36654d3e-e22a-41c4-b668-66af7d11c989 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-238/2018             Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00131-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistojo A.

Č. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir A.

Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. Č. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje, PravieniÅ¡kių k., KaiÅ¡iadorių r., 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 13.20 val., PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 15-to bÅ«rio 4-oje gyvenamojoje patalpoje tarpusavio konflikto metu tyčia deÅ¡iniu kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam G.

V. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam G. V. kairio skruostikaulio skeveldrinį impresinį lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatÄ .Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis A. Č. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios atsiprašė nukentėjusiojo, teismo posėdžio metu papasakojo visÄ Ä¯vykio eigÄ .

Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek jis, tiek ir nukentėjusysis prašė taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius pagal BK 38 straipsnį. Skunde taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2009 m. balandžio 8 d., dėl savo poelgių save labai smerkia, pataisos namuose pasižada teikti praÅ¡ymÄ dėl darbo, keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , progresuoti, reabilituotis, kadangi suvokia savo klaidas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis G.

V. praÅ¡o nuteistojo A. Č. apeliacinį skundÄ tenkinti – sumažinti jam paskirtÄ bausmę iki minimalios arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras Tomas Dorelaitis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę A.

Č. atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ â€“ nesunkų nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta, kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat atsižvelgta į A. Č. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos charakterizuojamas neigiamai, per bausmės atlikimo laikÄ padarė 80 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, už tai baustas 79 kartus.

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, o pataisos namuose, net ir atliekant bausmę charakterizuojamas neigiamai, daugybę kartų baustas drausmine tvarka, taigi darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, todėl yra socialiai pavojingas.

Ä®vertinęs visų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose (BK 50 straipsnio 2 dalis), artimÄ vidurkiui. Laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, objektyvaus pagrindo nėra. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su iÅ¡vada, kad tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 641 straipsniu, A.

Č. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esÄ s kaltas, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma A. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, kaltinamajam A. Č. susitaikius su nukentėjusiuoju G. V..BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma.

Nesant bent vienos iÅ¡ aptartų sÄ lygų, BK 38 straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra negalimas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sÄ lygos, bÅ«tinos BK 38 straipsnio nuostatoms taikyti, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi bÅ«ti įgyvendinta besÄ lygiÅ¡kai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad A.

Č. nedarys naujų nusikalstamų veikų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. anksčiau teistas net aÅ¡tuonis kartus, iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti, net ir pataisos įstaigoje elgiasi netinkamai, todėl Å¡iuo atveju baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto ir nuteistajam paskiriant bausmę, kadangi nėra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A.

Č. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r i a : nuteistojo A.

Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai             Kęstutis Dargužis              Danguolė Å iugždinytė              Algerdas UrbÅ¡ys