos alkoholiais gėrimais laiko intervalą.

51. Pažymėtina, kad VSĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Įsakymą priėmė neįgaliotas subjektas, ir vadovaujasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, nustatančia, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nes teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas priimtas ne siekiant apriboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, o siekiant ištaisyti atsakovo padarytą klaidą, išduodant licenciją.

52. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamu atveju, Įsakymu buvo ištaisyta klaida, t. y. pakeista licencija, kuri pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo išduota, pareiškėjui nepateikus licencijos išdavimui būtino dokumento (sutikimo), o ne nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas, nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog egzistuoja dvi vienodos licencijos su skirtingais prekybos laikais. Pastebėtina, jog minėtų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą patvirtina ir skundžiamo Įsakymo turinys, iš kurio matyti, kad Įsakymo 1 punktu buvo pakeistas 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 1 punktas, nustatantis licencijos, išduotos IĮ „Bionormanas“, sąlygas, jį išdėstant nauja redakcija, kas reiškia, jog 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymo 1 punktu nustatytos licencijos sąlygos netenka galios nuo jų pakeitimo (Įsakymo priėmimo) dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad apie licencijos sąlygų pakeitimą pareiškėjas buvo informuotas Administracijos 2016 m. vasario 25 d. raštu Nr. SE-43 (I t., b. l. 10).

53. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jog Įsakymu nebuvo nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas, spręstina, jog nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pagrįstumu.

54. Kartu pažymėtina, kad Įsakyme yra nurodytas tiek teisinis, tiek ir faktinis jo priėmimo pagrindas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

55. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų, kuriuos teismas atsisakė pridėti prie bylos vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantis 2016 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo informacinė pažyma, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 2D-14212-(l 9.2), motyvuodamas tuo, jog minėtas raštas byloje jau yra pateiktas (I t., b. l. 114). Iš bylos medžiagos matyti, kad iki teismo posėdžio byloje taip pat buvo pateikta ir pareiškėjo minima patalpų nuomos sutartis (I t., b. l. 18–21) bei DNSB 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštas Inspekcijai (I t., b. l. 62), todėl teisėjų kolegijos, vertinimu, visiškai nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime vertino aplinkybes ir įrodymus, kurie proceso metu nebuvo tiriami ar, kuriuos teismas atsisakė pridėti prie bylos. Pareiškėjas, paminėtomis aplinkybėmis taip pat grindžia ir teismo šališkumą, bei nurodo, kad teismas peržengė ginčo ribas, tačiau teisėjų kolegija byloje nenustatė aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo šališkumą, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sudėčiai nušalinimo nereiškė, o ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas buvo šališkas. Pastebėtina, kad vien tas faktas, jog teismas padarė išvadas, susijusias su pareiškėjo nesąžiningumu, neapdairumu, neatsargumu, kurios nagrinėjamu atveju nors ir laikytinos perteklinėmis, neleidžia abejoti priimto sprendimo teisėtumu.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl Bendrijos atstovavimo, nes jie paremti tik prielaidomis ir subjektyviu aplinkybių vertinimu. Be to, pareiškėjas remiasi ginčui neaktualia AKĮ 16 straipsnio 4 dalies redakcija (galiojusia nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.), ir nepagrįstai daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą tapatina su (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ir patalpų savininkų atstovavimu teisme.

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

58. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis expressis verbis (iš lot. k. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) taip pat numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

59. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrijai bylinėjimosi išlaidas, t. y., kad priimtu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės.

60. Byloje esanti 2016 m. rugsėjo 5 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp advokato M. R. ir Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos patvirtina, kad advokatui M. R. paveda atstovauti Bendrijos interesus visų instancijų teismuose visiems procesiniams veiksmams atlikti (I t., b. l. 104). Byloje esanti 2017 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija AMR Nr. 912 patvirtina, kad advokatas M. R. Bendrijai suteikė teisinę paslaugą, t. y. parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-1855-362/2016, kurios kaina 200 Eur (II t., b. l. 69). 2017 m. sausio 4 d. Kasos pajamų orderis serija MRA Nr. 182 patvirtina, kad Bendrija už minėtą paslaugą advokatui sumokėjo 200 Eur (II t., b. l. 69).

61. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktą ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 200 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 1031,29 Eur(1,3*793,3 Eur), Bendrijai priteistina suma 200 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo individualios bendrovės „Bionormanas“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš pareiškėjo individualios įmonės „Bionormanas“ 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan