365e3bbd-6627-4f37-b4d9-eae7e798b8f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-518/2018 Teismo proceso Nr. 1-01-1-63224-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.10.; 1.2.3.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei, nuteistajam P. R., gynėjui advokatui Dariui Novikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo P. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ P. R. priteista: - V. G. 2 764,44 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos bei 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo; - I. S. 15 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. P. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 3 d., apie 17.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡gertuvių metu kilus konfliktui su T. S., sudavė daugybinius smÅ«gius rankomis T. S. į įvairias kÅ«no vietas ir padarė odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje, ties deÅ¡iniu smilkiniu, deÅ¡iniame antakyje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, nosies deÅ¡inėje, ties kairiu prieausiu, pakauÅ¡io deÅ¡inėje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, muÅ¡tines žaizdas kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje kairėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, žastuose, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, intradermalines kraujosruvas virÅ¡utinės lÅ«pos odoje, deÅ¡iniame skruoste, pilvo deÅ¡inėje Å¡oninėje pusėje ir nugaros kairėje, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ , ir peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam T.

S. ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas ir padarė durtines-pjautines žaizdas ties deÅ¡iniu prieausiu, kaklo kairėje, sprando deÅ¡inėje, kairėje plaÅ¡takoje, aklas kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krÅ«tinės deÅ¡inėje ir krÅ«tinės vidurio linijoje. Dėl aklų kiauryminių krÅ«tinės durtinių-pjautinių sužalojimų ir krÅ«tinės lÄ stos organų pažeidimų, kas komplikavosi Å«miu kraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę deÅ¡inėje, Å¡irdaplėvės ertmę ir į iÅ¡orę, vidaus organų mažakraujyste, Å«miu Å¡irdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, T.

S. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu P. R. nužudė T. S..

2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį, konstatuojant, kad P. R. nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia bei paskiriant P. R. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl bausmės P. R. skyrimo. Nurodoma, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neatskleidė P. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, taip pat netinkamai nustatė kaltės formÄ ir rūšį, kas nulėmė, jog P. R. buvo paskirta per Å¡velni bausmė. 2.2.

Pažymima, kad nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis iÅ¡reiÅ¡kia konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių pavojingumÄ , apie kurį sprendžiama iÅ¡ nusikalstamos veikos padarymo bÅ«do, laiko, vietos, panaudotų įrankių ar priemonių, padarytos žalos dydžio, kaltės formos ir rÅ«Å¡ies, nusikaltimo tikslų ir motyvų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. R. ir T. S. buvo pažįstami ir nusikaltimo padarymo dienÄ kartu girtavo, kilus konfliktui, P. R. ne tik sudavė daugybinius smÅ«gius T.

S. padarydamas jam sužalojimus, bet dar smogė aÅ¡tuonis kartus į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į tokias gyvybiÅ¡kai svarbias vietas kaip kaklas ir krÅ«tinė, peiliu, t. y. panaudojo žmogui žaloti pritaikytÄ Ä¯rankį. Prokuroro nuomone, akivaizdu, kad P. R., smogdamas peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę, suvokė, jog T. S. sveikata bus neiÅ¡vengiamai sutrikdyta arba net kils dar sunkesnės pasekmės – nukentėjusiojo mirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima spręsti, jog nusikaltimas padarytas dėl žemų paskatų – kilus konfliktui tarp neblaivių asmenų, o tai P. R. apibÅ«dina kaip asmenį, nesugebantį adekvačiai vertinti ir spręsti konfliktinės situacijos. 2.3.

Taip pat teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatuota, jog P. R. veikė netiesiogine tyčia. Nužudymas padaromas netiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenori atimti gyvybės, bet sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Å iuo atveju sÄ moningas leidimas atsirasti padariniams reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tuo tarpu nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti.

Savo ruožtu tiesioginė tyčia skirstoma į apibrėžtÄ , kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžtÄ , kai veikiama siekiant arba sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , arba atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Byloje nustatyta, kad P. R. smogė peiliu T. S. aÅ¡tuonis kartus, iÅ¡ kurių du kartus į krÅ«tinę, t. y.

į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ kÅ«no dalį, smÅ«giai buvo stiprÅ«s. Akivaizdu, kad normalaus iÅ¡sivystymo žmogus, smogdamas du stiprius smÅ«gius peiliu į krÅ«tinę, suvokia besikėsinantis į kito žmogaus gyvybę ar sveikatÄ , todėl ir Å¡iuo atveju smogdamas peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę P. R. neabejotinai bendrai numatė savo veikos padarinius, jų savo sÄ monėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. 2.4.

Prokuroro nuomone, nusikaltimo padarymas tiesiogine neapibrėžta tyčia, žemos nusikaltimo padarymo paskatos ir pats gyvybės atėmimo bÅ«das, panaudojant peilį, šį nusikaltimÄ iÅ¡skiria iÅ¡ kitų Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimų ir parodo nusikaltimo pavojingumo laipsnį, o P. R. apibÅ«dina kaip agresyvų asmenį. Nesutinkama su tuo, kad motyvuodamas bausmės, mažesnės negu sankcijos vidurkis, skyrimÄ , Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į tai, jog nusikaltimas neva padarytas veikiant netiesiogine tyčia.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad netiesioginė tyčia pati savaime nesudaro pagrindo Å¡velninti bausmę, įstatymas netiesioginę tyčiÄ nelaiko lengvesne tyčinės kaltės rÅ«Å¡imi, nes numato vienodÄ bausmę tiek dėl nužudymo, padaryto tiesiogine tyčia, tiek dėl nužudymo, padaryto netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2018). Todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, P. R. skirtina griežtesnė bausmė, artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

3. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę bei sumažinti T. S. artimiesiems priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti. 3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad P. R. nesiekia iÅ¡vengti bausmės ar priteistos žalos atlyginimo, bet kartu praÅ¡oma atsižvelgti į nebejaunÄ P. R. amžių bei tai, kad P. R. anksčiau neteistas, niekada nieko nėra buvęs sužalojęs, toks įvykis atsitiko pirmÄ kartÄ , nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į T.

S. elgesį, kuris kelias dienas prieš įvykį vartojo alkoholį. Nužudytojo motina I. S. parodė, kad T. S. negalėjo vartoti didelio kiekio alkoholio, tai, anot apelianto, paaiškina, kodėl T. S. buvo toks agresyvus. Nors I. S. teigė, kad T. S. namie būdavo ramus, bet tai nereiškia, jog toks T. S. buvo ir kai nebūdavo namuose, tuo labiau kad I. S. teigimu, jei T. S. buvo prieštaraujama, tai jis galėjo pulti pirmas ir smogti. Be to, I. S. yra pasakojusi, jog T. S. yra sėdėjęs kalėjime už žmogžudystę. 3.2.

Skunde nesutinkama su apygardos teismo vertinimu, apibūdinant P. R. kaip agresyvų asmenį. Šiuo aspektu apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo K. K. parodymais, jog neva T. S. buvo ramesnis, o P. R. – aršesnis, kadangi P. R. su T. S. nėra buvę kartu kompanijoje su K. K.. Nepagrįstai P. R. aršesniu įvardijo ir liudytojas R. M.. Nuteistasis P. R. neneigia, kad yra judresnis, bet be agresyvumo apraiškų, kompanijose būdavo linksmas, nebūdavo jokių konfliktų. 3.3. Taip pat nurodoma, kad V.

G. buvo priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Nors V. G., pagrįsdama skaudžius savo iÅ¡gyvenimas, nurodė bendravusi su broliu, bet ji nė vieno karto nebuvo atvažiavusi aplankyti T. S., kuris gyveno palėpėje, paskutiniu metu netgi buvo atjungta elektra, todėl jis ateidavo pasikrauti telefonÄ pas P. R., kartais T. S. neturėdavo ko valgyti, tada P. R. duodavo jam maisto produktų. Taigi, neneigiant fakto, kad brolio netektis yra skaudi nelaimė, vis dėlto V. G. priteista pinigų suma yra neadekvati. 3.4.

Be to, nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad P. R. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , bet iÅ¡ tikrųjų tokio įvykio nebÅ«tų buvę, jei P. R. nebÅ«tų buvęs iÅ¡tiktas Å¡oko ir bÅ«tų buvęs sÄ moningas.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti.

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo P. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tačiau skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl kaltės formos 7. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį, nustatant, kad P. R. nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatuota, jog P. R. veikė netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. 7.1. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neiÅ¡vengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. 7.2. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). 7.3.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui ir muštynėms su T. S., pastarajam sudavė daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, taip pat peiliu dūrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 smūgius į krūtinę ir kitas kūno vietas. Specialisto išvada Nr. M666/2017(03) (t. 1, b. l. 39-47) ir teismo medicinos ekspertės G. A. paaiškinimu (t. 1, b. l.

51) nustatyta, kad T. S. mirtį sukėlė aklos kiauryminės-pjautinės žaizdos krÅ«tinės deÅ¡inėje ir krÅ«tinės vidurio linijoje, kurios buvo padarytos plokščiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (peiliu), mažiausiai 2 trauminiais poveikiais vienas po kito netrukus iki T. S. mirties. Å ių žaizdų kanalų ilgiai 10,3 cm ir apie 12,5 cm. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. R. peiliu suduoti smÅ«giai į krÅ«tinę buvo stiprÅ«s, kadangi buvo ne tik pradurti nukentėjusiojo rÅ«bai, bet ir padarytos gilios žaizdos.

Nuteistojo veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi, atlikti per trumpÄ laiko tarpÄ , mirtini sužalojimai padaryti tikslingai, t. y. į gyvybei svarbiÄ vietÄ â€“ krÅ«tinę, nukentėjusiojo mirtis įvyko staiga. 7.4. Å ie P. R. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog du kartus stipriai durdamas peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (krÅ«tinę), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir Å¡ių padarinių norėjo.

PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad P. R. nužudė T. S. veikdamas tiesiogine tyčia, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio kaltės formas ( BK 15 straipsnis ). Tačiau tai neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi asmuo atsako pagal BK 129 straipsnį, kai nužudo kitÄ Å¾mogų veikdamas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. 7.5. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti, kad P. R. nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

BK 15 straipsnis nustato dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Baudžiamosios teisės teorijoje žinomos ir kitos tyčios rūšys (apibrėžta, neapibrėžta, iš anksto apgalvota ir staiga atsiradusi), tačiau baudžiamasis įstatymas jų nereglamentuoja, todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl tyčios rūšies (apibrėžta ar neapibrėžta), kuri nėra nustatyta BK 15 straipsnyje, kadangi tokia tyčios rūšis išeina už įstatyminio reglamentavimo ribų.

Teismų suformuotoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad teismas, spręsdamas veikos kvalifikavimo klausimus, neturi ja operuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, Nr. 2K-101-677/2015). Dėl bausmės.

8. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir paskirti minimaliÄ BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir paskirti P. R. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 9.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nuteistajam P. R. skirdamas bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, api­bÅ«dinančias nuteis­tojo asme­nybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, todėl paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. 9.2.

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Kaip konstatuota Å¡iame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

P. R. iÅ¡gertuvių metu kilus konfliktui ir muÅ¡tynėms su T. S., ne tik pastarajam sudavė daugybinius smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, bet ir panaudojo žmogui žaloti pritaikytÄ Ä¯rankį – peilį, kuriuo dÅ«rė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas. Aplinkybės dėl nuteistojo nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičiaus, lokalizacijos, peilio panaudojimo, teisėjų kolegijos konstatuotos tyčios rÅ«Å¡ies – tiesioginės tyčios, parodo nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad P. R. nusikalstama veika yra daugiau pavojinga, palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu. 9.3.

Nuteistasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 83-84), tačiau yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 80-82), byloje charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu ir linkęs į agresijÄ asmuo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo aspektu apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų K. K. ir R. M. parodymais (t. 3, b. l. 96-97), tačiau P. R. polinkį į agresijÄ , neprognozuojamÄ elgesį pavartojus alkoholio patvirtino ir jo sugyventinė I.

J. (t. 3, b. l. 96; t. 1, b. l. 147-148) bei liudytojas D. R. (t. 1, b. l. 133-134). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 9.4. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog įvykio metu jis buvo nesÄ moningas ir iÅ¡tiktas Å¡oko.

IÅ¡ to galima spręsti, kad nuteistasis praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007).

Å iuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. R. buvo didelio susijaudinimo bÅ«senos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindÄ manyti buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimÄ , nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo. 9.4.1.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad aptariamo įvykio metu tarp nuteistojo P. R. ir nukentėjusiojo T. S. kilo konfliktas bei muÅ¡tynės, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus. Nuteistasis apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad prasidėjus muÅ¡tynėms jis griebė nuo spintelės kažkokį daiktÄ ir sudavė tuo daiktu nukentėjusiajam per rankas. Kai P. R. pagriebė peilį, iÅ¡ pradžių jie su T. S. grÅ«mėsi, abu mojavo rankomis, peilis buvo nuteistojo rankoje. Nuteistasis parodo, kad buvo iÅ¡tiktas Å¡oko ir tiksliai neatsimena, kaip ir į kokias vietas sudavė peiliu smÅ«gius T.

S. (t. 3, b. l. 93-94). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. R. parodė, kad Å¡okas jį iÅ¡tiko (aptemo sÄ monė) jau po muÅ¡tynių su T. S., iÅ¡bėgus į laukÄ (t. 2, b. l. 157-158, 168-170). Taigi, nuteistojo pozicija dėl jo bÅ«senos įvykio metu buvo nenuosekli. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktikÄ , keisti parodymus, tačiau aptarta P. R. parodymų kaita įgalina nuteistojo parodymus Å¡ioje dalyje vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis dėl kilusio konflikto buvo labai susijaudinęs ir visiÅ¡kai negali prisiminti įvykio eigos. Nuteistasis pakankamai detaliai parodė muÅ¡tynių kilimo priežastis, jų eigÄ , savo veiksmus po nusikaltimo padarymo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis numatė savo tolesnius veiksmus konflikto metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«senoje, bet veikė sÄ moningai.

Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti P. R. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte. 9.5. Atsižvelgdama į P. R. charakterizuojančias aplinkybes, Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotÄ tyčios rūšį – tiesioginę tyčiÄ , padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir didesnį pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu, į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog P. R. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pirmosios instancijos teismas paskyrė per Å¡velniÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri turi bÅ«ti pakeista, paskiriant deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmę ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).

Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Dėl civilinių ieÅ¡kinių.

10. Apeliaciniame skunde vienas iÅ¡ nuteistojo P. R. praÅ¡ymų yra sumažinti iÅ¡ jo nukentėjusiosioms priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

11. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. G. (nužudytojo T. S. sesuo) pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2764,44 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 78-79, 105). Nukentėjusioji I. S. (nužudytojo T. S. motina) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 76-77). Apygardos teismas nukentėjusiųjų V. G., I. S. civilinius ieÅ¡kinius patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo P. R. priteisė V. G. 2 764,44 Eur turtinės bei 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, I. S. – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. 12.1.

Nukentėjusioji I. S. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad T. S. pastaruosius kelerius metus kartu su ja negyveno, tačiau jų santykiai buvo labai artimi, jie dažnai bendraudavo telefonu. Jie vienas kitÄ mylėjo, sÅ«nus kiek galėdavo, padėdavo motinai Å«kio bei buitiniuose darbuose. T. S. smurtinė mirtis buvo labai netikėta, ji patyrė didelį dvasinį stresÄ , pablogėjo psichologinė savijauta. Nukentėjusioji labai iÅ¡gyvena dėl sÅ«naus beprasmės mirties, ji tikėjosi, kad T. S. padės jai ir senatvėje.

I. S. negali įsisÄ moninti, kad sÅ«naus gyvo daugiau nebematys (t. 3, b. l. 76-77). Nukentėjusioji I. S. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad sÅ«nus T. S. jai buvo geras, padėdavo darbuose. Paskutinį kartÄ jį sÅ«nų matė 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, vėliau jis iÅ¡vyko dirbti į Å vedijÄ . Grįžęs į LietuvÄ sÅ«nus pas jÄ nebuvo atvykęs, jie bendravo telefonu (t. 3, b. l. 95). 12.2. Nukentėjusioji V. G. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad su broliu T. S. jos santykiai buvo labai artimi.

Jie kartu augo, nukentėjusiajai persikėlus gyventi į KlaipėdÄ , brolis, kol susirasdavo darbÄ , dažnai gyvendavo nukentėjusiosios namuose. Susiradęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ T. S. nenutraukdavo bendravimo su seserimi, dažnai aplankydavo jos Å¡eimÄ , jie bendraudavo ir telefonu. V. G. visokeriopai rÅ«pinosi savo broliu. T. S. smurtinė mirtis jai buvo labai netikėta. V. G. patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ (t. 3, b. l. 78-79). Nukentėjusioji V. G. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad padėjo T.

S., pastarasis dažnai gyveno jos Å¡eimoje. Brolio netektis yra skaudi, ji neteko artimo žmogaus. (t. 3, b. l. 94-95). 12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo P. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios I. S. ir V. G. patyrė neturtinės žalos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad po T. S. grįžimo į LietuvÄ nukentėjusioji V. G. nė vieno karto nebuvo atvažiavusi pastarojo aplankyti, tačiau iÅ¡ aptartų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų I.

S. ir V. G. santykiai su nužudytuoju T. S. buvo artimi. Å iuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji I. S. staiga ir netikėtai neteko sÅ«naus, kuris kiek galėdavo rÅ«pindavosi senyvo amžiaus motina ir padėdavo buityje, V. G. – brolio, su kuriuo kartu augo, pastarasis dažnai gyveno V. G. Å¡eimoje. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiosioms neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančias ir sukrėtimÄ , neigiamai paveikė jų gyvenimÄ .

Dėl T. S. nužudymo nukentėjusiosios neteko artimų ir Å¡iltų tarpusavio santykių. Nustatydamas iÅ¡ P. R. nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo amžių, turtinę padėtį – jis oficialiai nedirbo, neturėjo turto ar pajamų. 12.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiosioms I. S. ir V. G. padarytÄ neturtinę žalÄ ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes.

Vertinti apygardos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį – 15000 Eur nužudytojo motinai ir 6000 Eur nužudytojo seseriai, kaip aiÅ¡kiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis Å¡ioms nukentėjusiosioms yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti. P. R., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ bausmę padidinti iki 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo. Nuteistojo P. R. apeliacinį skundÄ atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas