2018-09-12 Nr. AB-15610-3-62-3-00235-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-912-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00235-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1.1. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2016 m. sausio 25 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-12905;

1.2. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 26 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-13700;

1.3. Įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. patikslintą skundą, reg. Nr. 20-AP-1527.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas atsisakė nagrinėti jo 2016 m. sausio 18 d. patikslintą skundą, reg. Nr. 20-AP-1527, teisės aktų nustatyta tvarka, teikti pareiškėjo teisių gynybai, politinio prieglobsčio prašymui užsienyje teisiškai reikšmingą informaciją, atlikti atsakovo kompetencijoje esančius veiksmus. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. patikslintą skundą, reg. Nr. 20-AP-1527, jau išnagrinėjo 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 20-S-12905. Atsakovas atsisakė nagrinėti patikslinimą, be to, kartu su individualiu administraciniu aktu, reg. Nr. 20-S-13700, nepateikė rašto Nr. 20-S-12905, kuriuo neva, išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-1527. Skundžiamais veiksmais/aktais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 5 straipsnio 1, 2, 5 dalių, 11, 12 straipsnių, 15 straipsnio 4 dalies, 19, 20, 21, 22, 23, 26, 31 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 25, 29, 30 straipsnių nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal protokolą Nr. 11 nuostatas, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatas, Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142, nuostatas. Pareiškėjas taip pat skundžia atsakovo 2016 m. sausio 25 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-12905, į pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-917, atsakovo atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-917, teisės aktų nustatyta tvarka, atsisakymą atlikti veiksmus ir suteikti informaciją – kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu aktu atsakovas pažeidė anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, be to, aktą pasirašė neturintis teisės jį pasirašyti asmuo.

3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo 2016 m. sausio 11 d. skundas Nr. 20-AP-917 buvo išnagrinėtas tinkamai vadovaujantis VAĮ nuostatomis ir skundą padavusiam asmeniui, t. y. V. J., nepažeidžiant skundo nagrinėjimo tvarkos ir terminų, buvo pateiktas atsakymas į jo skundą. Pažymėjo, kad atsakyme buvo pateikta informacija pagal kiekvieną pareiškėjo skundo punktą. Skundo 4, 5 ,6, 7, 8 punkte nurodyti reikalavimai yra kartotiniai 2016 m. sausio 6 d. skundo Nr. 20-AP-219 punktams. Į šį skundą buvo atsakyta 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 20-S-12652, ir pareiškėjas atsakymo neskundė. Pareiškėjo patikslintas skundas Nr. 20-AP-1527 Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariate gautas 2016 m. sausio 21 d. Išanalizavus skundą, nustatyta, kad jis yra analogiškas skundui Nr. 20-AP-917, todėl, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 punktu „skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą“, atsisakyta skundą nagrinėti. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S-13700, nepažeidžiant teisės aktuose nurodytų terminų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas net gavęs išsamius ir visapusiškus atsakymus, vis tiek teikia naujus prašymus dėl jau išspręstų ar ištirtų tų pačių aplinkybių. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidžia VAĮ (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234) 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kartotinis jau nustatytų aplinkybių aiškinimasis, nesant naujiems esminiams faktams, yra betikslis valstybės institucijų žmogiškųjų išteklių švaistymas bei iš esmės baudžiamojo proceso principams prieštaraujantis nemotyvuotas veiksmas. Atsakovo raštai V. J. yra informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys jokių teisinių pasekmių.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 10 d. skundu (Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas 2016 m. sausio 11 d., reg. Nr. 20-AP-917(2-1), kreipėsi į Kauno AVPK. Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatas 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 20-S-12905(2.5-20-65) pateikė atsakymą į minėtą pareiškėjo skundą.

7. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 3 d. skundu (Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas 2016 m. sausio 6 d., reg. Nr. 20-AP-219(2-1), kreipėsi į Kauno AVPK. Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatas 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 20-S-12652 (2.2-20-63) pateikė atsakymą į minėtą pareiškėjo skundą.

8. Pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. skundu (patikslintas 2016 m. sausio 10 d. skundas) (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 18 d., reg. Nr. 20-AP-1527(2-1), kreipėsi į Kauno AVPK. Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatas 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S-13700 (2.2-20-65) pateikė atsakymą į minėtą pareiškėjo skundą. Rašte nurodyta, jog pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. patikslintas skundas Nr. 20-AP-1527 nebus nagrinėjamas, kadangi yra analogiškas skundui Nr. 20-AP-917. Atsakymas pareiškėjui pateiktas 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 20-S-12905.

9. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno AVPK 2016 m. sausio 25 d. individualaus administracinio akto, reg. Nr. 20-S-12905 (2.5-20-65), ir 2016 m. sausio 26 d. individualaus administracinio akto, reg. Nr. 20-S-13700 (2.2-20-65), pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 2 straipsnio 14, 15, 16 dalimis, 14 straipsnio 1, 3 dalimis, 23 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) 47.1–47.4, 49 punktais.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 10 d. skundu (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 11 d., reg. Nr. 20-AP-917(2-1) ir 2016 m. sausio 18 d. skundu (patikslintas 2016 m. sausio 10 d. skundas) (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 18 d., reg. Nr. 20-AP-1527(2-1) kreipėsi į Kauno AVPK, kuriais prašė priimti procesinius sprendimus dėl policijos pareigūnų veiklos tarnybinių patikrinimų, informacijos pateikimo, ir pagal šių skundų turinį vertino, jog pareiškėjo kreipimasis į viešojo administravimo instituciją – Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatą, prašant pateikti jam informaciją (duomenis), laikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, o ne skundu (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) VAĮ 2 straipsnio 15 dalies prasme.

12. Teismas iš pareiškėjo skundo teismui nustatė, jog pareiškėjas jame nenurodė kokios naujos aplinkybės ir faktiniai duomenys buvo pateikti Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatui pateiktame 2016 m. sausio 18 d. prašyme (patikslintas 2016 m. sausio 10 d. prašymas) (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 18 d., reg. Nr. 20-AP-1527(2-1), kurios galėtų būti faktiniu pagrindu ginčyti Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. sausio 25 d. administracinį aktą Nr. 20-S-12905(2.5-20-65), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. prašymą (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 11 d., reg. Nr. 20-AP-917(2-1), todėl atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. prašymas (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 11 d., reg. Nr. 20-AP-917(2-1)) ir 2016 m. sausio 18 d. prašymas (patikslintas 2016 m. sausio 10 d. prašymas) (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 18 d., reg. Nr. 20-AP-1527(2-1) yra analogiški ir atsakovas 2016 m. sausio 26 d. administraciniu aktu Nr. 20-S-13700 (2.2-20-65) pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą tuo pačiu klausimu bei tinkamai taikė VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo teigimu, Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatas 2016 m. sausio 25 d. administraciniu aktu Nr. 20-S-12905(2.5-20-65) pateikė atsakymą į minėtą pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. prašymą (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 11 d., reg. Nr. 20-AP-917(2-1), taigi visiškai yra nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog šiuo administraciniu aktu turėjo būti pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. prašymą (patikslintas 2016 m. sausio 10 d. prašymas) (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 18 d., reg. Nr. 20-AP-1527(2-1). Nors atsakovo 2016 m. sausio 26 d. administraciniame akte Nr. 20-S-13700 (2.2-20-65) nėra nuorodos, jog su šiuo administraciniu aktu pareiškėjui teikiamas ir Kauno AVPK 2016 m. sausio 25 d. individualus administracinis aktas, reg. Nr. 20-S-12905 (2.5-20-65), pareiškėjas šiame skunde teismui nenurodo argumentų, jog jam nebuvo minėtų teisės aktų nustatyta tvarka atsakyta į minėtą (nepateiktą) pareiškėjo prašymą.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, jog administravimo subjektas viršijo kompetenciją, taip pat jo priimtas ginčo aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl minėtus skundo argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais.

14. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir įrodymus, priėjo išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno AVPK 2016 m. sausio 25 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-12905(2.5-20-62), Kauno AVPK 2016 m. sausio 26 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-S-13700(2.2-20-65), bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. skundą (patikslintas 2016 m. sausio 10 d. skundas) (Kauno AVPK registruotas 2016 m. sausio 18 d., reg. Nr. 20-AP-1527(2-1).

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai vadovaujantis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 6, 7, 81, 86, 143 straipsnių nuostatas.

15.2. Teismas pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-917, ir 2016 m. sausio 18 d. skundą (patikslintą 2016 m. sausio 10 d. skundą) nepagrįstai vertino kaip prašymus, o ne skundus. Pareiškėjas nurodė, kad yra pažeistos jo tesiės ir teisėti interesai, skundė konkrečius atsakovo institucijoje įdarbintų asmenų veiksmus bei neveikimą, atsakovo reikalavo atlikti veiksmus, kurie pareiškėjui gali sukelti teisines pasekmes.

15.3. Teismas sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai nemotyvavo atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus 2016 m. sausio 25 d. aktu Nr. 20-S-12905 (2.5-20-65), todėl teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 5 dalies pagrindu – sprendimo dalis yra be motyvų.

15.4. Teismas sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai nemotyvavo atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus 2016 m. sausio 26 d. aktu Nr. 20-S-13700 (2.2-20-65), nes 2016 m. sausio 18 d. skunde yra papildomi 13–15 reikalavimų punktai, yra pridėtas 5 priedas, taigi 2016 m. sausio 18 d. skundo, reg. Nr. 20-AP-1527, atsakovas negalėjo išnagrinėti ir neišnagrinėjo 2016 m. sausio 25 d. aktu Nr. 20-S-12905 (2.5-20-65). Pareiškėjo skundai nėra analogiški.

15.5. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai visiškai nenagrinėjo, ar atsakovas pažeidė pareiškėjo nurodytas teisės aktų nuostatas atsisakydamas 2016 m. sausio 25 d. aktu Nr. 20-S-12905 (2.5-20-65) atlikti veiksmus. Teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. skundo punkto ir atsakovo atsisakymo atlikti kiekviename punkte reikalaujamus veiksmus. Teismas sprendimu pažeidė ABTĮ 3 straipsnio nuostatas.

16. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

17. Atsakovas pažymi, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokius reikalavimus dėl teisės aktų, kuriuose aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos. Aptariami raštai yra nelaikytini ABTĮ skundžiamais administraciniais aktais. Be to, dėl pareiškėjo skunde pateiktų teiginių, kurie paremti jo paties samprotavimais bei prielaidomis ir lingvistiniu aspektu sunkiai suprantami, yra pasisakę ir įvairių instancijų teismai bei kitos institucijos. Jų sprendimai pareiškėjui nepalankūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. sausio 26 d. raštų (Nr. 20-S-12905; 1.2. ir Nr. 20-S-13700; 1.3.), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. sausio 10 d. ir 2016 m. sausio 18 d. skundus. Iš šių skundų turinio matyti, kad jais pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų priimti atitinkami administraciniai aktai, kuriais policijos pareigūnas S. N. L. ir kiti pareigūnai būtų atleisti iš tarnybos, jiems būtų uždrausta bendrauti su pareiškėju ir pan. Šį prašymą iš esmės grindė baudžiamosios bylos Nr. K-247-303/2016 duomenimis. Šioje baudžiamojoje byloje pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2015m. balandžio 30 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo pripažintas kaltu pagal BK 290 str., tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą, dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo, panaikinusio baudžiamąją atsakomybę už tokių veikų padarymą, 2016 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo atžvilgiu nutraukė.

19. Toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties pobūdis reiškia, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas atitiko tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o tai savo ruožtu lemia, kad ir pareigūnų veiksmai, tiriant bei nagrinėjant šią bylą, buvo teisėti.

20. Byloje kitų duomenų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindus, spręsti dėl minėtų pareigūnų drausminės ar baudžiamosios atsakomybės, nesurinkta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

21. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl atsakovo atsisakymas tenkinti aptariamus pareiškėjo prašymus yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas ir teisėtas.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su analogiškais reikalavimais į atsakovą kreipėsi ir 2016 m. sausio 3 d., į kuriuos buvo atsakyta atsakovo 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 20-S-12652 (2.2-20-63). Analogiški reikalavimai buvo pateikti 2016 m. sausio 10 d. bei 2016 m. sausio 18 d., į kuriuos buvo atsakyta 2016 m. sausio 26 d. raštu Nr. 20-S-13700 (2.2-20-65), nurodant, kad tai yra pakartotinis skundas, kuris paliekamas nenagrinėtu.

23. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

24. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atsisakymas nagrinėti pakartotinius pareiškėjo skundus atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl taip pat yra teisėtas bei pagrįstas.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

27. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys