2020-04-29 Nr. AB-8757-3-61-3-01778-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-625-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bravika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 49SŽD-159-(14.49.22) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-826-(8.5.) (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka išduoti reikalavimus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį apie 587 kv. m valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,2744 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A30-3641 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ leido rengti apie 16 642 kv. m teritorijos, kurioje yra žemės sklypai buvusiame Smalinės kaime ir valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (toliau – ir Projektas). Administracija 2018 m. vasario 15 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti reikalavimus projekto rengimui, taip pat pažymėdama, jog apie 587 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, kadangi negali būti suformuoti ir funkcionuoti kaip atskiras sklypas bei atkreipė dėmesį, jog teritorijoje galioja Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kurio sprendiniai galėtų būti įgyvendinti tik prijungus laisvą valstybinę žemę prie esamų sklypų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti reikalavimus projektui rengti. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Tarnybą, kuri priėmė skundžiamą 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, nurodydama, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus projekto rengimui, nes sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, apibūdintos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte. Sprendime Tarnyba pažymėjo, jog planuojamas formuoti žemės plotas, šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme ir nesudaro siauros juostos (nuo 10 iki 15 m). Pareiškėjas teigė, kad tokie šiame sprendime nurodyti teiginiai yra klaidingi vertinant teisės aktų nuostatas ir faktinę situaciją. Tarnyba sprendime neteisingai įvertino, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas šiaurinėje pusėje ribojasi tik su laisvu valstybinės žemės plotu, tačiau neįvertino, jog šioje vietoje valstybinės žemės plote jau yra gatvė. Teigė, jog turėjo būti įvertinti ir galiojantys teritorijų planavimų dokumentų sprendiniai, tačiau tokios aplinkybės nebuvo vertinamos. Pagal Detaliojo plano sprendinius matyti, kad pietinėje planuojamos teritorijos dalyje virš (duomenys neskelbtini) pr. yra numatyta formuoti žemės sklypus dviem kvartalais, kur virš pirmojo kvartalo, konkrečiai ir Žemė sklypo ir planuojamo įsiterpusio žemės ploto yra numatytas miesto susisiekimo koridorius – gatvė (1 pav.). Pažymėjo, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 21 punktą motorizuoto eismo gatvės gali būti ir D kategorijos, o nemotorizuoto eismo gatvės (E,F) kategorijos. Gatvių schemoje yra žymimos tik A, B ir C kategorijų gatvių ribos. Siauros juostos sąlyga, numatanti 10 m pločio ribojimą, ginčo atveju nėra taikoma, nes ginčo sklypas nesiriboja su nesuformuotais valstybinės žemės plotais, kuriuose nebūtų kelių ir gatvių, todėl pagal sklypo konfigūraciją tokio sklypo (ploto) neįmanoma suformuoti kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

4. Atsakovas Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ginčijamu sprendimu buvo pakartotinai paaiškinta, kad ginčo teritorija, šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, bei šis plotas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotas svyruoja nuo 10 m iki 15 m, t. y. viršija Nutarimo 2.15 punkte nustatytą dydį, ir nėra duomenų, kad jį sudarytų šlaitai ar grioviai. Pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta Skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. raštu ir 2017 m. balandžio 25 d. raštu. Pažymėjo, jog pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatas įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpusį sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Vien savivaldybės nurodomos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje neįmanomas racionalaus žemės sklypo formavimas dar nereiškia, kad teritorija atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką.

6. Atsakovas pažymėjo, kad dalis norimo formuoti apie 587 kv. m žemės sklypo patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui nustatytąja tvarka priskirtą teritoriją, kur buvo likusi rėžinių gatvių sistema, t. y. į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, ir dalis – į išskirstyto (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.49VĮ- 680-(14.49.2.) patvirtino Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) ir Pašilaičių seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus bei žemės servitutus. Norimas formuoti kaip įsiterpęs žemės plotas patenka į kelią, kuriuo galima privažiuoti prie žemės sklypų, t. y. jeigu būtų parduodamas 587 kv. m įsiterpęs žemės sklypas, asmenys, kurie gyvena prie ginčo teritorijos bei asmenys, kuriems galimai būtų atkurtos nuosavybės teisės, neturės jokio faktinio patekimo į žemės sklypus. Be to, nėra aišku, kada detaliuoju planu suprojektuotos gatvės taps realiai funkcionuojančiomis. Tarnyba, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procesą privalo atsižvelgti, kad projektuojamas, o vėliau ir atkuriamas žemės sklypas turėtų ne tik projektinį, bet ir realų privažiavimą. Teigė, kad kol nėra realaus kito egzistuojančio kelio, tol įsiterpusio sklypo pardavimas naudojamo kelio vietoje nėra galimas, nes teritorijos gyventojai netektų galimybės naudotis faktiškai egzistuojančiu keliu.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Administracija pažymėjo, jog savivaldybė pripažino ginčo objektą kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemė sklypo. Teritorijoje galioja Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu patvirtintas detalusis planas, kurio sprendiniai gali būti įgyvendinti tik prijungus laisvą valstybinę žemę prie esamų žemės sklypų. Didesnio kaip 10 m pločio sklypas, kurio projektuojamas plotas yra apie 587 kv. m atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, kadangi šis plotas yra komercinės paskirties teritorijoje.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Bravika“ skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,2744 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 21 d. Administracijai pateikė prašymą dėl laisvos įsiterpusios valstybinės žemės įsigijimo, prašydamas kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl reikalavimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas), kurio tikslas įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, rengti pateikimo, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijos Miesto plėtros departamentas su 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-12555/18(2.14.2.12-MP8) dėl reikalavimų pateikimo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir apie tai informavo pareiškėją. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-159-(14.49.22.) atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, ir šis žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jos plotis svyruoja nuo 10 iki 15 m, todėl formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. pateikė skundą NŽT, kuri 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-826-(8.5), pažymėdama, kad Projektu norimas suformuoti žemės sklypas ribojasi su nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas valstybine žeme, jo plotis svyruoja nuo 10 iki 15 m, todėl negali būti laikomas siaura juosta, be to, šio ploto taip pat nesudaro grioviai ir šlaitai. Nurodė, kad NŽT Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projektui.

11. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir 6–7 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) 2.15 punktą), konstatavo, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti 587 kv. m valstybinės žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o jo plotis svyruoja nuo 10 iki 15 metrų. Teismas pažymėjo, kad ginčo valstybinis žemės plotas nelaikytinas siaura juosta (nors vietomis kraštinės plotis, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, yra 10 metrai ir neviršija 10 metrų, bet kai kur plotis siekia 15 metrų ir viršija 10 metrų ribą).

12. Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovas savo sprendime neįvertino to, jog įsiterpusiame valstybinės žemės plote jau yra faktinis kelias, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ginčo valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas dar ir dėl šios aplinkybės, t. y. per jį eina vienintelis faktinis kelias į šiuo metu naudojamus bei projektuojamus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimui). Teismas nurodė, kad kaip matyti iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.49VĮ-680-(14.49.2.) patvirtinto Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribų ir plotų bei žemės servitutų norimas formuoti kaip įsiterpęs žemės plotas patenka į kelią, kuriuo galima privažiuoti prie žemės sklypų, ir jis dar nėra įteisintas. Be to, Taisyklių 2.15 punkte nustatyta išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka, kuri negali būti aiškinama ir vertinama plečiamai.

13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog norimame suformuoti ir privatizuoti valstybinės žemės plote yra faktinis kelias, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintas, nesudaro pagrindo laikyti šio ploto įsiterpusiu. Be to, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu įsiterpusiu žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, gali būti laikomas toks žemės plotas, kuris yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir ribojasi su keliais, gatvėmis ar miško plotais. Šiuo atveju pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinis žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes šiuo metu žemės sklypo šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne keliu, gatve ar miško plotu. Be to, pageidaujamo formuoti valstybinės žemės sklypo ploto nesudaro grioviai ir šlaitai. Teismas vertino, kad 587 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis greta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti parduodamas be aukciono, todėl nėra teisinio pagrindo šiam žemės sklypui rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

14. Teismas sprendė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei nustatė faktines aplinkybes, kuriomis vadovaudamiesi, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti. Todėl negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Bravika“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visiškai; panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 22 d. raštą Nr. 49SŽD-159-(14.49.22.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“; Panaikinti Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 1SS-826-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka išduoti reikalavimus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir valstybinės žemės, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį apie 587 kv. m valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Teismo sprendimas yra priimtas netinkamai taikant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimą, suformavimą ir pardavimą / nuomą be aukciono reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, bei klaidingai vertinant faktinę situaciją, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo siekiamas įgyti 587 kv. m. valstybinės žemės sklypas šiaurinėje ir pietinėje dalyje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o jo plotis svyruoja nuo 10 iki 15 metrų.

Pažymi, kad teismas nesant teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju pareiškėjo planuojamą suformuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą pripažino kaip neatitinkantį įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas šiuo atveju netinkamai vertino pareiškėjo siekiamo suformuoti kaip įsiterpusio žemės sklypo išsidėstymą, parametrus ir plotą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad siekiamas suformuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir žemės ploto, kurį siekiama suformuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, kraštinė, kuria šis plotas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, platesnė nei 10 m.

Mano, kad šiuo atveju pareiškėjo siekiamas suformuoti įsiterpusiu valstybinės žemės plotas atitinka Taisyklėse numatytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, pagal kurią įsiterpusiu žemės sklypu pripažįstami laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

Teismas nepagrįstai vertino tik įsiterpusio žemės sklypo kriterijus atitinkančio žemės ploto dalį, t. y. vertino, ar įsiterpusio ploto dalis (587 kv.

m) atitinka Nutarimo 2.15 papunkčio kriterijus. Pažymi, kad pareiškėjas siekia parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir įsigyti nuosavybėn tik tą viso įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalį, kurią jis turi teisę įsigyti pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatą, reglamentuojančią įsiterpusio žemės ploto, ta pačia kraštine besiribojančio su keliais suformuotais (pagrindiniais) žemės sklypais pardavimo / nuomos dalimis taisykles. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas siekia prisijungti kaip įsiterpusią tik konkrečią viso įsiterpusio žemės sklypo dalį (587 kv. m. ploto), bet ne visą įsiterpusį žemės sklypą (plotą).

16.2. Tiek teismas sprendime, tiek ir Tarnyba nevertino, jog, įsiterpusiu žemės sklypu laikytinas ne tas plotas, kurį siekia suformuoti atskiru žemės sklypu, nusipirkti ir prisijungti pareiškėjas, tačiau tas valstybinės žemės plotas, kuris remiantis administracinėje byloje pateiktu Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu M 1:5000 šiaurinėje pusėje ribojasi su M. M. gatve, pietinėje pusėje su (duomenys neskelbtini) prospekto gatve, vakarinėje pusėje su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat su suformuotu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o rytinėje pusėje šis laisvas valstybinės žemės sklypas ribojasi su suformuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi visas įsiterpęs žemės plotas iš visų pusių (kraštinių) ribojasi su jau suformuotais žemės sklypais ir dviem gatvėmis – (duomenys neskelbtini) pr. ir M. M. g. , t. y. jokio valstybinės žemės ploto, kuriame nėra suformuotų atskirų žemės sklypų ir (ar) gatvių (kelių), šalia įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra.

Pažymi kad Taisyklių 2.15 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, tai kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę. Taigi vadovaujantis minėta nuostata, visas įsiterpusio tarp suformuotų žemės sklypų ir gatvių (iš šiaurės – M. M. g., iš pietų – (duomenys neskelbtini) pr.) žemės sklypo plotas iš vakarinės pusės šiuo atveju ribojasi su dviem suformuotais žemės sklypais – pareiškėjo (apatinėje dalyje) ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viršutinėje dalyje). Tokiu atveju taikytina minėta Taisyklių 2.15 punkto nuostata, pagal kurią kai įsiterpęs žemės sklypas ta pačia kraštine ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, o tai reiškia, kad tokiu atveju pareiškėjas gali pretenduoti tik į tą įsiterpusio žemės sklypo plotą, kuris būtų gaunamas pailginus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo šonines kraštines taip, kad jos statmenai kirstų įsiterpusį žemės plotą, kas ir buvo padaryta rengiant preliminarius dokumentus, įskaitant planinę medžiagą, siekiant pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu suformuoti tik pareiškėjui pagal teisės aktus tenkantį įsiterpusį žemės sklypą (587 kv. m) – viso įsiterpusio žemės sklypo dalį. Kitos viso įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalies, kuri iš vakarinės pusės ribojasi su kitu suformuotu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neturi teisės įsigyti nuosavybėn, todėl ir negali inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tokiam sklypui suformuoti. Todėl teismas nepagrįstai vertino atitikimą Taisyklių 2.15 punkto nuostatoms tik tos įsiterpusio žemės ploto dalies, kurią ketina įsigyti ir prie nuosavo žemės sklypo prisijungti pareiškėjas, t. y. Tarnyba ir teismas privalėjo vertinti viso įsiterpusio valstybinės žemės ploto parametrus ir jų atitikimą įsiterpusiam plotui taikomus kriterijus.

16.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo siekiamas suformuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusiems sklypams keliamų reikalavimų, nes ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp suformuotų žemės sklypų ir gatvių, t. y. nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, o tai reiškia, kad esant tokiai situacijai negali būti taikoma ir Nutarimo 2.15 punkte nustatyta siauros juostos taisyklė, kurią teismas be jokio teisinio pagrindo taikė. „Siauros juostos“ taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. už įsiterpusio žemės ploto nėra suformuotų žemės sklypų, kelio, gatvės ar miško masyvo.

16.4. Šiuo atveju pagal sklypo konfigūraciją tokio sklypo (ploto) neįmanoma suformuoti kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Su tokia pozicija ir administracinės bylos nagrinėjimo metu sutiko Administracija, kuri nurodė, kad aptariamo valstybinės žemės ploto nėra galimybės suformuoti kaip racionalių ribų ir dydžio atskiro žemės sklypo, todėl jis turėtų būti formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir prijungiamas prie esamų besiribojančių žemės sklypų. Pažymi, kad net ir laikantis tokios pozicijos, jog įsiterpęs žemės sklypo plotas yra tik tas, kurį suformuoti siekia pareiškėjas, klaidingai vertino, jog šis plotas taip pat ribojasi su laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu.

16.5. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų esminių skundo argumentų, kad toje vietoje, kur baigiasi pareiškėjui priklausančio žemės sklypo šiaurinė riba, detaliojo planavimo dokumentuose jau yra suplanuota gatvė. Teismas nepagrįstai nevertino esamos padėties vietovėje, taip pat ir administracinėje byloje pateiktų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano), kuris privalomas visiems asmenims ir ateityje bus įgyvendintas. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais nebuvo vertinamos, dėl ko Tarnybos priimti sprendimai atsisakyti išduoti reikalavimus Projekto rengimui neturėtų būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Akcentuoja, jog teritorijoje galioja Detalusis planas, pagal kurio sprendinius numatyta naujų žemės sklypų formavimas bei inžinerinės infrastruktūros objektams ir miesto susisiekimo koridoriams – gatvėms – formuojami žemės sklypai (plotai). Pietinėje planuojamos teritorijos dalyje virš (duomenys neskelbtini)prospekto yra numatyta formuoti žemės sklypus dviem kvartalais, kur virš pirmojo kvartalo, konkrečiai – ir Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir planuojamo formuoti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto numatytas miesto susisiekimo koridorius – gatvė, siauras susisiekimo koridorius. Pabrėžia, kad šis 2000 metais patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai privalo būti taikomi. Taigi pagal Detaliojo plano sprendinius, o kartu ir faktinę būklę, net ir viso tarp suformuotų sklypų ir (duomenys neskelbtini) pr. bei M. M. g. įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalis, kurią pagal teises aktus gali įsigyti pareiškėjas ir šiuo tikslu šią dalį siekia suformuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, yra išsidėsčiusi tarp privačių žemės sklypų (rytinėje ir vakarinėje pusėje), tarp (duomenys neskelbtini) pr. (pietinėje pusėje) ir Detaliuoju planu suplanuoto miesto susisiekimo koridoriaus (šiaurinėje pusėje).

Pažymi, kad Detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištrauka ir reglamentų lentelės ištrauka teismui buvo pateikta bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo vertinta. Tiek teismas skundžiamame sprendime, tiek ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius rašte nepagrįstai nesivadovavo Detaliuoju planu ir jo sprendiniais, aiškiai numatančiais miesto susisiekimo koridorių – gatvę aptariamoje teritorijos dalyje ir vadovavosi tik gatvių schema.

17.4. Virš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir planuojamo formuoti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto yra numatytas miesto susisiekimo koridorius – gatvė bei siauras susisiekimo koridorius, einantis virš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Tokiu atveju esant suformuotam keliui negalima teigti, jog prijungus planuojamą formuoti kaip įsiterpusį žemės sklypo plotą, neliktų susisiekimo tarp projektuojamų žemės sklypų. Be to, šiuo atveju Taisyklių 2.15 taikomas punktas imperatyviai reglamentuoja įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir atvejus, kada žemės sklypą galima formuoti kaip įsiterpusį. Pažymėtina, kad Detalusis planas patvirtintas 2000 m. ir yra galiojantis. Žemės reformos žemėtvarkos projektas – žemės valdos projektas negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano sprendiniams. Žemės reformos žemėtvarkos projekte toje vietoje, kuri yra išsidėstęs įsiterpęs valstybinės žemės plotas nėra ir negalėjo būti suprojektuotas privažiavimas – bendro naudojimo kelias, nes tokiam tikslui įgyvendinti prieš tai turėjo būti pakeisti (koreguoti) Detaliojo plano sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Taigi galiojančio Detaliojo plano sprendiniai yra privalomi planuojant ir vykdant veiklą Detaliojo plano teritorijoje, todėl teigti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektu yra suprojektuotas pravažiavimas, užtikrinantis patekimą į žemėtvarkos projektu suprojektuotus sklypus, kai Detaliojo plano sprendiniuose jokio kelio (pravažiavimo) nurodytoje vietoje nėra, yra neteisinga ir nepagrįsta.

17. Atsakovas Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

18. Atsakovas pažymi, kad jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Teigia, kad pagal teismų praktika tik tuo atveju, jeigu žemės sklypas atitinka teismų praktikoje nurodytų sąlygų visetą, jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Taigi vien Administracijos nurodomos aplinkybės, kad ginčo teritorijoje nėra įmanomas racionalaus žemės sklypo formavimas (tai tik viena iš sąlygų keliamų įsiterpusiems žemės sklypams) dar nereiškia, kad teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką (turi atitikti visus tris reikalavimus ar bent vieną išimtį).

19. Atsakovas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1005-438/2016 pripažino, jog Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, turi teisę spręsti (bet kurioje administracinės procedūros Stadijoje) koks žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Projekte numatomas žemės sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu. Nei Žemės įstatyme, nei Nutarime nėra nurodoma, kad sprendžiant ar žemės sklypas yra įsiterpęs, reikalinga vertinti ne konkretų žemės sklypą, o visą potencialiai įsiterpusią teritoriją. Remiantis pareiškėjo pateikta teisės aktų interpretacija, bet kokia valstybinės žemės teritorija apribota kelių, gatvių, žemės sklypų miškų, galėtų būti dirbtinai suskaidoma iki 4 arų dalis ir tokiu būdu laikoma įsiterpusia. Tačiau teisės aktų leidėjas nelegalizuoja valstybinės žemės dirbtinio skaldymo ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodo, su kuo žemės sklypas turi ribotis (gretimybės), kad jį būtų galima laikyti įsiterpusiu žemės sklypu. Projektiniai žemės sklypai, detaliuoju planu suprojektuota gatvė nėra tinkama gretimybė pagal Nutarimo 2.15 punktą.

20. Atsakovas nurodo, kad ginčo teritorijos detalusis planas nors ir yra privalomas visiems asmenims, tačiau bus įgyvendintas tik ateityje. Detaliuoju planu suprojektuota gatvė nelaikytina realiai egzistuojančia gretimybe pagal Nutarimo 2.15 punktą. Taigi pats pareiškėjas pripažįsta, kad ginčo valstybinės žemės viena iš gretimybių yra potencialiai ateityje formuotina gatvė. Vien tai, kad ginčo teritorijoje galbūt ateityje bus suformuota gatvė, nekeičia fakto, kad šiuo mėtų Projekte numatomo žemės sklypo šiaurinė kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme.

21. Atsakovas pažymi, kad projektuojamas, o vėliau ir atkuriamas (grąžinamas asmenims nuosavybėn) žemės sklypas turėtų ne tik projektinį, bet ir realų privažiavimą. Dalis norimo formuoti apie 587 kv. m žemės sklypo patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui nustatytąja tvarka priskirtą teritoriją, kur buvo likusi rėžių sistema, t. y. į buvusio Smalinės rėžinio kaimo ribas ir dalis – į išskirstyto Plytinės kaimo ribas. Norimas formuoti kaip įsiterpęs žemės plotas patenka į kelią, kuriuo galima privažiuoti prie žemės sklypų, t. y. jeigu būtų parduodamas 587 kv. m įsiterpęs žemės sklypas, asmenys kurie gyvena aplink ginčo teritoriją bei asmenys, kuriems galimai būtų atkurtos nuosavybės teisės, neturės jokio faktinio patekimo į žemės sklypus. Be to, nėra aišku, kada detaliuoju planu suprojektuotos gatvės taps realiai funkcionuojančiomis. Atsakovas vertina, kad kol nėra realaus kito egzistuojančio kelio, tol įsiterpusio žemės sklypo pardavimas naudojamo kelio vietoje nėra įmanomas. Suderinus Projektą ir pardavus ginčo įsiterpusį žemės sklypą, teritorijos gyventojai netektų galimybės naudotis faktiškai egzistuojančiu keliu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Nutarimo 2.15 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Žemės įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas). Taigi svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtuose teisės aktuose nurodyta taisyklė, dėl kurios tam tikri laisvi valstybinės žemės plotai gali būti traktuojami kaip įsiterpę – šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad kaip ir teismas pažymėjo, išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono būdu) negali būti aiškinama ir vertinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Nutarimo 2.15 punkte, ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinimas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

Kaip matyti iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-680-(14.49.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų Vilniaus miesto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ patvirtinimo ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribų ir plotų bei žemės servitutų, norimas formuoti kaip įsiterpęs žemės plotas patenka į kelią, kuriuo galima privažiuoti prie kitų žemės sklypų, ir jis dar nėra įteisintas.

Taigi ginčo valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas dar ir dėl šios minėtos aplinkybės, t. y. dėl to, jog per jį eina vienintelis faktinis kelias į šiuo metu naudojamus bei projektuojamus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimui). Pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pripažinęs, jog Tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose turi teisę spręsti (bet kurioje proceso stadijoje) koks žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Tai yra išimtinė Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, kuria šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, NŽT Vilniaus miesto skyrius pasinaudojo, t. y. 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. 49SDŽ-159-(14.49.22.) pakartotinai atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti bei papildomai nurodė, jog norimas projektuoti kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jo šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas bei šis žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi plotis svyruoja nuo 10 m. iki 15 m., t. y. viršija Nutarimo 2.15 punkte nustatytą dydį ir nėra duomenų, kad jį sudarytų šlaitai ar grioviai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ginčas šioje byloje kilo dėl Tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-826-(8.5) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49SŽD-159-(14.49.22), kuriuose nurodyta, jog pareiškėjo norimas formuoti kaip įsiterpęs valstybinės žemė sklypas neatitinka įsiterpusio žemė sklypo sąvokos ir nepatenka į nustatytų išimčių sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Bravika“ skundą atmetė, konstatavęs, kad šiuo atveju 587 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis greta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti parduodamas be aukciono, todėl nėra teisinio pagrindo šiam žemės sklypui rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, be to, valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas dar ir dėl aplinkybės, kad per jį eina vienintelis faktinis kelias į šiuo metu naudojamus bei projektuojamus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimui); taip pat teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog valstybinis žemės plotas nelaikytinas siaura juosta.

27. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde, siekdamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad teismas netinkamai taikė įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimą, suformavimą ir pardavimą / nuomą be aukciono reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir neteisingai įvertino faktinę situaciją.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,2744 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 21 d. Administracijai pateikė prašymą dėl laisvos įsiterpusios valstybinės žemės įsigijimo, prašydamas kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl reikalavimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas), kurio tikslas įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, rengti pateikimo, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Administracijos Miesto plėtros departamentas su 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-12555/18(2.14.2.12-MP8) dėl reikalavimų pateikimo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir apie tai informavo pareiškėją. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-159-(14.49.22.) atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurinė ir pietinė kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, ir šis žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jos plotis svyruoja nuo 10 iki 15 m, todėl formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. pateikė skundą NŽT, kuri 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-826-(8.5), pažymėdama, kad Projektu norimas suformuoti žemės sklypas ribojasi su nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas valstybine žeme, jo plotis svyruoja nuo 10 iki 15 m, todėl negali būti laikomas siaura juosta, be to, šio ploto taip pat nesudaro grioviai ir šlaitai. NŽT nurodė, kad NŽT Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projektui.

30. Ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių iš esmės nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pasisako tik dėl teisės, taikytinos šiems ginčo santykiams aiškinimo.

31. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčo sklypas negali būti pripažintas siaura juosta, kadangi jo plotis yra nuo 10 iki 15 m, tačiau apeliantas nesutinka, kad ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

32. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 6–7 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas.

33. Pažymėtina, kad valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose, kuomet valstybinė žemės gali būti parduodama ne aukciono būdu. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

34. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...> jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad „Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė“ (7 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypas, būtų pripažintas įsiterpusiu jis turi atitikti šiuos kriterijus: turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio; žemės sklypo dydis turi būti nustatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018).

35. Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų sąvoką yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15. punkto pirmoje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018). Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime patvirtino, kad įsiterpusiu laikytinas žemės sklypas, kuris negali būti suformuotas kaip savarankiškas ir racionaliai naudojamas žemės sklypas.

36. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014; 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-106-438/2018). Taigi, tik jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą.

37. Nagrinėjamoje byloje pateikti teritoriją, kurioje yra žemės sklypas, apibūdinantys dokumentai vienareikšmiai patvirtina, jog pareiškėjo siekiamas įsigyti 587 kv. m valstybinės žemės sklypas (I t., e. b. l. 44–46, 71–73, 100, 115, 121) šiaurinėje ir pietinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o jo plotis svyruoja nuo 10 iki 15 metrų (t. y. vietomis kraštinės plotis, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, yra 10 metrai ir neviršija 10 metrų, bet kai kur plotis siekia 15 metrų ir viršija 10 metrų ribą). Būtent vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, išnagrinėjęs bylos faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai išanalizavo, kaip šiuo konkrečiu atveju žemės sklypas yra išsidėstęs, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pozicijai ir jos nekartoja.

38. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypo lokalizacija sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog galimybės jį formuoti, kaip savarankiškai galimą racionaliai naudoti žemės sklypą, nėra. Be to, nėra ginčo dėl aplinkybės, kad per ginčo valstybinės žemę eina vienintelis faktinis kelias į šiuo metu naudojamus bei projektuojamus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimui). Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ginčo klausimu, teismų formuojama praktika, remdamasis protingumo, ekonomiškumo ir sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principais, pagrįstai skundžiamame sprendime palaikė atsakovo išdėstytą poziciją, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo žemės sklypo pardavimas ne aukciono būdu neatitinka šios nutarties 33–36 punktuose aptartų išimtinių atvejų ir nurodytų reikalavimų viseto.

40. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas siekia prisijungti kaip įsiterpusią tik konkrečią viso įsiterpusio žemės sklypo dalį (587 kv. m. ploto), bet ne visą įsiterpusį žemės sklypą (plotą), tačiau visiškai sutiktina su atsakovo pozicija, kad tokiu atveju bet kokia valstybinės žemės teritorija, apribota kelių, gatvių, žemės sklypų miškų, galėtų būti dirbtinai suskaidoma į dalis ir laikoma įsiterpusia.

41. Apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo kriterijų, yra grindžiama įtvirtinta tvarka nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko pripažintina pagrįsta bei teisinga.

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų skundžiamame sprendime pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė