A-444-2618-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A444-2618/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00153-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. Č.,

pareiškėjai V. S., pareiškėjos atstovei advokatei L. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens V. S. atstovui advokatui G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. S., G. M., T. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. S., dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. S., G. M. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 30-1874 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini), Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini), Nr. 1 ir Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini) planų tvirtinimo ir duomenų nustatymo“ dalyje dėl namų valdos žemės sklypo Nr. 3, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir natūra grąžintino žemės sklypo Nr. 1, ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje planų tvirtinimo ir duomenų nustatymo, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą pagal faktinį naudojimą.

Skunde pareiškėjai paaiškino, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po 1/3 dalį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0420-2015 su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjų faktiškai naudojamos namų valdos plotas yra 2484 m2, taigi neviršija maksimalaus parduotino sklypo ploto, tačiau 484 m2 didesnis, nei nustatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjai yra 2007 m. balandžio 6 d. mirusio L. J. S. – pretendento atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. S. nuosavybės teisėmis valdytą 2,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), – paveldėtojai. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas mirusio Liudviko J. S. vardu turi būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, taip pat ir į ginčo sklypą Nr.

1. Kita pretendentė yra A. K., kurios teisių perėmėja yra V. S.. 2010 m. birželio 21 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentą dėl naudojamos namų valdos 2484 m2 žemės sklypo suformavimo. Ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-1874 patvirtinti suformuotų naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini) (užstatyto namų valdos ūkio pastatais) ir natūra grąžintinos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini), planai ir nustatyti sklypų duomenys.

Savivaldybės administracija teigia, kad naudojamos namų valdos žemės sklypas suformuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, tačiau tai neatitinka tikrovės. Į suformuotą namų valdos žemės sklypą Nr. 3 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįtrauktas daržui ir sodui naudojamas plotas, Vilniaus miesto teritorijų planavimo skaitmeninio žemėlapio ištraukoje (namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų planas) išsidėstę ties riba, pažymėta taškais 4, 5, 6 bei daržui ir sodui naudojamas plotas, išsidėstęs ties riba, pažymėta taškais 7, 8, 9.

Taip pat neįtrauktas daržas ir sodas, išsidėstę „kilpoje“ ties riba, pažymėta taškais 11, 12, 13, 14, 15 natūra grąžintino žemės sklypo Nr. 1 ribose. Šias aplinkybes patvirtina Antstolio R. V. 2010 m. rugsėjo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-10-373 duomenys. Natūra grąžintino žemės sklypo Nr. 1 ribos toje dalyje, kurioje šiam sklypui priskirtas pareiškėjų daržas ir sodas, yra keistinos ir atitinkamai mažintinas sklypo plotas. Atstumai nuo namų valdos žemės sklype esančių statinių iki sklypo ribos, pažymėtos taškais 15, 16, 17, 18, 19, 1, 2, 3, 4, turėtų būti ne mažiau, kaip 3 m, tačiau taip nėra.

Suformuotas namų valdos sklypas Nr. 3 ir natūra grąžintinas žemės sklypas Nr. 1 pagal konfigūraciją visai netinka racionaliam naudojimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama teisės aktais jai suteiktą diskreciją formuoti žemės sklypus, sumažinti naudojamo žemės sklypo plotą, pažeidė ne tik žemės sklypų formavimą reglamentuojančias teisės normas, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 2 punkte, 4 punkte įtvirtintus objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nes suformavo žemės sklypą sunkiai apibūdinamos konfigūracijos, sodui ir daržui naudojamus plotus paliko už namų valdos žemės sklypo ribų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 30-1874 ginčijamoje dalyje neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijamu įsakymu suformuotas namų valdos žemės sklypas yra neracionalių ribų ir neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, neatitinka faktinio naudojimo. Pailginus atsakovo parengtą namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą ir UAB „KageMa“ parengtą faktiškai naudojamos namų valdos planą matyti, kad gatvės juosta baigiasi prie faktiškai naudojamo žemės sklypo.

Už naudojamo namų valdos žemės sklypo kitų žemės sklypų nesuformuota. Taigi atsakovas, formuodamas namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą pagal teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą nuostatas, pareiškėjų faktiškai naudojamo žemės sklypo plotą galėtų mažinti tik toje dalyje, kuri gali būti reikalinga gatvei pratęsti, ir tik tuo atveju, jei tai numatyta miesto plėtros plane. Nesutikdami su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuotų sklypų – natūra grąžinamo žemės sklypo Nr. 1 ir naudojamos namų valdos žemės sklypo Nr. 3 – ribomis ir plotu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškėjai 2010 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SS22-272, informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nesutinka su namų valdos plotų ir ribomis, bei į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neva neteisėtai įregistruotų statinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skyrius nesiims jokių veiksmų dėl minėtų žemės sklypų suteikimo ar pardavimo, tačiau iš esmės skundo neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo.

Šį sprendimą pareiškėjai 2010 m. gruodžio 6 d. apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2010 m. gruodžio 29 d. raštu (sprendimu) Nr. 3B-(7.5)-S-1457-1945 sutiko, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-1874 patvirtintas suformuotas naudojamos namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra neracionalaus dydžio, neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, nes sodas ir nuolat naudojamas daržas yra už suformuoto namų valdos žemės sklypo ribų, ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, nurodydama pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų naudojamos namų valdos žemės sklypo suformavimo klausimą, atsižvelgti į faktinį žemės sklypo naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, gatvės juostų ribas, statinių išdėstymą, imtis priemonių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 30-1874 nustatyti šio žemės sklypo duomenys būtų patikslinti. Pareiškėjai ir jų atstovas negalėjo tiksliai nurodyti, ar į suformuotą žemės sklypą prašys atkurti nuosavybės teises kaip pretendentai į buvusio savininko žemę, ar sieks jį įsigyti kaip sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų (nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. nutarimą Nr. 260.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 52-53) nurodė, kad pareiškėjų pateikti įrodymai nepatvirtina 2484 m2 dydžio žemės sklypo faktinio naudojimo. Pagal namų valdos kadastrinius duomenis nuo seno prie šios namų valdos buvo naudojamas 1379 m2 namų valdos žemės sklypas, tad didesnis nei 1379 m2 žemės sklypo naudojimas yra savavališkas. Su skundu pateikti įrodymai nepagrindžia, jog namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra būtina suformuoti naudojimui 2484 m2 žemės sklypą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 56-62) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, formuodamas naudojamos namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypą Nr. 3, kuris užstatytas namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ūkio pastatais, vadovavosi Taisyklėmis bei 1988 m. gyvenamojo namo techniniame pase bei techninės kaitos kortelėje pateiktais duomenimis. Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase yra nurodyta, kad naudojamas žemės sklypas sudaro 1379 m2.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis minėtų teisės aktų normomis, negalėjo suformuoti pareiškėjų prašomo didesnio žemės sklypo, nes naujausioje 1988 m. namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės apskaitos kortelėje yra nurodyta, kad pareiškėjų naudojamo sklypo plotas yra 1379 m2, o suformavo 1399 m2 dydžio žemės sklypą, nes į suformuoto žemės sklypo ribas patenka visi statiniai, kurie priklauso pareiškėjams nuosavybės teise ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, formuodamas žemės sklypą Nr. 3, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovavosi Taisyklių 10 punktu. Kadangi du gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra kitame žemės sklype, negu gyvenamasis namas, Savivaldybės administracijos direktorius suformavo atskirą 116 m2 dydžio žemės sklypą, kuris skirtas ūkio pastatams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d.

įsakymo Nr. 30-1874 dalyje dėl namų valdos žemės sklypo Nr. 3, (duomenys neskelbtini) ir natūra grąžintino žemės sklypo Nr. 1, ties (duomenys neskelbtini) planų tvirtinimo ir duomenų nustatymo. Atsakovas paaiškino, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninio paso duomenų matosi, kad į naudojamos namų valdos žemės sklypo plotą 1379 m2 įėjo ir daržui skirtas 285 m2 dydžio žemės plotas. Taigi Administracijos direktorius, priimdamas 2010 m. spalio 8 d. įsakymą, neturėjo jokio teisinio pagrindo formuoti žymiai didesnį žemės sklypą, kuris apimtų pareiškėjų sodą ir daržą, nes taip būtų visiškai nepagrįstai padidintas pareiškėjų namų valdos plotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858 -907/2010 pažymėjo, kad teisės aktai diskreciją formuoti žemės sklypus, t. y. nustatyti jų ribas ir plotą suteikia administracijos direktoriui, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis UAB „KageMa“ atliktais matavimais ir suformuoti jų nurodyto dydžio žemės sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais: objektyviai išnagrinėjo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtą naudotis namų valdą ir remiantis 1988 m. gyvenamojo namo techniniame pase pateiktais duomenimis, suformavo 1399 m2 dydžio žemės sklypą.

Be to, kadangi du gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, Savivaldybės administracijos direktorius suformavo atskirą 116 m2 dydžio žemės sklypą, kuris skirtas ūkio pastatams eksploatuoti.

Atsakovas nurodė, kad ginčijamojo įsakymo preambulėje išvardinti teisės aktai, kuriais Savivaldybės administracijos direktorius vadovavosi, priimdamas ginčijamą įsakymą, o taip pat nurodyta, kad ginčijamas įsakymas priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1285-244/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-907/2010. Minėtose bylose pareiškėjai buvo bylų šalimi, todėl šių bylų ir teismų sprendimų esmė pareiškėjams yra žinoma. Be to, iš pareiškėjų skundo matyti, kad ginčijama įsakymo dalis yra jiems visiškai aiški ir suprantama. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1995 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 897V „Dėl Valakupių poilsio zonos priežiūros ir eksploatacijos“ patvirtino Valakupių pakrančių zonos suplanavimo projektą. Minėto projekto ištraukoje aiškiai matosi, kad gatvė, kuri yra prie pareiškėjų naudojamos namų valdos, pagal detalųjį planą tęsiasi ir toliau. Atsakovas pažymėjo, kad iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matosi, kad už pareiškėjų naudojamo žemės sklypo yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba) senų sklypų kartografija, tai reiškia, kad į šią žemę nėra atsiradęs savininkas, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad šis savininkas neatsiras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundą (III t., b. l. 5-7) nurodė, kad pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko Liudviko J. S. turėtą 2,0000 ha žemės sklypą ir pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai, todėl pretendentams grąžintinas naudojamas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypai suformuoti buvusio savininko žemėvaldoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-1874 patvirtintas suformuotos naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas 0,1399 ha. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790), 53.6.5 punkte numatyta, kad žemės sklypo savininkas (naudotojas) turi pasirašyti plane, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-1874 patvirtinti žemės sklypai nesuderinti su pareiškėjais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. SS18-793 grąžino Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dokumentaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjų V. S., G. M., T. S. skundą patenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 30-1874 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini), Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini), Nr. 1 ir Nr. 2 ties (duomenys neskelbtini) planų tvirtinimo ir duomenų nustatymo“ dalį dėl namų valdai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojamo žemę sklypo ir natūra grąžintino žemės sklypo Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planų tvirtinimo ir duomenų nustatymo. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti namų valdai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą, atitinkantį 1997 m. liepos 2 d. Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-370 9 straipsnio 4 dalies (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170, 2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Teismas nustatė, kad namų valdai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoto žemės sklypo ribos neatitinka Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techniniame pase nurodyto faktiškai naudoto 1379 m2 ploto žemės sklypo ir inventorinėje byloje esančio žemės sklypo ribų ir ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartyje nurodė, jog, jei nebuvo galimybės suformuoti sklypo pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plano ribas, turi būti vadovaujamasi taisykle, kad naudojamo žemės sklypo plotas turi atitikti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų plotą. 1997 m. liepos 2 d.

Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-370 9 straipsnio 4 dalyje (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170, 2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose.

Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gegužės 5 d.) 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, jeigu tai numatyta žemės sklypo, kuriame yra nurodytieji gyvenamojo namo priklausiniai, detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje).

Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – ir schema), rengiama šia tvarka: <...> 16.2.

Schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų; 16.3.

Schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog šiuo atveju namų valdai (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas šių reikalavimų neatitinka, nes nėra racionalios formos (turint omenyje šio žemės sklypo šiaurinėje dalyje suformuotą „kišenę“ į kurią iš sklypo Nr. 1 būtų patenkama siauru praėjimu), dėl kurios ateityje tarp šios namų valdos ir žemės sklypo ties namų valda (duomenys neskelbtini), pažymėto Nr. 1 (4300 m2 ploto), savininkų vėl gali kilti ginčai;

žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su ties šia riba esančių statinių parodytomis ribomis, t. y. sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų (atstumų iki žemės sklypo ribos požiūriu). Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nereikalauja, formuojant žemės sklypo ribas pagal statinių ar įrenginių išdėstymą, kaip to reikalauja Aprašo 16.2, 16.3 punktai, atsižvelgti į faktiškai daržui ar sodui naudojamą žemę, todėl konstatavo, jog skundžiamu įsakymu patvirtintas namų valdai (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl įsakymo dalis, liečianti (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo bei žemės sklypo ties namų valda (duomenys neskelbtini), pažymėto Nr. 1 (4300 m2 ploto), suformavimą, naikintina.

Dėl namų valdoje naujai (po 1988 m.) pastatytų ir vėliau teisiškai įregistruotų statinių, gretimybių (kitų namų valdų, Valakupių gatvės, rekreacinio miško ir kt.) nebėra galimybės žemės sklypą suformuoti buvusios žemėnaudos ribose, todėl šiuo atveju rengiant bei tvirtinant naują žemės sklypų planą teismas vadovavosi 1997 m. liepos 2 d. Žemės reformos įstatymo Nr. VIII-370 9 straipsnio 4 dalies (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170, 2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) nuostata, kad formuojamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha.

III. Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Teismas sprendime nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad namų valdai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, numatytų Aprašo 16.2, 16.3 punktuose, nes nėra racionalios formos. Nurodo, kad A. K. (teisių perėmėja V. S.) 2007 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti grąžintiną žemės sklypą S. S. nuosavybės teise priklausiusioje iki nacionalizacijos žemėje bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą S. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusioje žemėje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I- 256-121/2010 skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti grąžintinus žemės sklypus (sklypą) S. S. nuosavybės teise priklausiusioje iki nacionalizacijos žemėje, atlikti jų kadastrinius matavimus, patvirtinti šių žemės sklypų (sklypo) planus bei pateikti juos Nacionalinei žemės tarnybai. Be to, pareiškėjai V.

S., G. M. ir T. S. 2009 m. vasario mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1285-244/2009 pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti nuosavybės teisėms į S. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti skirtus žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A858-907/2010, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pažymi, kad ginčijamojo įsakymo preambulėje išvardinti teisės aktai: Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius vadovavosi priimdamas ginčijamą įsakymą, taip pat nurodyta, kad ginčijamas įsakymas priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1285-244/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-907/2010.

Minėtose bylose pareiškėjai buvo bylų šalimis, todėl šių bylų ir teismų sprendimų esmė pareiškėjams yra žinoma. Be to, iš pareiškėjų skundo matyti, kad ginčijama įsakymo dalis yra jiems visiškai aiški ir suprantama. Nors konkrečių teisės normų nenurodymu yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tačiau ne visų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas leidžia sprendimą panaikinti. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo 2.2 punktą naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės taikomos, formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdos žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių.

Tuo tarpu žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, kai Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams nustato Aprašas, tačiau nagrinėjamu atveju Aprašas yra netaikytinas. Ginčijamojo Įsakymo preambulėje šis teisės aktas pagrįstai nenurodytas, nes 2010 m. liepos 21 d. ginčo žemės sklypo plano formavimo procedūra buvo jau prasidėjus, t. y. atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatomos žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, žemės servitutai, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.

Atsižvelgiant į tai, buvo netikslinga nurodytą procedūrą pradėti vykdyti iš naujo, t. y. pradėti rengti, derinti ir tvirtinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Be to, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, formavimo procedūros pradėjimas būtų lėmęs teismų sprendimų nevykdymą. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 10 punktas numato, kad kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir nagrinėjamu atveju Aprašas netaikytinas, tačiau ginčo žemės sklypas suformuotas pagal racionalios žemėnaudos principus. Pažymi, kad atsakovas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, nustatė ginčo žemės sklypo ribas, vadovaujantis naudojamo žemės sklypo planu iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei kitais dokumentais, kurių pagrindu pareiškėjai naudojasi žemės sklypu, t. y. 1988 m. gyvenamojo namo techniniame pase bei techninės apskaitos kortelėje pateiktais duomenimis, statinių išsidėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės intereso.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suformuotas ginčo žemės sklypas yra racionalaus dydžio, tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei yra racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų. Taigi, suformuotas ginčo žemės sklypas atitinka Aprašo 16.2 ir 16.3 punktų reikalavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S17-105 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ perdavė atsakovui pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą su naujai įregistruotais statiniais.

Vadovaudamasis naujai pateiktais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius suformavo 20 m2 didesnį žemės sklypą nei nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendime , t. y. 1399 m2 dydžio žemės sklypą, nes į suformuoto žemės sklypo ribas įtraukė visus statinius, kurie priklauso pareiškėjams nuosavybės teise ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio paso duomenų matosi, kad į naudojamos namų valdos žemės sklypo plotą 1379 m2 įėjo ir daržui bei sodui skirtas 285 m2 dydžio žemės plotas.

Taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo formuoti žymiai didesnį žemės sklypą, kuris apimtų pareiškėjų nurodomą sodą ir daržą, nes taip būtų visiškai nepagrįstai padidintas namų valdos plotas. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad du gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius suformavo atskirą 116 m2 dydžio žemės sklypą, kuris skirtas ūkio pastatams eksploatuoti.

Pažymi, kad įstatymų leidėjas nedetalizavo, kokios ribos yra racionalios, formuojant naudojamus namų valdos žemės sklypus bei naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių. Nagrinėjamos bylos kontekste, formuojant ginčo žemės sklypą buvo atsižvelgta į tai, kad šios namų valdos savininkų interesai nebūtų pažeisti bei kad jų ūkiniai pastatai ir pagalbiniai statiniai neliktų už namų valdos sklypo ribų. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo žemės sklypo ribos yra racionalios tiek, kiek yra racionalus Nekilnojamo turto registre registruotų statinių išsidėstymas bei duomenys, pateikti 1988 m. gyvenamojo namo techniniame pase bei techninės apskaitos kortelėje.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ginčo žemės sklypas nėra racionalios formos, dėl kurios ateityje tarp šios namų valdos ir žemės sklypo Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų vėl gali kilti ginčai. Be to, teismas nesiaiškino, ar yra galimybė ginčo sklypą kitaip suformuoti, t. y. suformuoti žemės sklypo ribas, kad jos atitiktų palankesnes sklypo naudojimo sąlygas, derinant ribas su kitų asmenų interesais bei visuomenės poreikiais, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartyje. Taip pat teismas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjai negali racionaliai naudoti ginčo žemės sklypo pagal paskirtį bei eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje, nors ir išdėstė nustatytas aplinkybes, išvardijo byloje esančius įrodymus, tačiau iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, padarė neteisingas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Vertina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, yra grindžiamas prielaidomis, teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų visumos pagal ABTĮ 57 straipsnio nustatytas taisykles, pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, neaiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, juos taikė neteisingai, todėl iš esmės priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Pareiškėjai V. S., G. M., T. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Mano, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį individualaus administracinio sprendimo priėmimo reguliavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo namų valdai suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatitinka reikalavimų, nustatytų Aprašo 16.2 punkte. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 30-1874 ginčijamoje dalyje neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes neparemtas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijamu įsakymu suformuotas namų valdos žemės sklypas yra neracionalių ribų ir dydžio, neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų. Todėl teismas pagrįstai šį įsakymą ginčijamoje dalyje panaikino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti namų valdai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypą, atitinkantį Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 30-1874 patvirtintos pareiškėjų faktiškai naudojamo žemės sklypo prie namų valdos dydis ir ribos. Šis įsakymas priimtas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendimo teiginiai apie tai, kad suformuotas namų valdos žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra neracionalios formos, neįrodyti bei nepagrįsti. Atsakovas pagrįstai suformavo namų valdos sklypą tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu iš dalies sutinka dėl žemiau nurodytų argumentų:

1. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčo žemės sklypas nėra racionalios formos, dėl kurios ateityje tarp šios namų valdos ir žemės sklypo Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų vėl gali kilti ginčai. Pažymi, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko S. S. žemę, grąžinant natūra žemės sklypą Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus suteikiamos ne tik tretiesiems asmenims, bet ir pareiškėjams. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punktu nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta prezumpcija dėl galimai iškylančių ateityje konfliktų tarp būsimų namų valdos žemės sklypo ir žemės sklypo Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų nėra teisinga, kadangi suformuoto namų valdos žemės sklypo savininkai taps ir dalies žemės sklypo Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkiais. Be to, atkreipia dėmesį į tą faktą, kad tuo atveju, jeigu būtų formuojamo taisyklingo stačiakampio formos žemės sklypo ribos, jo plotas neišvengiamai padidėtų, kas lemtų atitinkamą žemės sklypo Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini) sumažėjimą. Toks žemės sklypo Nr. 1 ties (duomenys neskelbtini) ploto sumažėjimas, siekiant suformuoti taisyklingos formos ginčo namų valdos žemės sklypą (eliminuojant žemės sklypo šiaurinėje dalyje suformuotą „kišenę“, teismo nurodytą kaip neracionalią žemės sklypo formą), manytina, nepagrįstai pažeis trečiųjų asmenų, kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko S. S. žemę teises, kadangi jiems natūra grąžintino žemės sklypo dalies plotas atitinkamai sumažėtų, iš esmės vien tik tam, kad būtų suformuotas racionalios (taisyklingos) formos žemės sklypas.

2. Sutinka su apelianto argumentu, kad įstatymų leidėjas nedetalizuoja, kokios ribos yra racionalios, formuojant naudojamus namų valdos žemės sklypus. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 6 punktas numatė, kad parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto 3 kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Atkreipia dėmesį, kad pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusią iki nacionalizacijos S. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančio gyvenamojo namo techninio paso žemės sklypo eksplikacijoje nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų naudojamo žemės sklypo plotas sudarė 1379 m2. Apeliantas, gavęs iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos atnaujintą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą su naujai įregistruotais statiniais, siekdamas suformuoti namų valdos žemės sklypą, į kurį patektų visi pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, suformavo 20 m2 didesnį naudojamą namų valdos žemės sklypą, nei buvo nurodytas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2006 ir 2008 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, konstatavo, kad esminė Taisyklių nuostata yra ta, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti“. Atsižvelgiant į tai, kad minėto nutarimo 2.2 punktas numato, kad Pardavimo ir nuomos taisyklės taikomos formuojant grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus asmenims pagal Žemės reformos įstatymą ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

3. Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktorius 2010 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-S-1457-1945 „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo teritorinį skyrių, kad, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, „suformuotas namų valdos žemės sklypas yra neracionalaus dydžio, ir tikėtina, kad šio žemės sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, t. y. pareiškėjų skunde nurodyti sodas ir nuolat naudojamas daržas yra už suformuoto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų“. Į suformuotą 0,1399 m2 ploto namų valdos žemės sklypą visas pareiškėjų naudojamas žemės plotas (sodas ir daržas) nepatenka. Iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio paso duomenų matosi, kad į naudojamos namų valdos žemės sklypo 1379 m2 plotą įėjo ir daržui skirtas 285 m2 dydžio žemės plotas. Mano, kad šiuo atveju reikėtų nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai išplėtė jiems skirtą daržui naudojamą teritoriją ir ar toks daržui ir sodui naudojamos teritorijos išplėtimas savaime suteikia jiems teisę reikalauti įtraukti į formuojamą namų valdos žemės plotą ne tik teisiškai išskirtą teritoriją naudojamą daržui, bet ir faktiškai daržui bei sodui naudojamą teritoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo santykiams taikytinas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi nustatytos namų valdos formavimo nuostatos, kurios reglamentuoja, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija galiojanti nuo 2010 m. liepos 1 d.). Sklypų formavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Šių Taisyklių 3 punktu nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Sklypo plano rengimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu. Minėto Aprašo 16.2 punktu nustatyta, kad formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui suformuotas ir patvirtintas ne pagal pareiškėjų valdomo 1988 m. techninės apskaitos byloje esantį žemės sklypo planą (adm. bylos Nr. I-1285-244/2009, T. I, b. l. 104). Sklypo formavimui buvo pasirinktas tik valdyto žemės sklypo dydis, tačiau ribos, nurodytos byloje, buvo pakeistos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad nesant galimybės suformuoti sklypo pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plano ribas, turi būti vadovaujamasi taisykle, kad naudojamo žemės sklypo plotas turi atitikti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų plotą. Formuojant didesnį faktiškai naudojamą sklypą nei jo plotas, numatytas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, turi būti paisoma sklypo formavimo nuostatų bei principų, kad sklypas turi būti racionalių ribų ir sudaryti palankias sąlygas naudojimui pagal jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 28 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad būtina aiškintis, ar nėra galimybės suformuoti žemės sklypo ribas, kad jos atitiktų palankesnes sklypo naudojimo sąlygas, derinant ribas su kitų asmenų interesais taip pat ir su visuomenes poreikiais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, įvertinęs bylos medžiagą ir joje surinktus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju namų valdai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas žemės sklypas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytų reikalavimų neatitinka, nes nėra racionalios formos (turėta omenyje šio žemės sklypo šiaurinėje dalyje suformuota „kišenė“, į kurią iš sklypo Nr. 1 būtų patenkama siauru praėjimu); žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su ties šia riba esančių statinių parodytomis ribomis, t. y. sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų (atstumų iki žemės sklypo ribos požiūriu).

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai teismo įvertinti teisingai, padarytos šiuo klausimu išvados yra pagrįstos, todėl teisėjų kolegija jų nebekartos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė